skip to Main Content

Visiškai nešališka Kauno teisėja Laima Kriaučiūnaitė liepė E. Gvozdevei pateikti ieškinį anglų kalba

kristina Sulikienė

Praeitame straipsnyje rašėme, jog Kauno apylinkės teisėja Laima Kriaučiūnaitė galimai nemoka skaičiuoti.

Kai pagaliau EPP sistemoje atsirado dingusios nutartys, paaiškėjo, jog Laima Kriaučiūnaitė yra išradusi savo procesines taisykles.

Nors Lietuvoje visi procesai vyksta valstybine kalba, Laima Kriaučiūnaitė rašo, jog Edita Gvozdevė dėl to, kad ieškovas gyvena kažkur Anglijoje, turi pateikti ieškinį ir anglų kalba, nes ji nori nusiųsti ieškovui, ir UK institucijoms.

Kadangi tai yra absoliutus išsidirbinėjimas ne tik iš proceso dalyvių, bet ir iš Lietuvos teisės, ir Valstybinės kalbos įstatymo, tai Editos Gvozdevės pareikštas nušalinimas visam Kauno apylinkės teismui, manytina, bus patenkintas.

Sausio – vasario mėnesiais buvo suklastota atsakovės pavardė: net statistinėje kortelėje buvo rašoma, jog ji yra Edita Lukšienė, o 2017 01 24 nutartyje rašoma, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą dėl Laimio ir Editos Lukšų šeimos. Tai yra totali klastotė. Tačiau nutarčių teisėja neištaisė, o toliau galimai klastojo savo pačios nutartis.

Paprašius nusišalinti teisėjai, kuri nesugeba vesti tinkamai netgi bylos statistinės kortelės, teismo pirmininko pavaduotoja Žemaitienė ėmė grasinti 5000 eurų bauda, tačiau toje nutartyje, kur grasina, ji pati suklastojo atsakovės pavardę: sukūrė neįtikėtiną hibridą – Edita Gvozdevė (Lukšienė), nors vardas ir pavardė yra apibrėžiami įstatymų, ir prisigalvoti, fantazuoti, vien dėl to, kad tu esi teisėjas, ir esi neliečiamas, netgi jeigu nori daryti nusikaltimus – negalima. Nors paprašyta ištaisyti ir šią nutartį, nes tokio asmens Edita Gvozdevė (Lukšienė) nėra, teisėjai ėmėsi taktikos – iš viso nebesiųsti ieškovei dokumentų, juos pradangino, o į EPP sistemą neįregistravo, neva dėl „techninių kliūčių“.

Nors Edita Gvozdevė 3 kartus informavo Laimą Kriaučiūnaitę, jog nutraukia sutartį su advokatu Skalskiu, neseniai ji visus bylos dokumentus buvo nusiuntusi absoliučiai pašaliniam asmeniui – advokatui Skalskiui,o į EPP sistemą jų nekėlė – nors byla yra elektroninė.

Akivaizdžiai buvo siekiama, kad jauna mama, kovojanti dėl dingusios dukros – vaikas yra nežinia kur, niekur nesimoko, neturi ką valgyti, nes Laimis Lukšas niekur nedirba, nepateikė nei vieno dokumento į bylą apie pajamas – praleistų terminus.

Tam, kad negalėtų  įgyvendinti savo teisių, Laima Kriaučiūnaitė tyčia pakėlė žyminį mokestį.

Nors elektroninėse bylose mokamas 75 proc. Mokestis nuo įprasto, už skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėja liepė mokėti 28 eurus, ir nutartis buvo neskundžiama.

Tada buvo padaryta išvada, jog teisėja nemoka skaičiuoti, nes tikrai, suskaičiuoti 75 procentus nuo 28 eurų yra matematinis veiksmas, ir jo moko 3 klasėje. (Pasufleruosiu teisėjai, kaip reikia skaičiuoti: 28 padalinti iš 4, tada padauginti iš 3. Žyminis mokestis turėjo būti 21 euras, nors šeimos bylose, kai eina kalba dėl vaikų išlaikymo, įprastai žyminiai mokesčiai – netaikomi.)

Gavus nutartį, kurioje aiškinama, jog ieškinio trūkumas, kad jis pateiktas lietuviškai, o ne angliškai, rodo, jog Laima Kriaučiūnaitė nebesigaudo realybėje, ir nebežino, kurioje ji valstybėje gyvena, ir kokia kalba vyksta procesas Lietuvos teismuose.

 

Facebook komentarai
Back To Top