skip to Main Content

Žurnalistų ir visuomenininkų deportacijos iš  Latvijos ir Lietuvos. Faktai bei komentarai

 

Kovo 16 d. 8 val. ryte Latvijos teritorijoje sulaikyti keturi iš Lietuvos į Rygą vykę Lietuvos Respublikos piliečiai: Socialistinio Liaudies fronto (SLF) pirmininko pavaduotojas, žurnalistas G. Grabauskas, SLF narys, „Lietuva be nacizmo” Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas H. Juodiška, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovas D. Šulcas, judėjimo „Vytis” narys B. Mikulėnas. Jie vyko stebėti kasmet Rygoje vykstančio neofašistų parado. Buvo planuota palaikyti Latvijos antifašistus, kurie rengė protesto piketus prieš šį skandalingą renginį ir parengti reportažą. 

Sustabdyti Lietuvos antifašistai virš dviejų valandų buvo laikomi mašinoje, 10 val. 10 min. pateikti oficialūs raštai dėl šių keturių asmenų išsiuntimo, argumentuojant tuo, kad šie žmonės kelia grėsmę Latvijos Respublikai. Tik apie 11 val. gražinti dokumentai ir primygtinai pareikalauta kuo greičiau palikti Latvijos teritoriją (pridedamos fotonuotraukos).

Kovo 15-16 dienomis iš Latvijos deportuoti ir kitų šalių antifašistai bei kairiųjų pažiūrų žurnalistai

Kovo 16 d. sulaikyti ir deportuoti iš Latvijos ir kiti antifašistai –  keli Rusijos piliečiai bei keli Izraelio piliečiai. Be to, neofašistų parado metu buvo sulaikytas pažangus britų žurnalistas G. Filipsas. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir uždarė į mikroautobusą, vėliau žurnalistas nuvežtas į policijos nuovadą. Atimta ir G. Filipso video kamera. Kaip pranešė Latvijos europarlamentarė T. Ždanok, dar kovo 15 d. iš Latvijos teritorijos deportuoti aštuoni iš Vokietijos atvykę antifašistai.

Rygoje nuo 10.30 val. vyko didžiulis neofašistų paradas. Latvijos antifašistai rengė protesto piketus prieš šį skandalingą renginį, kuriame garbinami Antrojo pasaulinio karo metais kartu su vokiečių okupantais aktyviai veikę latvių esesininkai, buvo nešami įvairių nacistinių nusikaltėlių portretai. Piketuose prieš šias eitynes dalyvavo J. Korenas, J. Kuzinis, J. Zaicevas, A. Berezovskaja ir kiti vietos visuomenininkai, žmogaus teisių gynėjai, antifašistai.

Iš Lietuvos deportuota Rusijos žurnalistų grupė Lietuvoje irgi vyksta skandalingi užsienio šalių žurnalistų ir visuomenininkų sulaikymai. Kovo 9 dieną Vilniuje sulaikyta P. Zarubino vadovaujama keturių Rusijos TV žurnalistų grupė. Kovo 10 d. anksti ryte  šie Rusijos žurnalistai deportuoti iš Lietuvos. Per pastaruosius du  metus iš Lietuvos išvaryta daug taikių užsienio šalių piliečių-Rusijos žurnalistai G.Sapožnikova, A.Michejevas, Latvijos žmogaus teisių gynėjai J.Korenas, A.Kuzminas, istorikas A.Ržavinis bei daug kitų asmenų, kurių deportacijas iš Lietuvos organizuoja mūsų krašte įsigalėję korumpuoti klanai.

Baltijos kraštuose vėl atgimsta fašizmas

Šie skandalingi įvykiai turi didelį atgarsį. Apie kovo 9-16 d. Latvijoje ir Lietuvoje vykdytus grubius žmogaus teisių pažeidimus-masinius susidorojimus su taikiais Rusijos, Lietuvos, Vokietijos, Izraelio, D. Britanijos piliečiais rašė Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Čekijos, Prancūzijos spauda, apie tai buvo informuojama įvairių Europos kraštų interneto portaluose. 

O kaip šiuos procesus komentuoja žmogaus teisių gynėjai, viešųjų ryšių ekspertai? Vilnietis viešųjų ryšių ekspertas L.Kontrimas teigia : ,, Rusijos TV žurnalistų išvarymas-tai dar vienas pavyzdys-kaip Lietuvoje  dirbtinai kurstomos aistros dėl Rusijos žurnalistų veiklos. Šie žurnalistai elgėsi  kaip ir dauguma žurnalistų. Ar jų išvarymas be rimto pagrindo yra Lietuvai naudingas? Labai abejoju, tokia praktika  tik gali sukelti daug problemų“.

