Vilniaus senamiesčio naikinimo akivaizdoje – klausimai kultūros ministrei L. Ruokytei-Jonsson
Viešą konfliktą tiek su visuomene, tiek su kitomis valstybės institucijomis išprovokavusi Kultūros paveldo departamento veikla kelia klausimus, kurie adresuotini tiesiogiai Jums, gerbiama kultūros ministre: ar Jūs tokią situaciją vertinate kaip toleruotiną ir nereikalaujančią jokių sprendimų?“, – kultūros ministerės Lianos Ruokytės-Jonsson klausia Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis.
2017 m. rugpjūčio 8 d. pateiktame kreipimesi kultūros ministrė prašoma pareikšti savo oficialią poziciją dėl skandalingų paveldo naikinimo faktų, liudijančių apie paveldosaugos sistemos degradaciją, informuoti visuomenę, kokių veiksmų ketinama imtis bei inicijuoti diskusiją su visuomeninėmis organizacijomis dėl tolesnės Lietuvos paveldo politikos ir problemų, kurias būtina spręsti nedelsiant.
Taip pat klausiama:
„Ar normalu, kad Departamentas turi laiko bylinėtis dėl savo „dalykinės reputacijos”, bet ne dėl visų mūsų akyse naikinamo Vilniaus senamiesčio išsaugojimo? Ar normalu, kad iki šiol taip ir nėra parengtas Vilniaus senamiesčio apsaugą turėjęs užtikrinti tvarkymo planas, kad net ir tokiai iškiliai kultūros vertybei kaip Misionierių ansamblis nėra nustatytos jokios apsaugos zonos, kad jo teritorijoje vykstant statyboms Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. Karčiauskas nemato jokių pažeidimų, o Departamento direktorė D. Varnaitė – tiesiog tyli?
Dar vienas tiesiogiai Jums adresuotinas klausimas – ar Jus tenkina viceministro R. Augustinavičiaus veikla, kuruojant kultūros paveldo apsaugos sritį? Mūsų vertinimu, R. Augustinavičius nenuveikė nieko, kad būtų padėta iš esmės spręsti plika akimi matomas paveldosaugos problemas, atvirkščiai – savo neveikimu dangsto ydingus Departamento sprendimus ir taip dar labiau skatina šios institucijos degradavimą. Manome, kad tokia R. Augustinavičiaus pozicija yra dėsninga ir nulemta jo, kaip buvusio Departamento direktorės D. Varnaitės pavaldinio, Departamento Kontrolės skyriaus vedėjo, patirties – šiuo atveju ši patirtis, tampriai susiejusi viceministrą su Departamentu, yra neigiamas veiksnys, neleidžiantis jam objektyviai įvertinti šios institucijos problemų ir inicijuoti būtinus pokyčius.“
Aplinkos is paveldo saugojimo sąjūdis
Kontaktiniai telefonai 865658394; 861200338.
Visą kreipimosi tekstą ir originalą siunčiame prisegtuke.
Taip pat pridedame Mariaus Matulevičiaus nuotrauką, kurioje iš oro baliono užfiksuota daugiabučių statybvietė Misionierių ansamblyje.
APLINKOS IR PAVELDO SAUGOJIMO SĄJŪDIS
Lietuvos Respublikos kultūros ministrei 2017 m. rugpjūčio 8 d.
Lianai Ruokytei-Jonsson
Žiniai:
Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Seimo nariui,
Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui
Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui
Lietuvos Respublikos Seimo nariui Nagliui Puteikiui
KREIPIMASIS
DĖL ATSAKOMYBĖS UŽ KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS
ORGANIZAVIMĄ IR ĮGYVENDINIMĄ
I
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnis nustato, kad valstybė „rūpinasi
Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga”.
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau –
NKPAĮ) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras“, o šio įstatymo 5
straipsnio 9 dalyje – kad konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo „apsaugos valstybinio
administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos“ (toliau – Departamentas).
Dabartinės kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo
Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 3 skirsnio 145 punkte kaip
Lietuvos valstybės kultūros politikos pagrindinį tikslą taip pat patvirtino būtinybę „išsaugoti
nacionalinį kultūros paveldą“.
