skip to Main Content
Žmonės ėmė priešintis bankų plėšikavimui (pildoma)

Žmonės ėmė priešintis bankų savivalei

Aurimas Drižius

 

Kaunietė Ingrida Dargienė pabandė iškelti „Swedbankui“ bylą dėl įtariamo sukčiavimo.

Ji su vyru dar 2008 m. skolinosi iš banko 115 tūkst. eurų namui Kaune įsigyti. Po metų kilo finansų krizė, turtas nuvertėjo, šeima neteko darbo, ir galiausiai bankui įkeistas namas buvo parduotas tik už 30 tūkst. eurų. Nors didžiąją skolos dalį (apie 47 tūkst. eurų) pagal paskolų draudimo sutartį turėjo sumokėti valstybės įmonė „Būsto paskolų draudimas“, tačiau draudikas neįvykdė savo įsipareigojimų.

Žodžiu, šeima neteko ne tik sumokėtų maždaug 30 tūkst. eurų už kreditą, tačiau prarado dar ir namą, ir liko skolinga dar daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Nors „Būsto paskolų draudimas“ turėjo sumokėti didesnę dalį skolos bankams, tačiau, pasak I.Dargienės, to nepadarė. Nors formaliai draudikas pateikė teismui pažymą, kad už Dargių šeimą sumokėjo 47 tūkst. eurų, bankai pripažįsta gavę tik 17 tūkst. eurų. Kur dingo maždaug 30 tūkst. valstybės įmonės pinigų?

I.Dargienė bando tai išsiaiškinti jau penkerius metus ir padarė tokias išvadas :

„Būsto paskolų draudimas“ yra sudarę suokalbį su bankais – draudikų įmonė faktiškai yra bankrutavusi jau seniai, tačiau nepaisant to, kad Finansų ministerija jai suteikė didžiules lėšas, ji yra nemoki.

Bankai tai puikiai supranta, tačiau tai irgi slepia, nes tai atsilieptų bankų mokumui, reitingams, pelnui, premijoms, etc.

Suokalbį tarp valstybės ir bankų patvirtina Danskebank atsiliepimu teismui pateikta 2010-05-20 Draudiko (kurio vienas iš stambiu akcininku yra Finansų ministerija) su visais Lietuvos bankais sudaryta sutartis, kuri slepiama nuo visu Draudiko klientu (sutarties sąlygos konfidencialios ir nebus pateiktos). Nors kaip rašoma ji pilnai panaikina visas jų su Draudiku sudarytų sutarčių sąlygas (2010-05-20 sutarties II dalis 2.2p.). Pateikiama minėta sutartis:

 

3. 20201104 2 Danskebank_EPP – Atsiliepimas i ieskini Nr DOK-130567 (Civ b Nr e2-1442-947_2020_ ) KApT 20201104

„Šios sutarties įtakoje bankai įpareigoti visais įmanomais būdais slėpti Draudiko nemokumą ir mano atveju leidžia jam išsisukti vietoj 47 000 Eur sumokėjus vos 17 000 Eurų“, – mano I.Dargienė.

Ji su vyru dar 2008 m. skolinosi iš banko 115 tūkst. eurų namui įsigyti. Po metų kilo finansų krizė, turtas nuvertėjo, šeima neteko darbo, ir galiausiai bankui įkeistas namas buvo parduotas tik už 30 tūkst. eurų.

Šeima iš šios „investicijos“ liko skolinga bankams apie 80 tūkst. eurų, tačiau tikėjosi, kad dalį skolos padengs UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Tai valstybės įsteigta įmonė, kuri padengia savo klientų įsipareigojimus, pastariesiems tapus nemokiems.

Tačiau „Būsto paskolų draudimas“, pagal sutartį turėjęs padengti apie 47 tūkst. eurų skolą, iš tiesų bankams sumokėjo tik apie 17 tūkst. Likusios sumos bankai reikalauja iš sutuoktinių, kurie šiuo metu skiriasi ir bando suskaičiuoti, kas kiek kam skolingas.

