skip to Main Content

Valentinas  REPŠYS

 

NIEKŠYBIŲ KAINA

 

Žvilgsnis iš šalies. Kas iš tikrųjų gina viešąjį interesą?

 

Geriausia gynyba – puolimas

 

 

 

Ši istorija prasidėjo Panevėžyje po to, kai vieniša, valdiškų globos įstaigų pamiršta, komunalininkams prasiskolinusi ir vos nenumarinta 91 metų senolė M.V.Kasiulienė, savo butą užrašė visuomeninei organizacijai, išgelbėjusiai ją nuo tragiškos lemties. Dabar Panevėžio valdininkai, norėdami pateisinti savo nusikalstamą neveiklumą, puola močiutės gelbėtojus, kaltina juos nesąžiningumu ir siekia atimti iš jų bobutės padovanotąjį butą. Savo kėslams įgyvendinti valdininkai pasitelkė FNTT pareigūnus, prokuratūrą, žiniasklaidą ir net teismą. Mūšis prasidėjo. Sprogimų negirdėti, bet nemalonaus kvapo dūmų pakankamai. Kas slepiasi po jų uždanga?

 

Viešasis interesas – po bobutės sijonu?

 

Šio mūšio karvedžiu tapo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Remigijus Senkus. Jis, vykdydamas soc.skyriaus vado V.Michailovo užsakymą, prieš visuomenininkus sumeistravo įmantrų ieškinį teismui. Jame – visas teisinių viražų rinkinys: sutarčių naikinimas, restitucija ir net psichiatrinė ekspertizė. Viešai deklaruojamas bylos tikslas labai kilnus – apginti vienišos senolės interesus. Prokuroras spėlioja, kad ginamosios močiutės atlikti buto keitimo ir dovanojimo sandoriai galėjo būti jai nenaudingi, bet nepateikia įrodymų, kad dėl to močiutės gyvenimas pablogėjo. Bylos medžiaga rodo priešingai: socialinės tarnybos valdininkų paliktai likimo valiai, badmiriavusiai senolei, būtent Fondo darbuotojų pastangomis buvo pamaitinta, sumokėtos skolos, suremontuotas jos butas ir išrūpinta kvalifikuota globa. Dabar ji yra prižiūrima ištisą parą, jos teisės į turtą yra apgintos ir teisiškai sureguliuotos uzufrukto sutartimi. Jos asmeniniai daiktai ir butas yra saugomas, apmokamos komunalinės paslaugos ir netgi prižiūrimos ten likusios jos gėlės. Taigi, bobutės interesams joks pavojus negresia ir juos ginti nėra jokio reikalo. Be to ji ir neprašė tokios paslaugos. Prokuroro priedermė ginti viešąjį interesą, bet net ne teisininkui matosi, kad šioje situacijoje bobutės interesas yra privatus. Tai kaip čia yra? Kur tada užlindo „viešasis interesas“, kurį taip narsiai ginti nusiteikęs prokuroras R.Senkus? Negi po bobutės sijonu?.. Panašu, kad kažkas bando klaidinti arba neišsako visos teisybės.

 

Prokuroras blefuoja ar yra „išdurtas“?

 

