skip to Main Content

Žemės reforma artėja prie pabaigos

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad žemės reformos darbai Lietuvoje sparčiai artėja prie pabaigos. Piliečių nuosavybės teisės kaimo vietovėse jau atkurtos 99,7 proc., miestuose – 88,4 proc., o asmeninio ūkio žemės įteisinimas siekia 98 proc.

 

Pagal piliečių prašymuose nurodytą žemės plotą beveik visų Lietuvos rajonų kaimiškose teritorijose nuosavybės teisės atkurtos daugiau kaip 99 proc. Tik prie Vilniaus miesto prijungtose kaimiškose teritorijose ir Vilniaus rajono kaimiškose teritorijose nuosavybės teisės atkurtos 96–97 proc.

 

100 proc. nuosavybės teisių atkūrimas baigtas 33 iš 103 Lietuvos miestų ir miestelių. Mažiau kaip 90 proc. nuosavybės teisės atkurtos tik keturiolikoje šalies miestų.

 

Pagal šių metų spalio 1 dienos duomenis, blogiausia situacija buvo Trakų (nuosavybės teisės atkurtos tik 38,4 proc. į piliečių prašymuose nurodytą plotą), Pabradės (47,3 proc.), Baltosios Vokės (48,8 proc.), Vilniaus (49 proc.) ir Ramygalos (69,7 proc.) miestuose.

 

„Daugelyje Lietuvos miestų nuosavybės teisės jau atkurtos daugiau kaip 90 proc. Tačiau, pastaruoju metu, baigiantis reformos reformai, susiduriame su tam tikru asmenų pasyvumu ir neveikimu. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo eilėse laukiantys asmenys nesirenka jiems siūlomų sklypų ir lūkuriuoja kol miestų savivaldybės suformuos naujų sklypų, galbūt patrauklesnėse, geresnėse vietose, nei yra siūloma“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė.

 

Didžiausia pažanga, didžiausias proveržis, atkuriant nuosavybės teises miestuose, per metus buvo padarytas Priekulės miestelyje (nuo 7,5 proc. 2014 metų spalio 1 d. iki 91,7 proc. šiemet spalio 1 d.), Pagėgiuose (nuo 22,5 proc. iki 100 proc.), Šalčininkuose (nuo 51,3 proc. iki 70,3 proc.) ir Gargžduose (nuo 80,1 proc. iki 98,4 proc.).

 

Privatizuota ir išnuomota asmeninio ūkio žemė sudaro 97,97 proc. viso naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto Lietuvoje. Visiškai baigta įteisinti asmeninio ūkio žemė Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje ir Kalvarijose. „Mėgindami įteisinti naudojamą žemę, t. y. sudaryti pirkimo–pardavimo arba nuomos sutartis su gyventojais, mūsų specialistai dažnai susiduria su keistoka problema: kai kurie asmenys vengia įsiteisinti asmeninio ūkio žemę, nes nenori prarasti turimų lengvatų arba išmokų ir įgyti turto“,–  pasakoja D. Gineikaitė.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: ALDONA JAKAVONIENĖ , NACIONALINĖ ŽEMĖS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

Facebook komentarai
Back To Top