Ingrida Dargienė atsakė į LL klausimus:

 

  • Iš kur atsirado jūsų skola?
  • Pirminis skolintojas buvo ne „Swedbankas“, o kitas bankas, tiesiog ta mano skola buvo daug kartų perduota kitam bankui, ir galiausiai atsidūrė „Swedbanke“. Nes jis aktualiausias mums šiuo metu. O mūsų paskola buvo apdrausta „Būsto paskolų draudime“. Su ja buvo sutarta, kad jeigu mes su vyru tapsime nemokūs ir nebegalėsime gražinti skolos, tai draudimas ją gražins.
  • AR „Būsto paskolų draudimas“ įvykdė savo įsipareigojimus?
  • Dalinai, nes iš pradžių ši bendrovė priėmė sprendimą, kad padengs mūsų skolą 47 tūkst. eurų, tačiau vėliau tie duomenys daug kartų keitėsi ir paskutiniai duomenis rodo, kad draudimas už mūsų paskolą sumokėjo 17 tūkst. eurų bankui. Paskola buvo didesnė, apie 112 tūkst. eurų, tačiau draudimas mums nurodė, kodėl išmoka ne visą skolą, o tik 47 tūkst. eurų. Jeigu tiek būtų sumokėjusi, tai dar būtų galima gyventi, tačiau problema ta, kad draudimas mums galiausiai padengė tik 17 tūkst. eurų paskolos.
  • O tai kas nutiko, kodėl bankrutavote?
  • Prasidėjo 2008 m. finansų krizė. Buvome paėmę didelę paskolą kosminėmis sąlygomis. Kaip matote, namas buvo parduotas už 30 tūkst. eurų, o paskola jam pirkti buvo paimta 115 tūkst. eurų. Aišku, kad prasidėjus krizei, tos paskolos gražinti buvo neįmanoma. Skolos likutį mes mokėjome, tačiau kadangi iš pradžių buvo mokamos tik didžiulės palūkanos, o paskolos mokama tik maža dalis. Žodžiu, mes už paskola mokėjome tik palūkanas, o skolos per dešimt metų sumokėjome gal tik 3 tūkst. eurų. Žodžių. Liko 112 tūkst. eurų,. Bankas pardavė tą namą už 30 tūkst. eurų, ir liko dar apie 80 tūkst. eurų negražintos skolos.
  • O jūs tą namą pirkote už kiek?
  • Už 115 tūkst. eurų.
  • O pardavė už 30 tūkst. eurų? Tris kartus pigiau? Neįtikėtina, nes nekilnojamo turto kainos vėl pakilo? Kas čia per namas?
  • Mums taip nepasisekė.
  • Tai manote, kad paskolų draudimas neįvykdė sutarties sąlygų?
  • Taip, nes jie neįvykdė savo įsipareigojimo ir net nesumokėjo tų pažadėtų 47 tūkst. eurų. Tačiau problema ne tai, kad jie neįvykdė savo įsipareigojimų. Problema ta, kad jie slepia tai, kad nevykdo savo įsipareigojimų, po visokiais padirbtais dokumentais ir įvairiomis machinacijomis ir dviguba buhalterija. Tai, kad jie nesumokėjo bankams sutartos sumos, man paaiškėjo tik po penkerių metų tyrinėjimo. Visą tą laiką aiškinuosi, kur dingo draudimo pinigai, ir visą tą laiką „Būsto paskolų draudimas“ teigė, kad bankams jie sumokėjo 47 tūkst. eurų. Nors pagal buhalterinius dokumentus aš matau, kad jie to nepadarė. Tačiau draudimas teikia melagingas pažymas, ir tu jiems nors kuolą ant galvos tašyk, vis tiek nieko neįrodysi. Bankas sako, kad draudimas sumokėjo 17 tūkst. Eurų, o draudikas tvirtina, kad sumokėjo 47 tūkst. eurų. Žodžiu, draudimas viską slepia, tačiau kadangi kartu vyksta ir santuokos nutraukimo byla, mums tai aktualu dar ir todėl, kad būtų išspęsti mūsų įsipareigojimai bankui. Nes be jų negali išspęsti mūsų santuokos nutraukimo. O draudikas rašo, kad visa draudimo suma buvo sumokėta pagal sutartį su bankais. Ta sutartis kaip ir slapta, nes niekas jos nematė, o man jos neduoda. Galiausiai, per santuokos nutraukimo bylą išsireikalavau, kad teismui pateiktų tą draudiko ir bankų sutartį. Gavau tą sutartį ir paaiškėjo, kad jos esmė – bankai turėjo sudaryti lengvatines sąlygas tam draudikui, nes Finansų ministerija padidino jo kapitalą tam, kad jis galėtų veikti ir nebankrutuotų. Žodžiu, jie sudarė tokią sutartį, kad bankai palaiko Lietuvos politikus, o šie stengiasi, kad „Būsto paskolų draudimas“ nebankrutuotų. Esmė tokia, kad bankai yra įsipareigoję ir stengiasi visai kaip tam draudimui padėti. Todėl ir daromos visos tos machinacijos, kad „išsaugoti draudimo veidą“, kad nepasirodytų, kad jis nėra mokus ir negali vykdyti įsipareigojimų. Todėl, kai jūs klausiate, kodėl bankai nekelia vėjo, kai draudimas nevykdo įsipareigojimų, atsakau, kad jiems tai nenaudinga, nes jie įsipareigoję paremti tą valstybės įmonę.