Šiek tiek atidžiau pažvelgus į bylą, nesunku pastebėti, kad iš tikrųjų proceso ašis yra ne rūpestis viešuoju interesu, ir netgi ne pačia bobute, bet jos butu. Būtent dėl jo visą šitą košę ir užmaišė soc.skyrius vedėjas V.Michailovas, į pagalbą pasitelkęs savo pavaldinę vyr. specialistę R.Žeimienę, kuri spaudė Fondą Lavėnų globos namuose laikinai apgyvendintą senutę kuo greičiau pervesti į nuolatinės gyventojos statusą. Mat tada močiutės butą galima būtų paimti tuoj pat, nebelaukiant pusės metų. Fondas žinojo panašius savivaldybės „triukus“ su senolių būstais ir nepasidavė spaudimui. Tada V.Michailovas pasitelkė į pagalbą prokuratūrą, kurią teisme atstovauja prokuroras R.Senkus. Nesinori tikėti, kad prokuroras yra tiek naivus, jog nesuprato tampantis įrankiu visiškai aiškioje valdininkų aferoje. O gal ir jam nusimato kažkoks „sėkmės procentas“? Juk aišku, kad jeigu soc. skyrius močiutę jau  prieš kelis metus būtų apgyvendinęs globos namuose, vos tik gavęs pirmuosius signalus apie kritišką jos padėtį, senolės būstas seniai būtų perėjęs valstybės naudai be jokio prokurorų įsikišimo. Labai panašu, kad savivaldybės biurokratai patingėjo vargintis su senolės priežiūra, jos skolomis ar tvarkydami globos dokumentus ir paprasčiausiai laukė, kol ji pati numirs ar už skolas bus išmesta į gatvę. Tada butą perimti būtų dar paprasčiau. Bet jau nebe valstybės labui, o tam tikriems asmenims. Žinoma, suinteresuotiems ir galintiems „atsidėkoti“. Matomai valdininkai todėl ir neskubėjo močiutės gelbėti, nes tikėjosi, kad be priežiūros palikta senolė „ilgai netrauks“ ir iškeliaus į aną pasaulį. Būtų taip ir nutikę, jeigu ne gerų kaimynų dėka, rūpintis ja buvo pakviestas paramos-labdaros fondas „Biblijos studijos“. Bet šis neplanuotas visuomenininkų įsikišimas labai sumaišė valdininkų kortas ir todėl sukėlė didžiulį jų nepasitenkinimą, išprovokavusį šį teismo procesą.

 

Valdininkai demonstruoja vienybę

 

Žiūrint iš šono į šią situaciją, savivaldybės valdininkų veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamų veikų požymius, vertus prokurorų dėmesio. Juk atsakomybė negali būti abstrakti. Įstaigose dirba konkretūs asmenys, turintys konkrečias funkcijas, tad už savo veikimą ar neveikimą turėtų atsakyti labai konkretūs valdininkai. Beje, iš bylos medžiagos matyti, kad Fondas tą pačią  prokuratūrą  ragino pareikalauti iš V.Michailovo vadovaujamos kontoros darbuotojų atsakomybės ir už tokį nusikalstamą neveiklumą iškelti  baudžiamąją bylą pagal LR BK 168 str. 3 d.. Prokuratūrai sukant uodegą, visuomenininkai bandė skųstis policijai.  Ši pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet galiausiai nutraukė, motyvuodami tuo, kad senolei jokia pagalba nereikalinga, ji veiksni, pati savimi gali pasirūpinti.  Lygiagrečiai apie Panevėžio savivaldybės soc. skyriaus darbą buvo informuotas miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, LR Prezidentė D.Grybauskaitė, Socialinių reikalų ir darbo ministras Linas  Kukuraitis, Seimas… Žinoma, įsijungė įprastinis atsirašinėjimo mechanizmas ir galop skundo nagrinėjimas perduotas patiems apskųstiesiems – kaip tais senais tarybiniais laikais. Atsakymą pasirašė pats V.Michailovas. (?!) Jis nepamiršo paminėti, kad su M.V.Kasiulienės išduotu įgaliojimu,  Fondo atstovas A.Veberis gali teikti prašymus soc. skyriui dėl paslaugų, dėl paramos, t.y. tiems, kurie pagal pareigybes privalo patys tai daryti.  Žodžiu, valdininkai  savo naštą permetė ant visuomenininkų.

Kaip matome, visų lygių valdininkai ypatingai vieningi, vienas kitą palaiko ir gina. Žmogeliai puikiai supranta, kad iš jų tyčiojamasi, bet vis tiek sutartinai mekena – „ką mes galim padaryti…“ Kol visuomenininkai ir įvairių partijų veikėjai tebešūkalioja apie vienybę, nomenklatūra, biurokratija ir įvairios atplaišos jau seniai susivienijo į vieną sistemą, paėmė valdžią ir dabar „tvatina“ liaudį per visus galus. Tad užuot keikę valdžią, imkim iš jos pavyzdį, kaip reikia veikti – vieningai ir tyliai. Juk balsavimo teisės iš mūsų dar neatėmė – tad vieną kartą pasinaudokime ja vieningai ir išmintingai! Bet grįžtame prie temos…

