skip to Main Content

 Vilniaus senamiesčio naikinimo akivaizdoje – klausimai kultūros ministrei L. Ruokytei-Jonsson

 

Viešą konfliktą tiek su visuomene, tiek su kitomis valstybės institucijomis išprovokavusi Kultūros paveldo departamento veikla kelia klausimus, kurie adresuotini tiesiogiai Jums, gerbiama kultūros ministre: ar Jūs tokią situaciją vertinate kaip toleruotiną ir nereikalaujančią jokių sprendimų?“, – kultūros ministerės Lianos Ruokytės-Jonsson klausia Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis. 

 

2017 m. rugpjūčio 8 d. pateiktame kreipimesi kultūros ministrė prašoma pareikšti savo oficialią poziciją dėl skandalingų paveldo naikinimo faktų, liudijančių apie paveldosaugos sistemos degradaciją, informuoti visuomenę, kokių veiksmų ketinama imtis bei inicijuoti diskusiją su visuomeninėmis organizacijomis dėl tolesnės Lietuvos paveldo politikos ir problemų, kurias būtina spręsti nedelsiant.

 

Taip pat klausiama:

 

„Ar normalu, kad Departamentas turi laiko bylinėtis dėl savo „dalykinės reputacijos”, bet ne dėl visų mūsų akyse naikinamo Vilniaus senamiesčio išsaugojimo? Ar normalu, kad iki šiol taip ir nėra parengtas Vilniaus senamiesčio apsaugą turėjęs užtikrinti tvarkymo planas, kad net ir tokiai iškiliai kultūros vertybei kaip Misionierių ansamblis nėra nustatytos jokios apsaugos zonos, kad jo teritorijoje vykstant statyboms Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. Karčiauskas nemato jokių pažeidimų, o Departamento direktorė D. Varnaitė – tiesiog tyli?

 

Dar vienas tiesiogiai Jums adresuotinas klausimas – ar Jus tenkina viceministro R. Augustinavičiaus veikla, kuruojant kultūros paveldo apsaugos sritį? Mūsų vertinimu, R. Augustinavičius nenuveikė nieko, kad būtų padėta iš esmės spręsti plika akimi matomas paveldosaugos problemas, atvirkščiai – savo neveikimu dangsto ydingus Departamento sprendimus ir taip dar labiau skatina šios institucijos degradavimą. Manome, kad tokia R. Augustinavičiaus pozicija yra dėsninga ir nulemta jo, kaip buvusio Departamento direktorės D. Varnaitės pavaldinio, Departamento Kontrolės skyriaus vedėjo, patirties – šiuo atveju ši patirtis, tampriai susiejusi viceministrą su Departamentu, yra neigiamas veiksnys, neleidžiantis jam objektyviai įvertinti šios institucijos problemų ir inicijuoti būtinus pokyčius.“

 

Aplinkos is paveldo saugojimo sąjūdis

 

Kontaktiniai telefonai 865658394; 861200338.

 

Visą kreipimosi tekstą ir originalą siunčiame prisegtuke.

 

Taip pat pridedame Mariaus Matulevičiaus nuotrauką, kurioje iš oro baliono užfiksuota daugiabučių statybvietė Misionierių ansamblyje.

 

APLINKOS IR PAVELDO SAUGOJIMO SĄJŪDIS 

 

 

 

Lietuvos Respublikos kultūros ministrei                                            2017 m. rugpjūčio 8 d. 

Lianai Ruokytei-Jonsson 

 

Žiniai: 

Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui 

 

Lietuvos Respublikos Seimo nariui,  

Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui 

 

Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui 

 

Lietuvos Respublikos Seimo nariui Nagliui Puteikiui 

 

 

KREIPIMASIS 

 

DĖL ATSAKOMYBĖS UŽ KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS  

ORGANIZAVIMĄ IR ĮGYVENDINIMĄ 

 

 

 

Lietuvos  Respublikos  Konstitucijos  42  straipsnis  nustato,  kad  valstybė  „rūpinasi 

Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga”. 

