skip to Main Content

 

Seimas dar kartą atmetė pasiūlymą išviešinti KGB bendradarbius

Parlamentarai nesutiko, kad būtų paviešintos visų buvusių KGB bendradarbių, tarp jų ir prisipažinusių apie šią veiklą bei gavusių valstybės pažadą saugoti jų paslaptį, pavardės.

Už projektą balsavo 19 Seimo narių, prieš buvo 26, 33 susilaikė. Pataisos atmestos net negrąžinus jų tobulinti.

Už balsavo „tvarkiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai, keletas socialdemokratų ir „valstiečių“. Tarp jų buvo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Projektą pateikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis teigė, kad taip „visiems laikams būtų galima užversti gėdingą KGB knygą“, nebebūtų galima, ypač prieš rinkimus, spekuliuoti KGB korta, šantažuoti buvusių bendradarbių. „Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindo ar tai įrodančių faktų nesigirdi. Esant tokiai situacijai, dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti negalima. Projektu siekiama užkirsti kelia galimam šantažui, poveikiui jų sprendimams“, – ketvirtadienį aiškino pasiūlymo autorius.

Anot jo, įslaptinti buvę KGB bendradarbiai gali būti šantažuojami ne tik šalies viduje, bet ir iš išorės, todėl „tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai“. „Niekas negali garantuoti, kad jie iki šio momento nėra kaimyninės valstybės agentai“, – kalbėjo Z.Jedinskis.

Kaip pavojaus šaltinį jis nurodė ir tai, kad 1990 – 1991 metais iš KGB rūmų Vilniuje pavogta dalis dokumentų.  „Kiek tokių išvogtų dokumentų arba jų kopijų randasi privačiuose archyvuose, kas ir kaip juos naudoja, didelis klausimas. Jums reikia faktų? Prašau. Neseniai, šiais metais, rugpjūčio 20 dieną, žurnalistė Rita Miliūtė savo feisbuke paskelbė informaciją, dokumentą, patvirtinantį, kad Lietuvoje žinomas asmuo, lakūnas Jurgis Kairys bendradarbiavo su KGB. Nors tie dokumentai buvo viešai prieinami, žurnalistė pateikė tą informaciją, kai Jurgis Kairys jai neįtiko savo pasisakymais. Faktiškai jį šantažavo“, – tvirtino parlamentaras.

Jis tikino pervertęs visus dokumentus, susijusius su buvusių KGB agentų veiklos reglamentavimu, ir neradęs jokios nuostatos, įpareigojančios saugoti jų paslaptį. Z.Jedinskis teigė, kad tokiais žmonėmis negalima pasitikėti, nes jeigu kas nors okupuotų Lietuvą, jie vėl ją išduotų.

„Neduok Dieve, jeigu mus užkariaus Islamo valstybė, jie tikrai įvedinės čia šariatą ir, svarbiausia, jie sugebės įtikinti Lietuvos žmones, kad tai yra gerai, kad reikia tam tarnauti“, – aiškino Seimo narys.

„Jūs siūlote išviešinti ne KGB dokumentus, jūs siūlote paviešinti VSD dokumentus“, – tvirtino konservatorius Arvydas Anušauskas. Būtent VSD saugomi prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių dokumentai.

Po balsavimo konservatorė Rasa Juknevičienė replikavo, kad dabar „reikia kalbėti apie KGB, o apie FSB agentus, kurie rengia tokius projektus“.

Z.Jedinskis siūlė pakeisti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą, kad nuo kitų metų sausio viešai paskelbti visų asmenų, turėjusių ryšių su KGB, pavardes.

Panašus siūlymas Seime aptartas ir 2015 metais, tačiau tuomet parlamentarai nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius turi būti saugomi dar 75 metus.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991 – 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

 

Darbotvarkės klausimas (2017-09-21, vakarinis posėdis)

 

Darbotvarkės klausimas

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-1004); pateikimas
(dokumento tekstassusiję dokumentai)

Pranešėjas(-ai):
Zbignev Jedinskij
Svarstymo eiga
16:41:32 Kalbėjo Arvydas Anušauskas
16:43:50 Kalbėjo Raimundas Martinėlis
16:46:20 Kalbėjo Petras Gražulis
16:47:04 Kalbėjo Virginija Vingrienė
16:48:43 Kalbėjo Leonard Talmont
16:50:25 Kalbėjo Juozas Olekas
16:52:51 Kalbėjo Petras Gražulis
16:55:23 Kalbėjo Arvydas Anušauskas
16:57:43 Įvyko registracija (užsiregistravo 79)
16:57:43 Įvyko balsavimas dėl pritarimo po pateikimo; nepritarta  (už 19, prieš 26, susilaikė 33)
16:58:39 Įvyko registracija (užsiregistravo 75)
16:58:39 Įvyko alternatyvus balsavimas: A – už pasiūlymą grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti  (už 24), B – už pasiūlymą jį atmesti  (už 49), susilaikė 0pritarta B

