skip to Main Content

2020 m. lapkričio 09 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir buvusio Seimo nario, Ekspertai.eu atstovo Audriaus Nako spaudos konferencijos Seime „Prokuratūra susipainiojo paaiškinimuose dėl nusikalstamai surinktos informacijos apie signataro Zigmo Vaišvilos veiklą, šeimos narius, giminaičius, pažįstamus“ pranešimas spaudai

Nuotr. – legendinis teisėjas Striaukas, kuris žino, kad gali vairuoti girtas, ir nieko jam už tai nebus – ištrauks sava chebrytė iš UAB „teisėjų taryba“.

 

2020-10-02 d. signatarų Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos 2020-10-23 d. signataro Zigmo Vaišvilos, jo dukros Vaivos Simanavičienės ir advokato dr. Ryšardo Burdos spaudos konferencijose buvo pateikti įrodymai apie nusikalstamai surinktą informaciją apie signataro Zigmo Vaišvilos veiklą, šeimos narius, artimiausius giminaičius, draugus, pažįstamus, net ir jų asmeninio gyvenimo nuotraukos.  Surinktos net apnuogintų kūnų fotonuotraukos, pavadinant tai „baudžiamosios bylos Nr.01-2-00059-17 įrodymais Nr.1261“ dėl UAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Dėl šio įžūlaus teisėsaugos institucijų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir savavaldžiavimo signataras Zigmas Vaišvila š.m. spalio 2 d. kreipėsi į Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl šiai „baudžiamajai bylai“ vadovavusios Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Bekišienės ir „tyrimą“ vykdžiusios ekonominės policijos vyriausiosios tyrėjos Janinos Grinevič baudžiamosios atsakomybės. Š.m. spalio 23 d. signataras Zigmas Vaišvila, Vaiva Simanavičienė ir Regina Vaišvilienė dėl šių aplinkybių kreipėsi į Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami užkardinti šį prokuratūros savavldžiavimą jų šeimos atžvilgiu.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Antanas Rauličkis š.m. spalio 19 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtai surinktų „Įrodymų Nr.1261“, paaiškinęs, kad ši baudžiamoji byla su visais įrodymais yra teisme ir kad teismas išsiaiškins. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas š.m. spalio 29 d. teismo nutartimi paaiškino, kad „Įrodymų Nr.1261“ byloje nėra.

Kur dingo neteisėtai surinkti įrodymai, ponai ir ponios prokurorai? Z. Vaišvila, R. Vaišvilienė ir V. Simanavičienė kreipėsi į Generalinį prokurorą E. Pašilį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl „Įrodymų Nr.1261“ dingimo iš šios baudžiamosios bylos. Į Generalinį prokurorą kreiptais ir dėl dar vieno ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes aukštesn. prokuroras A. Rauličkis 2020-10-19 nutarime prisipažino, kad jam žinomas kitas Z. Vaišvilos vyriaus. tyrėjai Janinai Grinevič pateiktos el. laikmenos turinys. Tai reiškia, kad be Z. Vaišvilos sutikimo iš jo pateiktos laikmenos buvo nukopijuota jo asmeninė. Tačiau J. Grinevič 2020-08-03 raštu Z. Vaišvilai patvritino, kad informacija iš Z. Vaišvilos jai pateiktos el. llaikmenos nebuvo kopijuojama, tik į šią Z. Vaišvilos laikmeną nukopijuota ikiteisminio tyrimo Nr.01-2-00059-17 surinkti įrodymai.

Prokuratūra visiškai susipainiojo. Matyt, vienintelė jų viltis, kad Zigmą Vaišvilą išgasdins teisėjas Mindaugas Striaukas, 2020-10-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nusprendęs, kad nežiūrint į įrodymus, patvirtinančius, kam iš tikrųjų naudotas šis ikiteismins tyrimas prieš Z. Vaišvilą, š.m. lapkričio 13 d. reikia pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą prie Zigmą Vaišvilą.

