skip to Main Content

2016-05-26 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijos pranešimas 

„Vytautas Landsbergis ar Vytautas Šustauskas? Eligijus Masiulis ar Vytautas Šustauskas?“ 

 

2014-11-03 d. Generalinė prokuratūra nutraukė Sausio 13-osios bylą 9-iose dalyse dėl TSRS agresijos prieš Lietuvą 1990 – 1991 m. Šį nutarimą kaip nukentėjusysis skundžiau. Bylinėjimasis baigėsi teisėjo Stasio Lemežio priimta Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartimi, kuria išaiškinta, kad TSRS vidaus kariuomenė, 1990-04-20 d. mus sumušusi spaustuvėje Maironio gatvėje Vilniuje, nėra užsienio valstybės karinės agresijos įvykių visumos dalis, kad mes patys kalti, nes priešinomės mūsų teisėsaugos funkcijas tariamai vykdžiusiai okupacinei kariuomenei. Priminsiu, kad TSRS Gynybos ministro pavaduotojas V. Ačalovas prisipažino, kad nuo 1990 m. pradžios M. Gorbačiovo pavedimu jis slapta ruošė karinės padėties įvedimą Lietuvoje ir Latvijoje, jį ir įgyvendino ne tik 1991 m. sausyje, bet ir iškart po 1990 m. kovo 11 d. paskelbto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Pamiršome TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, Krašto apsaugos departamento, Generalinės prokuratūros ir kitų pastatų užgrobimus. 

2016-01-26 d. kreipiausi į Generalinį prokurorą E. Pašilį dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo nutrauktose dalyse ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teisėjo St. Lemežio galimai neteisėtų veiksmų. Šis teisėjas mūsų valstybės vardu pateisino TSRS kariškių veiksmus, ignoruodamas Lietuvos ir Europos žmogaus teisių teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytus faktus, kad 1990 – 1991 m. TSRS vykdė agresiją prieš Lietuvą, kad po 1990-03-11 d. Lietuvoje veikė ne TSRS, o Lietuvos Respublikos įstatymai. Generalinis prokuroras E. Pašilis 2016-02-08 nutarimu atmetė šį prašymą dėl proceso atnaujinimo, o prokurorė D. Skorupskaitė Lisauskienė 2016-03-07 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo St. Lemežio, mūsų valstybės vardu veikiančio prieš mūsų valstybę ir sukūrusio precedentą TSRS kariškių išteisinimui Sausio 13-osios, OMON bylose ir ateičiai… Ši teismo nutartis mūsų valstybės vardu neigia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo faktą! Ir Vytautas Landsbergis, ir Lietuvos valdžia tyli.

Šiuos Generalinės prokuratūros nutarimus skundžiau Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškiau šiam teismui nušalinimą, nes šis teismas turi pasisakyti ir dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo St. Lemežio galimai neteisėtų veikų. Tokio skundo nešališkai išnagrinėti šis apylinkės teismas negali, nes Vilniaus apygardos teismas nagrinėja skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimų ir vykdo administracinę jo priežiūrą. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. Braždienė nusprendė, kad įstatymai jai negalioja – 2016-03-24 ir 2016-04-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis atmetė pareiškimus dėl viso teismo, t.y. ir dėl jos pačios nušalinimo. 

Vakar dalyvavau Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje, kuriame turėjo būti nagrinėjamas mano skundas dėl prokurorės D. Skorupskaitės Lisauskienės 2016-03-07 nutarimo. Teisėjas Petras Karvelis paklausė manęs, ar žinau, kad teismo nutartys dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo yra skundžiamos, nurodė ir teismo praktiką. Teisėjas paklausė, ar aš tokiu atveju skųsiu teismo pirmininkės L. Braždienės priimtą nutartį? Man pasakius, kad skųsiu, teisėjas P. Karvelis pareiškė, kad jis taip pat nesutinka su tokia teismo pirmininkės nuomone. Garbė šiam teisėjui, pasisakiusiam prieš akivaizdų neteisėtumą. Ir tai nutiko Sausio 13-osios byloje! Byloje, dėl kurios nutraukimo tyli ne tik Vytautas Landsbergis, bet ir viešai Seimo spaudos konferencijoje alkas.lt redaktoriui Jonui Vaiškūnui prisižadėjęs į šį klausimą atsakyti Gabrielius Landsbergis. Šiandien pateikiau skundus dėl šių Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės L. Braždienės nutarčių. 

2016-05-24 d.  spaudos konferencijoje klausiau, kokios politinės partijos Lietuvoje tikrai siekia permainų teisėsaugoje ir politinės korupcijos išgyvendinimo? Tai ir yra esminė grėsmė nacionaliniam saugumui, „pamiršta“ įrašyti įVSD ir AOTD “Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą”. Priminsiu, kad Birželio 3-iosios grupė nustatė, jog pagal Lietuvos valdžios interneto svetainėse viešai skelbiamus duomenis mūsų valdžia perskirsto ne trečdalį savo skelbiamų lėšų lyginant su BVP, o beveik antratiek. Pinigų yra, tik neaišku, kur jie dingsta. Štai kodėl Birželio 3-iosios grupės skelbiamus tris neatidėliotinus uždavinius – viešumo valstybės finansuose, jų paslėptą skirstymą dangstančią teisėsaugą ir vienintelę nuomonę šiais klausimais skelbiantį visuomeninį transliuotoją LRT – spręsti nesiima jokia Lietuvos politinė partija. Į Liberalų sąjungos skandalą nesureagavo nė viena partija! Tad, garsiosios partijos, kurios tai spręsite? Dabartinės Seimo partijos – kodėl jūs tai nedarote? Juk būtina kuo skubiau šalinti tikras grėsmes nacionaliniam saugumui! Tylite…