 

Prokuroro „arkliukas“ neveža

 

Vertinant aplinkybių visumą, atkaklus prokuroro siekis įrodyti, kad sandorių sudarymo metu senolė galimai buvo neįgali ir nesuprato jų prasmės, yra tam tikras taktinis manevras, siekiant nuvesti teismą nuo bylos esmės: netgi jei bobutė ir būtų buvusi neveiksni, sudarytieji sandoriai nepakenkė jos interesams. Taigi, teisingumas nebuvo pažeistas – Fondas visą laiką sąžiningai ja rūpinosi ir vykdė savo įsipareigojimus, ginant močiutės interesus ir gerinant jos gyvenimo kokybę. Prokuroras nepateikia jokių įrodymų, kad senolė buvo apgaudinėjama ar skriaudžiama. Dėl šios priežasties prokuroro organizuojama psichiatrinė ekspertizė atgaline data yra beprasmė, nes nepatvirtintų, kad Fondas močiutės būsena pasinaudojo savanaudiškais ar nusikalstamais tikslais.

Krinta į akis, kad šioje byloje butų mainai yra pateikiami su nusikaltimo atspalviu. Apžiūrėjus vietoje abu sukeistuosius butus, pasitvirtina įspūdis, kad kaltinimai Fondo vadovui dėl mainų neadekvatumo yra prokuroro išpūsti. Močiutei tas butas patiko ir todėl sutiko keistis. Jis ramioje gatvėje, netoli parduotuvės, labai racionaliai išplanuotas, vietoje visi patogumai, pilnai suremontuotas. Be to, jo išlaikymas pigesnis. Tad ir čia nesimato, kad močiutės interesas būtų pažeistas. Tuo nesunkiai galėjo įsitikinti ir pats prokuroras, jeigu būtų teikęsis žvilgtelti į tuos butus asmeniškai.

 

Atkreipė visuomenininkų dėmesį

 

Per žiniasklaidą paskleista šmeižikiška versija, neva labdaros-paramos fondas „Biblijos studijos“, apgavo senolę ir užgrobė jos butą, pradeda sulaukti tam tikros visuomenininkų reakcijos. Mat „Biblijos studijų“ fondas respublikoje žinomas kaip viena iš nedaugelio pavyzdingų organizacijų, sugebančių produktyviai veikti vien tik privačiomis lėšomis. Kaip tik tokios organizacijos yra labai nenaudingos valdininkams: jos nesinaudoja europiniais fondais, todėl iš jų negali išlupti „otkatų“, jų nepagąsdinsi, kad negaus paramos – jie patys save finansuoja. Kai kuriomis žiniomis, visuomenininkai planuoja stebėti šį teismo procesą, kad įvertinus padėtį vietoje, galima būtų respublikos mastu paruošti atitinkamą veiksmų strategiją santykiuose su teisėsauga ir teismais. Žinoma, tai nedidelis, bet jau konkretus žingsnelis pilietinio veiksmo link.

 

 Vietoje reziume

 

Dabartinė bylos teisinė būsena geriausiai atitinka šalių interesus. Restitucija kaip tik juos labiau supainiotų ir iškeltų daugybę klausimų: kaip grąžintas butas pagerins močiutės gyvenimą, kaip ieškovas užtikrins senolės priežiūrą tame bute, kaip  privataus buto grąžinimas siejasi su viešuoju interesu, kurį gina prokuroras?  Jeigu močiutė bus laikoma globos namuose, tai kokia prasmė tiek vargti dėl to buto grąžinimo į privatų statusą ir tam pačiam privačiam asmeniui, kuris jau dabar apgyvendintas valdiškuose namuose?  Atkreiptinas dėmesys į vieną labai reikšmingą aplinkybę, kad Fondui padovanotas butas jau dabar tarnauja viešajam interesui kaip manevrinis plotas: jame gali laikinai prisiglausti Fondo globotiniai juridinių formalumų tvarkymo laikotarpiu, žmonės netikėtai išvaryti iš namų, smurtą šeimoje patyrę asmenys, darbo ar būsto beieškantys našlaičiai bei iš įkalinimo įstaigų grįžę žmonės. Valstybei atkristų tam tikra dalis rūpesčių ir, svarbiausia, nekainuotų nei cento – visas išlaidas iki šiol dengia Fondas. Ir savivaldybė nėra nenuskriausta – pasiima visą močiutės pensiją. Žiūrint iš šalies, ši byla gana paprasta ir aiški. Jeigu teismuose būtų įvesta tarėjų institucija, tokia byla būtų išspręsta per vieną posėdį, vadovaujantis vien sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kol to nėra, visokie aferistai turi galimybę ,,pudrinti“ smegenis visuomenei ir savanaudiškais interesais gaišinti teismus.