Taigi, Lietuvos Respublika ir viešai deklaruoja valstybės įsipareigojimą rūpintis šalies
kultūros paveldu, ir yra sukūrusi šio įsipareigojimo įgyvendinimui būtinas institucijas.
II
Deja, 2017-ųjų liepą net Lietuvos Respublikos kultūros ministrė, reaguodama į kultūros
srityje susiklosčiusią padėtį, turėjo viešai pripažinti, kad per dvidešimt šešerius Lietuvos
nepriklausomybės metus ši sritis buvo nuniokota.
1
1
http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/07/11/news/kulturos-ministre-musu-kultura-per-26-
metus-nuniokota–1908420/
Šiandien jau akivaizdu, kad nekilnojamojo kultūros paveldo Lietuvoje nebeapsaugo ne
tik mūsų valstybės įstatymai, bet ir 1992 m. kovo 31 d. ratifikuota Pasaulio kultūros ir gamtos
paveldo apsaugos konvencija.
Šio gėdingo fakto simboliu tapo vieno iš svarbiausių ir gražiausių Vilniaus senamiesčio
kultūros paminklų – buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo
bažnyčios ansamblio (toliau Misionierių ansamblis) – niokojimas.
Nepaisant to, kad šis ansamblis yra 1994 m. į UNESCO saugomo Pasaulio paveldo
sąrašą įrašyto Vilniaus istorinio centro dalis, kurios svarba pabrėžta ir įrašymo į Pasaulio
paveldo sąrašą nominacinėje byloje, jo teritorijoje šiuo metu vykdoma paveldo apsaugos
požiūriu skandalinga „prestižinių“ gyvenamųjų namų statyba, kuriai sąlygas sudarė ypatingai
neskaidrus procesas – skirtingi jo epizodai nagrinėti net dviejose visuomenei žinomose
baudžiamosiose bylose dėl kyšininkavimo.
2
Į šį įteisintą vandalizmą visuomenė reagavo protestais, ginti žalojamų kultūros vertybių
stojo Valstybinė kultūros paveldo komisija bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos
inspekcija, kurios kreipėsi į prokuratūrą, o ši savo ruožtu – į teismą gindama viešąjį interesą.
2017 m. birželį Lietuvos Respublikos kultūros ministerija buvo priversta padaryti beprecedentį
veiksmą – tiesiogiai kreipėsi į UNESCO Pasaulio paveldo centrą.
III
Tik vienintelis Departamentas – t. y. būtent ta institucija, kurios tiesioginė pareiga pagal
įstatymą kaip tik ir yra vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą – ir toliau teigia
nematantis pažeidimų UNESCO objekte, tokiu būdu viešai demonstruodamas tiek
kompetencijos trūkumą, tiek vidinius institucijos nesutarimus ir, mūsų vertinimu, degradaciją.
Tokia Departamento pozicija dar kartą patvirtina, kad Valstybinės kultūros paveldo
komisijos sprendimas nepritarti jo 2016 m. veiklos ataskaitai yra visiškai pagrįstas ir teisingas.
Atkreipiame dėmesį į kelis su statybomis Misionierių ansamblyje susijusius faktus,
liudijančius apie Departamento, kaip paveldo apsaugą privalančios užtikrinti institucijos,
degradaciją, dėl kurios atsakomybė tenka ir šią sritį kuruojančiam Lietuvos Respublikos
kultūros viceministrui Renaldui Augustinavičiui:
1. 2017 m. balandžio 19 d. LRT žinių laidoje „Panorama“ žurnalistės Monikos
Petrulienės reportaže „Statybos Vilniaus senamiestyje“ Departamento Vilniaus skyriaus
vedėjas Vitas Karčiauskas viešai pareiškė, kad sprendimus dėl statybų Misionierių ansamblyje
Departamentas priėmė vykdydamas politikų sprendimus:
„Mes padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso, kad naujai atsirandantys korpusai,
nedarytų didesnės žalos, nei darė buvęs ligoninės korpusas. Korpusai nebus nei aukštesni, jie
bus tokio pačio aukščio, savo kraštinėje jie bus mažiau aktyvūs. Manau, kad, aišku, geriausias
variantas būtų buvęs, kad nebūtų buvę nieko, tačiau departamentas nėra politikos formuotojas.