 

Birželio 3-iosios grupės siūlomus tris neatidėliotinus sprendimus Seimo partijos ignoruoja. Bendrai veiklai su mumis ir valstybės išlikimo klausimams įgyvendinti prisijungė Respublikonų ir Lietuvos pensininkų partijos. Pirmoji tęsia šią veiklą, antrosios vadovui reikėjo ne mūsų progamos, bet Z. Vaišvilos vardo rinkimams. Lietuvos liaudies partijai taip pat svarbu buvo atskirti Z. Vaišvilą nuo bendraminčių. 

 

Šiandien noriu atsiliepti į Kovotojų už Lietuvą sąjungos vadovo Vytauto Šustausko kreipimąsi.

Gegužės 24 d. spaudos konferencijoje pasakiau, su kuo ir kodėl man ir bendraminčiams nepakeliui. Suprantant būtinumą telktis, bet ne skaldytis, matant dabartinę situaciją, nėra priežasčių, kodėl turėčiau atstumti dar vienos partijos norą jungtis prie Birželio 3-iosios grupės tikslų įgyvendinimo.

Todėl, Vytautai Šustauskai, priimu paties siūlymą. Tačiau tik tuo atveju, jei neišeisi iš partijos ir liksi politinėje veikloje. Privalai likti, nes metas yra labai atsakingas. Pats vienintelis iš visų nesisteminių partijų vadovų laikeisi savo žodžio ir susitarimų. 

 

Tuos, kurie gyvena etikečių lipdymu, šiandien nuvilsiu. Pradėjote įžeidinėti Vytautą Šustauską iškart po jo gegužės 13 d. pareiškimo www.lrytas.lt apie jo išėjimą iš partijos ir politikos. 

Nepažinojau Vytauto 1986 m., kada jis jau buvo Lietuvos laisvės lygos nariu. Susipažinau su juo po 1991 m. sausio įvykių, kada jis atvyko į Ministro Pirmininko pavaduotojo Zigmo Vaišvilos kabinetą ir pasisiūlė drauge su bendražygiais perimti Saločių posto saugojimą. Kad baigtųsi Rygos OMON-o tyčiojimasis iš mūsų beginklių muitininkų. Išsikalbėjome, ir įtikinau Vytautą tai nedaryti. Neturėjome teisės suteikti pretekstą konfliktui, kuris buvo provokuojamas beveik kiekvieną dieną. Šis Vytautas suprato atsakomybę. 

Gal kuris nors etikečių lipdytojas tarnavo tuo metu Saločių poste Latvijos pasienyje ir yra gavęs į sprandą nuo Rygos omonininkų, kalbant teisėjo St. Lemežio sąvokomis, vykdžiusių „mūsų teisėsaugos“ funkcijas?

 

Kitas Vytautas, pavarde Landsbergis, buvęs mūsų Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, nepamiršęs atsiimti nuosavybę Kaune ir išprašęs iš šio atsiimto namo Kauno Sąjūdį, nesidrovėjo perklijuoti Sąjūdžio etiketę 1993 m. gegužės 1 d. jo įsteigtai TSKP (Tėvynės sąjungai – konservatorių partijai).

1991 m. kovo 19 d. Vilniaus OMON-ui sulaikius Krašto apsaugos departamento vadovą Audrių Butkevičių, Vytautas Landsbergis savo atsakomybės nesuprato ar nenorėjo suprasti. Naktį ir dieną, kol mes derėjomės su Maskva dėl A. Butkevičiaus išlaisvinimo, V. Landsbergis be perstojo vidaus reikalų ministro pavaduotojui Arvydui Svetulevičiui įsakinėjo ginklu šturmuoti įtvirtintą Vilniaus OMON-o bazę. Šį didyjį Vytautą teko raminti kas valandą, o A. Svetulevičiui – neleisti pasiduoti šiai provokacijai. 

 

Kurį Vytautą rinktumėtės, eidami į žvalgybą? Tolokai Lietuva nėjo su Vytauto Landsbergio žygdarbiais. Manau, kad mūsų atsitokėjimo kaina dar nėra galutinė.

 

Norite palyginti Vytautą Šustauską ir kitų partijų vadovus. Palyginkime. Visų pirma, su kostiumuotais ir solidžiais mūsų valstybės pardavinėtojais Seime ir Europos parlamente. Palyginkime ir su Eligijumi Masiuliu, kurio namuose STT šį bei tą rado. Vytautas Šustauskas svečią, norėjusį privatizuoti „Kauno energiją“ ir atėjusį į Kauno mero kabinetą su voku, ant kurio buvo užrašyta „600000“, iškart išvarė iš kabineto. Su neatidarytu voku išvarė. Gal kitų šio Kauno mero griekų žinote?

 

Todėl kartoju dar kartą – Vytautai Šustauskai, priimu paties siūlymą. Tačiau tik tuo atveju, jei neišeisi iš partijos ir liksi politinėje veikloje.

 

Kviečiu ir kitus jungtis ir telktis, tačiau dėl aiškaus ir prasmingo tikslo.

 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top