 

Redakcijos komentaras :

Vilniaus apygardos ir apylinkės teismas niekaip negali pradėti nagrinėti pačio Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Mindaugo Striauko nusikaltimų.

Mat LL redaktorius Aurimas Drižius, kurį jau minėtas pseudoteisėjas nuteisė baudžiamojoje byloje „už straipsnių rašymą“ lygtine kalėjimo bausme, reikalauja, kad pačiam M.Striaukui būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas už piktnaudžiavimą tarnyba.

Mat taip vadinamas teisėjas M.Striaukas dar 2015 m. nuteisė A.Drižių lygtine kalėjimo bausme už visiškai teisėtą veiklą – straipsnių rašymą.

T.y. teisėjas Striaukas šioje byloje pritaikė cenzūrą, kurią draudžia tiek LR Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas.

 

„Kreipiausi į taip vadinamą Vilniaus apylinkės teismą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M.Striauko, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo, – teigia A.Drižius, – savo skunde prokuratūrai nurodžiau, kad minėta Vilniaus apygardos teismo kolegija mane nuteisė už teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d.

T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla.

Tokiu būtu piliečiai M.Striaukas, mane nuteisęs apylinkės teisme, ir A.Cininas, Pakalnytė- Tamošiūnaitė ir G.Dzedulionis – nuteisę apygardos teisme, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimą. Dėl to man buvo padaryta didelė žala – buvau nuteistas, atlikau bausmę, mano ir mano šeimos nekilnojamasis turtas buvo iš manęs atimtas ir parduotas varžytinėse, o nusikaltėliai – teisėjai toliau neva vykdo teisingumą.

Vadinamieji teisėjai ilgą laiką vykdo sunkius nusikaltimus, naudodamiesi tuo, kad juos nuo atsakomybės išsuka kiti nusikaltėliai – jų kolegos teisėjai. Tačiau tokia praktika greitai baigsis, nes teisėjams nėra numatyta išlyga, kad jie-yra virš įstatymo, ir kad jie negali būti teisiami dėl padarytų nusikaltimų.

T.y. byloje Nr. Nr. 1A-815-497/2014 buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Vėliau, kadangi pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas yra nusikalstamas.

Jau minėti Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai net septynis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. T.y. Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“, kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.

Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.

Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako :

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.

Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

7 straipsnis

Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.

  1. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams.

Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir todėl jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane nuteisė tokie teisėjas Cininas, Pakalnytė ir Dzedulionis, puikiai žinoję, kad cenzūra yra uždrausta, ir tai įrašę net savo nuosprendyje, tačiau vis tiek mane nuteisęs realia laisvės atėmimo bausme.

Tokiu būdu, paskelbdami man nuosprendį už teisėtą veiklą, teisėjai A.Cininas, Pakalnytė- Tamošiūnaitė ir G.Dzedulionis ir M.Striaukas, šioje byloje mane nuteisdamas už žurnalistiką, sąmoningai ir tyčia pažeidė Konstituciją, kurią prisiekė saugoti, o taip pat padarė nusikaltimus :

Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis) : Piktnaudžiavimas nurodo, kad : * Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

Teisėja D.Vaidachavičienė : „dokumentų klastojimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir nežabotas „teisėjų“ cinizmas, nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą yra „esminės demokratinės teisinės valstybės principai“

 

Mano skundą dėl minėtų teisėjų (nuotraukoje – Dzedulionis, Vaidachavičienė, Cininas, Striaukas, Pakalnytė) išnagrinėjo tokia Panevėžio apygardos teismo teisėja Daina Vaidachavičienė. Savo nutartyje Vaidachavičienė nurodė, kad nieko panašaus nėra nutikę, o visos tos baudžiamosios bylos Drižiui už cenzūrą yra Drižiaus haliucinacijos. Tada Drižius į šią gaują įrašė ir teisėją Vaidachavičienė ir nurodė, kad “ savo nutartyje teisėja D.Vaidachavičienė sąmoningai ir tyčia, žinodama, kad jos pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir yra išgalvoti, juos įrašė į savo nutartį, galiausiai juos pati „įvertino“ ir „nustatė“, kad jokių mano minėtų įvykių nėra buvę ir kad aš juos išgalvojau.