Departamentas, deja, jis tik vykdo tą, ką politikai nusprendė. Šiuo atveju mes galėjome tik
padaryti tiek, kad įtaka būtų minimali.“
3
2. 2017 m. balandžio 27 d. interneto portale lryas.lt publikuotame Arūno Dumalako
straipsnyje „Dūsavimai dėl vienų įspūdingiausių Vilniaus statybų – pavėluoti“ dar kartą
pakartotas tas pats Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo V. Karčiausko teiginys, kad Vilniaus
senamiestyje Departamentas įgyvendina politikų priimtus sprendimus: „Mes padarėme viską,
2
http://lietuvos.link/prokuratura-paprasyta-ivertinti-kysininkavimo-atvejus-susijusius-su-statybomis-
prie-misionieriu-ansamblio/
3
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667157/panorama
kas mums priklauso, kad iškilsiantys nauji pastatai nedarytų miestui didesnės žalos nei čia buvęs
ligoninės korpusas. Nauji pastatai nebus aukštesni, jie bus tokio pat aukščio kaip ligoninė.
Aišku, gal būtų geriau, jei čia nieko nebūtų buvę, tačiau mūsų departamentas nėra politikos
formuotojas. Departamentas vykdo tik tai, ką politikai nusprendė. Projektas sudėtingas ir labai
gerai, kad visuomenė į jį atkreipė dėmesį. Tačiau liūdna, kad tai daroma tik dabar, o ne prieš
ketverius metus, kai vyko architektūros konkursas, projektas buvo pateiktas visuomenei
svarstyti.“
4
3. 2017 m. gegužės 3 d. Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. Karčiauskas viešoje
socialinio tinklo facebook prieigoje, kurią skaito tūkstančiai kultūros paveldu besidominčių
piliečių, informavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo statybų Misionierių ansamblyje
klausimai buvo nuspręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastate įvykusiuose posėdžiuose,
kuriuose dalyvavo jis pats, gruzinų verslininkas Romanas Pipia ir kiti asmenys:
Vitas Karčiauskas: „Jau pamiršote bene 1967 metais pastatytą ligoninę? Gerai, pakaks
tylėti. Vyriausybės pastate buvo nuspręsta rengti šios vietos specialųjį planą, kad gruzinas
investitorius, beje, dalyvavęs tuose posėdžiuose, galėtų pastatyti keliasdešimt tūkstančių
kvadratinių metrų tarptautinio tinklo viešbutį. Tai, kad dabar statomi pastatai tik apie 9500
kvadratinių metrų ploto ir ne aukštesni už buvusios ligoninės sovietinį pastatą, man „kainavo”
keletą mėnesių ligoninėse ir, gal būt, sudegintą automobilį… Dabar visi drąsūs, kai pagrindinis
darbas jau padarytas…”;
Vitas Karčiauskas: „Taip, aš ir dar daug kitų žmonių ten dalyvavo. Surengti galėjo tie,
kurie ir dirbo tuose rūmuose. O neįtikėtinų, bet tikrų dalykų šioje temoje dar yra daug. Bet tai
turėtų komentuoti specialiosios tarnybos, kurios vėliau taip pat dalyvavo. Tikro specialaus
plano Vilniaus senamiestis vis dar neturi ir neaišku kada turės. Jeigu jūs turite omenyje 2003
m. Senamiesčio specialųjį planą, tai jis kaip tik numatė naujų statybų galimybę šioje vietoje,
kurių apimtis paliko nustatyti kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Konkrečius
sprendimus dėl šios vietos specialiojo plano tikrai ne vienas KPD Vilniaus skyrius priiminėjo,
o architektūrinio konkurso komisijoje niekas iš skyriaus net nedirbo. Komisijos nariu buvo KPD
direktorės pavaduotojas. Tačiau pripažįstu, kad architektūrinį konkursą laimėjo labiausiai to
vertas darbas, pasiūlęs, bene, mažiausiai kvadratinių metrų.”
