skip to Main Content

Rytoj Vyriausiojo rinkimų komisija (VRK) spręs klausimą dėl atsisakymo registruoti Neringą Venckienę kandidate į Seimo narius. Toks klausimas jau numatytas VRK darbotvarkėje:

2020 m. rugsėjo 8 d. 8 val. v y k s Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis

DARBOTVARKĖ

1. Dėl neregistravimo kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl neatitikties Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio reikalavimams
Pranešėja L. Matjošaitytė

2. Dėl neregistravimo kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl neatitikties Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 2 dalies reikalavimams
Pranešėja L. Matjošaitytė

3. Dėl neregistravimo kandidatais į Lietuvos Respublikos Seimo narius nesurinkus įstatyme nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus
Pranešėja R. Daniškevičiūtė

4. Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. Sp-89 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkių ribų patvirtinimo“ pakeitimo
Pranešėjas D. Gaižauskas

5. Dėl kai kurių apygardų rinkimų komisijų sudėčių pakeitimo
Pranešėja R. Daniškevičiūtė

6. Einamieji klausimai:

6.1. Gautų raštų aptarimas

6.2. Kiti klausimai

 

Posėdis vyks Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių salėje (201 k.), Gynėjų g. 8.

 

Kaip žinia, VRK pirmininkė Matijošaitytė jau anksčiau minėjo, kad VRK turės neleisti dalyvauti Neringai Venckienei rinkimuose – nes ji pašalinta iš Seimo apkaltos būdu.

Laura Matjošaitytė, kalbėdama apie mane, viešai pareiškė: „Pateiks pareiškinius dokumentus. Mes patikrinsime, kad neatitinka reikalavimų, ir neregistruosime kandidate. Kai skelbsime kandidatų sąrašus 30 dienų iki rinkimų, jeigu bus kandidatų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų, tai jie nebus registruojami kandidatais į rinkimus. Asmenys, apkaltos proceso būdu pašalinti iš Lietuvos Respublikos Seimo narių, pagal dabartinį reglamentavimą ir Konstitucinio teismo paskutinį nutarimą prezidento Rolando Pakso byloje, negalėtų tapti Seimo nariais. Ir nors Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas atitinkamas priimtas, tačiau teisinis reglamentas nebuvo pakeistas“.

O buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas E.Kūris buvo jau išsikvietęs Konstitucijos dvasią ir su ja pasitaręs nusprendė, kad ‘Konstitucijos dvasia reikalauja pašalinti politiką, kuris buvo pašalintas iš pareigų apkaltos būdu“. Tai buvo taikoma asmeniškai Rolandui Paksui, tačiau ir Neringa Venckienė pateko į šią mėsmalę.

Apie tai, kad Konstitucijoje nėra jokių dvasių, ir jas teko išsigalvoti dvasių kūrėjams, LL jau ne kartą rašė :

https://www.ekspertai.eu/egidijus-kuris-tai-tegul-eina-po-velniu94875

Tačiau Venckienė  neketina pasiduoti – ji LL sakė skųsianti teismui VRK sprendimą pašalinti ją iš rinkimų, jeigu toks bus priimtas.

Kaip žinia, Seimas surengė apkaltą Neringai Venckienei, kai ji su sūnumi Karoliu išvyko iš Lietuvos į JAV ir ten visiškai legaliai gyveno nuo 2014 m. Konstitucinis teismas ir Seimas ją pašalino už tai, kad ji nedalyvavo Seimo posėdžiuose. „Ji turėjo stoti prieš teismą ir ten įrodyti savo nekaltumą“, – Seimo tribūnoje rėšė garsusis pinigų skolinimosi viskio dėžutėse specialistas Eligijus Maslius, – aš pasitikiu Lietuvos teisėsauga“.

Tačiau vėlesni įvykiai parodė, kad toks N.Venckienės žingsnis buvo teisingas – mafijinė generalinė prokuratūra jai suklastojo net 39 iš piršto laužtus kaltinimus. Jeigu būtų likusi Lietuvoje, N.Venckienė jau seniai lietuviškos „teisėtvarkos“ būtų ilgiems metams įkišta į kalėjimą, ir apie teisingumą galėtų tik pasvajoti. N.Venckienė puikiai žinojo, kad bus suimta, vos Seimas panaikins jai teisinę neliečiamybę, todėl išvyko iš Lietuvos likus kelioms dienoms iki to klausimo svarstymo Seime. O Čikagos teismas atmetė visus kaltinimus, išskyrus 4, susijusius su Garliavos šturmu. Tačiau iš šturmo vaizdo įrašo mes matėme, kad atimant vaiką, smurtavo policijos pareigūnai ir L.Stankūnaitė, o ne Venckienė. Todėl akivaizdu, kad visas Venckienės persekiojimas, du metai kalėjime Čikagoje, ir dabartinis VRK sprendimas ją pašalinti iš rinkimų – tas pats nesibaigiantis neteisėtas persekiojimas.

