Lietuvos Respublikos vyriausybės
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius
2017 m. kovo 09 d.
Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos skelbto Vilniaus pilių
valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) atšaukimo
Gerbiamas Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke,
2016 m. sausio mėn 4 d. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija savo
tinklalapyje http://www.vilniauspilys.lt paskelbė pristatanti parengtus specialiojo plano –
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) sprendinius
ir pradedanti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano viešinimo etapą.
Planavimo schemos rengėjas: UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Planavimo
tikslas: Planavimo schemoje nustatytais sprendiniais užtikrinti Vilniaus pilių, pilių teritorijos ir
joje esančių kultūros ir gamtos paveldo vertybių išsaugojimą. Su parengto plano sprendiniais
visuomenė galėjo susipažinti minėtajame tinklalapyje ir pateikti pastabas nuo 2016 m. sausio
mėn 4 d. iki 2016 m. sausio mėn. 15 d. Minėtasis planas (53 psl. teksto) yra nekonkretus,
daugelis planuojamų atlikti darbų išdėstyti aptakiai, nepateikiamos vizualizacijos, maketai, kaip
Pilių rezervato teritorija atrodys po pertvarkos, kaip ši pertvarka pakeis visą miestovaizdį.
Todėl Lietuvos arboristikos centras, Lietuvių etninės kultūros draugija, susivienijimas
Žali.lt, įvairių sričių specialistai, visuomenės veikėjai, studentai, Vilniaus miesto gyventojai, šiuo
atviru laišku išsakome savo susirūpinimą dėl Vilniaus valstybinio pilių rezervato teritorijos
tvarkymo plano nekonkretumo bei ypatingai trumpo termino – 11 kalendorinių dienų, – skirto
viešinimo etapui pakankamai siauroje informacinėje erdvėje – Vilniaus pilių direkcijos
tinklalapyje ir remdamiesi žemiau išdėstytais teiginiais, prašome šio plano netvirtinti.
Vilniaus valstybinio kultūrinio pilių rezervato (toliau – Kultūrinis rezervatas) teritorija –
svarbi Vilniaus miesto dalis, gausi joje esančiais kultūros paveldo objektais bei gamtos
vertybėmis. Pažymėtina, kad Kultūrinis rezervatas yra valstybės saugoma teritorija, įtraukta į
UNESCO paveldo sąrašą. Toks išskirtinis Kultūrinio rezervato statusas lemia ir egzistuojantį
visuomenės interesą dalyvauti su šios teritorijos keitimu, tvarkymu, plėtojimu susijusioje
valstybinių institucijų veikloje, nes saugoma teritorija yra laikoma reikšminga visuomenine
vertybe. Lietuvos Respublikos teismai yra ne kartą pažymėję, kad „teritorijų planavimas – tai
fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį
interesą – racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu.“.
1/5
Susipažinus ir išanalizavus Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos (toliau
– ir Pilių direkcija) parengtą Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo planą
(planavimo) schemą (toliau – ir Tvarkymo planas), pateiktą http://www.vilniauspilys.lt/pradedamasvilniaus-piliu-valstybinio-kulturinio-rezervato-tvarkymo-plano-viesinimo-etapas/
kyla abejonių, ar šiuo atveju
nėra pažeidžiamas viešasis interesas ir, ar tikrai racionaliai bus panaudojama Tvarkymo plane
nurodyta teritorija – Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorija Vilniaus
senamiestyje tarp T. Vrublevskio, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, B.Radvilaitės ir Šventaragio
gatvių. Be to, viešojo intereso svarba teritorijų planavimo procese pabrėžiama ir Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 8 straipsnyje, kuriame yra įtvirtintas
nagrinėjamu atveju ypatingai svarbus aspektas, kad visuomenės (viešasis) interesas planuojant
teritorijas yra ir visuomenės informavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus, kuris
įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems
planavimo organizatoriams. Tai reiškia, kad šia norma turėjo vadovautis ir Pilių direkcija, visgi,
atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Tvarkymo planas jau yra pateiktas tvirtinti Lietuvos
Respublikos Vyriausybei, t. y. jau yra pasiekta baigiamoji Tvarkymo plano tvirtinimo stadija, o
duomenų, kad buvo tinkamai laikytasi TPĮ 32 straipsnyje numatytų teritorijų planavimo
viešinimo procedūra, nepateikiama, teikiame šį raštą, kuriame išdėstome argumentuotą poziciją,
pagrindžiančią, kad, patvirtinus Tvarkymo planą tokiu statusu, būtų ne tik pažeistas
ekonomiškumo principas neracionaliai panaudojant skiriamas lėšas, bet ir itin nukrypta nuo
vieno pagrindinių Tvarkymo plano tikslų, t. y. pritaikyti Kultūrinį rezervatą kultūriniam
pažinimui ir rekreacijai, nes bus sudarkytas Vilniaus miesto veidas, jis praras savo unikalų
identitetą ir taps nepatrauklus tiek turistams, tiek Vilniaus miesto gyventojams.
