skip to Main Content

Vyriausybei svarstant kompensavimo atsisakius taršaus automobilio tvarką, pasigirsta vis daugiau prieštaringų nuomonių

 

Pastarąją savaitę dar aktyviau diskutuota apie taršių lengvųjų automobilių atsisakymą: gyventojai, sutikę iškeisti taršų seną automobilį į naują arba naujesnį, gali tikėtis 1 tūkst. eurų paramos. Manoma, kad norinčių gauti valstybės paskatą atsiras, tačiau ekspertai abejoja šios priemonės nauda ir realiu poveikiu. Aplinkosaugos klausimai aktyviau svarstyti ir Europos Parlamente (EP), patvirtinti svarbūs įstatymai.

Pokyčiai – ne tik privačiajame sektoriuje

Cargo.lt valdomas portalas „CargoNews.lt“ informuoja, kad balandžio 18-ąją EP nusprendė riboti sunkvežimių taršą. Nuo 2025 m. sunkvežimių išmetamo anglies dvideginio kiekiai turės mažėti 15 proc., o nuo 2030 m. – net 30 proc. Šių tikslų nepasieksiantys gamintojai turės mokėti papildomus mokesčius už taršos perviršį. Manoma, kad ši priemonė paskatins gamintojus ieškoti alternatyvų dyzeliu varomam krovininiam transportui. Jau 2022-aisiais Europos Komisija turės parengti ir naują taršos mažinimo planą nuo 2030 m.

Bendras sunkvežimių ir autobusų išmetamo anglies dvideginio ES kiekis – 6 proc., o pagal pateikiamą kelių transporto statistiką autobusai ir sunkvežimiai išmeta daugiau nei ketvirtadalį viso kelių transporto išskiriamo anglies dvideginio kiekio.

Finansinė valstybės parama atsisakiusiems taršių automobilių

Finansinė paskata atsisakius taršaus automobilio – tai viena iš Nacionalinio taršos mažinimo plano priemonių. Preliminariai įgyvendinant šią priemonę ketinama finansuoti apie 30 tūkst. paraiškų. Finansinės paskatos dydis turėtų būti apie 1000 eurų. Ši suma galėtų būti skiriama įsigyti naują, apynaujį automobilį arba išleista naudojantis viešuoju transportu.

Šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei 1,4 mln. lengvųjų automobilių (M1 klasė), didžioji dalis jų – varomi dyzelinu.

Skeptikai abejoja priemonės efektyvumu

Visų pirma sukritikuota idėja visuomenę informuoti apie priemonę nepatvirtinus tikslaus plano, kam, kokio dydžio ir kokia tvarka kompensacijos bus suteikiamos.

Daugelis ekspertų, Seimo narių abejoja, kiek paramos priemonė pasiteisintų, nes:

  • Svarstoma, kad geriau taikyti PVM lengvatas naujus automobilius įsigijusioms įmonėms, nes įmonės automobilius eksploatuoja net kelis kartus intensyviau nei fiziniai asmenys.
  • Antra kompensavimo spraga – realiai bus sunku pamatuoti, ar kitas įsigytas naudotas automobilis bus ekonomiškesnis ir mažiau terš aplinką, nei anksčiau eksploatuotas. Šiuo metu vidutinė naudotų įsigyjamų automobilių kaina – vos 3,6 tūkst. Eur, tad už tokią sumą sudėtinga rasti geros būklės ir mažai aplinką teršiantį automobilį.
  • Šiuo metu vidutinė naujo automobilio kaina – 21,5 tūkst. Eur, taigi būtų kompensuojama mažiau nei 5 proc. automobilio kainos: paskata per maža, jei išmokos bus skiriamos tik įsigyjant naujus automobilius.
  • Ši parama padėtų atnaujinti tik vos per 2 proc. šalies lengvųjų automobilių parko, tad apskritai abejojama priemonės veiksmingumu.

Balandžio 17 d. Vyriausybė patvirtino Oro taršos mažinimo planą, parengtą Aplinkos ministerijos. Rengiant planą nusitaikyta ne tik į transporto, bet ir į šilumos gamybos, naftos perdirbimo, žemės ūkio ir kitus taršiausius sektorius. Planas turės būti koreguojamas ne rečiau kaip kas 4 m. Taip pat numatyta, kad ateityje atsisakiusiems taršių automobilių galėtų būti suteikiamos ir didesnės kompensacijos.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top