skip to Main Content

Žvėryno medinuko aukcionas: viena gera ir viena bloga naujienos

Vilniaus savivaldybės paskelbtas gruodžio mėnesio nekilnojamojo turto aukcionas – itin gausus. Paskutinįjį miesto mėnesį miesto valdžia siekia apsišvarinti ir kam nors perleisti daugiau nei 40 objektų. Nuo įspūdingo žydro medinuko Žvėryno rajone, iki apipelijusios trobos Naujojoje Vilniuje, nuo didžiulio ploto senamiesčio namo, kur šiuo metu įsikūrusi vaistinė, iki pačiame centre pūpsančių nebenaudojamų viešųjų tualetų. Iš visų šio aukciono objektų žydrasis statinys bene labiausiai traukia akį – jis pripažintas kultūros vertybe. Tačiau pervertus kelias savivaldybės puslapyje skelbiamas nuotraukas ir akies krašteliu žvilgtelėjus jo vidun kyla klausimas: kokiu būdu nuostabaus grožio paveldas atitenka socialiai remtiniems gyventojams, iš kurių jį tenka atsiimti virtusį landyne ir vėliau parduoti pigiau?

Žvėryno namo vidus

Bendraudami kartais pašmaikštaujame: „Turiu gerą ir blogą naujienas – kurią pirma sakyti?“ Lygiai taip ir žvalgydamiesi po gruodžio mėnesio Vilniaus aukciono objektus aiktelsite du kartus: pirmąjį – dėl santykinai žemos geroje vietoje stovinčio nekilnojamojo turto objekto kainos, kitą – dėl vaizdo jo viduje.

 

Išdaužyti, išmėtyti baldai, įgriuvęs stogas, atsilupiusios sienos – daugelis objektų matę tikrai prastus nuomininkus ar šeimininkus. Tas pats ir su kiek anksčiau minėtu kultūros paveldui priskirtu Žvėryno namu. 

 

Akivaizdu, jog siekiant juos „prikelti“ iki galimybės gyventi ar įsirengti patalpas kitai paskirčiai, reikės didelių investicijų.

 

Būsimi būsto Žvėryne pirkėjai gali sulaukti valstybės paramos

 

Vilniaus miesto savivaldybės laikinoji Finansų departamento Turto valdymo skyriaus vedėja Aurelija Klemanskytė teigė, jog prieš teikiant objektą pardavimui gaunamos pažymos iš atitinkamų institucijų, o informacija įrašoma į objekto pardavimo sąlygas.

 

„Pavyzdžiui, butui Sėlių g. 34–4, Vilniuje, įrašyta turto naudojimo sąlyga: patalpos yra pastate, kuris nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau yra valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu, apsaugos zonos teritorijoje. Kultūros paveldo objektų naudojimas ir tvarkymas bei kitų statinių, esančių jo teritorijoje statybos (remonto, rekonstrukcijos) darbai reglamentuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu bei kitais teisės aktais“, – atsakyme portalui Statybunaujienos.lt rašė Vilniaus savivaldybės atstovė.

 

Ji pridūrė, jog iš 2015 m. gruodžio mėn. parduodamų butų valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė yra tik žydrasis Žvėryno namas, stovintis Vytauto g. 61. 

 

Šiame drožiniais apkaišytame pastate parduodamas butas. Vaizdas iš išorės ir vidaus skiriasi kaip diena ir naktis. Buto viduje – apipelijusios lubos, netvarkingai suversti baldai, statybinės medžiagos, talpos. Akivaizdu, kad medinukas reikalauja remonto, tačiau ar jūsų siekis – išsaugoti unikalų medinį namo vaizdą? Jei taip, tuomet registruokitės į aukcioną – buto šiame name kaina prasideda nuo 35 tūkst. eurų.

 

Vis tik kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė portalui Statybunaujienos.lt atskleidė faktą, kuris gali sudominti daugiau pirkėjų.

 

Atsivertusi registrą ir pažvelgusi į Vytauto g. 61 esančio žydrojo medinuko statusą, D. Varnaitė konstatavo, jog šis namas – dar ir saugomas valstybės.

 

„Jis ne tik kultūros vertybė. O tai, kad jis valstybės saugomas, reiškia, jog valstybė palankiai žiūrės į būsimą privatų savininką. Už valstybės saugomų kultūros paveldų objektų tvarkybos darbus galima gauti kompensacijas. Tokių pastatų privatiems savininkams yra išmokamos kompensacijos kasmet. Medinių pastatų savininkams yra tikimybė atgauti iki 70 proc. lėšų, o už tyrimus – iki 100 proc.“, – gera naujiena pasidalino D. Varnaitė.