4. Šiuos Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo V. Karčiausko teiginius patvirtino
Departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, kuris dalyvaudamas 2017 m.
gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo nario Mykolo Majausko surengtame pasitarime dėl
Misionierių ansamblio informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose surengtuose
pasitarimuose spaudimą dėl statybų šiame ansamblyje darė Andrius Kubilius.
5. Nurodytame pasitarime dalyvavęs kultūros viceministras R. Augustinavičius, kuris
prieš tapdamas viceministru dirbo Departamento kontrolės skyriaus vedėju, konstatavo, kad
nors specialusis planas, sudaręs sąlygas vykdyti statybas, buvo parengtas ne visiškai sąžiningai,
tačiau šiandien jis yra „teisėtas“.
6. 2017 m. liepos 31 d. interneto portale lrytas.lt publikuotame žurnalistės Indrės
Vainalavičiūtės straipsnyje „Statybininkų misiją „Misionierių soduose“ valdininkai verčia
4
http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/2017/04/27/news/dusavimai-del-vienu-ispudingiausiu-
vilniaus-statybu—paveluoti-973490/
neįmanoma“
5
pacituotas Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo V. Karčiausko teiginys, neva
vykdant naujas statybas Misionierių ansamblio teritorijoje nesą padaryta jokių pažeidimų, nors
net ir paties Departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Į-85 sudaryta
laikinoji komisija tokius pažeidimus yra nedviprasmiškai konstatavusi.
Ši laikinoji komisija dar 2017 m. gegužės 4 d. parengė išvadą Nr. RG-22, kurioje, be
kitų pažeidimų, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d.
įsakymu Nr. ĮV- 558 patvirtintas specialusis planas „neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų
reikalavimų“, o „statinio projekte esantys sprendiniai ir jų įgyvendinimas tvarkomaisiais
statybos darbais pažeidžia Specialiojo plano Aiškinamajame rašte nurodytą reikalavimą”.
Taigi, Departamento laikinoji komisija dar 2017 m. gegužės 4 d. savo išvadoje pripažino,
kad Departamentas pateikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai tvirtinti netinkamai
parengtą specialųjį planą, be to, nurodė, kad ministerija aktyviai dalyvavo neteisėto dokumento
rengimo procese, tačiau to paties Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. Karčiauskas 2017
m. liepos 31 d. interviu teigė, neva pažeidimų nesą, o laikinosios komisijos išvadų „statusas
teisiškai nėra apibrėžtas“.
IV
Nors pastaruoju metu ne tik visuomenė, bet ir Lietuvos Respublikos Seimas, Valstybinė
kultūros paveldo komisija, Lietuvos UNESCO nacionalinė komisija, Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerija su jai pavaldžiomis institucijomis, prokuratūra ir iš dalies net Lietuvos
Respublikos kultūros ministerija bando išspręsti problemas, kilusias dėl neskaidrios ir paveldo
apsaugos požiūriu skandalingos statybos UNESCO saugomame Vilniaus senamiestyje esančio
Misionierių ansamblio teritorijoje, tačiau tiesiogiai už tai atsakingas Departamentas elgiasi
priešingai, trukdydamas kitoms institucijoms atlikti būtinus veiksmus.
Pavyzdžiui, dar 2017 m. birželio 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos
inspekcija (toliau – Inspekcija) raštu Nr. 2D-8540 „Dėl informacijos pateikimo ir galimos žalos
įvertinimo“ pateikė Departamentui surinktą informaciją ir paprašė pateikti savo išvadas pagal
kompetenciją (priedas Nr. 1), tačiau Departamentas, eilinį kartą praleidęs visus teisės aktuose
nustatytus terminus, 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (11.13)2-1699 pateikė formalią išvadą, kad
„Galimos žalos nenustatyta“ (priedas Nr. 2).
