skip to Main Content

 

ŽODIS IŠĖJUSIAI MOTINAI

 

Rugpjūčio 20 d., sulaukusi 86 metų, mirė Prezidento Rolando Pakso mama Elena. Ši moteris buvo tvirto charakterio, turėjo stiprius moralinius pagrindus, vėliau perduotus vienturčiui sūnui.

 

Tvirtą žinojimą, kas yra gerai, o kas blogai, jai suformavo vienas skaudžiausių, labiausiai sukrėtusių ją įvykių – tėvų ir brolių ilgametė tremtis… Pasiilgusi tėvų, ji grįžta iš mokslų jų aplankyti ir Telšių geležinkelio stotyje mato vagonus su žmonėmis, kuriuos veža į Sibirą. Tarp ištremiamų telšiškių ji regi ir savo šeimą. Iš gausios šeimos neišvežta į Sibirą liko tik ji, Elena. Jau tada ji žinojo, ką ji pirmiausia perduos vaikams – meilę skriaudžiamai Tėvynei, iš kurios okupantai vagonais vežė į nežinią, į mirtį darbščius ūkininkus. Tokie buvo ir jos tėvai.

 

Elena labai džiaugėsi, kai Lietuva susigrąžino Nepriklausomybę. Šis įvykis buvo vienas laukiamiausių, tačiau, kaip vėliau pasirodė , ir vienas labiausiai širdį sužeidusių.

 

Motina, savo šalies patriotė , niekaip negalėjo suprasti, kokia migla yra apdujusi lietuvaičius. Kodėl jie dėl šalies valdymo nesklandumų, okupacinės sistemos siautėjimo kaltina visus rusų tautos atstovus. Ji savo sūnų visada mokė, kad žmogų reikia gerbti, mylėti nepriklausomai nuo to, kokios jis tautybės. Lakūnas R.Paksas pažinojo J. Borisovą – ji turėjo sraigtasparnių įmonę, ne vienam Lietuvos piliečiui suteikusią darbą, O ką tai reiškia? Vienareikšmiškai – emigracijos mažinimą. Priimti patarėju lojalų šaliai žmogų – jokia gėda, ne nusikaltimas ir gauti iš jo paramą per rinkimus.

 

Tačiau į maitvanagius pavirtusi VSD pradėjo pulti jos sūnų nuo pat pirmos prezidentavimo dienos. Prezidento inauguracijos iškilmėse pasodino į pirmą suolą bažnyčioje ne Rolando tėvus, bet aiškiaregę L. Lolišvili, nufilmavo ir rodė per visas televizijas, šlykščiai komentuodami. Motinai buvo be galo sunku – ji visą gyvenimą mokė mylėti žmogų, o tuo laikotarpiu per televiziją, radiją, spaudoje regėjo vien tik pasmerkimą, įžeidinėjimus.

 

Tačiau eiliniai tautiečiai dėkojo Elenai už sūnų, kuriems viešųjų ryšių pilami nuodai neapnuodijo mąstymo ir moralės, kurie suprato, kad žmogus – didžiausias gėris, kurie tikėjo ir tebetiki Prezidentu Rolandu Paksu.

 

Žemai lenkiame galvas, mamai išauginusiai ir išauklėjusiai politiką, turintį širdį, mylintį savo tautą.

 

 

 

 

 

Virginija jurgilevičienė

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));