skip to Main Content

 

Žvelkime į tiesą blaiviai – nenaikinkime Lietuvos

Kas šiandien reiškia Lietuvos nykimą? Ar gali šiandien rimtos paramos mokslui nebuvimas reikšti valstybės nebuvimą, jos sunykimą? Tokia baisi grėsmė jau prasidėjo. Ar tvirtinami matematikų, fizikų, medicinos, biologų, literatų mokyklų pamatai? Ne!

Aukštųjų mokyklų (universitetų, institutų) absolventai dirba pačiuose žemiausiuose sluoksniuose, gydytojai – slaugytojais, įvairių specialybių pedagogai – vadybininkais, pardavėjais, socialiniais darbuotojais. Arba dar blogiau – išvyksta, palieka Lietuvą. Priežastis aiški. Nėra algų, darbo pagal jų specialybę, o ir valstybei vadovauja atskiri kapitalistai be mokslo, praturtėję iš savo tėvelių, prisitaikančių prie visų valdžių. Štai keletas tikrų pavyzdžių.

Taigi, kalbuosi su Naisių krašto žmonėmis. Ir ką? Atsakymas – nėra darbo. Kaipgi? Ogi taip, miela mūsų gynėja, – gyvename po Ramūno Karbauskio letena. Klausausi paprastų valstiečiukų kalbos toliau. Anksčiau čia buvo kolūkis „Už taiką“, jam vadovavo Ramūno tėvas, bet kolūkis priklausė valstybei, vienas jis negalėjo elgtis su žmonėmis, kaip panorėjęs. Turėjome savo teises, pasiskundus kad ir Šiaulių valdžiai, buvo skubiai reaguojama. Gi Ramūno tėvas tarnavo komunistų partijai, buvo uolus jos narys, manome, net palaikė jos politiką bijojo nusižengti ir gerbė tąpartiją, jos idėjas. Žmonių neengė, neturėjo tokių galimybių tada – nes turtas ne jo. O dabar, griuvus sąjungai, viską perėmė Ramūnas, jau kaip savo kapitalą įteisino. Už kapeikas visas mūsų turtas tapo jo nuosavybė. Dabar šį kraštą valdo vienas kapitalistas, o kiek tokių Lietuvoje?

Visų sričių valdytojai – kapitalistai. Pasidairykime, kas jie tokie? Vienas pavyzdys: Ramūnas – komunisto sūnus, pasinaudojęs tėvo ir mūsų turtu, šiandien labai palaikomas tokių pat valdininkų. O kodėl? Ogi jis šiknas laižo ir parsidavinėja, tik už gautą turtą kurio niekas neatims, nes viskas pagal įstatymą nupirkta. Juokinga. Mes, paprasti, jau amžiaus sulaukę žmonės, prisimename karo ir pokario metus nedailindami. Kas buvo baltaraiščiai? Žydų ir darbo žmonių nuomonę ginančių žmonių žudikai. Po karo, slėpdami kruvinas rankas, praradę išnaudojimo šaltinį – dvarus, išbėgo į mišką. Ko? Žudyti nekaltų žmonių, gavusių iš tarybų valdžios žemės plotelį. Išėjo ginti savo dvarų, bet ne Lietuvos. Šiandien padlaižiaudamas tokiai valdžiai kad ir Ramūnėlis jos vadams laižo šiknas, gina žudikus. Kad ir Ramanauską-Vanagą. Ar jis viską žino apie jo veiklą? Štai ir jūs, mes žinome iš savo giminaičių, pažįstamų Alytuje, kad jo įsakymu buvo žudomi žmonės, rengiamos Baltramiejaus naktys, pavyzdžiui, kaip per vieną naktį buvo sudegintas Opšrūtų kaimas, kur žuvo net 14 vaikų. Nes ir mano dėdė Varėnos pakrašty, Bagočių kaime, neišvengė jo baisumų, buvo įmestas į šulinį. O Ramūnas jau lenkiasi Vanagui, reiškia pagarbą. Kodėl neįsikiša jo tėvas Karbauskis, žemdirbys, ramiai įsitaisęs Kaune. O jeigu būtų gyvas Vanagas jo vadovavimo kolūkiui metu, gal ir kolūkio pirmininko kapelis nebūtų žinomas, tik kam būtų likęs TSKP nario bilietas Karbauskio vardu? Kažin, ar ir Ramūnas būtų paliktas gyventi.