Visų pirma, pažymėtina, kad Tvarkymo plane gausu teiginių ir nuostatų, prieštaraujančių
vieni kitiems. Tai rodo, kad Tvarkymo planas yra paruoštas skubotai, neįvertinus visų aplinkybių
ir rizikų. Daug kur pateikiamos tik bendros frazės, juntamas konkretumo trūkumas, nes
vadovaujamasi hipotetiniais dalykais. Tai patvirtina ir pačiame Tvarkymo plane pateikiama
Kultūrinio rezervato teritorijos archeologinių duomenų analizė bei joje esantys tokio pobūdžio
teiginiai, kad „tyrimo mastas nedidelis, dauguma išvadų hipotetinės“, „Vilniaus pilių valstybinio
kultūrinio rezervato teritorijos archeologinių tyrimų apibendrinimą reikia tęsti”. Nepaisant to,
remiantis netiksliais ir hipotetiniais duomenimis, pripažįstant archeologinių tyrimų trūkumą,
buvo parengtas Tvarkymo planas, kurio pagrindu bus pertvarkoma Kultūrinio rezervato teritorija.
Antra, labai svarbu akcentuoti, kad Tvarkymo plane nėra pateikiami argumentai,
koncepcija, kuo tokio pobūdžio pertvarka bus vertinga miestui ir jo gyventojams. Nagrinėjant
Tvarkymo planą, galima daryti išvadą, kad svarbiausia idėja yra „išryškinti pilių gynybinę
sistemą“, tačiau tuo pačiu metu pripažįstama, kad duomenys apie pilių gynybinę sistemą iš
esmės yra tik hipotetiniai, o visa rytinė Kultūrinio rezervato pertvarka ir yra skirta pagrinde šiam
tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad siekiant išryškinti pilių gynybinę sistemą, be abejonių bus
kertami medžiai ir želdynai ir taip darkomas per ilgą laiko tarpą susiformavęs žaliuojantis
2/5
Vilniaus senamiesčio vaizdas. Galima paminėti, kad net ir šiuo aspektu matomas Pilių direkcijos
neapsisprendimas. Štai Tvarkymo plano 2.4.5. punkte yra akcentuojamas Kultūrinio rezervato
kraštovaizdžio ir urbanistinės situacijos išskirtinumas, nepaisant to, Pilių direkcijai užteko ryžto
imtis veiksmų, kurie palaipsniui, siekiant „išryškinti pilių gynybinę sistemą“, sunaikins gamtinę
Kultūrinio rezervato aplinką, o kartu ir Vilniaus, kaip miesto, savo širdyje, t. y. senamiestyje,
išsaugojusio gamtos užuoveją, veidą. Manytina, kad būtent tai ir žavi tiek gyventojus, tiek
Vilniaus miesto svečius, o ne „ryški pilių gynybinė sistema“. Taigi, tokia pagrindinė idėja yra
priimta ne tik neatsižvelgus, bet net ir nesiaiškinus visuomenės poreikių bei norų.
Trečia, paminėtina, kad labiausiai bus pakeistas Trijų kryžių kalno vaizdas, o jis yra
lankomiausia rytinės Kultūrinio rezervato teritorijos dalis, labiausiai „įsirėžia“ į miestovaizdį iš
centrinės miesto dalies, Žaliojo tilto pusės, yra neatsiejama miesto žaliosios ašies dalis. Būtent
didžiausią susirūpinimą ir kelia Pilių direkcijos siekis naikinti žaliąsias zonas Vilniaus miesto
senamiestyje, kas yra didelė vertybė, kurios šiuo metu siekia visi urbanizuoti pasaulio miestai.