 

I.Dargienė kreipėsi į teismą dėl ikiteisminio pradėjimo dėl to, kad bankai su „Būsto paskolų draudimu“ sudarę sukčiavimo schemą, ir ja naudojasi, kad apvogtų savo klientus.

 

I.Dargienė sako, kad šiuo straipsniu norėtųsi atkreipti dėmesį, jog:

 

  1. Pasirodo mūsų pinigai banke tokie pat nesaugus kaip ir kojinėj,

jog žmones pasitikrintų ar jų kredito įmokos padengė būtent jų paskolą, nes mūsų su sutuoktiniu atveju, Banko pastangomis jie nuėjo į Draudiko sąskaitą. To pasėkoje, Draudikas draudiminio įvykio išmoką mums sumokėjo mūsų pačių pinigais (tai tinka net straipsnio pavadinimui).

 

  1. Sudarytą draudimo sutartį Draudikas gali bet kada vienašališkai pakeisti sudarydamas papildomą sutartį su trečiaisiais asmenimis ir pasirodo visai neprivalo apie tai informuoti savo klientą. 

 

Pvz. mūsų atveju mes 2008 pasirašėm kredito draudimo sutartį su suderintom taisyklėm:

Pvz.:<68.1. draudimo sutartis jos galiojimo metu gali būti keičiama ar papildoma draudimo sutarties šalių raštišku susitarimu, gavus naudos gavėjo raštišką sutikimą>, sumokėjom už draudimo paslauga apie 2000Eur, o 2010 Draudikas su bankais pasirašo sutarti su sekančiu punktu (2010-05-20 sutarties II dalis 2.2p.).<2.2. Šalys susitaria, kad draudimo taisyklės (įskaitant jų pakeitimus) ir bendradarbiavimo sutartys šios sutarties galiojimo laikotarpiu yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja šiai sutarčiai.>. 

Mums (Draudiko klientams) apie šią sutartį Bankas rašo <sutarties sąlygos konfidencialios ir nebus pateiktos>. 

To pasėkoje, Draudikas leido sau išmokėti draudiminio įvykio išmoką dalimis per kelis metus, o ne per vieną kartą, kaip buvome sutarę, leido sau apie mokėjimus neteikti Draudėjui, (t.y.. mums su sutuoktiniu) jokios informacijos, leido sau vietoj 47 tūkst.  sumokėti bankui savo lėšomis tik 17 tūkst. .  ir t.t.

 

  1. Nepaisant to jog Bankas iš mūsų pasisavino ne 1 Eur, o 30 000 Eur, t.y. suma kokios daugelis net per gyvenimą nesusitaupo, niekaip neįmanoma teisėtu būdu atlikti šios situacijos tyrimą (baudžiamąjį ar civilini), nes pateikus ieškinį tirti policijai, prokuratūrai, FNTT, apylinkes, apygardos teismams, ir baudžiamąja ir civiline tvarka visi jie atsisako ji priimti iš viso, ką jau kalbėti apie tyrimą.

Vienu žodžiu, iš tavęs pavogė 30 000, o tu sėdėk, tylėk ir džiaukis.

Pvz. į ieškinį, kuriame nurodau <Kreipiuosi į Jus, nes sukčiavimo apgaule, finansinių dokumentų klastojimo būdu, AB “Swedbank“ (toliau – „Bankas“) neteisėtai praturtėjo pasisavinęs 30 020,74Eur mūsų su sutuoktiniu įkeisto NT pardavimo lėšų, >

ir pareiškiu reikalavimą <Įpareigoti, mūsų įkeisto NT pardavimo lėšas gavusį kreditorių, įskaityti jas visas, mūsų su sutuoktiniu  5-ių skolos dalių pagal paskolos sutartį Nr. BRSAV350803120, dengimui.> Kauno apygardos teismas 2020-12-01 e2S-187 4-260/2020 nutartimi atsako <ieškovės reikalavimai akivaizdžiai nėra reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, kaip kad nurodo ieškovė atskirajame skunde. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės atskiruoju skundu ir pripažinti, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, vertindamas, kad toks ieškinys nėra teismingas šiam teismui.>

 

„Kreipiuosi į Jus, nes sukčiavimo apgaule, finansinių dokumentų klastojimo būdu, AB “Swedbank“ (toliau – „Bankas“) neteisėtai praturtėjo pasisavinęs 30 020,74Eur mūsų su sutuoktiniu įkeisto NT pardavimo lėšų, – teigia I.Dargienė, – padaręs suokalbį su UAB „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – „Draudikas“), Bankas pasisavino mūsų lėšas neleistinai neįskaitydamas šių, mūsų kredito užtikrinimo priemonės-įkeisto NT pardavimo lėšų , pagal paskirtį – mūsų 5 skolos dalių pagal paskolą Nr. BRSAV350803120  dengimui.

