skip to Main Content

 

VSAT  nusikaltimai – išplovę biudžeto pinigus, apkaltino nekaltą žmogų ?

 

Aurimas Drižius

 

Vilniaus miesto apylinkės teisme paaiškėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovai klastoja dokumentus, pasirašydami aktus, kad gavo VSAT įsigytą įrangą – bepiločius lėktuvus (arba dronus) valstybės sienai stebėti, nors tų bepiločių Lietuvoje tuo metu  nebuvo nė kvapo.

 

Dar įdomiau, kad VSAT net netikrino to, ką gavo – net netikrino minėtų bepiločių ir įrangos registracijos duomenų. Tiesiog gavo kažkokias dėžes, kurias atvežė kažkokia firmelė iš Ukrainos, pasirašė, kad gavo bepiločius, o po kelių dienų iš tų bepiločių liko tik nuolaužų krūvelė.

Teisme paaiškėjo, kad visos dokumentų klastotės suderintos su VSAT vadovu Rustamu Liubajevu (nuotr.)

Ar VSAT bent išbandė tą droną? Pasirodo, kad ne, nes VSAT tam neturi sąlygų. Tai kuriam galui pirko tą droną, jeigu nei moka, nei gali juo naudotis.

 

Dar juokingiau, kad nors VSAT neva „paskelbė“ konkursą, tačiau VSAT valdybos viršininkas Donatas Škarnulis savo pavaldiniams nurodė, kad dronas turi būti perkamas iš Ukrainos firmos „Zelar“

 

Taip istorija turėjo ir baigtis, o iešmininku padarytas šio bepiločio operatorius, Ukrainos pilietis – neva jis tyčia sudaužė šią brangią įrangą.

 

Už daugiau nei 100 tūkst. eurų dar 2018 m. VSAT pirko minėtą droną iš Ukrainos įmonės „Zelar“. Tam, kad apmokytų Lietuvos pasieniečius dirbti su dronu, „Zelar“ pasamdė Ukrainos kariuomenės karininką, apdovanotą mūšiuos su rusų sukilėliais Donbase, Romaną Leveško.

 

VSAT valdybos viršininkas Viktoras Čerkašinas tyčia pasirašė suklastotus dokumentus – bepiločių lėktuvų perdavimo aktą, nors tų bepiločių niekas nebuvo matęs. Pasak Čerkašino, suklastotus aktus jis pasirašė suderinęs su savo vadovais. „Tai vertins mūsų kompetetingos organizacijos, jeigu kreipsis nukentėjusi pusė“, – pasakojo Čerkašinas teisme.

 

Neiašku, ar minėtas VSAT pirkinys kada nors pasiekė Lietuvą ir kokioje formoje, tačiau jau minėtas Romanas Leveško šiuo metu yra teisiamas neva už tai, kad tyčia sudaužė minėtą VSAT droną, arba bepilotį.

 

Neva supykęs dėl to, kad jam laiku neišmokamas atlyginimas, R.Leveško atėjo į „Zelar“ patalpas Žirmūnuose, ir ten sudaužė minėtą droną, trenkęs jį į sieną.

 

Taip VSAT liko su nosimi – vietoj 100 tūkst. eurų pirkinio liko tik nuolaužų krūvelė.

 

R.Leveško buvo sulaikytas ir šiuo metu yra teisiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Ukrainietis teigia, kad bepiločio jis nedaužė, buvo atėjęs į „Velar“ pasiaklėbti su vadovu, tačiau jo neradęs, ramiai išėjo. R.Leveško sako, kad jis  pats tapo atpirkimo ožiu todėl, kad nuslėpti VSAT vadovų nusikaltimus – pinigų plovimą per vadinamuosius viešuosius pirkimus.

 

Teisme VSAT viršininkai ramiai aiškino, kad pasirašė aktus apie bepiločių perdavimą VSAT, nors tų lėtuvų jie nematė – neva pasirašyti prašė dronų pardavėjas. Pasirašius aktą, iš karto minėtai firmelei buvo pervesta virš 100 tūkst. eurų.

 

Nors aktas apie perdavimą buvo pasirašytas gegužę, tačiau bepilotis neva buvo atgabentas tik po kelių mėnesių – jokių perdavimo aktų tada jau VSAT nepasirašinėjo.