Lietuvos  Respublikos  Nekilnojamojo  kultūros  paveldo  apsaugos  įstatymo  (toliau  – 

NKPAĮ)  5  straipsnio  2  dalyje  nustatyta,  kad  „Nekilnojamojo  kultūros  paveldo  apsaugos 

valstybinį  administravimą  organizuoja  ir  už  jį  atsako  kultūros  ministras“,  o  šio  įstatymo  5 

straipsnio  9  dalyje  –  kad  konkrečias  nekilnojamojo  kultūros  paveldo  „apsaugos  valstybinio 

administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Kultūros paveldo departamentas prie 

Kultūros ministerijos“ (toliau – Departamentas). 

Dabartinės kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo 

Nr. XIII-82 „Dėl  Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 3 skirsnio 145 punkte kaip 

Lietuvos valstybės kultūros politikos pagrindinį tikslą taip pat patvirtino būtinybę „išsaugoti 

nacionalinį kultūros paveldą“.   

Taigi, Lietuvos Respublika ir viešai deklaruoja valstybės įsipareigojimą rūpintis šalies 

kultūros paveldu, ir yra sukūrusi šio įsipareigojimo įgyvendinimui būtinas institucijas. 

 

II 

Deja, 2017-ųjų liepą net Lietuvos Respublikos kultūros ministrė, reaguodama į kultūros 

srityje  susiklosčiusią  padėtį,  turėjo  viešai  pripažinti,  kad  per  dvidešimt  šešerius  Lietuvos 

nepriklausomybės metus ši sritis buvo nuniokota.

1

 

 

                                                         

 

1

 http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/07/11/news/kulturos-ministre-musu-kultura-per-26-

metus-nuniokota–1908420/ 

Šiandien jau akivaizdu, kad nekilnojamojo kultūros paveldo Lietuvoje nebeapsaugo ne 

tik  mūsų valstybės įstatymai, bet ir 1992 m. kovo 31 d. ratifikuota Pasaulio kultūros ir gamtos 

paveldo apsaugos konvencija. 

Šio gėdingo fakto simboliu tapo vieno iš svarbiausių ir gražiausių Vilniaus senamiesčio 

kultūros paminklų – buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo 

bažnyčios ansamblio (toliau Misionierių ansamblis) – niokojimas.  

Nepaisant  to,  kad  šis  ansamblis  yra  1994  m.  į  UNESCO  saugomo  Pasaulio  paveldo 

sąrašą  įrašyto  Vilniaus  istorinio  centro  dalis,  kurios  svarba  pabrėžta  ir  įrašymo  į  Pasaulio 

paveldo  sąrašą  nominacinėje  byloje,  jo  teritorijoje  šiuo  metu  vykdoma  paveldo  apsaugos 

požiūriu skandalinga „prestižinių“ gyvenamųjų namų statyba, kuriai sąlygas sudarė ypatingai 

neskaidrus  procesas  –  skirtingi  jo  epizodai  nagrinėti  net  dviejose  visuomenei  žinomose 

baudžiamosiose bylose dėl kyšininkavimo.

2

 

Į šį įteisintą vandalizmą visuomenė reagavo protestais, ginti žalojamų kultūros vertybių 

stojo  Valstybinė  kultūros  paveldo  komisija  bei  Valstybinė  teritorijų  planavimo  ir  statybos 

inspekcija, kurios kreipėsi į prokuratūrą, o ši savo ruožtu – į teismą gindama viešąjį interesą. 

2017 m. birželį Lietuvos Respublikos kultūros ministerija buvo priversta padaryti beprecedentį 

veiksmą – tiesiogiai kreipėsi į UNESCO Pasaulio paveldo centrą.  

 

III 

Tik vienintelis Departamentas – t. y. būtent ta institucija, kurios tiesioginė pareiga pagal 

įstatymą  kaip  tik  ir  yra  vykdyti  nekilnojamojo  kultūros  paveldo  apsaugą  –  ir  toliau  teigia 

nematantis  pažeidimų  UNESCO  objekte,  tokiu  būdu  viešai  demonstruodamas  tiek 

kompetencijos trūkumą, tiek vidinius institucijos nesutarimus ir, mūsų vertinimu, degradaciją.  

Tokia  Departamento  pozicija  dar  kartą  patvirtina,  kad  Valstybinės  kultūros  paveldo 

komisijos sprendimas nepritarti jo 2016 m. veiklos ataskaitai yra visiškai pagrįstas ir teisingas. 

