skip to Main Content
                                      Vytauto Radavičiaus ir Tamilos Ivaniuk,
                                       Gyv. Švedriškėje, Kazitiškio sen., Ignalinos raj.
                                        radavita@yahoo.com
                                     PAREIŠKIMAS
    2018 m kreipėmės bent į šešis seimūnus šiuo klausimu, kaip ir ministerijas, prezidentūrą. Deja, taip nieko ir nepešėm. Bet skęstantys ir už šiaudo griebiasi, todėl ir rašome jums. Šiais metais kreipiamės į ES parlamento soc. reikalų bei žmogaus teisų komitetus. Pasirodo į pastarąjį gali kreiptis tik euro parlamentaras, kurio dabar ir ieškome, todėl pridedame ir tuos savo pareiškimus. Galbūt ir čia jūs mums galėsite padėti juos nusiųsti ES žmogaus teisių komitetui. Tačiau Lietuvos reikalus šiaip jau turėtume jūs tvarkyti, ir mes teprašome inicijuoti įstatymų pataisas seime ir taip prisidėti naikinant tą postkomunistinį lagerį Lietuvoje. Ar jau bent viešinti tas problemas. Taigi, pereisim prie esmės.
   Man, kaip medikei, sveikas gyvenimo būdas niekada nebuvo svetimas, tačiau nuo 30- ties metų susidomėjimas tuo tik augo, ir taip susipažinau su daugeliu sveikuolių, liaudies, rytų metodikom. Visa tai su vyru taikėme praktiškai ir iki 50- ties metų buvome sveiki- drūti, laipiojom po kalnus, dirbom bet kokius darbus bei džiaugiamės gyvenimu. Po 50- ties ėmė atsirasti tam tikrų negalavimų, kuriuos su savo sveikuoliškom schemom sėkmingai įveikdavom, ir taip sulaukėme savo 56- šių metų. Tačiau čia mūsų organizmai sustojo, man per komplikuotą gripo priepuolį, vyrą ėmė lenkti prie žemės kraujo spaudimas, teko visus darbus nutraukti. Iš gripo aš kapsčiausi apie porą mėnesių, nes pastarasis tebuvo tik ta paskutinė stotelė, ties kuria pargriuvo visas organizmas. Energijos trūkumą, virškinimo, regėjimo sutrikimą, kraujospūdžio kritimą bei kitus simptomus jau jaučiau paskutinius penkerius metus. Buvom priversti suteikti organizmui laiko atsistatyti. Pasidarėm visus įmanomus medicininius tyrimus. Jokių ligų nebuvo. Viskas ką pasiūlė mūsų medicina- tai tablečių nuo kraujospūdžio. O jėgų jokiam profesionaliam darbui tai nėra. Šokas- iš ko gyvent, kas mūsų laukia ateity? Ir kaip čia mes tokie sveikuoliai, o netekom darbingumo ties 56- tais savo gyvenimo metais? Vis vylėmės, gal jau sekantį mėnesį jėgos sugrįš. Taip slinko mėnesiai, metai, bet niekas nesikeitė. Nuo bet kokios psichinės įtampos, didesnio fizinio krūvio, žemesnio atmosferinio slėgio keisdavosi kraujo spaudimas, tekdavo suteikti poilsį organizmui valandai, dienai, kelioms. Iškart po gripo atkritimo, vos bepakeldavau virdulį, pildavau tik pusę jo tūrio vandens. Per porą metų jėgos atsistatė, bet tik buitiniams darbams. Mūsų darbo norma tapo dvi valandos per dieną, kitaip kinta kraujo spaudimas ir tenka pailsėti iki kitos dienos. Ką darysi, prisitaikėm fiziškai, psichologiškai, bet ką daryti finansiškai? Valstybė ne tik kad nepadeda, bet dar laksto su savo PSD, kėsindamasi į paskutinį mūsų turtą. O tai juk stresas, kuris yra pagrindinis kraujospūdžio sukėlėjas. Ir tada nori nenori, esi priverstas dar kautis su valdiška sistema, kas atiminėja paskutines mūsų jėgas. Ir tada susimąstai apie šalį, kurioje tu gyveni, bandydamas ją kaip tai pakeisti.
   Turėjome gražaus laiko viską permąstyti ir priėjome keletos išvadų:
  1. su mumis viskas gerai, ir sveikas gyvenimo būdas čia niekuom dėtas, nes yra tokia liga, nuo kurios jokių vaistų nėra, ir ji vadinasi- SENATVĖ. Ir sergame ne mes, o mūsų valstybė, tauta, kuri į biurokratinius rėmus bando įsprausti Gamtą, žmogaus prigimtį, tuom nusikalsdama prieš tuos pačius savo tautiečius, Gamtą ir Dievą, persekiodama, terorizuodama, besityčiodama iš jų.