 

Pats Leveško sako, kad tik po to, kai buvo sulaikytas ir nugabentas į policiją, prisipažinti padarius šį nusikaltimą jo reikalavo tokia Kriminalinės policijos biuro komisarė, kuri, kaip suprato ukrainietis, yra tokia VSAT pareigūno Graužinio, kuris dirbo VSAT ir buvo atsakingas už minėto drono priežiūrą, sutuoktinė.

 

Teisme aiškėja, kad visas šis bepiločio tariamas sudaužymas gali būti tik imitacija, norint paslėpti nešvarius sandėrius.

 

Mat paaiškėjo, kad šio operacijos dalyviai klysta kalbėdami apie elementarius dalykus – pvz., paaiškėjo, kad  policijos patrulis Edgar Kazakevič atvažiavo sulaikyti R.Leveško prie jo namų dar likus dešimt minučių iki to, kai policija gavo pranešimą apie tai, kad neva įvykdytas nusikaltimas – sunaikintas VSAT turtas.

 

„Kaip galėjo atsitikti, kad jūs savo raporte rašote, kad gavote pranešimą apie nusikaltimą 11.45 , nors vaizdo kameros užfiksavo, kad jūs patruliniu automobiliu atvažiavote prie „Zelar“ biuro 11.38, tai yra beveik 10 minučių iki tariamo nusikaltimo“, – teisme policininko klausė teisiamasis.

 

„Nesuprantu klausimo“ – atsakė policininkas Kazakevič, klausiamas, kaip jis atsidūrė nusikaltimo vietoje anksčiau, nei buvo padarytas nusikaltimas.

 

„Negaliu paaiškinti, nes jau nebeprisimenu“, – sakė policininkas.

 

Policininkas atsakė, kad iki šio įvykio nepažinojo nei „Zelar“ vadovo Konstantino Melniko, nei pasieniečio Pauliaus Graužinio, nei Viktoro Čerkašino.

 

Kazakevič teisme sakė, kad teisiamasis sulaikomas buvo visiškai ramus, todėl policininkai nusprendė jam nedėti antrankių.

 

Viktoras Čerkašinas, VSAT kriminalinės tyrimo valdybos viršininkas teisme papasakojo, kad 2018 m. VSAT prasidėjo reorganizaciją ir jo vadovaujamam padaliniui buvo nurodyta įsigyti bepilotį lėktuvą.

 

„Man buvo pranešta, kad turėsiu įvykdyti šį projektą ir turėsiu kontaktuoti su firma, kuri preliminariai jau pretenduoja į tą projektą, – pasakojo Čerkašinas, tas projektas buvo tarptautinis, finansuojamas Briuselio. Ta firma buvo „Zelar“ ir jos vadovo Melniko paprašiau parodyti, kaip veikia tas bepilotis, ypač naktį. Tai buvo Romanas Leveško. Tą įrangą gavome pavėluotai, rugsėjo pabaigoje. Tą dieną man paskambino Graužinis, ir pranešė, kad įvyko incidentas. Nuvažiavau į įvykio vietą, ir man pasakė, kad buvo sudaužyta VSAT įranga. Informavau savo valdžią apie incidentą“.

 

Paklaustas, ar VSAT buvo kažkokia tvarka, kaip naudojama įranga, Čerkašinas atsakė, kad tas bepilotis nebuvo labai brangus, ir kiekvienas pasienietis gali naudotis tais įrankiais, kuriais mano esant reikalinga.

 

Čerkašinas pasakojo, kad įvykio vietoje matė, kad sudaužyti visi drono elementai – valdymo punktas, pats bepilotis ir vadinamas „gimbalas“.

 

„Ar faktiniu įrangos perdavimo metu kokie nors perdavimo aktai buvo pasirašyti, – klausė teisėja.

 

„Ne“, atsakė viršininkas – antrą kartą to akto nepasirašėme.

Teisėja paklausė, ar realiai perduodant minėtą bepilotį, buvo tikrinami įrangos numeriai ir dokumentai.

 

„Ne“, – atsakė Čerkašinas. Tiesiog gavo kažkokias dėžes ir vėliau jas kažkas sudaužė.

 

Čerkašinas sakė, kad drono bandymai praėjo labai blogai, jis buvo labai nusivylęs. Be to, tiekėjai labai vėlavo pristatyti droną.

 

Ar jūs bent faktiškai matote, kad tas dronas veiktų?, – klausė teisėja VSAT viršininko.

„Ne“, – atsakė Čerkašinas, – mačiau tik, kaip tas dronas atrodė, o Graužinis matė, kaip jis veikia“.

