skip to Main Content

 

 
 
 
Vokietijoje, Bad Kreuznache 2013 08 19 siautėję juvelyrikos plėšikai iš Kauno arba labai buki, arba neliečiami
 
Kristina Sulikienė
 
Praėjo „vos“ penkeri metai, ir Lietuvą pasiekė Vokietijos kriminalistų prašymas padėti atpažinti arba labai bukus, arba labai įžūlius nusikaltėlius, kurie vidury šviesios dienos be jokių kaukių ginkluoti užpuolė juvelyrikos parduotuvę Bad Kreuznache.
 
Visuomet labai įdomu paskaityti, ką praneša vietos spauda – nes, pripažinkime, apie šį nusikaltimą visi išgirdome turbūt pirmą kartą.
 
Juk Lietuvos gaujų siautėjimo delfiai, lrytai nepraneša – apie jas skambėjo visos laisvosios Europos spauda. Kad „kamuoliniai“ baisi gauja, žinojo tūlas danas, švedas, norvegas, vokietis – Lietuvoje mums buvo sekamos pasakėčios apie aklus snaiperius, ir šaltakraujį žudiką Kedį, kuris mokėjo šaudyti net nepanaudodamas pistoleto (tai, jog nušovė Kedys Naruševičienę, įrodė jo neiššovęs pistoletas, rastas laiptuose; tai, jog nušovė teisėją, įrodė 4 rastos tūtos iš 8 galimų, kalibras nenustatytas, nes žaizdos lavonui – išplautos.)
 
Grįžkime prie labai bukų trijų plėšikų. Vokietijos spauda parašė, jog nusikaltimo įžūlumas – neįtikėtinas: jie visi atėjo be jokių kaukių. Be to, buvo rasta mašina, kuria jie nuvažiavo nuo parduotuvės, kai įvyko susišaudymas, ir berods vienas atvykęs apsaugininkas juos išvijo. 
 
Vokietijos kriminalistams, susidaro įspūdis, niekuo iki šiol nepadėjo Lietuvos policija.
 
Pamačiusi ieškomuosius, vieno veidą tikrai esu mačius, skambinu nurodytais telefonais, pirmas ir pats pagrindinis Lietuvos kriminalinės policijos tarptautinių ryšių skyriaus – iš viso nekelia ragelio. 
 
Čia tokia mūsų Kriminalinio policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba, kuri nenurodžiusi net elektroninio pašto arba kur atvykti, jeigu žmogus turi svarbios informacijos.
 
Paskambinu atsarginiu telefonu, siūlo skambinti pirmuoju, paaiškinu, jog nekelia ir nereaguoja iš viso, pasakau, jog antrą įtariamąjį esu lyg tai mačiusi Kaune.
 
Padėkoja, neužsirašo jokių mano duomenų.
 
Po to prisimenu, kokiame kontekste galėjau matyti, prisimenu ir žmogų, kuris turi interneto svetainę, ir kuris fotografuoja visus savo kolegas – panaršau, ir randu labai panašų žmogų į pirmąjį. Jau turiu informacijos apie du bukus banditėlius. 
 
Ir manęs nestebina – nes pirmojo įtariamojo „stojkė“ yra kariška. Tokie atlošti atgal pečiai pasidaro nuo pilnai pakrautos kuprinės nešiojimo. Prie panašuoklio nuotraukos būtent parašyta, jog yra kulkosvaidininkas.
 
Parašau laišką – atsakymo jokio.
 
Nenusimenu, nes žinau, jog jeigu tai, tarkime, kaip aš įtariu – kariškiai, Lietuvos policija nieko nedarys. O kad tai gali būti kariškiai, patys pamąstykime – kaip jie galėjo dingti ir būti nerasti ištisus penkerius metus? Antras dalykas – iš kur toks operatyvumas (pasidalinimas vaidmenimis, šaudoma), bei tos „kariškos stojkės“. Trečia – kam atlikti nusikaltimo imitaciją – juk jie nieko nepavogė – tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą atsako – nes plėšimas veika formali. Atsakoma už patį plėšimo, šaudymo veiksmą, už veikos įžūlumą?
 
Atkreiptinas dėmesys į naudojamą kažkokią „vizitinę kortelę“- tokius languotus marškinukus labai mėgsta mūsų kriminalistai. Tai čia jie arba šiuo nusikaltimu – flešmobu – siunčiami ant trijų raidžių, arba parodoma, jog turimas stogas, ir nurodoma, kur tas stogas yra.
 
Remiantis visu išdėstytu, akivaizdu, jog Lietuvos policija net gavusi informaciją, nieko nedarys, todėl yra sukontaktuota tiesiai su Vokietijos kriminaline policija, nes Lietuvos policija eilinį kartą dėjo į krūmus, kai pamatė, su kuo galimai turi reikalą. 
 