Dėl tokio akivaizdaus pareigų neatlikimo Inspekcija buvo priversta pakartotinai kreiptis
į Departamentą su prašymu atlikti savo pareigą ir „įvertinti, ar atliekant statybos darbus žemės
sklype Subačiaus g. 26, Vilniuje, ir gretimoje teritorijoje, Subačiaus g. 20, Vilniuje, nebuvo
padaryta žala valstybės saugomai nekilnojamajai kultūros vertybei – Vilniaus misionierių
vienuolyno statinių ansambliui, šio komplekso dalims ir įvertinti galimai padarytą žalą
nekilnojamajai kultūros vertybei“.
Pažymėtina, kad Inspekcija buvo priversta atkreipti Departamento dėmesį į galiojančių
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX skyriaus 84 punkto nuostatą, jog „kol
nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos
laikinosios zonos“, ir 87.1 papunkčio nuostatą, jog „apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje
draudžiama <…> atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją“, bei
paragino Departamentą „įvertinti, ar nebuvo padaryta pažeidimų, dėl kurių galima taikyti
Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnyje numatyta atsakomybė“.
Pažymėtina ir tai, kad Inspekcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama ištirti
galimus piktnaudžiavimo tarnyba atvejus Inspekcijos Vilniaus departamente, kai jo specialistai
5
http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2017/07/31/news/statybininku-misija-misionieriu-soduose-
valdininkai-vercia-neimanoma-
2075701/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
galimai neteisėtai priėmė „Misionierių sodų“ projekto plėtotojams palankų sprendimą, nors jų
pateiktas prašymas pagal įstatymus negalėjo būti patvirtintas.
6
V
Norėtume tikėtis, kad tai, ką stebime pastaruoju metu, yra vilties teikiančio proceso
pradžia: dalis valstybės institucijų ėmėsi principingai spręsti per daug metų įsisenėjusias
problemas ir nebijo to pripažinti.
Tačiau kodėl tai nevyksta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos reguliavimo
srityje? Primename, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo
Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų
apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2883) 1.1.1. punktu nustatė, kad būtent ši
ministerija yra tiesiogiai atsakinga už Vilniaus istorinio centro apsaugą.
Kodėl Lietuvos Respublikos kultūros ministrė toleruoja Vilniaus senamiesčio naikinimą
ir leidžia nuo konkrečios problemos – šiuo atveju, vadinamųjų „Misionierių sodų“ statybų –
išsisukti savo tiesiogiai atsakingai, didelį atlyginimą gaunančiai darbuotojai, Departamento
direktorei Dianai Varnaitei, kuri „saliamoniškai“ tyli ir toliau įgyvendina ankstesnių, šiandien
aštriai kritikuojamų valdžių „politinius projektus“?
2017 m. balandžio 18 d. akcijoje už Misionierių ansamblio apsaugojimą nuo vandališko
naikinimo dalyvavę piliečiai jau yra pareiškę nepasitikėjimą Departamento vadovybe ir
tarnautojais, kurie sudaro sąlygas žaloti Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūrinius
kraštovaizdžius.
7
Dar kartą pareiškiame, kad nepasitikime nei Departamento direktore D. Varnaite, nei jos
pavaduotoju A. Degučiu, nei, tuo labiau, Departamento Vilniaus skyriaus vedėju V. Karčiausku,
kurio atžvilgiu Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo
tarnyba.
8
Taip pat dar kartą atkreipiame dėmesį, kad Departamentas konfliktuoja ne tik su
visuomeninių organizacijų atstovais – jo veikla išprovokavo viešąjį konfliktą ir su kitomis
valstybės institucijomis, pvz., su Valstybine kultūros paveldo komisija (toliau – Valstybinė
komisija), kuri yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo
valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Užuot pradėjęs vykdyti savo tiesiogines
pareigas, 2017 metų liepą Departamentas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą
prašydamas panaikinti Valstybinės komisijos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą nepritarti jo
2016 m. veiklos ataskaitai.
9
Skunde teismui Departamentas teigia, neva šis Valstybinės komisijos sprendimas
pablogino jo dalykinę reputaciją, sumenkino pasitikėjimą visuomenės akyse ir pažeidė teisę būti
objektyviai įvertintam bei tinkamai informuotam apie priimtus administracinius sprendimus.