Atkreipiame  dėmesį  į  kelis  su  statybomis  Misionierių  ansamblyje  susijusius  faktus, 

liudijančius  apie  Departamento,  kaip  paveldo  apsaugą  privalančios  užtikrinti  institucijos, 

degradaciją,  dėl  kurios  atsakomybė  tenka  ir  šią  sritį  kuruojančiam  Lietuvos  Respublikos 

kultūros viceministrui Renaldui Augustinavičiui:   

 

1.  2017  m.  balandžio  19  d.  LRT  žinių  laidoje  „Panorama“  žurnalistės  Monikos 

Petrulienės  reportaže  „Statybos  Vilniaus  senamiestyje“    Departamento  Vilniaus    skyriaus 

vedėjas Vitas Karčiauskas viešai pareiškė, kad sprendimus dėl statybų Misionierių ansamblyje 

Departamentas priėmė vykdydamas politikų sprendimus:  

„Mes  padarėme  viską,  kas  nuo  mūsų  priklauso,  kad  naujai  atsirandantys  korpusai, 

nedarytų didesnės žalos, nei darė buvęs ligoninės korpusas. Korpusai nebus nei aukštesni, jie 

bus tokio pačio aukščio, savo kraštinėje jie bus mažiau aktyvūs. Manau, kad, aišku, geriausias 

variantas būtų buvęs, kad nebūtų buvę nieko, tačiau departamentas nėra politikos formuotojas. 

Departamentas,  deja,  jis  tik  vykdo  tą,  ką  politikai  nusprendė.  Šiuo  atveju  mes  galėjome  tik 

padaryti tiek, kad įtaka būtų minimali.“

3

 

 

2.  2017  m.  balandžio  27  d.  interneto  portale  lryas.lt  publikuotame  Arūno  Dumalako 

straipsnyje  „Dūsavimai  dėl  vienų  įspūdingiausių  Vilniaus  statybų  –  pavėluoti“  dar  kartą 

pakartotas tas pats Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo V. Karčiausko teiginys, kad Vilniaus 

senamiestyje Departamentas įgyvendina politikų priimtus sprendimus: „Mes padarėme viską, 

 

                                                         

 

2

 http://lietuvos.link/prokuratura-paprasyta-ivertinti-kysininkavimo-atvejus-susijusius-su-statybomis-

prie-misionieriu-ansamblio/ 

 

3

 http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667157/panorama 

kas mums priklauso, kad iškilsiantys nauji pastatai nedarytų miestui didesnės žalos nei čia buvęs 

ligoninės  korpusas.  Nauji  pastatai  nebus  aukštesni,  jie  bus  tokio  pat  aukščio  kaip  ligoninė. 

Aišku, gal būtų geriau, jei čia nieko nebūtų buvę, tačiau mūsų departamentas nėra politikos 

formuotojas. Departamentas vykdo tik tai, ką politikai nusprendė. Projektas sudėtingas ir labai 

gerai, kad visuomenė į jį atkreipė dėmesį. Tačiau liūdna, kad tai daroma tik dabar, o ne prieš 

ketverius  metus,  kai  vyko  architektūros  konkursas,  projektas  buvo  pateiktas  visuomenei 

svarstyti.“

4

 

 

3. 2017 m. gegužės 3 d. Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. Karčiauskas viešoje 

socialinio  tinklo  facebook  prieigoje,  kurią  skaito  tūkstančiai  kultūros  paveldu  besidominčių 

piliečių,  informavo,  kad  daugiabučio  gyvenamojo  namo  statybų  Misionierių  ansamblyje 

klausimai buvo nuspręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastate įvykusiuose posėdžiuose, 

kuriuose dalyvavo jis pats, gruzinų verslininkas Romanas Pipia ir kiti asmenys:  

