skip to Main Content

Visi Dalios Grybauskaitės dvarą aptarnaujantis „liokajai“ žurnalistai ieško užtarimo – nebegalės šmeižti prezidentei neįtinkančių politikų

Aurimas Drižius

Šiandien Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais, aptarė Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas.

Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto profesorius, žinomas civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas, žiniasklaidos teisės žinovė advokatė Liudvika Meškauskaitė, Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, žurnalistų kreipimąsi dėl pataisų žalos žodžio laisvei į Prezidentę inicijavęs naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Vaidotas Beniušis.  

Į Prezidentę su prašymu vetuoti šias pataisas kreipėsi beveik 100 žurnalistų ir redaktorių, Žurnalistų sąjunga, Visuomenės informavimo etikos komisija ir grupė Seimo narių. Savo nuomonę dėl įstatymo žalos visuomenei ir grėsmės laisvam žodžiui pareiškė Žurnalistų sąjunga, Žurnalistų etikos inspektorius. Prezidentė išklausė ekspertų argumentus dėl šių pataisų poveikio visuomenės informavimui, žiniasklaidos laisvei bei Lietuvos tarptautinei reputacijai.

Kur buvo visos šios „žurnalistinės“ organizacijos, kai tos pačios Dalios Grybauskaitės parėdymu iš darbo Tele-3 televizijoje vien už tai, kad parengė laidą apie prezidentės praeitį, buvo atleista žurnalistė Rūta Janutienė, arba kai kalėjimo bausme buvo nuteistas „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius, nuteistas tik už savo profesinę veiklą – už tai, kad nepaisydamas teismo draudimo, toliau rašė straipsnius, ir tai teismas vertino kaip „nusikalstamą veiklą“.

Šiuo metu yra taikoma praktika, kad politikui priteisiama ne didesnė kaip 1000 litų neturtinė žala už garbės ir orumo įžeidimą – tokią praktiką yra įteisinęs Aukščiausias teismas, kopijuodamas Europos žmogaus teisių teismo sprendimus, kad politikų bylinėjimasis su žiniasklaida negali būti pasipelnyjimo šaltinis.

Todėl politikams visiškai nebeverta dėl 300 eurų kompensacijos duoti į teismą vieną ar kitą žiniasklaidos priemonę, nors ta žala yra vertintina didžiulėmis sumomis. Žurnalistais prisistatantys asmenys jau seniai šmeižia politikus, kartais pagal užsakymą, kartais – pagal savo simpatijas ir antipatijas. Tu gali transliuoti bet kokią nesąmonę apie politiką, ir žinosi, kad vis tiek nesulauksi jokių pasekmių – šitą įsisąmonino daugelis „dvaro“ žurnalistų, kurie dabar pajuto, kad tokia praktika gali baigtis, ir urmu nubėgo pas Grybauskaitę.

Pastaroji, žinoma, įstatymą vetuos, ir vėl bus reitingų karalienė. Nors ta nuostata, kad apie politiką galima rašyti arba rodyti bet kokią nesąmonę, nes jis gi politikas, jau seniai yra itin kenksminga ir daro žalą pačiai žurnalistikai. Prisiminkime ir Daivos Ulbinaitės istoriją – ji pati nuskanavo slaptą VSD pažymą, paskambino BNS, perdavė tą dokumentą žurnalistei, kuri visam pasauliui paskelbė, kad Dalią Grybauskaitę tuoj užpuls rusai. Kadangi tai buvo slapta pažyma, minėtas veiksmas buvo prilygintas nusikaltimui, ir D.Ulbinaitei teko stoti prieš teismą, tačiau gailestingi teisėjai nusprendė, kad minėtų įrodymų nepakanka.

Tačiau visi delfiai, panoramos,  be tabu, ir panašus dvaro liokajai kasdien transliuoja Grybauskaitės melą ir todėl įprato būti nebaudžiami. Todėl vos atsirado įstatymo nuostata, kad už šmeižtą ir melą reikės atsakyti savo piniginę, o ne prisidengti „spaudos laisve“, iš karto visi dvaro šunys nubėgo pas savo šeimininkę, ir pasiprašė užtarimo. 

Itin akivaizdžiai matosi panoramų, „savaičių“ melas apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Nes banali istorija apie tai, kad Ukrainos policija atvažiavo plėšti gyvenamojo namo, o jo ginti atskubėjo apsaugininkai susišaudė su „teisėsaugininkais“, dėl ko žuvo šeši žmonės, delfinuose ir panoramuose vyko kažkokia paranojiška istorija – neva kažkokie pareigūnai budėjo pasaloje, atvažiavo apsauga, ir ėmė šaudyti. Kai pradedi meluoti, toliau meluoti vis sunkiau, nes tada reikia susigalvoti vis keistesnių istorijų, kad pagrįsti ankstesnį melą.

Arba kai „žiniasklaidoje“ buvo šmeižiamas Ramūnas Karbauskis – „panoramoje“ nuolat matome gandus, kad jis rusų agentas, nes yra kažkokia pažyma apie „Karabasą“, arba todėl, kad jo brolis dirba Maskvos teatre.