  2. visos medicinos, tame skaičiuje ir mūsų valdiška, pripažįsta, jog tarp 45- 55 metų kiekvienas žmogus kerta savo klimakterinį periodą, kurio metu jo organizmas persitvarko sekančiai amžiaus grupei. Tam tuo metu jam reikia papildomos energijos, dažnai papildomo poilsio. Kada žmonės vis dar siekia nusipirkti visą pasaulį, taip palauždami savo organizmą. Juk būtent šiuo amžiaus periodu pasireiškia visų vėžinių bei kitų sunkių susirgimų pliūpsnis. Vieni šį periodą kerta nė nemirktelėję, kiti su didesnėm ar mažesnėm komplikacijom, treti miršta. Todėl, jeigu tautoje atsirastų bent lašelis sveiko proto bei žmogiškumo, tai ji priverstų savo valdžią kiekvienam savo kraštiečiui, kaip ir ES piliečiui, suteikti teisę bei potencialią galimybę gauti senatvės pašalpą 150 EUR, kokia dabar ji ir yra, nuo 50- ties metų. O pensijinio amžiaus biologinė riba yra 55- keri metai, kokia ji ir buvo buvusioje Tarybų Sąjungoje. O tie, kas dar gali ir nori dirbti, galėtų tęsti savo darbo karjerą.
  3. Lietuva žino, jog yra profesijų, kaip policininkų, gaisrininkų, kurie į pensiją išeina anksčiau, nes jų darbas naktinis, jame daug streso, kas išsekina organizmą, ir dažnas tiesiog nebeturi jėgų tęsti bet kokią profesinę veiklą. Ir tai yra tiesa, ir tokia valstybės pozicija yra ir garbinga, ir adekvati. Tik tokių profesijų sąrašą būtina pratęsti. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, žlugo buvusi sovietinė pramonė ir apie pusė jos gyventojų tapo bedarbiais, tame skaičiuje ir mes. Mus priglaudė turgus, kur prasidėjo bemiegės naktys, tiek užsiimant prekybines vietas iš vakaro, tiek parsivežant prekes. Darbas bet kokiom oro sąlygom, sausas maistas, susidurdavom tiek su valdiškais, tiek kriminaliniais banditais, ilgos darbo valandos, dažnai keitėm profesijas, šalis ir t.t. Ir čia viena iš pagrindinių mūsų profesinio darbingumo praradimo priežasčių, nes visa tai išsekina mums duotą energetinį paketą ir mes tampame pensininkais, de fakto, jei ne de jure. Ir tokių profesijų šiandieniniam pasaulyje labai daug. Tik kaip mums tai išaiškinti mūsų valdžiai?
  4. PSD gali būti nuskaitomas TIK nuo darbinių pajamų. Užkrovus jį ant neturinčių pajamų gyventojų pečių, o ypač kai jie jau nebedarbingi,- tai tokiam žmogui, šeimai pilnas krachas, reketo skaitliukas į jų paskutinį nekilnojamą turtą. Ir tai ciniškai yra pakuojama į didžiulį ,, gėrį“ tiems nabagams, į ,,rūpestį“ jų sveikata, kuris varo juos į neviltį, desperaciją, nors imk ir pasikark. Po ko vėl bus progos plepalams apie valstybinį mobingą. Ir šis atviras banditizmas kaip niekur nieko bujoja mūsų tautoj, valstybėj, už kurį ši valdžia turėtų būti teisiama už nusikaltimus prieš savo tautą. Bet ta tauta, žiniasklaida tyli??? Mūsų pastaroji net neprisileidžia.
  5. kaip yra pozicijonuojami valdiškos propagandos bedarbiai- alkoholikai, parazitai, didžiausias Lietuvos kriminalinis šešėlis ir pan., kai jų daugumą sudaro žmonės virš 50 metų, dažnai jau turintys sveikatos problemų. Vietoj elementarios pagarbos žilam plaukui, valdiškos patyčios su galimom labai skaudžiom finansinėm bei žmogiškom pasekmėm. Ir prieš kameras vėl stebimės, kodėl Lietuva savižudžių tauta???
  6. labai jau primityvūs bei tragikomiški mūsų politikierių ir verslo samprotavimai apie nevykėlius mūsų bedarbius, niekaip nesugebančius prisitaikyti prie jų  ,, modernaus“ pasaulio, t.y. iki 56- šių mes sugebėjom pakeisti gal bent 10 profesijų, išmaišėm pusę pasaulio ir staiga po to jau tapom debilais. Kitas dalykas, jei dar turėtume sveikatos, niekada nedirbtume lietuviškoje baudžiavoje, o ypač už 400 EUR.
  1. mes niekada nebuvome, nesame ir nebūsime bedarbiais. Į šias gretas mus suvarė vienintelis PSD.