Čia tik vienas pavyzdys iš įvykių šalia Šiaulių. O kiek tokių Lietuvoje?

Dabartinis gyvenimas su 3-5 hektarais kitoks. Neturi kuo apdirbti, neturi trąšų – neverk, aprūpins toks kaip Ramūnėlis. Sąlyga, kad iki pavasario – pinigai. Nėra – vargšų žemė tampa mano. Ir taip pildosi milijonierių žemdirbių aruodai, o Lietuva tuštėja, ašaroja ir atsisveikina su savo vardu Lietuva, kurį keičiame į kaimelio Lituanika pavadinimu.

Galvokime, kaip atgaivinti žemės ūkį. Vietoje pašalpų kurkime darbovietes, fermas, dirbtuves, bendroves. Mokėkime geras algas ir grįš tauta, atgims mokyklos, kultūra. Kaip ir anksčiau, eisime į darbą o ne pašalpų lauksime.

Valstybė – žmonėms, o ne atskiriems kapitalistams! Kokia teismų veikla? Už vištos vagystę ar gaidžio paklydimus – kalėjiman ar bauda. O vagį, kuris milijonus į kišenes kišasi, teismai vis tiria, tempia iki senaties. Argi nejuokinga, kai teisininkams ir valdininkams algos vis kyla, o darbo žmogus, pensininkai džiaugiasi, kai jam prie uždarbio per mėnesį prideda 2-3 eurus, o išlaidos už komunalinius patarnavimus auga 10-15 %? Vis girdime apie priemokas, pašalpas turtuoliams. Siūlome visas lėšas skirti darbo vietų kūrimui, o ne gražuolių papams, jų karūnoms ar ponų ir taip dideliems pilvams didinti. Mūsų tikslas artimiausioje ateityje – išlikti, tobulėti, projektuoti ateities Lietuvą o ne šliaužioti, laižyti užpakalius turtingesniems valdžios vadams, kaip daro Ramūnas, nežinodamas, nenorėdamas įvertinti tikros istorijos tiesos. Nemindžiok, Karbauski, tėvelio komunisto įsitikinimą tegul jis pats tau padovanoja TSKP bilietą jeigu tokį dar turi. Galimai jau viskas kitaip pakeista, pas mus viskas prieinama. Bet žmonių skausmas ir ašaros liks gyvi. Nes ne visi atžalos sumina savo tėvus.

Noriu ir aš paklausti Ramūno ir kitų, panašių į jį. Ar skaitėte Salomėją Nėrį? Ką geresnio sukūrė dabartinė Lietuva už Nėries aukso eiles? Už įsitikinimus nesmerkime, – kiekvienas ieško geresnio gyvenimo, jo ieškojo ir Nėris.

Ką pamelavo Baltušis savo „Parduotose vasarose“? Ten smetoninio laikotarpio samdinio gyvenimas. Ar reikia smerkti už tiesą? Tik ačiū jam! Skaitykime ir netrokšime tokio gyvenimo, nors kaip tik link tokio ir einame. O ką gražesnio dabartinė literatūra sukūrė vaikams už Petro Cvirkos „Cukrinius avinėlius“, „Vaikų karą“? Paklausinėkite anglų, airių – jie pasakys, joks tokių kūrinių niekur neužtikę (išversta į jų kalbą). Taigi tikrai kultūrai ir menui nusilenkime.

Linkėjimai mano tėvynainiams už žengtus tiesos žingsnius kovoje už išlikimą.

Pagarbiai

Birutė Dilpšienė

Facebook komentarai
Back To Top