Vilniaus senamiesčio naikinimo akivaizdoje – klausimai kultūros ministrei L. Ruokytei-Jonsson

Viešą konfliktą tiek su visuomene, tiek su kitomis valstybės institucijomis išprovokavusi Kultūros paveldo departamento veikla kelia klausimus, kurie adresuotini tiesiogiai Jums, gerbiama kultūros ministre: ar Jūs tokią situaciją vertinate kaip toleruotiną ir nereikalaujančią jokių sprendimų?“, – kultūros ministerės Lianos Ruokytės-Jonsson klausia Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis.

2017 m. rugpjūčio 8 d. pateiktame kreipimesi kultūros ministrė prašoma pareikšti savo oficialią poziciją dėl skandalingų paveldo naikinimo faktų, liudijančių apie paveldosaugos sistemos degradaciją, informuoti visuomenę, kokių veiksmų ketinama imtis bei inicijuoti diskusiją su visuomeninėmis organizacijomis dėl tolesnės Lietuvos paveldo politikos ir problemų, kurias būtina spręsti nedelsiant.

Taip pat klausiama:

„Ar normalu, kad Departamentas turi laiko bylinėtis dėl savo „dalykinės reputacijos”, bet ne dėl visų mūsų akyse naikinamo Vilniaus senamiesčio išsaugojimo? Ar normalu, kad iki šiol taip ir nėra parengtas Vilniaus senamiesčio apsaugą turėjęs užtikrinti tvarkymo planas, kad net ir tokiai iškiliai kultūros vertybei kaip Misionierių ansamblis nėra nustatytos jokios apsaugos zonos, kad jo teritorijoje vykstant statyboms Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. Karčiauskas nemato jokių pažeidimų, o Departamento direktorė D. Varnaitė – tiesiog tyli?

Dar vienas tiesiogiai Jums adresuotinas klausimas – ar Jus tenkina viceministro R. Augustinavičiaus veikla, kuruojant kultūros paveldo apsaugos sritį? Mūsų vertinimu, R. Augustinavičius nenuveikė nieko, kad būtų padėta iš esmės spręsti plika akimi matomas paveldosaugos problemas, atvirkščiai – savo neveikimu dangsto ydingus Departamento sprendimus ir taip dar labiau skatina šios institucijos degradavimą. Manome, kad tokia R. Augustinavičiaus pozicija yra dėsninga ir nulemta jo, kaip buvusio Departamento direktorės D. Varnaitės pavaldinio, Departamento Kontrolės skyriaus vedėjo, patirties – šiuo atveju ši patirtis, tampriai susiejusi viceministrą su Departamentu, yra neigiamas veiksnys, neleidžiantis jam objektyviai įvertinti šios institucijos problemų ir inicijuoti būtinus pokyčius.“

Aplinkos is paveldo saugojimo sąjūdis

Kontaktiniai telefonai 865658394; 861200338.

Visą kreipimosi tekstą ir originalą siunčiame prisegtuke.

Taip pat pridedame Mariaus Matulevičiaus nuotrauką, kurioje iš oro baliono užfiksuota daugiabučių statybvietė Misionierių ansamblyje.

APLINKOS IR PAVELDO SAUGOJIMO SĄJŪDIS

Lietuvos Respublikos kultūros ministrei 2017 m. rugpjūčio 8 d.

Lianai Ruokytei-Jonsson

Žiniai:

Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Seimo nariui,

Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui

Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui

Lietuvos Respublikos Seimo nariui Nagliui Puteikiui

KREIPIMASIS

DĖL ATSAKOMYBĖS UŽ KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS

ORGANIZAVIMĄ IR ĮGYVENDINIMĄ

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnis nustato, kad valstybė „rūpinasi

Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga”.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau –

NKPAĮ) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras“, o šio įstatymo 5

straipsnio 9 dalyje – kad konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo „apsaugos valstybinio

administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Kultūros paveldo departamentas prie

Kultūros ministerijos“ (toliau – Departamentas).

Dabartinės kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo

Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 3 skirsnio 145 punkte kaip

Lietuvos valstybės kultūros politikos pagrindinį tikslą taip pat patvirtino būtinybę „išsaugoti

nacionalinį kultūros paveldą“.

Taigi, Lietuvos Respublika ir viešai deklaruoja valstybės įsipareigojimą rūpintis šalies

kultūros paveldu, ir yra sukūrusi šio įsipareigojimo įgyvendinimui būtinas institucijas.

