skip to Main Content

 

Teisėjų taryba (nuotraukoje) pridengia savo kolegų – Vilniaus apygardos teismo teisėjų – nusikaltimus

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė pratęsė banditišką šio teismo veiklos praktiką – atsisakė atnaujinti neteisėtą teismų įvestą cenzūrą „Laisvo laikraščio“ redaktoriui Aurimui Drižiui.

Kaip žinia, Vilniaus apylinkės teismas dar 2009 m. patenkino galimai melagingą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko skundą, ir uždraudė A.Drižiui rašyti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

Kitaip sakant, teismas įvedė cenzūrą, kurią draudžia Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas.

Galiausiai teismui buvo pateiktas Konstitucinio teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra : “Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio”.

Prevencinis draudimas ateityje rašyti tam tikromis temomis yra neteisėtas.

 

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama.  Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos“.

Per tą laiką nuo 2009 m. A.Drižius buvo nuteistas bent šešis kartus už tai, kad nepaisė cenzūros ir toliau rašė straipsnius ir pateikė įrodymus apie A.Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos“ privatizavime. A.Drižiaus nekilnojamas turtas buvo parduotas varžytinėse, o Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismai nuo 2009 m. bent penkis kartus atsisakė panaikinti cenzūrą, sąmoningai klastodami savo nutartis ir į juos įrašydami žinomai melagingus duomenis.

Galiausiai išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjo kolegija 2015 m. spalio 1 d. išteisino A.Drižių vienoje iš cenzūros bylų, ir nurodė, kad „negalima žmogaus teisti už savaime teisėtą veiklą“.

Tuo pagrindu A.Drižius penktą kartą kreipėsi į teismą dėl cenzūros panaikinimo, ir sulaukė teisėjos R.Kisielienės sprendimo (jis priimtas praėjus metams po pateikimo), kad A.Drižius jau pavėlavo – neva suėjo senaties terminas skundui paduoti.

Nutartis pridedama:

Civilinė byla Nr. 2S-137-258/2017 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.4.2.7.

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Aurimo Drižiaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo Alvydo Sadecko prevencinį ieškinį atsakovams UAB „Laisvas laikraštis“, Aurimui Drižiui dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

ĮSITEISĖJĘS

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, kurioje Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimu buvo nuspręsta ieškovo Alvydo Sadecko prevencinį ieškinį tenkinti ir uždrausti atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimas buvo paremtas ieškovo pateiktais į bylą savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ išspausdintais straipsniais, kuriuose atsakovas Aurimas Drižius spausdino apie ieškovą informaciją, kuria jis siejamas su AB „Mažeikių naftos“ privatizavimu, su Gedemino Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nuosprendžiu pagal BK 245 str. Aurimas Drižius buvo pripažintas kaltu, nes nesilaikė Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimo. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-29 nutartimi nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015-10-01 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-29 nutartį panaikino ir baudžiamąją bylą Aurimo Drižiaus atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjo manymu, po nurodytos kasacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009- 04-10 sprendimas tapo niekiniu ir formaliu, o jo nevykdymas nesukelia jokių pasekmių, todėl tikslinga civilinę bylą atnaujinti. Jis jau keturis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau jo prašymai dėl proceso atnaujinimo nebuvo tenkinami.