 

Kultūros paveldo departamento direktorė pabrėžė, jog galima kompensuoti ne tik didžiąją viso remonto išlaidų dalį, tačiau ir išlaidas tam tikram darbų etapui, pavyzdžiui, už stogo keitimą, už langų keitimą, už pamatų tvarkymą.  

 

„Nėra reikalavimo, kad vienu ypu pastatas būtų pabaigtas tvarkyti“, – sakė D. Varnaitė.

 

Privati nuosavybė padeda gelbėti paveldą

 

„Turint galvoje, kad į Kultūros vertybių registrą iš tiesų įrašyta nemažai pastatų, jų dalis registre yra svari. Ir atvejai, kai savivaldybių sprendimu tuose objektuose yra įkurdinti socialiniai būstai – tikrai dažni. Dažnai savo kasdieniame darbe su tuo susiduriame. Kodėl? Sunku būtų atsakyti į šį klausimą. Savivaldybės pačios sprendžia, kaip panaudoti jų žinioje esantį turtą, nepriklausomai nuo jo statusą. Miestuose galbūt tai net mažiau būdinga – šis reiškinys ypač paplitęs buvusiose dvarų sodybose, pavyzdžiui, Lentvario“, – sakė D. Varnaitė 

 

Ji lengviau atsiduso, jog didesnioji dalis tokių būstų – neprivatizuoti. Kol kas.

 

„Savivaldybės galėtų  kažkokių mainų principu tiems žmonėms pasiūlyti kitą būstą. Blogiausia, kai tie būstai tiems patiems žmonėms patyliukais ir parduodami. Šie žmonės tikrai nesugeba tokiais būstais pasirūpinti“, – kalbėjo D. Varnaitė.

 

Kaip kultūros vertybių paveldo sąraše esantis namas virto senų daiktų sąvartynu? Šį klausimą uždavėme įmonės „Vilniaus miesto būstas“ vadovui Tadui Balsevičiui.

 

„Vadovaujantis Žvėryno seniūnijos gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi vertinimo komisijos 2004-12-07  aktu Nr. ŽNB-4 butas adresu Vytauto g. 61-3, Vilniuje, pripažintas netinkamu gyventi ir 2011-11-07 Turto perdavimo ir priėmimo aktu perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentui“, – rašė naujienų portalui T. Balsevičius.

 

Ką Kultūros paveldo departamento vadovė mano apie  tai, jog būstas stovėjo nenaudojamas nuo 2004-ųjų?

 

„Nežinau, kokia čia buvo savivaldybės politika, tačiau iš mūsų taško žiūrint, tinkamas savininkas, tinkamas valdytojas – tai pirma būsimos sėkmės istorijos priežastis. Turime šimtus pavyzdžių, kaip privačioje nuosavybėje esantys kultūros paveldo objektai tinkamai prižiūrimi, jais rūpinamasi, per tai labai aiškiai matomas žmonių sąmonėjimo procesas. Galbūt jei šis pastatas būtų privatizuotas anksčiau – dabar jau stovėtų sutvarkytas. Tame pačiame Žvėryne yra ne vienas atvejis, pavyzdys, kaip atrodo puikiausiai sutvarkyti mediniai pastatai“, – pabrėžė paveldo sergėtoja.  

 

Jos nuomone, privatūs savininkai neretai ir yra priežastis, kodėl apleista kultūros vertybė suklesti ir tarsi „atgimsta iš pelenų“.

 

„Nuo privačios nuosavybės didžiąją dalimi priklauso kultūros paveldo objekto situacija ir galimybės jį išsaugoti. Nes jeigu yra savininkas, kuris juo rūpinasi… Juk kiekvienas iš mūsų rūpinamės mums priklausančiu nekilnojamuoju turtu, ar ne? O jei tas pastatas, įsivaizduokime, nebūtų paveldo objektas? Ką, jam nereikėtų tvarkyti dokumentų? Niekas neatleidžia būsimo savininko nuo projekto rengimo, dokumentų derinimo, sąlygų. Mitas, kad paveldo objektus sudėtingiau tvarkyti. Aš matau šį statusą kaip privalumą. Tvarkybos darbų procedūra yra dar paprastesnė. Jei būsimas savininkas, tarkime, jį tvarkytų etapais, dokumentaciją galima parengi pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo procedūras, darbų nereikia derinti su keliomis institucijomis – tik su mumis vienais“, – sakė D. Varnaitė.