Deja, 2017-ųjų liepą net Lietuvos Respublikos kultūros ministrė, reaguodama į kultūros

srityje susiklosčiusią padėtį, turėjo viešai pripažinti, kad per dvidešimt šešerius Lietuvos

nepriklausomybės metus ši sritis buvo nuniokota.

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/07/11/news/kulturos-ministre-musu-kultura-per-26-

metus-nuniokota–1908420/

Šiandien jau akivaizdu, kad nekilnojamojo kultūros paveldo Lietuvoje nebeapsaugo ne

tik mūsų valstybės įstatymai, bet ir 1992 m. kovo 31 d. ratifikuota Pasaulio kultūros ir gamtos

paveldo apsaugos konvencija.

Šio gėdingo fakto simboliu tapo vieno iš svarbiausių ir gražiausių Vilniaus senamiesčio

kultūros paminklų – buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo

bažnyčios ansamblio (toliau Misionierių ansamblis) – niokojimas.

Nepaisant to, kad šis ansamblis yra 1994 m. į UNESCO saugomo Pasaulio paveldo

sąrašą įrašyto Vilniaus istorinio centro dalis, kurios svarba pabrėžta ir įrašymo į Pasaulio

paveldo sąrašą nominacinėje byloje, jo teritorijoje šiuo metu vykdoma paveldo apsaugos

požiūriu skandalinga „prestižinių“ gyvenamųjų namų statyba, kuriai sąlygas sudarė ypatingai

neskaidrus procesas – skirtingi jo epizodai nagrinėti net dviejose visuomenei žinomose

baudžiamosiose bylose dėl kyšininkavimo.

Į šį įteisintą vandalizmą visuomenė reagavo protestais, ginti žalojamų kultūros vertybių

stojo Valstybinė kultūros paveldo komisija bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos

inspekcija, kurios kreipėsi į prokuratūrą, o ši savo ruožtu – į teismą gindama viešąjį interesą.

2017 m. birželį Lietuvos Respublikos kultūros ministerija buvo priversta padaryti beprecedentį

veiksmą – tiesiogiai kreipėsi į UNESCO Pasaulio paveldo centrą.

III

Tik vienintelis Departamentas – t. y. būtent ta institucija, kurios tiesioginė pareiga pagal

įstatymą kaip tik ir yra vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą – ir toliau teigia

nematantis pažeidimų UNESCO objekte, tokiu būdu viešai demonstruodamas tiek

kompetencijos trūkumą, tiek vidinius institucijos nesutarimus ir, mūsų vertinimu, degradaciją.

Tokia Departamento pozicija dar kartą patvirtina, kad Valstybinės kultūros paveldo

komisijos sprendimas nepritarti jo 2016 m. veiklos ataskaitai yra visiškai pagrįstas ir teisingas.

Atkreipiame dėmesį į kelis su statybomis Misionierių ansamblyje susijusius faktus,

liudijančius apie Departamento, kaip paveldo apsaugą privalančios užtikrinti institucijos,

degradaciją, dėl kurios atsakomybė tenka ir šią sritį kuruojančiam Lietuvos Respublikos

kultūros viceministrui Renaldui Augustinavičiui:

1. 2017 m. balandžio 19 d. LRT žinių laidoje „Panorama“ žurnalistės Monikos

Petrulienės reportaže „Statybos Vilniaus senamiestyje“ Departamento Vilniaus skyriaus

vedėjas Vitas Karčiauskas viešai pareiškė, kad sprendimus dėl statybų Misionierių ansamblyje

Departamentas priėmė vykdydamas politikų sprendimus:

„Mes padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso, kad naujai atsirandantys korpusai,

nedarytų didesnės žalos, nei darė buvęs ligoninės korpusas. Korpusai nebus nei aukštesni, jie

bus tokio pačio aukščio, savo kraštinėje jie bus mažiau aktyvūs. Manau, kad, aišku, geriausias

variantas būtų buvęs, kad nebūtų buvę nieko, tačiau departamentas nėra politikos formuotojas.

Departamentas, deja, jis tik vykdo tą, ką politikai nusprendė. Šiuo atveju mes galėjome tik

padaryti tiek, kad įtaka būtų minimali.“

2. 2017 m. balandžio 27 d. interneto portale lryas.lt publikuotame Arūno Dumalako

straipsnyje „Dūsavimai dėl vienų įspūdingiausių Vilniaus statybų – pavėluoti“ dar kartą

pakartotas tas pats Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo V. Karčiausko teiginys, kad Vilniaus

senamiestyje Departamentas įgyvendina politikų priimtus sprendimus: „Mes padarėme viską,

http://lietuvos.link/prokuratura-paprasyta-ivertinti-kysininkavimo-atvejus-susijusius-su-statybomis-

prie-misionieriu-ansamblio/

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667157/panorama

kas mums priklauso, kad iškilsiantys nauji pastatai nedarytų miestui didesnės žalos nei čia buvęs

ligoninės korpusas. Nauji pastatai nebus aukštesni, jie bus tokio pat aukščio kaip ligoninė.