O kas jums sakė, kad droną reikia pirkti iš Melniko ir jo firmos Zelar“, – klausė advokatas Burokas.

„Ne, tai jie dalyvavo konkurse“, – atsakė viršininkas, tik ką sakęs, kad jokio konkurso nebuvo.

Kas jums liepė sudaryti sutartį su „Zelar“? „Mūsų valdybos viršininkas“.

Pavardė?

Donatas Škarnulis.

Taip, buvau atsakingas už šį projektą. Tas projektas vadinosi „bepiločių naudojimas sienos apsaugoje kovojant su kontrabanda“, Kad galėtume visą parą kontroliuoti sieną.

Projektui buvo skirtas 120 tūkst. eurų – įrangai ir mokymui. 80 proc. kainos apmokėjo rėmėjas – ES komisija.

Kodėl sutartis su „Zelar“ pasirašė jūsų pavaduotojas, o  ne jūs?

Pagal galiojančią tvarką.

Jūs pasirašėte įrangos perdavimo aktus? Ką jūs galite apie juos pasakyti?

Taip išėjo, kad man teko juos pasiraišyti. Nes priešingu atveju rėmėjas nebūtų jo finansavęs. Nes neva atsiskaitymas turėjo būti vykdomas kaip sumatyta senoje tvarkoje.

 

Leveško sako, kad VSAT buvo pateikta netinkama įranga

Pagal prokuratūros sugalvotą legendą neva ilgai atlyginimo įsiutęs ukrainietis griebė drono valdymo pultą ir vaizdo kamerą ir trenkė juos į sieną, taip ištaškė gabaliukais. Pats R.Leveško sako, kad jį bandoma padaryti atpirkimo ožiu, mat paaiškėjo, kaip VSAT per fiktyvius sandėrius plauna pinigus. Jam nuostabą ir šypseną kelia tokie kvaili kaltinimai – kariavęs Donbaso fronte, jis sako, kad tokių taktinių ginklų, kaip drono valdymo pultas, taip lengvai nesudaužysi.

Ukrainietis įtaria, kad Pasienio tarnybai buvo pateikta netinkama įranga, o vėliau tam, kad nuslėpti VSAT nusikaltimus, sukčiai sugalvojo jį apkaltinti šios  įrangos sugadinimu ir kaip įrodymą pateikė kažkokias elektroninių prietaisų šukes.

Mat VSAT dar 2019 m. „paskelbė“ konkursą pirkti „bepilotį lėktuvą“ – sutartį dėl pirkimo pasirašė VSAT viršininko pavaduotojas Antanas Montvydas (nuotr. viršuje).

„Šis konkursas buvo skirtas vienam pardavėjui – UAB „Zelar“, – teigia R.Leveško, – kiek supratau, konkursą organizavo VSAT KTV viršininkas V.Čerkašinas, kuris gyrėsi, kad jo žmona organizuoja visus pasienio tarnybos pirkimus, ir sakė, kad jis turi daug draugų ir „blato“. Kartu sakė, kad yra daug konkurentų, kurie norėtų taip pat dalyvauti šiame sandėryje. Galiausiai sutartis buvo pasirašyta 2019 m. gegužės 27 d., o bepilotį UAZ Z3 reikėjo pristatyti iki birželio 27 d. Aš iš karto pamačiau, kad „Zelar“ neturi jokių galimybių įvykdyti šią sutartį – nei lėktuvų, nei stočių, nei įrangos, nieko, kad galėtų ją laiku įvykdyti. be to, man nepatiko pasirinktas bepiločio lėktuvo modelis – UAZ Z3. Jis labiau tiko pramogoms, o ne rimtam darbui. Tokius dronus jau įsigįjo policija ir KASP, tačiau tai buvo mėgėjams skirti lėktuvai. Po konkurso Čerkašinas pasakojo Melnikui, kad VSAT vadovybė bus labai nepatenkinta, jeigu tas bepilotis nebus laiku pristatytas. Dar labiau sunkina situaciją ir tai, kad kaip tik tuo metu reikėjo pateikti droną ir kriminalinei policijai, kuri už pirkinį jau buvo sumokėjusi, tačiau „Zelar“ nieko nedarė, kad jį laiku pateikti. Bepiločio lėktuvo įrangos tiekėjai iš Ispanijos mums pranešė, kad gausime įrangą greičiausiai tik po 8-12 savaičių po to, kai pervesime už ją pinigus. Tada ir buvo sugalvota, kad reikia pasirašyti fiktyvius prekių perdavimo dokumentus, kad greičiau gauti pinigus“.