Vitas Karčiauskas: „Jau pamiršote bene 1967 metais pastatytą ligoninę? Gerai, pakaks 

tylėti.  Vyriausybės  pastate  buvo  nuspręsta  rengti  šios  vietos  specialųjį  planą,  kad  gruzinas 

investitorius,  beje,  dalyvavęs  tuose  posėdžiuose,  galėtų  pastatyti  keliasdešimt  tūkstančių 

kvadratinių metrų tarptautinio tinklo viešbutį. Tai, kad dabar statomi pastatai  tik apie 9500 

kvadratinių metrų ploto ir ne aukštesni už buvusios ligoninės sovietinį pastatą, man „kainavo” 

keletą mėnesių ligoninėse ir, gal būt, sudegintą automobilį… Dabar visi drąsūs, kai pagrindinis 

darbas jau padarytas…”; 

 Vitas Karčiauskas: „Taip, aš ir dar daug kitų žmonių ten dalyvavo. Surengti galėjo tie, 

kurie ir dirbo tuose rūmuose. O neįtikėtinų, bet tikrų dalykų šioje temoje dar yra daug. Bet tai 

turėtų  komentuoti  specialiosios  tarnybos,  kurios  vėliau  taip  pat  dalyvavo.  Tikro  specialaus 

plano Vilniaus senamiestis vis dar neturi ir neaišku kada turės. Jeigu jūs turite omenyje 2003 

m. Senamiesčio specialųjį planą, tai jis kaip tik numatė naujų statybų galimybę šioje vietoje, 

kurių  apimtis  paliko  nustatyti  kitiems  teritorijų  planavimo  dokumentams.  Konkrečius 

sprendimus dėl šios vietos specialiojo plano tikrai ne vienas KPD Vilniaus skyrius priiminėjo, 

o architektūrinio konkurso komisijoje niekas iš skyriaus net nedirbo. Komisijos nariu buvo KPD 

direktorės pavaduotojas. Tačiau pripažįstu, kad architektūrinį konkursą laimėjo labiausiai to 

vertas darbas, pasiūlęs, bene, mažiausiai kvadratinių metrų.” 

 

4.  Šiuos  Departamento  Vilniaus  skyriaus  vedėjo  V.  Karčiausko  teiginius  patvirtino 

Departamento  direktoriaus  pavaduotojas  Algimantas  Degutis,  kuris  dalyvaudamas  2017  m. 

gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo nario Mykolo Majausko surengtame pasitarime dėl 

Misionierių ansamblio informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose surengtuose 

pasitarimuose spaudimą dėl statybų šiame ansamblyje darė Andrius Kubilius. 

 

5. Nurodytame pasitarime dalyvavęs kultūros viceministras R. Augustinavičius, kuris  

prieš  tapdamas  viceministru  dirbo  Departamento  kontrolės  skyriaus  vedėju,  konstatavo,  kad 

nors specialusis planas, sudaręs sąlygas vykdyti statybas, buvo parengtas ne visiškai sąžiningai, 

tačiau šiandien jis yra „teisėtas“.  

 

6.  2017  m.  liepos  31  d.  interneto  portale  lrytas.lt  publikuotame  žurnalistės  Indrės 

Vainalavičiūtės  straipsnyje  „Statybininkų  misiją  „Misionierių  soduose“  valdininkai  verčia 

 

                                                         

 

4

http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/2017/04/27/news/dusavimai-del-vienu-ispudingiausiu-

vilniaus-statybu—paveluoti-973490/  

 

neįmanoma“

5

 pacituotas Departamento Vilniaus  skyriaus vedėjo V. Karčiausko teiginys, neva 

vykdant naujas statybas Misionierių ansamblio teritorijoje nesą padaryta jokių pažeidimų, nors 

net ir paties Departamento direktoriaus  2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr.  Į-85 sudaryta 

laikinoji komisija tokius pažeidimus yra nedviprasmiškai konstatavusi. 

Ši laikinoji komisija dar 2017 m. gegužės 4 d. parengė išvadą Nr. RG-22, kurioje, be 

kitų pažeidimų, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. 

įsakymu Nr. ĮV- 558 patvirtintas specialusis planas „neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų 

reikalavimų“,  o  „statinio  projekte  esantys  sprendiniai  ir  jų  įgyvendinimas  tvarkomaisiais 

statybos darbais pažeidžia Specialiojo plano Aiškinamajame rašte nurodytą reikalavimą”. 

