skip to Main Content

Vytautas Landsbergis turėjo „baltą bilietą“, todėl jo į armiją neėmė

Kristina Sulikienė, Jurgis Pikčiurna

 

Štai pagaliau gavau Vytauto Landsbergio knygelę „Lūžis prie Baltijos“. Pervertusi 47 puslapių apie jo miglotai pasakojamą stojimą į komjaunimą (viską taip „susuka“, kad esą suprastum, jog jis nenorėjęs, bet jį privertė), randu geresnį perlą, apie Vytuko „baltą bilietą“.

Kad niekas niekuo neapkaltintų, tiesiog perspausdinu.

Vytautas Landsbergis. Debussy ir nebūties trauka („Lūžis prie Baltijos“, Vilnius, Vaga: 1997, 60 p.)

Į primityviai kryptingai auklėjančią sovietų armiją privalomai tarnybai labai mažai kas norėjo eiti.  Studentų neimdavo, bet galėjo paimti po vidurinės mokyklos, arba po aukštosios.

Mane irgi būtų paėmę, bet išsisukau.

Mano širdyje po persirgto miokardo buvo likęs kažkoks ūžesys, ir akys labai silpnos, bet to nebūtų užtekę.

Po Konservatorijos baigimo kelis kartus gavau atkaklius šaukimus į karinį komisariatą.

Tačiau TURĖJAU VADINAMĄ BALTĄ BILIETĄ, kad aš atleistas nuo karinės tarnybos dėl sveikatos. Tas bilietas man buvo duotas per pažintis, ir, žinoma, gydytoja šiek tiek rizikavo, bet pažintys padėjo.

Kažkuri gydytoja Kaune prisiminė mano mamą, mūsų šeimą.

Tačiau ir su tokiu bilietu tikrindavo, nes keisdavosi normos. Jeigu tame biliete parašyta, kad tavo regėjimas yra per silpnas, tiek ir tiek dioptrijų, tai po metų ar dviejų kariuomenėj pakeičia normas ir su tokiom akimis jau ima. Kai šaukimą atsiųsdavo paštu, aš tiesiog neidavau, nes galėjau sakytis negavęs. Tačiau jeigu įteikdavo į rankas, tai jau reikėdavo nueiti, o ten kartais ir nereikalaudavo parodyti, kas parašyta tame baltame biliete, patikėdavo žodžiu. Sumelavus buvo galima praslysti.

Aš buvau pripažintas  „netinkamu karinei tarnybai taikos metu“.

P.S. Ką gi, netinkamas kariuomenei, ir visaip melavęs, bei išsisukinėjęs, kad tik nereikėtų tarnauti,  bando save tituluoti…valstybės vadovu…apgailėtina…

 

 

Labai įdomu, kodėl buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis niekada po sovietmečio nedeklaravo, kad yra psichikos ligonis (dažniausiai „balti bilietai“ buvo suteikiami žmonėms, kurie sirgo šizofrenija). Jeigu V.Landsbergis pasakoja, kad „baltą bilietą“ jam suveikė motina, tuo sunku patikėti, nes sovietmečiu per „blatą“ gauti „baltą bilietą“ buvo beveik neįmanoma – tokius žmonės prievarta „gydė“ prischaitrijos ligoninėse

Štai kaip Vikipedija apibūdina šią ligą:

 

Šizofrenija (iš gr. σχίζω ‘skylu’ + φρήν ‘dvasia, protas’) – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas.

 

Mąstymo sutrikimai

Mąstymo sutrikimai pasireiškia įvairiais kliedesiais (keisti neteisingi įsitikinimai): persekiojimo, poveikio, santykio, didybės. Kliedintys žmonės tvirtina, esą kontroliuojami, negalį valdyti savo minčių ir veiksmų, sakosi juntą spindulius iš kosmoso, telepatinį poveikį, jaučiasi esą ypatingai svarbūs, išrinkti kokiai nors misijai, sugebą kontroliuoti orus, bendrauti su ateiviais. Sergantiesiems šizofrenija tarsi išnyksta savojo „aš” ribos – jiems gali atrodyti, kad aplinkiniai girdi jų mintis, mano patys galintys skaityti kitų mintis. Mąstymas būna nenuoseklus, ligonis gyvena susikurtoje realybėje. Šizofrenijos atveju intelektas nenukenčia, labiau nukenčia sugebėjimas pasinaudoti turėtais įgūdžiais. Šie pacientai paprastai nerealiai vertina savo ligą bei situaciją.