2015 m. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė visą šalį buvo informavusi, kad kovoje su propaganda griežtų priemonių imasi vis daugiau pasaulio valstybių – „Didžioji Britanija, Latvija, Prancūzija, Vokietija, Danija bei kitos šalys“.

 

Tačiau ekspertai.eu išsiaiškino, kad tai buvo melaginga informacija, kurios nepatikrino nė viena žiniasklaidos priemonė, bet vieningai skelbė kaip tikrą faktą.

 

Tokių melagingų pranešimų iš šalies vadovų ir valstybinės žiniasklaidos sulaukiame kasdien.

 

Kam reikalinga melaginga informacija? Koks tikslas apgaudinėti savo šalies piliečius ir kelti baimę, sumaištį, kurstyti karą?

 

Atsakymų į šį klausimą gali būti keli. Bet aišku viena – melavimas yra pagrindinė šios ant melo pamato pastatytos valstybės valdymo forma.

 

 Šarūnas Puidokas, ekspertai.eu Visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas:

Šiuo atveju valstybinis LRT čia panaudojo klasikinį triuką tam, kad būtų sustiprintas melas ir dezinformacija. Vietiniams čiabuviams meluojant žymiai didesnį įspūdį padaro, kai šalia Lietuvos minimos iš piršto laužtos tokios šalys kaip Danija, Prancūzija, Vokietija ar Didžioji Britanija.

 

Nors truputėlį mąstantis puikiai suvokia, kad tokiomis nesąmonėmis, draudimais ir primityviu melavimu apie kažkokias propagandos grėsmes jokios stiprios valstybės neužsiiminėtų. Šiais laikais internete visiškai nesunku pasižiūrėti, ką vienu ar kitu klausimu skelbia minėtų šalių žiniasklaida. Nieko panašaus, kas varoma Lietuvoje per įvairias, kaip sako liaudyje, valatkodelfines žiniasklaidos priemones tenai nerasite.

 

Akivaizdu, kad jei ir reikėtų kovoti su kažkieno propaganda, tai vienintelis tokios kovos būdas sakyti teisybę, o ne meluoti ir išsigalvoti.

 

Labai gaila, kad Lietuva šiuo atžvilgiu, kaip ir daugeliu kitų parametrų, velkasi Europos Sąjungos pasturgalyje ir yra apgailėtinoje padėtyje. Taip išeina, kad kuo skurdesnė ir kuo labiau nykstanti valstybė, tuo didesni ir gausesni yra valdžios ir jos žiniasklaidos melai…

 

Bukas melas, dezinformacija, išgalvoti priešai, karo propaganda – pagrindinis Lietuvos teritoriją kontroliuojančiųjų įrankis, skirtas nukreipti dėmesį nuo globalių Lietuvos ir ES problemų.

 

Šis įrankis nors vis silpniau, tačiau dar pakankamai gerai veikia ir chebrytė tuo įrankiu naudojasi ir naudosis iki paskutinio savo atodūsio.

 

 

Prezidentūros pranešimo tęsinys : „Teisininkų teigimu, šios pataisos yra perteklinės, nes dabar galiojantys įstatymai visiems asmenims užtikrina visas galimybes gintis nuo patyčių, melo, įžeidimo, šmeižto ar nepagrįsto persekiojimo. Lietuvos teisėje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė ir civilinė garbės ir orumo gynimo tvarka, o už šmeižtą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl priimti pakeitimai yra neproporcingi, atveria kelia teisiniam žmonių persekiojimui už kritišką, bet kokia formą pareikštą nuomonę.

 

Šie pakeitimai kenkia valstybės tarptautiniam įvaizdžiui ir neatitinka Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei prasilenkia tiek su Lietuvos teismų, tiek su Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintais žiniasklaidos laisvės principais. Užtikrinti žiniasklaidos apsaugą, stiprinti žodžio laisvę ir užkirsti kelią cenzūrai ragina ir visos tarptautinės organizacijos – Jungtinės Tautos, Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

 

Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai bei numato piliečiams teisę nevaržomai kritikuoti valdžios institucijas ar pareigūnus ir už tai nebūti persekiojamiems. Žurnalistai pažymi, kad visuomenės informavimas yra viešasis interesas, todėl įsigaliojus šiems pakeitimams iš esmės būtų sudarytos sąlygos cenzūrai, suvaržytos žurnalistų galimybės informuoti visuomenę, ypač apie politinės korupcijos atvejus. Taip pat žurnalistams už kritiką ir nuomonės reiškimą gresia didžiuliai ieškiniai teismuose, o mažesnes žiniasklaidos priemones tai gali atvesti ir prie veiklos sustabdymo.

 

Vyriausybės atstovė prie EŽTT pabrėžia, kad šio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kritikos ribos viešų asmenų atžvilgiu yra žymiai platesnės negu privačių asmenų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad beatodairiškas asmens garbės ir orumo gynimas gali atvesti prie cenzūros įvedimo ir pažeisti visuomenės teisę žinoti.

 

Facebook komentarai
Back To Top