 

Panevėžio savivaldybės Merui

Kopijos:

LP Fondo „Biblijos studijos“

vadovui S.Marcinkevičiui

 

Lietuvos Piliečių tarybos

pirmininkei S.Katavičienei

2018 m. sausio  4 d.

 

INFORMACIJA

dėl galimai supainiotų ir neteisingai traktuojamų viešų – privačių interesų

Panevėžio sav. socialinio skyriaus ir Panevėžio prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro R.Senkaus veiksmuose

 

 Pagal žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Labdaros-paramos fondo „Biblijos studijos“ (toliau Fondas) galimai nesąžiningus veiksmus perimant Fondo žinion pil. V.M.Kasiulienės butą, dėl ko Fondui yra iškelta civilinė byla.  Siekiant detaliau išsiaiškinti aplinkybes, liečiančias šią pavyzdingai dirbančią visuomeninę organizaciją, buvo susipažinta su minėto Fondo veikla vietoje.

 Iš šios organizacijos pateiktos medžiagos matyti, kad vieniša 91 metų senolė V.M.Kasiulienė į Fondo akiratį pateko nuo 2017-01-23 d. po pil. Genovaitės Aldonos Simonaitytės signalų, kad minėta senolė yra soc. tarnybų apleista, atsidūrusi kritinėje situacijoje ir gali būti už skolas išmesta į gatvę. Situaciją kurį laiką stebėjo ir senolei talkino Fondo globotiniai-savanoriai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Fondas ilgą laiką visomis priemonėmis bandė pasitelkti atitinkamas valdžios institucijas, pagerinti V.M.Kasiulienės gyvenimo sąlygas ir išrūpinti jai socialinę pagalbą. Kartu iš šių dokumentų galima įžvelgti ir pakankamai atsainų savivaldybės bei kitų institucijų požiūrį į minimos senolės problemą.

 Susipažinus su bylos medžiaga ir padėtimi vietoje, galima konstatuoti, kad natūraliai susiklostę šalių santykiai iki bylos iniciavimo, geriausiai atitiko visų šalių interesus pagal teisingumo ir sąžiningumo principus: M.V.Kasiulienės gyvenimas buvo pilnai sutvarkytas.  Fondo vadovas S.Marcinkevičius sutiko mainais užleisti Fondo globojamai senolei savo gyvenamąjį, kokybiškai suremontuotą būstą, apmokėjo jos visas skolas, kad ji nebūtų išmesta į gatvę, kaip tai atsitiko su gretimo namo neįgaliu nedarbingu senoliu V.Abromavičiumi bei dirbančiu našlaičiu E.Strikaičiu, kuris pagal teismo nutartį už 93 eurų nuomos skolą išmestas į gatvę.