 

Haliucinacijos

Haliucinacijos – paciento patiriami pojūčiai, kurių realybėje niekas iš tiesų nesukelia. Dauguma pacientų kenčia nuo klausos haliucinacijų – girdimų balsų. Nors kai kurie jų pacientų apibūdinami kaip draugiški ir malonūs, dauguma – šiurkštūs, kritikuojantys. Balsai gali komentuoti sergančiojo mintis ar veiksmus, situaciją aplink jį, nurodyti, kaip elgtis; jie gali būti girdimi iš skirtingų arba tik vienos vietos, pavyzdžiui, iš televizoriaus. Šizofrenijos atveju pasireiškia galvos smegenų klausos srities hiperaktyvumas, o tai ir gali lemti klausos haliucinacijas. Vaizdinės haliucinacijos dažnai būna susijusios su garsinėmis – pavyzdžiui, jei ligonis girdi jo veiksmus komentuojančius balsus, gali taip pat ir regėti neva jį stebinčias būtybes (tai nebūtinai žmonės). Pakaušinė smegenų skiltis apdoroja regimąją informaciją, tad šios srities sutrikimai gali lemti vizualines haliucinacijas. Nors nėra galutinai išaiškinta tikslių galvos smegenų sričių įtaka haliucinacijų atsiradimui, bendri dėsningumai, nukrypimai nuo normos tiriant šizofrenikus buvo pastebėti. Padidėjęs hipokampo aktyvumas, magnetinio rezonanso tomografija nustatyti pakaušinės smegenų skilties dydžio pakitimai (skysčio pripilytų smegenų skilvelių padidėjimas) ir gali lemti šiuos simptomus.

 

„Man uošvis pasakojo, jog kartą nuėjo pašokti su Muzikos akademijos mergom, pašvęsti Velykų, slaptoje vakaronėje atėjo Tata ėmė daužyt kiaušinius į sieną, rėkti, koks čia šventimas  voin visi, ir parašė stūkus į KGB, – pasakoja LL šaltiniai, – uošvis nuėjo palei tą stūką, KGB sako „jūs čia pasirašykit kad buvot visą dieną sulaikyti. Mes negalime nereaguoit į to durniaus pranešimą, bet mes suprantam, nu nuėjot pas mergas, kas čia tokio“ Sako uošvis, pasirašėm, kad buvom sulaikyti, kad paleido vakare, ir išėjom., 

 

Tai, kad V.Landsbergis yra nepakaltinamas, liudija ir jo kūryba. kai kuriais šios kūryos pavyzdžiais pasidaliname:

 

Apie šūdizmą

Vytautas LANDSBERGIS

2017 05 25 12:30

Viena svarbiausių nūdienos užduočių – tai santykių gerinimas su šūdu.

Šūdas yra faktas, todėl klaida būtų vengti šių santykių – apeiti, neliesti ir neuostyti.

Vadinti šūdą tik slapyvardžiais.

Manoma, kad šūdas nuo to tik dar labiau šūdėtų.

Negerai yra nekalbėti apie santykių gerinimą. Apie tai reikia kalbėti ir kalbėti nuolat.

Nekalbėdamas apie santykių gerinimą, tu atrodytum politiškai nekorektiškas. Nekalbėjimas, ir būtinai kasdien, apie geresnius santykius su šūdu jau savaime blogintų santykius.

Keltum įtarimų.

Tai tu liktum kaltas dėl to, kad šūdas dvokia. Susidūręs su šūdu, neturi nė truputėlio raukti nosies, nes tai gali būti suprasta kaip stoka korektiškumo ir tolerancijos bei nelanksti diplomatija, fundamentaliai kenkianti santykiams.

Klausytis nesąmonių – geras tonas. Siūlyti pokalbininkui sąmoningesnę ir nedvokiančią temą – blogas tonas. Užgaulu. Spirdamas šūdą šalin, tu jo kokybės anaiptol nepagerinsi, tik prarandi ryšį.

Todėl skatintinas švelnus, empatiškas bato santykis su „kietos konsistencijos organinių trąšų gabalu“. Batas palaipsniui pripras. Čia, beje, gali rastis problemų, jei šūdui ims ir nepatiks, kad tu kontaktuodamas per mažai išsišūdini.

Sakys – ė, vengia! Įtars, kad esi nedraugiškas. Puoselėji kitokią kokybę. Nuspręs užversti tave vis didesniais kiekiais. Palaidos šūde kiekybiškai, ir viskas. Nenustebk, jei šūdą erzins ta aplinkybė, kad tu dar ne visai šūdas. Tai natūralu. Verčiau stenkis apsimesti, kad ir tu jau beveik šūdas. Teplioja, o tu šypsokis. (Pilotažas.)