Bankas, šias mūsų B a n k u i skirtas tikslinės paskirties lėšas   neturėdamas jokios teisės, būgtai mūsų vardu, pervedė Draudikui, pagal šio neteisėtą , teismo nepatvirtintą reikalavimą mums r e g r e s o tvarka .

iš vienos pusės – Draudikas, gavęs Banko paskolą Nr. 16-059674-FA , kaip ir atliko savo prievolę, ir sumokėjo mūsų naudos gavėjui-Bankui  pilną  46 722,70 Eur draudiminio įvykio išmoką . Bankas visas šias lėšas priėmė ir jos buvo įskaitytos mūsų 2 iš 5-ių skolos dalių dengimui dar iki 2016-06-04. Dėl to išrašuose matome akivaizdų skolos dalių likučių sumažėjimą .

Tačiau iš kitos pusės – naudos gavėjas-Bankas, po kiek laiko (maždaug po metų), pervedė Draudikui 30 020,74 Eurų mūsų įkeisto NT pardavimo lėšų, pagal Draudiko reikalavimą mums r e g r e s o tvarka . Nepaisant to, jog Bankas  tai padarė mūsų vardu neturėdamas teisės, pagal neteisėtą Draudiko reikalavimą, vis tik tokiu būdu Bankas-naudos gavėjas būgtai gražino Draudikui, šio anksčiau sumokėtos, draudiminio įvykio išmokos dalį .

Rezultate šiai dienai turime apgaulingą dviprasmišką iliuziją jog mūsų naudos gavėjas – bankas visai šios draudiminio įvykio išmokos dalies 30 020,74 eurų nėra gavęs, tačiau iš mūsų kredito užtikrinimo priemonės  -Draudiko nieko reikalauti nebegali .

Todėl trūkstamos 30 020,74Eur sumos, Banko teisių perėmėjas  reikalauja iš mūsų – Banko skolininkų.

Mūsų su sutuoktiniu skola Bankui iš viso turi 5 dalis. Į šias konkrečias dalis ji padalinta ne šiaip sau, o vadovaujantis konkrečiais mūsų pasirašytais dokumentais. 3 paskolos dalys buvo išduotos pagal pradinę kredito sutartį , jos buvo draustos kredito draudimu , kitos dvi nedraustos – išduotos sudarant papildomus atskirus susitarimus . Todėl šių skolos dalių negali būti nei daugiau, nei mažiau. Skolos dalių dydžiai, taip pat konkretūs ir tuose dokumentuose apibrėžti.

Mūsų su sutuoktiniu skola Bankui iš viso turi 3 savarankiškas, viena nuo kitos nepriklausančias gražinimo užtikrinimo priemones :

  1. Būsto hipoteka, kurios piniginė išraiška šiai dienai 30 020,74Eur
  2. Laidavimas, kurios piniginė išraiška šiai dienai 0Eur
  3. Kredito draudimas, kurios piniginė išraiška šiai dienai 46 722,70 EUR

 

Vienos užtikrinimo priemonės realizavimas Bankui neužkerta kelio realizuoti kitą priemonę. Pinigai gauti pagal vieną negali būti traktuojami kaip gauti pagal kitą priemonę ir lėšos gautos iš šių priemonių turi būti sumuojamos, kol padengs visų skolos dalių sumą.

 

Realizavus šias 3 užtikrino priemones Bankas gavo 76 743,44Eur:

  • iš mūsų asmeninių lėšų – pagal antstolio kvitą, 2017-10-18 gavo 30 020,74 EUR ,
  • iš Draudiko lėšų – pagal Draudiko pažymą, 2017-10-23 gavo 46 722,70 EUR .

Gautomis lėšomis Bankas turėjo padengti 76 743,44Eur dalį mūsų 5-ių skolos dalių pagal sutartį, tačiau kaip matome iš pateiktų išrašų mūsų skolos dalių dengimui įskaityta tik               46 722,70 EUR .

 

Kodėl neįskaityti likę pinigai neaišku. Taip pat neaišku, kurio konkrečiai asmens lėšos 30 020,74 EUR liko neįskaityta:  mūsų ar Draudiko.