Įrašydama žinomai melagingus duomenis apie įvykius, kurių ji „nenustatė“, teisėja D.Vaidachavičienė padarė nusikaltimą, įvardijamą kaip „dokumento suklastojimas“ ir tarnybos pareigų neatlikimas ir „piktnaudžiavimas tarnyba“.

„Visi šie mano aprašyti įvykiai, kuriais grindžiamas mano skundas, yra realiai įvykę – aš esu nuteistas už teisėtą veiklą, teismas yra įvedęs cenzūrą, aš atlikau bausmę už teisėtą veiklą, mano turėtas žemės sklypas buvo parduotas varžytinėse, t.y. man buvo padaryta didžiulė žala, – teigia Drižius, – visi šie įvykiai buvo žinomi ir teisėjai D.Vaidachavičienei, kadangi kartu su skundu buvo pateikti ir bylų numeriai bei vadinamųjų „teismų“ nuosprendžiai, tačiau teisėja D.Vaidachavienė nežinia kokiu būdu „nustatė“, kad nė vieno iš mano paminėtų įvykių nėra buvę, o aš juos išgalvojau. Akivaizdu, kad tai labai piktybiškas dokumento suklastojimas, todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą ir teisėjos Vaidachavičienės atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento suklastojimo.

Tai, kad teisėja Vaidachavičienė suprato, kad klastoja dokumentą, patvirtina ir jos argumentas, kad „teismas yra nepriklausomas“, t.y. gali kaip nori klastoti bylos medžiagą.

„Savo teiginius A.Drižius grindžia subjektyvia nuomone, kuri neparemta jokiais objektyviais faktais“, – nurodė teisėja D.Vaidachavičienė.

Tiesa, teisėja byloje matė visus bylos dokumentus arba „objektyvius duomenis“ – teismo sprendimus, kuriais buvo įvesta cenzūra, taip pat tai, kad A.Drižius nuteistas už cenzūrą mažiausiai šešis kartus. Teisėja taip pat žinojo, kad A.Drižius nuteistas už teisėtą veiklą, nes žurnalistika Lietuvoje dar nėra paskelbta nusikalstama veikla. Ji taip pat žinojo, kad cenzūrą draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas. Ji taip pat privalėjo žinoti, kad Konstitucija numato, kad „negalioja joks teisės aktas, kuris prieštarauja Konstitucijai“, ir kad Drižius buvo daug kartų „atlikęs bausmę“, o jo žemės sklypas parduotas varžytinėse „žalai atlyginti“, nes byloje yra tai įrodantys dokumentai.

„Tačiau teisėja Vaidachavičienė, perskaičiusi, arba ne, visus šiuos dokumentus, man savo nutartimi nurodo, kad viso to nėra, o aš esu pamišėlis, išgalvojęs visus šiuos dalykus“, – teigia A.Drižius.

Čia pat teisėja Vaidachavičienė man išaiškina, kad-„papildomai skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad bylas nagrinėjantys teisėjai yra nepriklausomi, todėl kokių nors poveikio priemonių taikymas už priimtus sprendimus pažeistų esminį teisėjo veiklos garantą – teisėjo nepriklausomumą, kuris yra vienas esminių demokratinės teisinės valstybės principų“.

Kitaip sakant, dokumentų klastojimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir nežabotas „teisėjų“ cinizmas, nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą yra „esminės demokratinės teisinės valstybės principai“.

Nebeturiu daugiau ką pasakyti, tik susikrauti lagaminą ir mauti kuo toliau iš šios Nausėdos sukurtos „gerovės valstybės“. Tik dabar pasijutau, koks esu bejėgis prieš šią saujelę žmonių, kurie yra monopolizavę teisingumą ir atvirai tyčiojasi iš teisingumo, įstatymų ir savo aukų.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top