Taigi, Departamento laikinoji komisija dar 2017 m. gegužės 4 d. savo išvadoje pripažino, 

kad  Departamentas  pateikė  Lietuvos  Respublikos  kultūros  ministerijai  tvirtinti  netinkamai 

parengtą specialųjį planą, be to, nurodė, kad ministerija aktyviai dalyvavo neteisėto dokumento 

rengimo procese, tačiau to paties Departamento Vilniaus  skyriaus vedėjas V. Karčiauskas 2017 

m. liepos 31 d.  interviu teigė, neva pažeidimų nesą, o laikinosios komisijos išvadų „statusas 

teisiškai nėra apibrėžtas“. 

 

IV 

Nors pastaruoju metu ne tik visuomenė, bet ir Lietuvos Respublikos Seimas, Valstybinė 

kultūros  paveldo  komisija,  Lietuvos  UNESCO  nacionalinė  komisija,  Lietuvos  Respublikos 

aplinkos  ministerija  su  jai  pavaldžiomis  institucijomis,  prokuratūra  ir  iš  dalies  net  Lietuvos 

Respublikos kultūros ministerija bando išspręsti problemas, kilusias dėl neskaidrios ir paveldo 

apsaugos požiūriu skandalingos statybos UNESCO saugomame Vilniaus senamiestyje esančio 

Misionierių  ansamblio  teritorijoje,  tačiau  tiesiogiai  už  tai  atsakingas  Departamentas  elgiasi 

priešingai, trukdydamas kitoms institucijoms atlikti būtinus veiksmus.  

Pavyzdžiui,  dar  2017  m.  birželio  16  d.  Valstybinė  teritorijų  planavimo  ir statybos 

inspekcija (toliau – Inspekcija) raštu Nr. 2D-8540 „Dėl informacijos pateikimo ir galimos žalos 

įvertinimo“ pateikė Departamentui surinktą informaciją ir paprašė pateikti savo išvadas pagal 

kompetenciją (priedas Nr. 1), tačiau Departamentas, eilinį kartą praleidęs visus teisės aktuose 

nustatytus terminus, 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (11.13)2-1699 pateikė formalią išvadą, kad 

„Galimos žalos nenustatyta“ (priedas Nr. 2).  

Dėl tokio akivaizdaus pareigų neatlikimo Inspekcija buvo priversta pakartotinai kreiptis 

į Departamentą su prašymu atlikti savo pareigą ir „įvertinti, ar atliekant statybos darbus žemės 

sklype  Subačiaus  g.  26,  Vilniuje, ir gretimoje  teritorijoje,  Subačiaus g.  20,  Vilniuje, nebuvo 

padaryta  žala  valstybės  saugomai  nekilnojamajai  kultūros  vertybei  –  Vilniaus  misionierių 

vienuolyno  statinių  ansambliui,  šio  komplekso  dalims  ir  įvertinti  galimai  padarytą  žalą 

nekilnojamajai kultūros vertybei“. 

Pažymėtina, kad Inspekcija buvo priversta atkreipti Departamento dėmesį į galiojančių 

Specialiųjų  žemės  ir  miško  naudojimo  sąlygų  XIX  skyriaus  84  punkto  nuostatą,  jog  „kol 

nenustatytos  nekilnojamųjų  kultūros  vertybių  individualios  apsaugos  zonos,  taikomos 

laikinosios  zonos“,  ir  87.1  papunkčio  nuostatą,  jog  „apsaugos  nuo  fizinio  poveikio  zonoje 

draudžiama  <…>  atlikti  darbus,  deformuojančius  gruntą  ir  sukeliančius  jo  vibraciją“,  bei 

paragino  Departamentą  „įvertinti,  ar  nebuvo  padaryta  pažeidimų,  dėl  kurių  galima  taikyti 

Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnyje numatyta atsakomybė“.  

Pažymėtina ir tai, kad Inspekcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama ištirti 

galimus piktnaudžiavimo tarnyba atvejus Inspekcijos Vilniaus departamente, kai jo specialistai 

 

                                                         

 

5

  http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2017/07/31/news/statybininku-misija-misionieriu-soduose-

valdininkai-vercia-neimanoma-

2075701/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy 

galimai neteisėtai priėmė „Misionierių sodų“ projekto plėtotojams palankų sprendimą, nors jų 

pateiktas prašymas pagal įstatymus negalėjo būti patvirtintas.