Ieškovas atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovas jau penktą kartą kreipiasi į teismą dėl proceso atnaujinimo – Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-10-19 ir 2012-10-26 nutartimis A.Drižiaus prašymus atnaujinti procesą atmetė, 2013-03-14 Vilniaus apygardos teismas atmetė A.Drižiaus atskirąjį skundą, konstatuodamas, jogifiėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą ir A.Drižiaus analogiški motyvai neturi tiesioginės įtakos prevencinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-21 ir 2014-06-03 nutartimis A.Drižiaus prašymus atnaujinti procesą taip pat atmetė. Dabar A.Drižius penktą kartą pateikė prašymą atnaujinti 2009-04-10 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu baigtą bylos procesą, kuriame nurodė motyvą, jog jis yra išteisintas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-10-01 nutartimi, kurioje teismas konstatavo svarbias esmines aplinkybes ir įstatymo aiškinimo nuostatas, reikšmingas 2009-04-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimui. Pažymėjo, jog proceso atnaujinimas yra neįmanomas, kadangi remiantis CPK 368 str. 2 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo penkerių metų terminas baigėsi 2014-05-11.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo Aurimo Drižiaus prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-10-01 nutartis negali būti pripažinta CPK 366 str. 1 d. 2 punkte nurodomu pagrindu proceso atnaujinimui, todėl prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 dalyje numatytais pagrindais gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (LR CPK 368 str. 2 d.). Atsakovas, teikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 2 punkte numatytu pagrindu, nurodė, kad aplinkybės, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, atsirado tik 2015-10-01 kasacinės instancijos teismui priėmus nutartį jo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje. Minėta, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2009-04-10, įsiteisėjo 2009-05-10. Prašymas dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu pateiktas 2015-12-31, t.y. praėjus šešeriems metams ir 7 mėnesiams. Ieškovas šiuo pagrindu prašė taikyti ieškinio senatį ir prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Teismas nurodytus ieškovo argumentus laikė pagrįstais ir sudarančiais savarankišką pagrindą pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu netenkinti (LR CK 1.126, 1.131 str. str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) Aurimas Drižius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nutartį ir procesą atnaujinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimą Nr. 2-117-734-2009 panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija ne tik pateikė svarią ir aiškią teisinę koncepciją dėl asmens teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, akcentavo reguliuojančias šiuos teisinius santykius įstatymines nuostatas, bet ir kelis kartus paminėjo Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo ydingumą dėl jame suformuoto draudimo abstraktumo.

2. Prašydamas atnaujinti procesą pareiškėjas nurodė, jog prašo atnaujinti pagal CPK 366 str. 1 dalį, ir paminėjo, jog teismui nustačius naujas aplinkybes, taikytinas 366 str. 1 d. 3 dalį, tačiau teisėja kažkodėl samprotauja apie 366 str. 1 d. 2 p., nors pareiškėjas griežtai nenurodė tokio pagrindo.

3. Nutartyje nurodoma, kad nuo nutarties įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei penkeri metai, tačiau CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindas yra būtent kai nebuvo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, ir kai sprendimas priimtas akivaizdžiai prieštaraujant įstatymams. Šitas atnaujinimo pagrindas turi viešojo intereso požymius, ir svarbus visai teisinei sistemai, todėl vien pasirėmus formaliu pagrindu, jog neva praėję šiek tiek daugiau nei 5 metai teismas negali atsisakyti priimti pareiškimą.

4. Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 1 p. nurodo, jog procesiniai terminai atnaujinimui netaikomi, jeigu EŽTT teismas nustatė žmogaus teisių pažeidimus. Civiliniame procese galima ir taikomą įstatymo analogija šiuo atveju – LAT nustatė grubius žmogaus teisių pažeidimus minimoje byloje, o žmogaus teisių pažeidimų ištaisymui, 366 str. 1 d. 1 p. pagrindu yra netaikomi senaties terminai, nes žmogaus teisės yra fundamentalios, ir gintinos, nes jos be to tokios kaip spaudos, žodžio, laisvė, sudaro demokratinės valstybės pagrindą, paties valstybingumo pamatus laiko.

5. Jeigu teismai nesiryžta atnaujinti proceso ir panaikinti sprendimą pareiškėjui drausti rašyti apie AB Mažeikių naftą ir A. Sadecką, vadinasi, žemesnieji teismai laiko, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-01 nutartis yra niekinė ir negaliojanti,

6. Pats faktas, jog teismas priėmė pareiškėjo prašymą, išsiuntė jį šalims, gavo atsiliepimus, rodo, jog pareiškėjas jokio termino nepraleido, nes teismas būtų atsisakęs priimti prašymą dėl atnaujinimo, nurodžiusi tai nutartyje dėl atsisakymo (LR CPK 370 str. 1 d.), tačiau ji priėmė ir atsisakė atnaujinti procesą, remdamasi tariama senatimi – nors pati spręsdama dėl prašymo priėmimo, tokios senaties nenustatė.