6
http://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2017/07/13/statybos-inspekcija-kreipesi-i-stt–kaltina-
savo-darbuotojus-padejus-misionieriu-namams#ixzz4oYZV65XA
7
http://lietuvos.link/aplinkos-ir-paveldo-saugojimo-sajudis-reikalauja-kpd-vadovu-atsakomybes-ir-
skubios-vilniaus-traku-ir-kursiu-nerijos-kulturinio-krastovaizdzio-apsaugos/
8
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/vilniaus-tarybos-
nariui-eme-nebesisekti-skandalingos-statybos-pakibo-ant-plauko-973-783768
9
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kulturos-paveldo-departamentas-del-nepritarimo-ju-
ataskaitai-kreipesi-i-teisma-56-825596.
Esame įsitikinę, kad visuomenės pasitikėjimą Departamentas prarado ne dėl Valstybinės
komisijos sprendimo, bet dėl savo skandalingos veiklos, jau padariusios ir toliau darančios
didelę žalą kultūros paveldo vertybėms, o pastarąjį Departamento kreipimąsi į teismą vertiname
kaip dar vieną tokios degradacijos liudijimą.
Viešą konfliktą tiek su visuomene, tiek su kitomis valstybės institucijomis išprovokavusi
Departamento veikla kelia klausimus, kurie adresuotini tiesiogiai Jums, gerbiama kultūros
ministre: ar Jūs tokią situaciją vertinate kaip toleruotiną ir nereikalaujančią jokių sprendimų? Ar
normalu, kad Departamentas turi laiko bylinėtis dėl savo „dalykinės reputacijos”, bet ne dėl visų
mūsų akyse naikinamo Vilniaus senamiesčio išsaugojimo? Ar normalu, kad iki šiol taip ir nėra
parengtas Vilniaus senamiesčio apsaugą turėjęs užtikrinti tvarkymo planas, kad net ir tokiai
iškiliai kultūros vertybei kaip Misionierių ansamblis nėra nustatytos jokios apsaugos zonos, kad
jo teritorijoje vykstant statyboms Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. Karčiauskas
nemato jokių pažeidimų, o Departamento direktorė D. Varnaitė – tiesiog tyli?
Dar vienas tiesiogiai Jums adresuotinas klausimas – ar Jus tenkina viceministro
R.Augustinavičiaus veikla, kuruojant kultūros paveldo apsaugos sritį? Mūsų vertinimu,
R.Augustinavičius nenuveikė nieko, kad būtų padėta iš esmės spręsti plika akimi matomas
paveldosaugos problemas, atvirkščiai – savo neveikimu dangsto ydingus Departamento
sprendimus ir taip dar labiau skatina šios institucijos degradavimą. Manome, kad tokia
R.Augustinavičiaus pozicija yra dėsninga ir nulemta jo, kaip buvusio Departamento direktorės
D. Varnaitės pavaldinio, Departamento Kontrolės skyriaus vedėjo, patirties – šiuo atveju ši
patirtis, tampriai susiejusi viceministrą su Departamentu, yra neigiamas veiksnys, neleidžiantis
jam objektyviai įvertinti šios institucijos problemų ir inicijuoti būtinus pokyčius.
Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, prašome:
1. Pareikšti savo oficialią Lietuvos Respublikos kultūros ministrės poziciją dėl šiame
kreipimesi išdėstytų dalykų bei informuoti visuomenę apie tai, kaip ketinate keisti ar tobulinti
Departamento vykdomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo
ir organizavimo funkcijas;
2. Inicijuoti diskusiją su paveldu besirūpinančiomis visuomeninėmis organizacijomis,
kviečiant į ją ir Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovus, dėl tolesnės Lietuvos paveldo
politikos ir konkrečių šiuo metu neatidėliotinų paveldosaugos problemų.
PRIDEDAMA:
1. 2017-06-16 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašto Nr. 2D-8540 „Dėl
informacijos pateikimo ir galimos žalos įvertinimo“ kopija;
2. 2017-07-21 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašto Nr. (11.13)2-
1699 „Dėl informacijos pateikimo ir galimos žalos įvertinimo“ kopija.
Lina Leparskienė, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vadovė
El.p.: info@apss.lt; Tel.: 8 656 58394
Panašūs straipsniai