 Susipažinus Fondo pateiktais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis vietoje, nėra jokio pagrindo manyti, kad V.M.Kasiulienė buvo apgauta ar kitaip būtų buvę pažeisti jos interesai. S.Marcinkevičiui sutikus susikeisti butais, senolė gavo racionaliai išplanuotą ir vienišam žmogui labai gerai pritaikytą, suremontuotą, su visais patogumais, pigesnio išlaikymo reikalaujantį butą geroje vietoje (rami gatvė, vietoje parduotuvė, kirpykla, atliekų konteineriai, netoli ligoninė, miesto centras. Įgalioto atstovo A.Veberio tvirtinimu, savivaldybei neradus galimybių organizuoti minėtos senolės priežiūrą pagal jos gyvenamąją vietą,  Fondas sutvarkė visus reikiamus dokumentus apgyvendinti ją Lavėnų globos namuose, tuo pačiu išsaugant jos teisę gyventi savo bute iki gyvos galvos. Šios sąlygos yra įtvirtintos uzufrukto sutartimi.

 Dabar prokuratūra siekia Restitucijos (Fondui padovanoto buto grąžinimo į privatų statusą). Restitucijos vykdymas šalių interesus dar labiau supainiotų, suardytų natūraliai susiklosčiusius ir visiškai normalius šalių santykius, atitinkančius visų šalių interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad V.M.Kasiulienės Fondui padovanotasis butas jau dabar labai tikslingai tarnauja viešam interesui. Fondo atstovai numatę jį panaudoti kaip socialinį būstą ar laikinam globotinių apgyvendinimui juridinių formalumų tvarkymo metu.

 

– 2 –

 Stebėtoje byloje yra nesuprantama prokuratūros viešo intereso gynimo logika, netelpanti į elementarius protingumo kriterijus: atimti jau dabar viešam interesui tarnauti skirtą butą ir atiduoti privačion nuosavybėn. Tai aiškiai yra privatus, po viešo intereso gynimu pridengtas ir galimai korumpuotais motyvais inspiruotas veiksmas. Tai turėtų nuodugniau  ištirti atitinkamos institucijos.

 Byloje nerasta dokumentuotų įrodymų, kad buto keitimo ir dovanojimo sandoriai pablogino V.M.Kasiulienės gyvenimą ar tuose sandoriuose įtvirtintos sąlygos nebuvo vykdomos, dėl kurių galėjo nukentėti senolės interesai.

 Pabrėžtinai aktyvūs prokuratūros veiksmai psichiatrinei ekspertizei inicijuoti nėra logiškai motyvuoti ir daugiau panašėja į taktinį manevrą, skirtą nukreipti teismo dėmesį nuo bylos esmės – viešo intereso apgynimo ir teisingumo senolės valios įgyvendinime. Iš bylos medžiagos matyti, kad įg.atstovas A.Veberis tinkamai ir sąžiningai atstovavo močiutės interesus. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad jis piktavališkai panaudojo V.M.Kasiulienės sveikatos būkle ar galėjo pasinaudoti globotinės amžiui galimais trumpalaikiais atminties sutrikimais po sutarčių pasirašymo.   

 Net trims sutarčių įteisinimą vykdžiusiems notarams, sutartyse aptartos sąlygos nesukėlė abejonių dėl jų adekvatumo ar dėl socialiai jautrios šalies galimo interesų pažeidimo. Tą patį liudija ir psichiatrų išvados. Vienoje iš jų 2017.02.09, pagal Fondo tikslą M.V.Kasiulienės  būsenos įvertinimui, jos soc. padėties pagerinimui,   psichiatras gyd. Gintaras Rudzevičius rašo: ,,…atsakymai pakankamai prasmingi, …savyje orientuota patenkinamai“. Kitoje 2017.03.10 d. pažymoje VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pažymoje, pasirašytos gyd. psichiatro Sergejaus Repovo rašoma: ,,..kontaktai prieinami gerai, į visus klausimus atsako pagal prasmę. Emocijos adekvačios. Aktyvios psichopatalogijos nėra..,“ Dar kitoje pažymoje rašoma: ,,Sąmoninga, pagal amžių orientuota pakankamai, galviniai nervai be pakitimų…“ pasirašo gyd. Inga Kančauskienė (neurologas), sk. vedėjas Linas Masiliūnas (neurologas).