Atrodys, kad suartėjate širdimis, vyksta konvergencijos procesas arba palaipsnis šūdėjimas. Šūdas tegul ir nujaus, kad ne visai taip, bet jam patiks, kad gausėja panašumų.

Artėsite į santapą, nes niekas nenori karo. Sąšūdis geriau, negu konfrontacija. Vardan pažangos gali net gulti su šūdu į vieną lovą.

Taigi svarbiausia yra laikysena. Reagažas. Tau tepa marmūzę nesvarbu kuo – tu šypsaisi. Apkabini ir leidiesi apkabinamas. Juk nepaprašysi, kad liautųsi šūdinę. Kad patrauktų šalin, pavyzdžiui, tą bjaurų šunį.

Arba žvengiantį ministrą. Būtų baisus diplomatinis išsišokimas. Kontroliuok save, kad nė nemirkteltum, kai tau šūdinai meluoja.

Tave laiko visišku šūdu, o tu to neatmesk ir nepriimk. Savo požiūrį laikyk sieloje, kol kas atkirstoje nuo veido. Jame tešvinta palankumas šūdžiams ir šūdėjimui. Kiekvienas vis tiek lieka su savo tiesa, tad asmeninę dorovės konvulsiją dėkis būties gelmėn, į patį dugną. To reikalauja spėriai ateinąs postmerdenumas ir visuotinis merdizmas.

Lietuviškai būtų šūdizmas. Tai paskutinioji.

Todėl žinotina kiekvienam: pokrikščioniškoje Vakarų ideologijoje po beprasmizmo įsigalėjimo, kaip dabar, ateinąs šūdizmas nepalieka prošvaisčių.

(Įdomu, kodėl ši sistema nedėstoma, pavyzdžiui, kaip komunizmas?) Pastebėkim, kad visi gilieji antižmogio dalykai – tarpusavy sąryšingi.

Taip į magišką dvikojų sielos trikampį susiklosto niekumas, beprasmizmas ir šūdumas. Iškritęs iš jų sistemos, daraisi realiai (reáliai) neveiksnus. Gal brangini savigarbą, bet kas iš to? Neįtikdamas netinki; tai blogiausia, kas laikinai gali nutikti. Bet sekdamas mūsų mokymo gairėmis, nesiblaškydamas, išliksi net užliejančio bendrojo šūdo paviršiuje.

Niekada nepamiršk, jog šūdėjimas traukia į totalią pliūrę, ir tai yra gẽra. Kieti gabalai – praeities liekanos. Klasikas įžvalgiai guodė: „Plunksnos apžels tuoj, padaigos jau kybo, ir būsi kaip mulkiai visi“. Citatizmas apskritai skatintinas, mat lieki tartum neatsakingas. *** Tokia – atrodytų – generalinė linija, ir kitaip jau nebus. Konsensas per kontinentus.

Dvikojams besparniams – gerai, tad sistema nesitrauks, nesikeis, jokių pertvarkų, tik tobulės ir ginsis nuo kitamanių. Užsištampuos kaip šūdžių laimė per amžius. Ėdam kits kitą! Šūdžiai tai tie, jeigu kam neaišku, kurie daro iš Lietuvos šūdiną reketininkų valstybę. Sušikę išvažiuos, ir tegu ją skradžiai. Ir nejau tai visai nesulaikoma?

O, dar yra Dievo paukšteliai. Nei sėja, nei pjauna. Čirikinai, kuriuose čirena dangaus viltis. Antai ir pavieniai žmonės, kurie ką nors myli, gelbsti. Atsiprašau visų vadų, bet yra šioj žemėj ir ne šūdo. Iš mažų resursų, bet gali dar kilti Nešūdo sąjūdis. Kiek jo nekęstų ir nedergtų visagaliai šūdumas ir šūdizmas, kiek nešūdytų medinėse durnių geldose, o sukilimas gali kilti. Kartą įvyko juk, buvo! Tai Lietuvos viltis ir jos misija pasauliui.

Nesidrovėkim skelbti. Šalin šūdizmą, būkim žmonės. Susičiulbėkite, paukšteliai, susikukuokite. Atėjo pavasaris, antai šventėm Velykas ir Motinos dieną.

 

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Komentarai/santykis-yra-viskas/244493

© Lietuvos žinios

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top