 

Vieno objekto kaina pakilo trigubai

 

Portalas Statybunaujienos.lt aprašė ir lapkričio mėn. aukcioną, kuriame daugiausia buvo parduodami panašios būklės mediniai namai. Jam praėjus pasiteiravome savivaldybės atstovės, ar būstams atsirado pirkėjų?

 

„Spalio mėnesį  internetiniuose tinklalapiuose atsiradę straipsniai ir televizijoje parodyti reportažai apie Vilniaus miesto savivaldybės parduodamus butus sukėlė didelį susidomėjimą. Sulaukėme daug skambučių, daug interesantų buvo atėję į Savivaldybę susipažinti su dokumentais, tačiau ne visiems butams atsirado pirkėjų, – pripažino A. Klemansktytė. – Lapkričio 18-19 dienomis buvo paskelbta 12 butų aukcionų, iš kurių įvyko 8, parduota bendroje sumoje už 108250 eurų. Į aukcionus registravosi nuo vieno iki trijų dalyvių, o daugiausia – devyni dalyviai į butą Kalvarijų g. 42-2A, kurio nuo pradinės pardavimo 5100 Eur kainos kaina pakilo iki 15100 eurų.“

 

Praėjusiame aukcione pirkėjai labiausiai pešėsi dėl buto šiame name. Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

 

Pastarasis butas yra name, stovinčiame prie pat Kalvarijų gatvės, taigi, greičiausiai, tinka komercinėms patalpoms įkurti. Kita vertus, jis nedidelis, (apie 20 kv. metrų), prastos būklės, namą vis tiek tenka dalintis su kitais gyventojais, taigi toks kainos kilimas aukcione – neįprastas.

 

„Butas Krokuvos g. 41-5 (pradinė kaina – 2800 Eur), dėl kuriuo susidomėjimas buvo didžiausias, pirkėjų nesulaukė. Kadangi niekas neužsiregistravo, aukcionas neįvyko. Butai Sirpučių g. 4-2, Stepono Batoro g. 4-4, Krokuvos g. 41-5, Baravyko g. 2-3 ir 4, kurie nebuvo parduoti lapkričio mėn., bus parduodami pakartotinai. Į aukcionus registravosi kaip juridiniai, taip ir fiziniai asmenys“, – sakė A. Klemanskytė. 

 

Socialiai remtinų gyventojų naudoti namai – ant Neries kranto

 

Be žydrojo Žvėryno gražuolio šiame aukcione akį traukia Verkių gatvėje stūkstantis namas. Jame kai kurie butai parduodami po du iškart, šis namas stūkso ant Neries upės kranto. Statybunaujenos.lt teiravosi savivaldybės, ar parduodami visi šio namo butai, ar jame dar liks kaimynų.

 

„Name Verkių g. 78, Vilniuje, yra butų, kurie priklauso ir privatiems asmenims. 11990 Eur – tokia yra kaina dviejų butų Verkių g. 78-9 ir 78-10, jie parduodami kartu. Sujungus objektus į paketus, laukiamas didesnis potencialių pirkėjų susidomėjimas bei tikimasi, kad aukcione pakils pardavimo kaina“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.

 

Iš eilės suklypusių trobelių išsiskiria poilsio namų mūrai. Pasirodo, Vilniaus aukcione gruodžio mėnesį siūloma įsigyti ir stambų objektą Palangoje. A. Klemanskytė primena, kaip jis pateko į savivaldybės turto fondą.

 

„Poilsio pastatas Vytauto g. 32, Palangoje (plotas 3148,31 kv. m) Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso nuo 1998 m. Pastato įranga yra pasenusi, nusidėvėjusi, nepatraukli poilsiautojams. Vilniaus miesto savivaldybė neturi finansinių galimybių pastatą remontuoti, jį prižiūrėti, atnaujinti įrangą. Tikimasi, kad pastatą įsigys investuotojas, kuris jį renovuos bei teiks kokybiškas poilsio paslaugas Palangoje“, – portalui rašė A. Klemanskytė. 