Labai svarbu akcentuoti, kad toks Pilių direkcijos siekis nepagrindžiamas jokiais rimtais
argumentais ar tyrimais. Priešingai, Tvarkymo plane ir šį aspektą liečiantys teiginiai formuojami
ir dėstomi padrikai, trūksta nuoseklumo ir aiškumo.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plane deklaruojama, kad „darbai,
susiję su poveikiu Vilniaus miesto panoramoms bei kultūros paveldo objektų autentiškumui, gali
būti vykdomi tik pagal kompleksinius projektus, pagrįstus tyrimais ir prisilaikant viešumo
principo“. Tame pačiame rašte teigiama, kad „papildoma tekstinė ir grafinė esamos būklės
analizės medžiaga yra ataskaitoje, pateiktoje užsakovui – Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio
rezervato direkcijai“. Deja, būtent šių dviejų dedamųjų dalių ir pasigendame Pilių direkcijos
veiksmuose: tikslių techninių projektų (kas ir kaip bus tvarkoma), parengtų maketų, kaip atrodys
sutvarkytos teritorijos miesto architektūros perspektyvoje bei jų viešo aptarimo visuomenėje.
Norime atkreipti dėmesį, kad išryškinus „gynybinę pilių sistemos funkciją“, t.y. nuskutus
medžius nuo Trijų kryžių kalno, kardinaliai pasikeis Senamiesčio veidas, bus nuskurdintas viso
Vilniaus vaizdas. Dabar susiformavęs kraštovaizdis – nuoseklus perėjimas į parko teritoriją, yra
puiki atsvara urbanizuotai šiuolaikiškai miesto daliai – namams iš stiklo ir betono, iškilusiems
dešiniojoje Neries pusėje. Šios žaliosios miesto zonos svarba išaugo, kai buvo iškirsti medžiai
ant Gedimino kalno ir „sutvarkyta“ krantinė, iškirtus senąsias guobas, Vilniaus panoramoje
atsivėrė nejauki plynė. Todėl iškirtus medžius dar ir kairėje Neries pusėje, ant Trijų kryžių
kalno, turėsime nejaukią sukultūrintą – militarizuotą, gąsdinančią vietą. Techniniame plane
pateikiami Vilniaus panoramos vaizdai XVII-XIX a. graviūrose ir nuotraukose, nėra stiprus ir
tinkamas argumentas kalnų skutimui nuo medžių – nuo to laiko labai pasikeitė Vilniaus miesto
panorama (pvz., dešinėje Neries pusėje iškilo stikliniai dangoraižiai), pakito ir miestiečių
poreikiai bei gyvenimo būdas, o daug amžių čia stūksančios kalvos ne visada atliko gynybinę
funkciją ir ne visada atrodė taip, kaip minimose graviūrose ir nuotraukose.
3/5
Ketvirta, apželdinti piliakalniai ne tik formuoja žaliąjį miesto gamtovaizdį, bet yra ir
galima gamtosauginė priemonė siekiant išvengti šlaitų erozijos. Iškirtus želdinius (krūmus,
savaiminius medžius) gali prasidėti šlaitų erozijos procesai, kaip atsitiko Gedimino kalno
šlaituose. Tvarkymo plane nėra detaliai apibrėžta ir išskirta eroduojamuose šlaituose augančių
augalų rūšys, jų išplitimas, šaknų sistemos įtaka geomorfologiniams procesams. Šioje
planuojamoje tvarkyti teritorijoje taip pat yra ir kertinės miško buveinės, kuriose galima aptikti
nykstančių, pažeidžiamų, retų ir saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių. Tvarkymo plane tik
rekomenduojama jas išskirti , tačiau jos yra ypač svarbios ekosistemai ir aplinkos tvarkymas
jose turi būti atliekamas labai atsakingai. Planuojami vykdyti tvarkymo darbai pažeis natūralios
gamtos ekosistemą, ir neišvengiamai pakeis Vilniaus miesto žaliąjį veidą. Taip pat visiems
žinomas faktas, kad medžiai ir parkai – šiuolaikinio miesto plaučiai. Automobilių skaičius
Vilniuje kasmet auga geometrine progresija, todėl neišvengiamai didėja aštri modernaus miesto
problema – kamščiai. Vilniaus senamiestis kiekvieną rytą ir vakarą skendi begalinėse spūstyse,
dūsta nuo išmetamų dujų. Smarkiai išretinus, ar visai iškirtus medžius ant Trijų kryžių ir