 Atkreiptinas dėmesys, kad nei prokurorui R.Senkui, nei Policijos tyrėjams neužkliuvo ir ta aplinkybė, kad pil. M.V.Kasiulienė pasirašinėjo už 70 eurų pensiją, kai jai priklausė 230. (Apie tai surašytas Panevėžio sav. Soc. skyriaus patikrinimo aktas dar 2016 m.) Kur dingo didžioji pensijos dalis, kokių asmenų ar institucijų buvo pasisavinta, tirta nebuvo.

 

Apibendrinančioji dalis

 Iš pirminės medžiagos peržiūros pakankamai akivaizdu, kad Jūsų vadovaujamos Panevėžio savivaldybės soc. skyriaus tarnyba dirbo gana aplaidžiai.  Jeigu ji M.V.Kasiulienę būtų laiku apgyvendinusi globos namuose, vos tik gavus signalus apie kritišką jos padėtį, senolės būstas būtų perėjęs valstybės naudai be jokio prokurorų įsikišimo ir teismų. Labai panašu, kad savivaldybės darbuotojai patingėjo vargintis tvarkydami globos dokumentus ir paprasčiausiai laukė, kol ji pati numirs. Tada butas būtų parduotas per antstolius ir savivaldybės darbuotojų rūpestis vėl būtų minimalus.

 Iš pateikiamų dokumentų matyti, kad dėl M.V.Kasiulienės padėties Fondas daug kartų informavo atitinkamas institucijas dėl pagalbos minimai senolei, kartu reikalaudamas pradėti tyrimą dėl jų neveiklumo. Atsakingos įstaigos nesiėmė spręsti situacijos iš esmės ir  laikėsi atsirašinėjimo taktikos. Pažymėtina, kad tik po daugelio signalų į įvairias institucijas, Panevėžio PK pradėjo tyrimą, bet jis buvo vedamas pakankamai atmestinai ir nutrauktas, neįsigilinant į aplinkybių visumą. Susidaro įspūdis, kad institucijos linkusios dangstyti viena kitos neveiklumą ir veikia pakankamai koordinuotai. Sprendžiant iš iš susirašinėjimo turinio, FNTT Fondo veiklos patikrinimas irgi nebuvo planinis ar atsitiktinis, o galimai inspiruotas kai kurių institucijų ar asmenų, kas suponuoja galimus korupcinius ryšius tarp jų. FNTT ir žiniasklaidos įjungimas į šią bylą, galimai prokuroro iniciatyva, sudaro įspūdį, kad Fondui tikslingai buvo siekiama daryti tam tikrą spaudimą.

 Prokuroro pastangos restitucijos keliu ginčytiną butą paimti iš viešus interesus atstovaujančios visuomeninės organizacijos jurisdikcijos ir grąžinti į privačios nuosavybės statusą, prasilenkia su prokuratūros deklaruojama viešojo intereso gynimo misija.  Tai sudaro prielaidas manyti, kad yra painiojama privataus ir viešo intereso sąvokų esmė ir galimai tai daroma sąmoningai, vadovaujantis kitais, galimai korupciniais ar savanaudiškais interesais.

– 3 –

Jeigu pirmos instancijos teisme vis dėlto būtų priimtas sprendimas restitucijai, Piliečių Sąšauka laiko tikslinga informuoti visuomenę, žmogaus teisių gynimo organizacijas, o nevyriausybinėms organizacijoms rekomenduoti ir toliau stebėti ginčytino buto juridinius pokyčius, kad šis nebūtų panaudotas netinkamais ir viešo intereso neatitinkančiais tikslais, kurių gynimo pretekstu ir buvo inicijuota ši byla.

 Paramos-labdaros fondas „Biblijos studijos“ mums žinoma kaip rimta, atsakingai dirbanti visuomeninė organizacija, sugebanti finansuoti save ir nesiorientuojanti į valstybinių fondų lėšas. Manome, kad abipusis ir glaudesnis savivaldybės bendradarbiavimas su šia organizacija būtų tikslingas, nes Fondas galėtų būti geras pagalbininkas, lanksčiai ir operatyviai sprendžiant iškylančias nestandartines situacijas.

 

Pagarbiai –

Piliečių Sąšaukos “Už dorą ir tautą“

administratorius Valentinas Repšys

el.paštas: valento@inbox.lt

 

 

  

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top