6

  

 

Norėtume  tikėtis,  kad  tai,  ką  stebime  pastaruoju  metu,  yra  vilties  teikiančio  proceso 

pradžia:  dalis  valstybės  institucijų  ėmėsi  principingai  spręsti  per  daug  metų  įsisenėjusias 

problemas ir nebijo to pripažinti.  

Tačiau  kodėl  tai  nevyksta  Lietuvos  Respublikos  kultūros  ministerijos  reguliavimo 

srityje? Primename, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo 

Nr.  544  „Dėl  institucijų,  atsakingų  už  UNESCO  Pasaulio  paveldo  sąraše  esančių  objektų 

apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2883) 1.1.1. punktu nustatė, kad būtent ši 

ministerija yra tiesiogiai atsakinga  už Vilniaus istorinio centro apsaugą. 

Kodėl Lietuvos Respublikos kultūros ministrė toleruoja Vilniaus senamiesčio naikinimą 

ir leidžia nuo konkrečios problemos – šiuo atveju, vadinamųjų „Misionierių sodų“ statybų – 

išsisukti  savo  tiesiogiai  atsakingai,  didelį  atlyginimą  gaunančiai  darbuotojai,  Departamento 

direktorei Dianai Varnaitei, kuri „saliamoniškai“ tyli ir toliau įgyvendina ankstesnių, šiandien 

aštriai kritikuojamų valdžių „politinius projektus“?  

 

2017 m. balandžio 18 d. akcijoje už Misionierių ansamblio apsaugojimą nuo vandališko 

naikinimo  dalyvavę  piliečiai  jau  yra  pareiškę  nepasitikėjimą  Departamento  vadovybe  ir 

tarnautojais,  kurie  sudaro  sąlygas  žaloti  Vilniaus,  Trakų  ir  Kuršių  nerijos  kultūrinius 

kraštovaizdžius.

7

 

Dar kartą pareiškiame, kad nepasitikime nei Departamento direktore D. Varnaite, nei jos 

pavaduotoju A. Degučiu, nei, tuo labiau, Departamento Vilniaus skyriaus vedėju V. Karčiausku, 

kurio  atžvilgiu  Specialiųjų  tyrimų  tarnyba  vykdo  ikiteisminį  tyrimą  dėl  piktnaudžiavimo 

tarnyba.

8

 

 

Taip  pat  dar  kartą  atkreipiame  dėmesį,  kad  Departamentas  konfliktuoja  ne  tik  su 

visuomeninių  organizacijų  atstovais  –  jo  veikla  išprovokavo  viešąjį  konfliktą  ir  su  kitomis 

valstybės  institucijomis,  pvz.,  su  Valstybine  kultūros  paveldo  komisija  (toliau  –  Valstybinė 

komisija),  kuri  yra  Seimo,  Prezidento  ir  Vyriausybės  ekspertė  bei  patarėja  kultūros  paveldo 

valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Užuot  pradėjęs vykdyti savo tiesiogines 

pareigas, 2017 metų liepą Departamentas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 

prašydamas panaikinti  Valstybinės komisijos  2017  m.  gegužės  26  d.  sprendimą  nepritarti  jo 

2016 m. veiklos ataskaitai.

9

 

Skunde  teismui  Departamentas  teigia,  neva  šis  Valstybinės  komisijos  sprendimas 

pablogino jo dalykinę reputaciją, sumenkino pasitikėjimą visuomenės akyse ir pažeidė teisę būti 

objektyviai įvertintam bei tinkamai informuotam apie priimtus administracinius sprendimus.  

 

                                                         

 

6

 http://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2017/07/13/statybos-inspekcija-kreipesi-i-stt–kaltina-

savo-darbuotojus-padejus-misionieriu-namams#ixzz4oYZV65XA 

 

7

 http://lietuvos.link/aplinkos-ir-paveldo-saugojimo-sajudis-reikalauja-kpd-vadovu-atsakomybes-ir-

skubios-vilniaus-traku-ir-kursiu-nerijos-kulturinio-krastovaizdzio-apsaugos/ 

 

8

 https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/vilniaus-tarybos-

nariui-eme-nebesisekti-skandalingos-statybos-pakibo-ant-plauko-973-783768 

 

9

 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kulturos-paveldo-departamentas-del-nepritarimo-ju-

ataskaitai-kreipesi-i-teisma-56-825596. 