aplinkinių kalnų, Vilniaus senamiestis ir centras liktų visiškai be žaliosios zonos. Todėl šioje
miesto dalyje kritiškai išaugs užterštumas ir triukšmas. Mažai tikėtina, kad miesto valdžia
artimiausiu metu ras efektyvų būdą kaip pažaboti ir sumažinti transporto priemonių skaičiaus
augimą mieste – tai nacionalinio lygio problema. Miesto parkai – ne tik žmonių rekreacijos
zonos, bet ir gyvūnų namai. Unikalu, kai šiuolaikinio miesto viduryje yra susiformavęs gamtos
kampelis su savo gyventojais. Dėl šio reiškinio Kalnų parkas yra virtęs viso miesto ekologiniu
turtu. Šį faktą pripažįsta ir juo pagrįstai didžiuojasi Vilniaus pilių rezervato direkcija, savo
internetiniame puslapyje http://www.vilniauspilys.lt/rezervatas/gamta/ skelbianti: „Bebrai miesto
centre – retas atvejis. Todėl nors jie ir graužia medžius, šių graužikų buvimas puošia miestą. Juo labiau jog jų
graužiami medžiai dažniausiai būna sergantys, pažeisti ar kitaip nusilpę, todėl bebrai netgi atlieka sanitarų
vaidmenį /…/ Šių gyvūnų buvimas dar kartą įrodo, kaip unikalu, jog Vilniaus miesto centre yra santykinai
natūralus miško plotas – Kalnų parkas. Šiaip jau bebrams miestas nėra palanki vieta gyventi, bet tikėtina, kad
aplink nėra geresnės vietos. /…/ Nuo 2008 m. lapkričio mėnesio Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame
rezervate Vilnios upės atkarpoje tarp Neries ir Dailės akademijos galima matyti žiemojančią porelę didžiųjų
dančiasnapių (lot. Mergus merganser, angl. Common Merganser). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.”
Penkta, pažymėtina, suprantame, jog šiuo metu yra vykdomas baigiamasis Tvarkymo
plano patvirtinimo etapas. Visgi, manome, kad Pilių direkcija nesilaikė TPĮ nuostatų ir
netinkamai įgyvendino viešinimo procedūras. Buvo pažeistas TPĮ 33 straipsnis, numatantis
informacijos teikimo būdus. Pilių direkcija pasirinko teikti informaciją elektroninėje erdvėje,
tačiau atliko tai netinkamai, visuomenė nebuvo informuota apie viešo svarstymo laiką ir vietą,
todėl ne visi suinteresuoti asmenys galėjo pateikti savo nuomonę, pasiūlymus ar prieštaravimus.
Tai sudaro pagrindą abejoti, ar viešinimo procedūros iš viso buvo atliktos.
4/5
Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais prašome Tvarkymo plano netvirtinti ir
grąžinti jį Rezervato direkcijai neskubant tobulinti. Siūlome pirmiausia rūpestingai ištirti vietovę
įvairiais aspektais – aplinkosauginiu, geologiniu, archeologiniu, paveldosauginiu ir kt. Ir tik
tuomet, pasitelkus įvairių sričių specialistus, formuoti rezervato teritorijos pertvarkymo viziją,
užtikrinant realias galimybes visuomenei dalyvauti šiame procese – skiriant pakankamai laiko
išsakyti savus pasiūlymus, pastabas, idėjas, pamatyti plano maketus bei vizualizacijas.
Priedai:
1. Priedas prie 2017 m. kovo 09 d. laiško LR Vyriausybės Ministrui Pirmininkui dėl
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos skelbto Vilniaus pilių
valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) atšaukimo
(3 lapai su parašais).
2. 2017-01-26d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės aplinkos ir
energetikos komisijos išrašas iš Visuomeninės Aplinkos apsaugos pakomisės posėdžio.
Laiško su priedais kopijos:
Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai
Lietuvos Respublikos Kultūros ministrei Lianai Ruokytei Jonsson
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministrui Kęstučiui Navickui
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorei Dianai Varnaitei
……………………………………………………
5/5
Panašūs straipsniai