  2. mes niekada negavome, negauname ir matomai negausime jokių bedarbio ar socialinių pašalpų, išskyrus laikiną pandeminį atsitiktuką, kuris mums nepaprastai pravertė, bet tai ir viskas.
  3. pašalpas Lietuvoje gauna tik kosmonautai, kurių NT ne brangesnis nei 10 000 EUR. Tai eilinė valdiško melo propaganda.
  4. jokiame šešėlyje jokių pajamų neturime, neturėjome ir neturėsime. Tai tik dar vienas valdiškas propagandinis triukas šitam finansiniam terorui pateisinti. Dievas davė šiokį tokį NT, kurį pardavę šiaip ne taip durstome savo galiukus ir kurį apmokestinti nepasibodėjo mūsų ,, mylima tėvynė“.
  5. visas šitas finansinis teroras, patyčios, atimtos pensijos vykdomos prieš kartą, kuri atstovėjo Baltijos kelią, nepriklausomybę, finansinę ekonomikos atstatymo suirutę. Ir šiandien, kai ji paseno, jai keršija postkomunistinė nomenklatūra, kuri po šiandien dienai karaliauja valdžioj ir versle.
  6. į šiandieninę užimtumo tarnybą yra supurtyti visi Lietuvos nabagai, kurių atsikratė visos įmanomos soc. rūpybos įstaigos. Ir vietoj to, kad mokėti pašalpas, teikti soc. paslaugas, kas yra natūralu Vakaruose ir su kuo turės susitaikyti tiek mūsų valdžia, tiek verslas, jie sukuria tą finansinio teroro pragarą ant ir taip įvairiausių sveikatos, finansinių bei kitų iššūkių turinčių žmogeliukų galvų, kuriuos būtina iš bedarbių perkvalifikuoti į soc. rūpybos klientus. Bet tik čia jie turi sulaukti realios pagalbos, o ne teroro.
  7. kokios migrantų kvotos bebūtų, iš šito gulago kaip bėgo, taip ir bėgs visi, tiek savi, tiek atvykstantys. Juo labjau neišgelbės klipatos bedarbiai. Nuo tarnystės tam degradavusiam verslui grįžkite prie savo tautos, kokia ir turėtų būti jūsų priedermė.
  8. nors šitą PSD kilpą mums užmetė a. kubilius su savo šaika, o paskutinę darbo biržos taburetę iš po mūsų kojų bando išspirti jų chebrantė i. Šimonytė, bet tam gulagui niekada nesipriešino nė viena po jų valdžiusi klika, nei pozicijos, nei opozicijos, nei tauta, nei žiniasklaida. Todėl kaltė tenka jums visiems.
  9. koktu šiandien stebėti tuos kovotojus už gėjų bei migrantų teises, ypač seimūnus, kai tauta štai jau 30 metų murgdosi gulagų sąlygomis. Jų gyvenimo lygis kosmiškai skiriasi nuo mūsų. Pirmieji persiriję teturi galvos skausmą, kuriuo galu pasibadyti, antrieji gi atvyksta su dešimtimis dolerių kišenėse, beieškodami geresnio gyvenimo, mėtosi į mus akmenimis, laužo tvoras, o valdžia jų laukia su kalėdinėmis dovanėlėmis. Jie žino kur ir į kokias sąlygas važiuoja, ir vis vien čia vežasi savo vaikus, nėščias žmonas.
  10. mums šiandien 61 ir 63 metai, mes jau belaukiam tik pensijos. Baikite kaip gulagų prižiūrėtojai lakstyti aplink mus su savo bizūnais ir leiskite tiesiog ramiai pasent. Atšokit pagaliau su savo tuo PSD.
  11. visos medicinos pripažįsta, jog pagrindinė sveikatos dedamoji yra džiaugsmas, o didžiausias jos priešas- stresas. Ką daro valstybė persekiodama savo jau atidirbusius senjorus- varo prieš laiką juos į kapus. Finansine prasme kaip ir viskas teisingai, nėra pensininkų, nebelieka ir išlaidų. T.y. kol žmogus neša mokesčius, tol jis geras pilietis, o kai jau nebe, tai kuo greičiau juos į sąvartyną. Bet moraline prasme tai degradacija, kaip valdžios, taip ir tautos, nes štai jau 30 metų, kai ją vis perrenkam. Kaip ir minėjau, mes jau nebepasveiksim, nes pasenom, o jums dar vertėtų susimąstyti.
   Kitų savo reikalavimų jau nebekartosime, nes jie išdėstyti plačiau pareiškime ES parlamento komitetams. Savaime suprantama, tai galioja ir jums. Jei galite, prisidėkite.
senjorai, gydytoja T. Ivaniuk  ir V.Radavičius                         2021.11.17
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));