skip to Main Content

 

Vilniaus vakarinio aplinkkelio konkurso teisėtumas – Aukščiausiajame teisme

 

Apeliacinio teismo nutartis prieštarauja aukščiausios instancijos teismų praktikai, neįvertino atitikimo ES direktyvoms  

Kelių statybos bendrovės „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ šiandien kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą dėl Vilniaus savivaldybės administracijos surengto sostinės vakarinio aplinkkelio III etapo statybos darbų konkurso. Aukščiausiajam teismui priėmus nagrinėti šio konkurso atvejį, teismo išaiškinimai nurodys, kaip ateityje turės būti organizuojami panašūs statybų darbų viešieji pirkimai. Teismas taip pat įvertins, ar viešuosius pirkimus reglamentuojantys Lietuvos įstatymai ir jų taikymas neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisės normoms.

Aukščiausiojo teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Aukščiausiajam teismui apskųsti dviejų žemesnės instancijos – Apeliacinio ir Vilniaus Apygardos – teismų   sprendimai. Teisininkų vertinimu, dalis šių sprendimų prieštarauja jau suformuotai aukščiausios instancijos teismo praktikai, neįsigilinta į ginčo esmę ir svarbą, taip pat nepagrįstai atsisakyta kreiptis į ES Teisingumo teismą išaiškinimo dėl ES Direktyvų taikymo Lietuvos teisėje.  

„Mes prašome Aukščiausiojo teismo sprendimo – kad būtų pasiektas visiems priimtinas aiškumas ir padėtas taškas, o ne kablelis. Teismo nutartis bus naudinga visiems rinkos dalyviams bei tokius darbus perkančioms savivaldybėms, o galiausiai dėl jo laimės Lietuvos žmonės – jie galės būti tikri, kad jų sumokami mokesčiai panaudojami skaidriai, o už infrastruktūrą nepermokama“, – sako Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Savivaldybė vėluoja dvejus metus

Ramūno Šilinio, „Kauno kelių“ generalinio direktoriaus, teigimu, visuomenė ir Vilniaus gyventojai turės daugiau naudos sulaukdami galutinio teismo išaiškinimo ir kuriam laikui atidėdami aplinkkelio statybos pradžią, nei tiesdami kelią, preliminariai, dešimtadaliu brangiau nei būtų galima nutiesti šiandienos sąlygomis.

„Vilniaus savivaldybė ir visos atsakingos institucijos mažiausiai dvejus metus vėlavo paskelbti trečiąjį aplinkkelio tiesimo etapo darbų konkursą. Pagal planą, visi trys Vilniaus vakarinio aplinkkelio etapai turėjo būti baigti dar 2014 metais. Teismai konkurso teisėtumo klausimą sprendžia tik tris mėnesius ir šis procesas vyksta tikrai sklandžiai, todėl jį svarbu užbaigti iki galo“, – sako R. Šilinis.        

Vilniaus savivaldybės vėlavimas miesto gyventojams jau kainavo beveik 17 mln. eurų – tiek, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos katedros docento dr. Vytauto Grigonio skaičiavimais, teoriškai kainuoja dvejų metų vilniečių laiko ir kuro ekonomija.

Padarė procedūrinių pažeidimų 

Teisininkų teigimu, sprendžiant statybos darbų viešųjų pirkimų klausimus, gana dažnai žemesnės instancijos teismų sprendimai iš esmės skiriasi nuo aukščiausios instancijos teismo nutarčių. Naujausias atvejis – Lietuvos aukščiausiasis teismas nusprendė kreiptis į ES Teisingumo teismą išaiškinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuojamo uosto krantinių statybos darbų konkurso byloje, nors abu žemesnės instancijos teismai buvo atmetę konkursą apskundusios UAB „Borta“ ieškinius kaip nepagrįstus.     