LAT išaiškinimu  Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. posėdžio protokolu Nr. 41 suformavo Būsto įgijimo (nuomos) koncepciją. Koncepcijoje nustatyti tikslai (padidinti būsto paskolų prieinamumą) buvo pasiekti pašalinus kliūtis šiems tikslams. Būsto paskolų draudimas tapo vienu iš būdų pašalinančiu kliūtis – sumažinančiu bankų riziką.

Vyriausybė 1998 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 739 „Dėl Būsto paskolų draudimo bendrovės“ 2.1.1 punkto redakcijoje, nustatyta, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudžia kredito įstaigų kreditus, skirtus būstui pirkti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ar žemės sklypui pirkti ir būstui statyti.

LAT išaiškinimu Koncepcijos sistema veikia tokiu principu:

1)                         apdraudžiant būsto paskolą, užtikrinama, kad kredito gavėjui jos negrąžinat, draudikas visiškai padengs skolą;

2)                         draudikui, sumokėjusiam draudimo išmoką garantuota reali subrogacijos teisės (kai draudėjas ir žalos kaltininkas yra skirtingi asmenys ) įgyvendinimo galimybė, nes bankai, gavę draudimo išmoką, privalo perleisti draudikui už paskolą įgyto būsto hipotekos teises (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 64 punktas).

Nesant bent vieno iš nurodytų būsto paskolų draudimo sistemos elementų šis draudimas negali funkcionuoti, taigi draudimo išmoka bankui gali būti išmokama tik tuo atveju, jei bankas po to perleis draudikui teises į būsto hipoteką.

 

Mūsų atveju bankas, nepaisydamas jog Draudikas įsipareigojo išmokėti draudiminio įvykio išmoką, savo prievolę – perleisti Draudikui teises į būsto hipoteką – ignoravo. Dėl šio Banko įvykdyto pažeidimo Draudikas mūsų atveju, vadovaujantis LAT išaiškinimu , įgavo pilną teisę nemokėti draudiminio įvykio išmokos.

 

Šią dviprasmišką situaciją patvirtina ir Draudiko atstovas. Telefoninio pokalbio metu jis paaiškina jog iš pažadėtų 46 722,70 EUR savo lėšomis sumokėjo Bankui tik dalį draudiminio įvykio išmokos. 30 020,74 EUR jie Bankui nebemokėjo, nes susisiekę su kažkuo telefonu padarė prielaidą jog šią Draudiko skolos Bankui dalį Bankas pats padengė mūsų su sutuoktiniu NT pardavimo lėšomis ir Draudikas Bankui nebeskolingas. Šios Draudiko paminėtos prielaidos dėl užskaitos Draudiko skolos naudai, kaip paaiškėjo, Bankas nėra patvirtinęs jokiu dokumentu nei jiems nei kam kitam .

 

  • Ar Bankas padarė aplaidumą jo sutarties su Draudiku vykdyme – neperleido Draudikui teisės į būsto hipoteką? To pasėkoje buvo priverstas dalį Draudiko sumokėtos draudiminio įvykio išmokos (30 020,74 EUR) neįskaityti mūsų su sutuoktiniu skolos dalių bankui dengimui, bet gražinti Draudikui. (CK6.246 str)

 

  • Ar bankas įvykdė nusikalstamą veiką – pasisavino mūsų su sutuoktiniu NT pardavimo lėšas? T.y. neįskaitė mūsų su sutuoktiniu asmeninių įkeisto NT pardavimo lėšų mūsų skolos bankui dalių dengimui?

 

Bet kokiu atveju AB „Swedbank“ yra kaltas dėl mūsų su sutuoktiniu patirtos 30 020,74 EUR dydžio turtinės žalos:

–                           LAT išaiškinimu  būtent Bankui tenka rizika patirti nuostolius tuo atveju, jei paaiškės, kad hipotekos sandoris negalioja ir neatlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijos.

–                           Už turto pasisavinimą sukčiaujant apgaulės būdu ir atliekant pinigų plovimą atsakomybė Bankui atsiranda pagal baudžiamąjį kodeksą.

 

Teisėsaugos atstovai sutinka su mūsų nuomone:

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė 2019-03-25 Nutartyje  nurodo:

<Baudžiamoji teise yra išskirtinė priemonė, sprendžiant konfliktines situacijas, ir esant galimybei konflikto sprendimui turi būti panaudotos kitos teisės šakos (Civilinė, Administracinė). Aptartoje situacijoje akivaizdu, jog konfliktas kilo dėl civilinio sandorio neįvykdymo, o tokių sandorių teisinį reglamentavimą numato Civilinio kodekso normos>

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));