Pasak R.Leveško, tie fiktyvūs turto perdavimo dokumentai buvo pasirašyti tik  todėl, kad Čerkašiną labai spaudė jo vadovai kuo greičiau įvykdyti visus įsipareigojimus, o „Zelar“ kuo greičiau reikėjo pasieniečių pinigų sąskaitoje, kad galėtų jais sumokėti už perkamą įrangą.

Tačiau tik prasidėjus bylai, paaiškėjo, kad VSAT vadovai klastojo dokumentus – jie dar 2019 m. birželį pasirašė turto perdavimo aktą, kad gavo visą iš „Zelar“ pirktą įrangą,  nors realiai ji buvo perduotas tik spalio mėnesį. Kodėl turto perdavimo aktas buvo pasirašytas anksčiau, nei jis realiai perduotas, firmos „Zelar“ vadovo R.Melniko teismo posėdžio metu klausė ir bylą nagrinėjanti teisėja, tačiau šis išsisuko atsakęs, kad neva su VSAT sutarė dėl kažkokių papildomų paslaugų ir darbų, o drono negalėjo pristatyti dėl gamintojo problemų.

Prokuratūra kaltina R.Leveško, kad jis, supykęs ant firmos vadovo už tai, kad jis neva laiku nemoka atlyginimo, atėjo į kontorą, ir ten sudaužė drono detales – tai yra brangiausią jo dalį – vaizdo kamerą.

Pats R.Leveško sako, kad nieko panašaus nebuvo, jis atėjo į kontorą, ten pabuvos kelias minutes, ir išėjo.

Vyriškis įtaria, kad jo buvęs darbdavys specialiai suklastojo įrodymus tam, kad galėtų ant jo „nurašyti“ visus šiuos tariamo drono sandėrio detales.

Mat iš pradžių kaltinime Leveško buvo pateiktos nuotraukos, kad neva minėtas drono valdymo pultas yra apdaužytas ir šalia jo mėtosi kažkokios šukės. Vėliau prokuratūros kaltinime dar atsirado ir kažkoks apdaužytas aliuminio spalvos lagaminas, o šukės dingo.

„Ar tai nėra bylos įrodymų klastojimas“,  – stebėjosi kaltinamojo advokatas E. Burokas.

R.Leveško buvo pasamdytas firmos „Zelar“ vadovo Romano Melniko apmokyti VSAT darbuotojus, kaip valdyti droną.

Mat R.Leveško turi tinkamą kvalifikaciją valdyti sunkius karinius bepiločius, kurie naudojami karo lauke, ir kurio skrydžio radiusas – iki 50 kilometrų.

R.Leveško buvo pateikti kaltinimai sudaužius brangią aparatūrą, ir žmogus sako nustebęs, kad taip lengvai galima suklastoti bylą Lietuvoje, kuri neva yra teisinė valstybė. Karininkas nuo tokių kaltinimų patyrė infarktą ir jau metai nebegali išvažiuoti namo į Ukrainą dėl jam pareikštų kaltinimų.

Posėdžio metu „Zelar“ vadovas aiškino, kad jo firma dar 2019 m. laimėjo VSAT paskelbtą konkursą pirkti droną bei jam priklausančią įrangą – antžeminę valdymo stotį ir kitus priedus.

„Zelar“ susitarė su JAV dronu gamintoja įmone „Siera Pacific“ dėl dronų ir įrangos pardavimo, tačiau vėlavo jį pristatyti. R.Leveško buvo pasamdytas apmokyti pasieniečių ir policininkų, kaip valdyti minėtą droną.

Teisėjos klausiamas, kodėl VSAT vadovai pasirašė fiktyvius turto perdavimo dokumentus (drono perdavimo aktas buvo pasirašytas birželį, nors realiai jis pristatytas tik spalį), R.Melnikas atsakė, kad neva gamintojai vėlavo pristatyti įrangą, o mainais už vėlavimą jis prižadėjo papildomų paslaugų, ir VSAT vadovai neva sutiko.

Iš esmės Melnikas pripažino, kad jis susitarė su VSAT vadovais klastoti dokumentus – turto perdavimo aktą, tik keista, kad bylą nagrinėjanti teisėja į tai niekaip nesureagavo.

„Su Čerkasinu buvo sutarta, kad pateiksime visą įrangą vėliau“, – sakė Melnikas.

 

Visi Romano Leveško parodymai:

vsato

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));