7. Juridiniam asmeniui galima uždrausti sudaryti sandorius, įrodžius, jog sandoris gali pažeisti sąžiningos šalies interesus. Prevencinio ieškinio objektyvi galimybė atsiranda tada, kai yra pavojus, jog ateityje gali būti padaryta žalos, arba kai žala jau yra padaryta, siekiant užkirsti kelią dar didesnei žalai. Prevencinis ieškinys šioje byloje buvo panaudotas visiškai neatitinkant įstatymo keliamų reikalavimų, nes rašymas nėra sandoris, o spaudos veikla, visuomenės infomiavimo įstatymo reglamentuojama.

Ieškovas Alvydas Sadeckas prašo pareiškėjo skundą atmesti, o pareiškėjo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

L Kadangi prevencinio ieškinio esmę sudarė duomenų skleidimas apie neva neteisėtą Alvydo Sadecko veiklą „Mažeikių naftoje“, tai pareiškėjo nurodytos aplinkybės – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-01 nutartis baudžiamojoje byloje, niekaip neįtakoja įsiteisėjusios civilinės bylos sprendimo. A. Drižiaus nurodyta LAT nutartis nėra ir negali būti laikomu CK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu atnaujinti procesą t.y. teismo nuomonė atitinkamame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Be to, baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas ir jo taikymas skiriasi nuo civilinės bylos Įrodinėjimo dalyko ir nuo šalių procesinių teisių ir pareigų.

2. Pareiškėjas neįrodė antros būtinos sąlygos proceso atnaujinimui – pareiškėjas neįrodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra esminės, kad jos naujos ir, kad pareiškėjas negalėjo gauti ir sužinoti jų bylos nagrinėjimo metu. Tik faktai, o ne jų interpretavimas ir vertinimas kitoje byloje yra nauja aplinkybė šioje byloje. Faktai, kuriais rėmėsi LAT baudžiamojoje byloje ir faktai, kurių pagrindu patenkintas prevencinis ieškinys nėra tapatūs. LAT baudžiamosios atsakomybės taikymo nuomonė nėra ir negali būti laikoma nauja esmine aplinkybe, turinčia esminės įtakos civilinės bylos sprendimui, priimtam 2009 m. balandžio 10 d.

3. Remiantis LR CPK 368 straipsnio 2 d. prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Tai imperatyvus ir naikinamasis tenninas. Skaičiuojant nuo 2009 m. balandžio 10 d. priimto ir 2009 m. gegužės 10 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo penkerių metų terminas baigėsi 2014 m. gegužės 11d. Penktąjį prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą A. Drižius padavė 2015 m. gruodžio 31 d., kas akivaizdžiai įrodo, jog proceso atnaujinimas yra neįmanomas.

4. Baudžiamoji atsakomybė ir civilinė atsakomybė yra skirtingos. Tai, kad A. Drižius yra išteisintas baudžiamojoje byloje, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime civilinėje byloje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, todėl baudžiamosios bylos nuosprendis savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 366 str. 1 d. 9 p. Be te, remiantis CPK 368 str. 2 d. prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (ty. toks prašymas negali būti pateikiamas po 2010 m. gegužės 10 dienos).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

 

4

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 patenkino ieškovo Alvydo Sadecko prevencinį ieškinį atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti. Minėtu teismo sprendimu atsakovams Aurimui Drižiui, UAB ..Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą remdamasis tuo pagrindu, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2015-10-01 nutartį, kurioje yra naujai nustatytos svarbios proceso atnaujinimui aplinkybės, tinkamo įstatymo taikymo išaiškinimas. Nutartyje nurodyta, kad apeliantas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybė pagal LR BK 245 str. dėl trijų nusikalstamų veikų – teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, priimto 2009-04-10, įsiteisėjusio 2009-05-10, nevykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad Aurimo Drižiaus padarytos veikos, inkriminuotos vadovaujantis LR BK 245 str., neužtraukia jam baudžiamosios atsakomybės BK 245 str. prasme.

Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo Alvydo Sadecko

 

5

prevencinį ieškinį atsakovams UAB „Laisvas laikraštis“, Aurimui Drižiui dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, tinkamai nustatęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-01 nutartis baudžiamojoje byloje neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, kadangi tiek pati kasacinės instancijos teismo nutartis, tiek veikos, kurios buvo inkriminuotos dėl įsiteisėjusio 2009-04-10 apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, buvo (egzistavo) ne nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, kuriame siekiama proceso atnaujinimo, o atsirado vėliau; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos objektyviai. Todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas šios aplinkybės nevertino kaip egzistavusios bylos nagrinėjimo metu ir naujai paaiškėjusios po sprendimo išnagrinėjimo.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kuriame nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Procesas gali būti atnaujinamas esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytiems pagrindams, tačiau tokiu atveju prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Komentuojamo straipsnio įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą egzistavimą gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl nusikalstamos veikos. Apeliantas savo pareiškime įrodymų, kad kažkas iš šalių, liudytojų, ekspertų teikė melagingus parodymus ir tai patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu apeliantas nepateikė, todėl pagrįstai šio punkto pagrindu procesas nebuvo atnaujintas.

Apeliantas atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad procesas atnaujintinas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kuriame nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmos instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios reikšmingos nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti, nebūtinai yra nustatinėjamos tik baudžiamojo proceso tvarka. Dėl tų pačių asmens atliktų veiksmų gali kilti baudžiamieji teisiniai padariniai, kvalifikuojami pagai baudžiamuosius įstatymus kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, ir civiliniai teisiniai padariniai, kurie kvalifikuojami pagal civilinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Taigi sutiktina su ieškovu, kad baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas ir jo taikymas skiriasi nuo civilinės bylos įrodinėjimo dalyko ir nuo šalių procesinių teisių ir pareigų. Todėl Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015-10-01 nutraukus apeliantui baudžiamąją bylą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nereiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjęs 2009-04-10 sprendime yra padaryta aiškių teisės klaidų. Be to, vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 9 p., šiuo pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo gali teikti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Todėl procesas negalėjo būti atnaujintas ir šiuo pagrindu.

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad pats faktas, jog teismas priėmė pareiškėjo prašymą, išsiuntė jį šalims, gavo atsiliepimus, rodo, jog pareiškėjas jokio termino nepraleido, nes teismas būtų atsisakęs priimti prašymą dėl atnaujinimo, nurodžiusi tai nutartyje dėl atsisakymo (LR CPK 370 str. 1 d.), tačiau ji priėmė ir atsisakė atnaujinti procesą, remdamasi tariama senatimi – nors pati spręsdama dėl prašymo priėmimo, tokios senaties nenustatė.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo svarstymo stadijos eigą reglamentuoja CPK 370 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal šias nuostatas šioje stadijoje tikrintina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnio reikalavimus. Ši norma numato, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Jei prašymas neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia prašymo trūkumų

 

6

 

šalinimo klausimą, o jei yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktuose pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 str. 1 d.). Taigi, prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos tik paminėtos aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 370 str. 3 d. klausimą ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str. teismas sprendžia kitoje proceso stadijoje – kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą (jis praleistas ar ne) nagrinėjo ne proceso atnaujinimo priėmimo svarstymo stadijoje, o jau priėmus pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamos bylos atveju prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus įstatyme įtvirtintus terminus (CPK 368 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Rita Kisielienė

 

 

Facebook komentarai
Back To Top