 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas D.Šulcas pabrėžia : ,,Kovo 9-10 dienomis Lietuvos Respublikoje įvykdytas dar vienas tyčinis žmogaus teisių pažeidimas. Imtasi  represinių veiksmų kaimyninės  Rusijos žurnalistų atžvilgiu. Šie žurnalistai  vykdė savo tiesiogines pareigas-jie rengė reportažus iš įvairių vietų. Už tai jiems buvo grasinama, trukdoma, galiausiai jie sulaikyti ir deportuoti iš Lietuvos. Žmogaus teisių stebėtojų sąjunga teigia, jog taikių užsienio šalių piliečių sulaikymai bei išsiuntimai iš Lietuvos-tai jau sistemingi valstybės veikla. 

Lietuva jau atrodo kaip barbarų kraštas, kuriame klesti politinės represijos, psichologinis teroras, žodžio laisvės pažeidimai, kurstomos įvairios ksenofobijos formos, ypač rusofobija“. O  žinoma Latvijos žmogaus teisių gynėja, europarlamentarė  T.Ždanok, komentuodama šiuos skandalingus procesus, sakė: 

,,Kovo mėnesį Latvijoje ir Lietuvoje vykdyti masiniai žurnalistų, visuomenininkų, antifašistų sulaikymai ir deportavimai-tai grūbūs žmogaus teisių pažeidimai. Taikių piliečių išvarymai su formuluote, kad neva jie ,,kelia  grėsmę nacionaliniam saugumui“ yra slaptųjų tarnybų vykdomos kampanijos, kuri nukreipta prieš  žodžio laisvę, padarinys“. 

Lietuvos, Vokietijos bei kitų šalių antifašistų išvarymas iš Latvijos, Rygos centre įvykdytas britų žurnalisto G. Filipso areštas – tai dar vienas ryškus Baltijos kraštuose regimo fašizmo atgimimo požymis. Be to, vyksta pastovūs neofašistų paradai, neofašistinių grupuočių lyderiai jau atvirai grasina jiems nepatinkantiems piliečiams. Daugelyje vietų puikuojasi nacistinių nusikaltėlių paminklai bei kiti tokių kruvinų „didvyrių“ vardais pavadinti objektai, neatsižvelgiant į jų nusikaltimus prieš taikius piliečius. Lietuvoje pastarųjų trijų metų bėgyje naikinamos kovoje prieš fašizmą žuvusių Lietuvos patriotų vardais pavadintos gatvės, aikštės, paminklai, teigiant, kad viskas, kas vyko iki nepriklausomybės atgavimo buvo tik blogis ir naudinga tik okupantams. Naikinami ir kai kurie su žinomais kūrėjais intelektualais susiję objektai (to pavyzdys – 2013 m. rudenį slapta naktį pašalintas daugelį metų Vilniaus centre buvęs L. Giros paminklas). Taip bandoma iškreipti istorinius įvykius, kai kuriuos asmenis bandyti ,,trinti“  iš oficialios istorijos kurso, o kai kuriuos labai abejotinus ar  net tamsias kruvinas figūras garbinti, tai tipiškas istorijos falsifikavimas. 

Tiesa, daugelis piliečių priešinasi tokiems istorijos neigimo procesams. Štai visai neseniai, vasario pabaigoje, Kupiškio gyventojai apklausoje pasisakė prieš norą pakeisti fašistų nužudytų savo kraštiečių P. Pajarskio ir B. Žekonio vadais pavadintų gatvių pavadinimus (P. Pajarskis žuvo nuo hitlerininkų kulkų Biržų rajone 1942 m. kovo  mėnesį, o dailininkas antifašistas B. Žekonis 1944 m. gegužės mėnesį buvo gestapininkų suimtas ir neužilgo sušaudytas Kauno IX forte). Nugalėjo savo istorijos nebijančių ir nebandančių retušuoti įvykių piliečių nuomonė, dauguma kupiškiečių pasisakė už tai, kad ir toliau turi likti dabartiniai gatvių pavadinimai. Jau pritilo ir V. Montvilos (šis poetas antifašistas sušaudytas baltaraiščių Kaune 1941 m. liepą) vardo gatvės, esančios Kauno pakraštyje, panaikinimo šalininkų pastangos. 

Žmonija kartoja savo klaidas, tai ne kartą įrodė pasaulinės istorijos įvykiai. Bandymas perrašyti, pakeisti ar užtušuoti įvykius, atrasti ar sukurti naujus faktus 

veda prie neišvengiamo bei reguliaraus tų pačių klaidų kartojimo, o tai, savo ruožtu – prie valstybių, santvarkų, civilizacijų žlugimo. Ar ne teisingiau būtų įvertinti klaidas, iš jų pasimokyti ir nenuvertinti teigiamų faktų. Juk jeigu nebūtų teigiamų faktų, sąžiningų žmonių ir teisingų poelgių, ar būtume išlikę kaip tauta? Tai gal atsisakykime kraštutinumų ir dar kartą permastykime demokratijos, kurios taip siekėme, principus.

 

Giedrius Grabauskas

Facebook komentarai
Back To Top