Esame įsitikinę, kad visuomenės pasitikėjimą Departamentas prarado ne dėl Valstybinės 

komisijos  sprendimo,  bet  dėl  savo  skandalingos  veiklos,  jau  padariusios  ir  toliau  darančios 

didelę žalą kultūros paveldo vertybėms, o pastarąjį Departamento kreipimąsi į teismą vertiname 

kaip dar vieną tokios degradacijos liudijimą. 

 

Viešą konfliktą tiek su visuomene, tiek su kitomis valstybės institucijomis išprovokavusi 

Departamento  veikla  kelia  klausimus,  kurie  adresuotini  tiesiogiai  Jums,  gerbiama  kultūros 

ministre: ar Jūs tokią situaciją vertinate kaip toleruotiną ir nereikalaujančią jokių sprendimų? Ar 

normalu, kad Departamentas turi laiko bylinėtis dėl savo „dalykinės reputacijos”, bet ne dėl visų 

mūsų akyse naikinamo Vilniaus senamiesčio išsaugojimo? Ar normalu, kad iki šiol taip ir nėra 

parengtas  Vilniaus  senamiesčio  apsaugą  turėjęs  užtikrinti  tvarkymo  planas,  kad  net  ir  tokiai 

iškiliai kultūros vertybei kaip Misionierių ansamblis nėra nustatytos jokios apsaugos zonos, kad 

jo  teritorijoje  vykstant  statyboms  Departamento  Vilniaus  skyriaus  vedėjas  V.  Karčiauskas 

nemato jokių pažeidimų, o Departamento direktorė D. Varnaitė – tiesiog tyli? 

 

Dar  vienas  tiesiogiai  Jums  adresuotinas  klausimas  –  ar  Jus  tenkina  viceministro 

R.Augustinavičiaus  veikla,  kuruojant  kultūros  paveldo  apsaugos  sritį?  Mūsų  vertinimu, 

R.Augustinavičius  nenuveikė  nieko,  kad  būtų  padėta  iš  esmės  spręsti  plika  akimi  matomas 

paveldosaugos  problemas,  atvirkščiai  –  savo  neveikimu  dangsto  ydingus  Departamento 

sprendimus  ir  taip  dar  labiau  skatina  šios  institucijos  degradavimą.  Manome,  kad  tokia 

R.Augustinavičiaus pozicija yra dėsninga ir nulemta jo, kaip buvusio Departamento direktorės 

D.  Varnaitės  pavaldinio,  Departamento  Kontrolės  skyriaus  vedėjo,  patirties  –  šiuo  atveju  ši 

patirtis, tampriai susiejusi viceministrą su Departamentu, yra neigiamas veiksnys, neleidžiantis 

jam objektyviai įvertinti  šios institucijos problemų ir inicijuoti būtinus pokyčius.  

 

Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, prašome: 

1.      Pareikšti  savo  oficialią  Lietuvos  Respublikos  kultūros  ministrės  poziciją  dėl  šiame 

kreipimesi išdėstytų dalykų bei informuoti visuomenę apie tai, kaip ketinate keisti ar tobulinti 

Departamento vykdomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo 

ir organizavimo funkcijas; 

2.      Inicijuoti  diskusiją  su  paveldu  besirūpinančiomis  visuomeninėmis  organizacijomis, 

kviečiant į ją ir Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovus, dėl tolesnės Lietuvos paveldo 

politikos ir konkrečių šiuo metu neatidėliotinų paveldosaugos problemų.  

 

PRIDEDAMA: 

1. 2017-06-16 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašto Nr. 2D-8540 „Dėl 

informacijos pateikimo ir galimos žalos įvertinimo“ kopija; 

2.  2017-07-21  Kultūros  paveldo  departamento  prie Kultūros  ministerijos  rašto  Nr.  (11.13)2-

1699 „Dėl informacijos pateikimo ir galimos žalos įvertinimo“ kopija. 

Lina Leparskienė, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vadovė    

         

 

 

El.p.: info@apss.lt; Tel.: 8 656 58394 

 

Facebook komentarai
Back To Top