Esu liudijus sunkių nusikaltimų bylose, tai tiek tyrėjai, tiek prokurorai, kurie norėdavo ištirti reikalą, rašydavo man elektroninius laiškus, dėkodavo už infromaciją. Iš šios mirtinai spengiančios tylos eilinį kartą akivaizdu, jog Vokietijos valdžia ir ypač policija dar nesuvokia, jog bendradarbiauti su nusikaltėlius ginančia įstaiga neverta – ją pačią reikia tirti, griebti, kaip sakoma, jautį už ragų. 
 
Nepraėjus nei dienai nuo sukontaktavimo su Vokietijos kriminalistais, Pravieniškių atvirojoje kolonijoje – kalėjime buvo žiauriai sumuštas Vokietijos lietuvės, kuri padeda, sūnus, ir perduota, jog būtina susimokėti 450 eurų, kitaip kalinys bus užmuštas. Taip taip, čia viskas vyksta tame pačiame kalėjime, kuriame atseit šiomis dienomis nustatytas „bezpriedielas“, ir kaliniai atskiriami, vyksta pasitarimai, vėl reikalaujama iš biudžeto dar didesnių bezpriedielnykų, visiškai nesikišančių į kalinių „gyvenimą“, pinigų. Labai įdomi suma – tarsi mėnesio prižiūrėtojo alga. Kodėl ne 500? 
 
Spėkite, ar įmanoma prisiskambinti Pravieniškėse įsikūrusiam Kriminalinės žvalgybos  pareigūnui? Ne. Todėl pranešiau į kalėjimų departamentą, ir vėliau šiaip ne taip susisiekiau su žvalgybos pareigūnu, kuris buvo labai nemalonus, ir nenorėjo nieko girdėti, kad kalėjime reketuojamas ir prieš tai sumuštas kalinys su labai reta – armėniška – pavarde. Žvalgybos pareigūnas mane reikalavo tiksliai pasakyti, kaip rašosi ši armėniška pavardė, netekus jau kantrybės (pusvalandį išbandžiau bent 5 skirtingus kalėjimo numerius – nei vienas neatsiliepė) atrėžiau, jog netikiu, jog pas juos kali labai daug armėnų, ir dar tokių, kuriems sulaužyti šonkauliai.
 
Summa sumarum, akivaizdu, jog mano straipsnelis apie Velykų bobutės pasakas turi pagrindo – Lietuvos kariuomenė su savo „specukais“ dalyvavo Lietuvos gaujų kūrime, o kai prikirpdavo kas sparnus, tada Lietuvos kariuomenė imdavo labai uoliai bendradarbiauti su Lietuvos kriminaline žvalgyba – niekine institucija, kuri valstybės resursus naudoja dažniausiai verslininkų ir žurnalistų šnipinėjimui.
 
Pažymėtina, jog mano atpažintieji būtent galimai siejasi su Kaune įsikūrusiu Išminavimo batalionu, kurio štabo viršininkas Eglandas Višinskas 2015 metais žvalgėsi mano namuose. Tiesa, su tuo pačiu, kurio internetinį puslapį su labai dideliu karių atvaizdų archyvu ir perdavėme ištyrinėti Vokietijos kriminalistams, o gal net ir karinei žvalgybai ištyrinėti.
 
Tylėti nebeišeina, nes Pravieniškėse buvo sumuštas Tomas Mkrtyčan – o jo mamos darbdavys, kuris nebeapsikenčia Lietuvos nusikaltėlių, ir perdavė mano turimą informaciją tiesiai Vokietijos kriminalistams, nes, akivaizdu, Lietuvos kriminalistai nesugeba nieko ištirti. Kaip kitaip jie galėjo net 19  metų toleruoti „Kamuolinių“ gaują, kuri siautėjo ne tik po Lietuvą, bet ir po visą Europą.
 
Neatmestina, jog 2013 08 19 užpuolimas irgi „kamuolinių“ darbas, nes „kamuoliniai“ vertėsi būtent aukso parduotuvių plėšimais Vokietijoje. Galėjo tai būti ir „kamuolinių“ gaujos kandidatai, kurie „atlikę užduotį“, niekuo nerizikavo, nes tiesiog galėjo grįžti į dalinius arba net išvažiuoti šaudyti į Ukrainą ir Siriją, arba, kaip jie sako „pravedinėti mokymus“.
 
Primintina Lietuvos teisėsaugai, jog VISUS nusikaltimus reikia tirti vienodai, nepaisant nusikaltimą padariusiojo lyties, socialinės padėties, ir tarnybos – būtent jeigu žmogus tarnauja valstybės tarnyboje, jo atlikti nusikaltimai turi būti tiriami prioritetiškai, o ne šitiek metų dangstomi. Nepagautas –  ne vagis, tačiau jeigu veidai buvo matyti, ir dar to labai nevykusio išminuotojo draugijoje ir jo interneto puslapyje, tada toks nusikaltimas ir tokie nusikaltėliai turi būti tiriami trigubu ir net penkiagubu įniršiu, o ne miegama ant kolegų iš Vokietijos užklausos. 
 

Facebook komentarai
Back To Top