skip to Main Content

2019 m. gruodžio mėn.  4d. 12.00 val.  Vilniuje prie Vyriausybės rūmų  ( Gedimino per. 11) vyks piketas.  Tema  „Bendrasis planas – Lietuva 2030. Kokiu eisime keliu?“  Lietuvos bendrojo plano rengėjai  šį klausimą uždavė  konferencijos, vykusios  Vilniuje 2019 m. spalio 4d.,  metu.

Organizatoriai pasikvietė svečią iš Airijos papasakoti apie savo šalies  planavimo patirtį.              Jis  paaiškino, kad  jo šalis yra padalinta  į tris teritorines dalis ir tik vienoje auga gyventojų skaičius, o kitos dvi turi problemų. Viena  iš svarbiausių užduočių, kurią išsikėlė airiai,  yra aprūpinti gyvenamuoju plotu  apie 1 milijoną gyventojų. Jie savo veiklą numatė dešimtmečiui – iki 2027 metų.   Suplanuota  ir  116 milijardų eurų suma. Airijos regionai turi būti  lengvai pasiekiami. Dėl to tiesiami keliai, internetas ir statomi gyvenamieji būstai.

Svečias savo kalbą   apie planinį Airijos vystymąsi užbaigė teiginiu,  kad turi didelę paramą iš gyventojų.

Deja, kai buvo pristatytas Lietuvos bendrasis  planas, pasisakiusieji iš regionų  plano teikėjus  kritikavo  už deklaruojamą partnerystės principą.  Profesorius Paulius Kavaliauskas  ir klaipėdietis architektas Edmundas Benetis  pažėrė daug kritikos, pastabų, pasiūlymų. Manome, jog kritikavo todėl, kad Lietuvos  bendrasis planas persmelktas  sovietinio planavimo dvasia. O ir patys  šio plano organizatoriai, pristatydami  Lietuvos bendrąjį planą,   didžiavosi, jog yra tęstinumas, kurio pradžia yra 1964 regiono planavimo schema.  Plano pristatytojai  apie jūrinę dalį  nepasakojo. Mus Klaipėdos žaliųjų sąjungos pirmininkė Zita Daugintytė buvo informavusi, kad Klaipėdos uosto plėtrą tuomet ruošė  Leningrado  ( dabar Peterburgo) projektuotojai.  Jie  uosto plėtrą  suplanavo    Melnragės kryptimi.   Sovietinio planavimo principai buvo perkelti  į Lietuvos bendrąjį planą ir 2002 m. patvirtinti Seime. 2002 m. Lietuvos bendrojo plano kūrėjai turėjo  šiek tiek sąžinės, orumo ir Leningrado  specialistų siūlytą Melnragės variantą pateikė tik kaip alternatyvą. Buvo pateikti du variantai: Melnragės išorinis uostas ir Būtingės išorinis uostas. Naujame 2030 m. Lietuvos bendrajame plane, kurį Lietuvos vyriausybė ruošiasi teigti  Seimui patvirtinti siūlomas Melnragės išorinio uosto variantas, kaip progresyvesnis ir pigesnis.

Kalbant  apie Lietuvos bendrąjį planą galima  pasakyti, kad jis neturi gyventojų palaikymo, o  susilaukia tik  specialistų kritikos.

Lietuvos bendrojo plano kūrėjai   pakvietė iš Airijos specialistą pristatyti jų  bendruosius planus, tačiau gerosios vakarų šalies patirties neperėmė.  Mes,  gyventojai, išgirdę progresyvios valstybės patirtį , esame nustebę, kodėl Lietuva nesimoko iš valstybių, kurių ekonominiai, socialiniai rodikliai yra žymiai geresni.

Nei verkti, nei juoktis, kai Lietuvos bendrojo plano organizatoriai didžiuodamiesi teigia, kad Lietuva yra pirma tarp kaimynų: nei estai, nei latviai tokių planų neturi. Estai ir latviai  galimai ir nesukurs tokių vystymosi planų, kaip Lietuva,   nes  mūsų kaimynai sėkmingai valosi nuo sovietinio tvaiko.

Lietuva, jos ateitis  klimpsta, nes  ji neturi pagrindų,  turi tik vieną jau gana ilgalaikį valdžios  reikalavimą – nemąstyti,  o veikti pagal valdžioje esančių nurodymus.  Todėl pristatydami Lietuvos bendrąjį planą gyrėsi, jog jis yra grindžiamas holistiniu principu, t.y. viskas viename.   Klausantis airio supranti, kad jų pasirinktas principas yra redukcionistinis,  t.y., išskaidant (redukuojant) sistemą į sudėtines jos dalis.

Lietuvos bendrieji planai turėjo būti pradėti nuo diskusijos ir sutarimo kokiu keliu eis Lietuva.  Ar sovietiniu ir planuos šalies ateitį pagal holistinį  principą? O gal  Lietuva eis vakarietišku keliu ir perspektyvius planus ruoš dalimis?

Lietuvai jokios žalos nebus nepriėmus  tęstinio sovietinio planavimo produkto.

Todėl Vyriausybės narių prašome  netvirtinti nei vieno iš dviejų teikiamų  Lietuvos bendrojo plano pasiūlymų.

 

Eglės seniūnaitijos bendruomenė

Miško kvartalo bendruomenė

Melnragės bendruomenė

Facebook komentarai
Back To Top