 

Socialinių būstų gyventojai privalo juos remontuoti

 

Vis tik mums vis dar ramybės neduoda klausimas, kaip tokie būstai paskiriami į socialinių būstų fondą ir privatiems pirkėjams pasiūlomi tik tuomet, kai pasiekia apverktiną būklę. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ vadovas Tadas Balsevičius portalui Statybunaujienos.lt teigė, jog pastatas gauna statusą „avarinės būklės“ (o tokie gruodžio mėnesio aukcione yra 5 parduodami būstai), jei statinio (būsto) būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo, esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

 

„Atsižvelgiama į grėsmės pobūdį, nedelsiant imamasi apsaugos priemonių (apribojamas priėjimas ir privažiavimas, sustabdomas ar apribojamas statinio naudojimas ir kt.) iki kol bus atlikta statinio ekspertizė ir  bus pateiktas statinio ekspertizės aktas su išvada. Jeigu statinys (būstas) yra kultūros paveldo objektas ir jeigu statinio ekspertizės akte yra pateikta išvada, kad statinys yra avarinis, tai ekspertizė turėtų būti suderinta su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, kurio veiklos teritorijoje yra statinys“, – rašė savo atsakyme portalui T. Balsevičius. Analogiškai būstas pripažįstamas netinkamu gyventi – kai jo būklė neatitinka statybos įstatyme nustatytų esminių reikalavimų – mechaninio atsparumo ir pastovumo, kai deformuotos būsto konstrukcijos, pertvaros, ramsčiai.  

 

T. Balsevičiaus teigimu pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe socialinio būsto nuomininkas privalo savo lėšomis daryti einamąjį būsto ir jame esančios įrangos remontą, prižiūrėti būstą bei jame esančią, įrangą, baldus, organizuoti šių daiktų tvarkymą, sugadintų ar sulaužytų buto elementų atnaujinimą. Socialinio būsto nuomininkai taip pat privalo nedelsdami informuoti savivaldybę įvykus avarijai, gedimui, sutrikus pastato inžinerinėms sistemoms ar pablogėjus jų veikimui.  Nuomininkas turi imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos nuomojamam būstui. 

 

Nuomininkai taip pat turi savo lėšomis likviduoti būste įvykusias avarijas, ar gedimus, inžinerinių sistemų sutrikimus, nebent jie įvyko dėl savivaldybės laiku neatliktų darbų.

 

„Tvarkingas būstas“? Reliatyvi sąvoka

 

Panašu, kad retas šiuo metu parduodamų namų gyventojas šių reikalavimų laikėsi: į daugelį namų įsimetęs pelėsis, tapetai atsilupę, grindys stipriai nudėvėtos. Kai kur išvirtę netgi durys, langai, nutrupėjęs tinkas ar išvirtusios plytos, mėtosi išdaužyti daiktai, statybinės medžiagos, kriauklės ir unitazai. 

 

Įmonės „Vilniaus socialinis būstas“ vadovas teigė, jog sutartis su nuomininku nutraukiama nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, t.y. jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą, naudoja ne pagal paskirtį.  Tokiu atveju nuomininkas gali būti iškeldintas nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

 

Taip pat sutartis nutraukiama nuomininkui įsigijus būstą, gavus didesnes nei numatyta įstatymuose pajamas, išvykus gyventi į kitą savivaldybę ar valstybę. Savivaldybės atstovai turi teisę tikrinti socialinių būstų gyventojus ir, pastebėję stipriai nuo nuomos sutarties sudarymo pablogėjusią pastato būklę, įpareigoti nuomininkus atlikti einamąjį remontą.

 

Nuomininkas turi suremontuoti ar kompensuoti įrangai bei baldams padarytą žalą. Kitas variantas – jis gali pakeisti sugadintus baldus arba išmokėti kompensaciją. Pasibaigus sutarčiai nuomininkai per 10 dienų turi išsikraustyti bei savivaldybei grąžinti tvarkingą socialinį būstą. Tvarkingą. Na, galbūt tvarka, kaip ir objektyvumas, sunkiai apibrėžiama sąvoka. O ką nugyveno asocialūs asmenys, privatus savininkas sutvarkys.

 

Ar kultūros vertybėse ir toliau gyvena jas vargiai galintys aptvarkyti žmonės?

 

„Šiuo metu Kultūros vertybėmis pripažintuose pastatuose yra socialinių būstų ir/ar savivaldybės būstų. Pažymėtina, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ statistikos apie socialinius būstus kultūros vertybėmis pripažintuose pastatuose neturi“, – lakoniškai į šį klausimą atsakė T. Balsevičius. 

 

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ; Statybunaujienos.lt

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: GENĖ DRUNGILIENĖ, VŠĮ „PROPAGANDOS MINISTERIJA“

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));