Nors kai kurie Drąsos kelio nariai jau buvo apsidžiaugę, kad VRK nedarys kliūčių sąžiningiems rinkimams. Pvz., advokatas Arvydas Balčius jau pasidžiaugė, kad „VRK patvirtino teisėją Neringą Venckienę kandidate į LR Seimą. Lietuva labai džiaugiasi tokiu VRK sprendimu. VRK pirmininkė skaito Konstituciją, todėl jinai nesivadovauja prielaidomis “ Savas okupantas Lietuvoje “ , tokiu būdu, nurodytai gaujai užkertą kelią pažeisti rinkimų įstatymą ir nesielgia taip kaip buvo elgiamasi Baltarusijoje. Mat Europos žmogaus teisių teismas yra pasisakęs, kad apkaltos būdu pašalintiems iš parlamento ar kitų pareigų asmenims po tam tikros pertraukos reikėtų leisti kandidatuoti į Seimą. Pertrauka 4 metai praėjo ir to viskas pasakyta“.

Neringa Venckienė : „VRK yra saistomi Konstitucijos, o ne jos „dvasios“

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. Sp-22 patvirtino Kandidato į Seimo narius anketą, kuri yra vienas iš partijos ir jos kandidatų teikiamų pareiškinių dokumentų.

Kandidato į Seimo narius anketoje išdėstyti visi klausimai kandidatui (išskyrus neveiksnumą ir nepakaltinamumą), kad galima būtų patikrinti jo atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnyje numatytam baigtiniam sąlygų, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu, sąrašui.

Primenu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis numato tik tokias sąlygas, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu:

  1. nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį,
  2. teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu,
  3. susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei,
  4. rinkimų dieną yra jaunesnis kaip 25 metų,
  5. nuolat negyvena Lietuvoje,
  6. teisėjas, kol eina šias pareigas,
  7. rinkimų dieną atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,
  8. likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys,
  9. statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

Sąrašas yra baigtinis. Jokių kitų apribojimų nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu.

Kandidatas pildydamas anketą, privalo nurodyti gimimo datą (5 punktas), nuolatinės gyvenamosios vietos adresą (6 punktas), pareigas (7 punktas), nebaigtą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę (8.1 punktas), ar nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas (8.2 punktas), ar nėra savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys (8.2.1 punktas), ar yra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei (8.4 punktas). Be to, anketoje (9.2.1, 9.2.2, 9.2.3, 9.2.4 punktai) klausiama apie įsiteisėjusio nuosprendžio datą, priėmimo vietą, teismo pavadinimą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas.

Anketoje nėra jokių klausimų apie apkaltą, nes toks reikalavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų.

Vyriausioji rinkimų komisija yra saistoma Konstitucijos, bet ne Konstitucijai ir Europos Žmogaus Teisių Teismui prieštaraujančių Konstitucinio Teismo nutarimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis Rolandui Paksui būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio požiūriu yra neproporcingas, taikytinas ir mano atžvilgiu.

Jokio naujo teisinio reglamentavimo nereikia pakeisti, nes nei Konstitucija, nei Seimo rinkimų įstatymas neturi būti pakeisti, nes šie teisiniai norminiai aktai nedraudžia po apkaltos dalyvauti rinkimuose, o tai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą nurodymus Lietuvai.

2020 m. rugpjūčio 27 d. Seime traukiant numerį daugiamandatėje rinkimų apygardoje, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė pareiškė, kad tikrinant kandidatų duomenis, keturi asmenys neatitiko įstatymų reikalavimų: trys dėl amžiaus, vienas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, tačiau jokių pastabų dėl apkaltos jau neišsakė. Žinojo, kad aš turiu teisę dalyvauti rinkimuose.

Įstatymų nesilaikymas registruojant kandidatą į Seimą užtraukia ne tik baudžiamąją atsakomybę, bet gali sulaukti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, kitų tarptautinių organizacijų nagrinėjimo. Vyriausioji rinkimų komisija, kaip ir teismai, privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų, Europos Sąjungos, kurios dalimi Lietuva yra, teismo Strasbūre sprendimo, kad asmuo, kuriam buvo taikyta apkalta, vėl turi teisę dalyvauti rinkimuose.

Smagu, kad Laura Matjošaitytė susipažino su Konstitucija ir Seimo rinkimų įstatymu, prisiminė, kad jos vadovaujama vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. vasario 25 d. patvirtino Kandidato į Seimo narius anketą pagal teisinių aktų reikalavimus.

Kas: konservatoriai, liberalai ar socialdemokratai, kurie 2012 ir 2013 m. panaikino mano teisinę neliečiamybę, neišreikalavę 2012 m. gegužės 17 d. Garliavos video įrašo, darė spaudimą Laurai Matjošaitytei?

 

Facebook komentarai
Back To Top