„Būtent todėl visame išsivysčiusiame pasaulyje egzistuojame kelių pakopų teismų sistema, kuri leidžia užtikrinti maksimalų teisingumą. Tik aukščiausios profesinės kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos ir griežčiausių etikos standartų besilaikantys teisėjai, paprastai sudarantys aukščiausiuosius teismus, gali iki galo įsigilinti ir priimti sprendimus itin sudėtingais klausimais, kokie yra statybos darbų viešieji pirkimai. Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo darbų pirkime vien konkurso sąlygos sudaro keturis tomus arba 1000 puslapių“, – sako Vadimas Kolosovas, „Latvijas tilti“ Teisės departamento vadovas.

Lauros Povilaitienės, „Kauno kelių“ juristės, teigimu, Apeliacinis teismas, vertindamas Vilniaus vakarinio aplinkkelio konkurso sąlygas ir jo organizavimą padarė daug procedūrinių ir teisės pažeidimų, todėl teismo prieitos išvados yra neteisingos ir neteisėtos.     

Apie Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapą 

Vykdant Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo statybos darbus turėtų būti nutiestas 5,4 km ilgio kelias nuo Viršuliškių iki magistralinio kelio A2 „Vilniaus – Panevėžys“ (Ukmergės g.). Konkurso nugalėtojas taip pat turėtų rekonstruoti 19,64 km elektros perdavimo linijų. Statybas didžiąja dalimi planuojama finansuoti ES lėšomis pagal 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, nors nėra paskelbta, kad toks ES finansavimas šiam projektui jau yra skirtas.

Apie „Latvijas tilti“

„Latvijas tilti“ yra Lietuvoje veikianti vienos didžiausių Latvijos statybų bendrovės atstovybė. „Latvijas tilti“ specializuojasi vykdyti tiltų, viadukų ir tunelių statybos ir rekonstrukcijos darbus, taip pat rekonstruoja ir stato jūros prieplaukas ir kranto įtvirtinimus. „Latvijas tilti“ akcijomis yra prekiaujama „NASDAQ OMX“ Baltijos šalių vertybinių popierių biržoje. 

„Latvijas tilti“ priklauso statybos ir gamybos įmonių grupei „LNK Industries“, kuri yra valdančiosios bendrovės „LNK Group“ dalis. Daugiau informacijos apie „Latvijas tilti“ svetainėje www.latvijas-tilti.lv

Apie „Kauno keliai“

UAB „Kauno keliai“ yra kelių ir gatvių tiesimo bei remonto sektoriaus bendrovė, teikianti paslaugas visoje Lietuvoje, bendrovė veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1940 metų. UAB „Kauno keliai“ yra atestuota ir turi teisę atlikti darbus valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, geležinkeliuose, oro uostuose, kituose transporto statiniuose (tiltai, viadukai, tuneliai ir t. t.), statyti sporto paskirties inžinerinius statinius, sąvartynus, kloti inžinierinius tinklus bei dirbti kultūros paveldo objektuose.

Bendrovės gamybinėje bazėje yra gaminami sertifikuoti betono gaminiai (grindinio trinkelės, gatvės bortai, vejos bortelių elementai ir kt.), įvairių klasių sertifikuotas prekinis betonas ir smėlbetonio mišiniai, asfaltbetonis, bituminė emulsija. UAB „Kauno keliai“ taip pat valdo ir eksploatuoja smėlio ir žvyro karjerą.  

Daugiau informacijos:

Jūlija Belkina, „LNK Group“ viešųjų ryšių ir rinkodaros vadovė, tel. +371 66210222, el. paštas julija.belkina@lnk.lv, www.latvijas-tilti.lv

Ramūnas Šilinis, „Kauno kelių“ generalinis direktorius, tel. +370 37 45 23 89, el. paštas info@kaunokeliai.lt, www.kaunokeliai.lt

 

Rita Saunorytė Norutienė

Agency 1323 

Facebook komentarai
Back To Top