 

Seimo narys A. Anušauskas: „Seimą pasiekęs projektas – dovana Rusijos FSB ir nepasitikėjimo Lietuvos VSD išraiška“

Buvęs Lietuvos gyventojų bendradarbiavimas su sovietine KGB nuolat tampa aršių politinių diskusijų objektu. 1999 metais daugiau kaip 1100 prisipažinusių buvusių KGB agentų „prisipažino“, t.y. užpildė anketas, aprašė verbavimo aplinkybes, verbuotojus ir, tiesą sakant, sujaukė Rusijos FSB planus. Prisipažinusių talkininkavus KGB ir to talkinimo savo prisipažinimu atsisakiusiųjų tapatybės ir pateikta informacija yra saugoma 75 metus. Tai yra valstybės įsipareigojimas. Sprendžiant iš mūsų Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo, iš tos informacijos, kuria disponuojame, nebuvo tokių atvejų, kad prisipažinę asmenys vėl bandytų dirbti, pavyzdžiui, Rusijos FSB. Tačiau jei kas nors iš jų pretenduotų tapti renkamais politikais, ministrais, kandidatais į prezidentus – šie duomenys būtų nedelsiant išviešinti. Kol kas buvo vos vienas ar du tokie atvejai. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos Seime nario Zbignevo Jedinskio pataisomis siūloma radikaliai pakeisti minėtą tvarką. Parlamentaras siekia, kad nuo kitų metų sausio 1 d. būtų viešinami ir tie asmenys, kurie patys prisipažino bendradarbiavę su KGB.

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko nuomone: „Siūloma išviešinti tuos, kurie perdavė mūsų VSD vertingą informaciją ir kuria savo laiku, manau, buvo tinkamai pasinaudota. Tokios dovanėlės FSB senokai laukia – tai leistų iš karto sumažinti savo sąnaudas filtruojant buvusius KGB agentus siekiant juos įtraukti į naują bendradarbiavimą prieš Lietuvą“.

 

Neprisipažinę agentai taip pat apsisaugojo nuo didesnės FSB invazijos į jų gyvenimus, nes išvežus į Maskvą 5000 agentų bylas niekas iš FSB negali pasakyti, kiek iš jų prisipažino. Ten žinoma dalis buvusių KGB bendradarbių, tačiau nežinoma, kas gi prisipažino, o į ką galima apeliuoti su naujomis užduotimis. Bet tai nereiškia, kad atsisakiusieji prisipažinti ir užpildyti anketas VSD, buvo palikti nuošalyje. 2012 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ėmė viešinti vadinamąjį agentų, t. y. asmenų, bendradarbiavusių su KGB sąrašą, kuriame yra 1669 asmenys 1940–1979 m. buvo užverbuoti KGB. Jau yra paviešinta apie 1,4 tūkst. asmenų.

 

Arvydo Anušausko nuomone: „Tokiu projektu ponas Jedinskij siekia kirsti per pasitikėjimą mūsų valstybe. Mano negatyvus požiūris į KGB agentus yra žinomas, tačiau nesiruošiu pritarti tokiam projektui, kuris suteikia išskirtinę dovanėlę Rusijos FSB ar SVR ar GRU. Ir Jedinskij tegul baigia (bet manau nebaigs) „kabinti makaronus“, nes pagal įstatymą joks prisipažinęs asmuo negali kandidatuoti į jokias politines pareigybes, renkamas pareigybes, nesukeldamas sau išviešinimo pavojaus. Įstatyme numatyta, kad jei asmuo pretenduos į tokias pareigas, jo duomenys nebesaugomi ir bus išviešinti. Bet tai nestebina, kad tariama kova už prisipažinusių išviešinimą (iš kvailumo ar nacionalinio saugumo interesų nepaisymo) pridengiama neformali pagalba KGB teisių perėmėjai – FSB. Ir žinoma, sėjamas nepasitikėjimas dabartiniu VSD, kuris tariamai šiais duomenimis dabar gali manipuliuoti. Tuo tarpu realiai vykstančiam agentų viešinimo darbui trūksta lėšų ir pajėgumų, bet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui šiam tikslui lėšos praktiškai nedidinamos“.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : ASTA MARKEVIČIENĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

Facebook komentarai
Back To Top