Aišku, gal būtų geriau, jei čia nieko nebūtų buvę, tačiau mūsų departamentas nėra politikos

formuotojas. Departamentas vykdo tik tai, ką politikai nusprendė. Projektas sudėtingas ir labai

gerai, kad visuomenė į jį atkreipė dėmesį. Tačiau liūdna, kad tai daroma tik dabar, o ne prieš

ketverius metus, kai vyko architektūros konkursas, projektas buvo pateiktas visuomenei

svarstyti.“

3. 2017 m. gegužės 3 d. Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. Karčiauskas viešoje

socialinio tinklo facebook prieigoje, kurią skaito tūkstančiai kultūros paveldu besidominčių

piliečių, informavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo statybų Misionierių ansamblyje

klausimai buvo nuspręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastate įvykusiuose posėdžiuose,

kuriuose dalyvavo jis pats, gruzinų verslininkas Romanas Pipia ir kiti asmenys:

Vitas Karčiauskas: „Jau pamiršote bene 1967 metais pastatytą ligoninę? Gerai, pakaks

tylėti. Vyriausybės pastate buvo nuspręsta rengti šios vietos specialųjį planą, kad gruzinas

investitorius, beje, dalyvavęs tuose posėdžiuose, galėtų pastatyti keliasdešimt tūkstančių

kvadratinių metrų tarptautinio tinklo viešbutį. Tai, kad dabar statomi pastatai tik apie 9500

kvadratinių metrų ploto ir ne aukštesni už buvusios ligoninės sovietinį pastatą, man „kainavo”

keletą mėnesių ligoninėse ir, gal būt, sudegintą automobilį… Dabar visi drąsūs, kai pagrindinis

darbas jau padarytas…”;

Vitas Karčiauskas: „Taip, aš ir dar daug kitų žmonių ten dalyvavo. Surengti galėjo tie,

kurie ir dirbo tuose rūmuose. O neįtikėtinų, bet tikrų dalykų šioje temoje dar yra daug. Bet tai

turėtų komentuoti specialiosios tarnybos, kurios vėliau taip pat dalyvavo. Tikro specialaus

plano Vilniaus senamiestis vis dar neturi ir neaišku kada turės. Jeigu jūs turite omenyje 2003

m. Senamiesčio specialųjį planą, tai jis kaip tik numatė naujų statybų galimybę šioje vietoje,

kurių apimtis paliko nustatyti kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Konkrečius

sprendimus dėl šios vietos specialiojo plano tikrai ne vienas KPD Vilniaus skyrius priiminėjo,

o architektūrinio konkurso komisijoje niekas iš skyriaus net nedirbo. Komisijos nariu buvo KPD

direktorės pavaduotojas. Tačiau pripažįstu, kad architektūrinį konkursą laimėjo labiausiai to

vertas darbas, pasiūlęs, bene, mažiausiai kvadratinių metrų.”

4. Šiuos Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo V. Karčiausko teiginius patvirtino

Departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, kuris dalyvaudamas 2017 m.

gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo nario Mykolo Majausko surengtame pasitarime dėl

Misionierių ansamblio informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose surengtuose

pasitarimuose spaudimą dėl statybų šiame ansamblyje darė Andrius Kubilius.

5. Nurodytame pasitarime dalyvavęs kultūros viceministras R. Augustinavičius, kuris

prieš tapdamas viceministru dirbo Departamento kontrolės skyriaus vedėju, konstatavo, kad

nors specialusis planas, sudaręs sąlygas vykdyti statybas, buvo parengtas ne visiškai sąžiningai,

tačiau šiandien jis yra „teisėtas“.

6. 2017 m. liepos 31 d. interneto portale lrytas.lt publikuotame žurnalistės Indrės

Vainalavičiūtės straipsnyje „Statybininkų misiją „Misionierių soduose“ valdininkai verčia

http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/2017/04/27/news/dusavimai-del-vienu-ispudingiausiu-

vilniaus-statybu—paveluoti-973490/

neįmanoma“

pacituotas Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo V. Karčiausko teiginys, neva

vykdant naujas statybas Misionierių ansamblio teritorijoje nesą padaryta jokių pažeidimų, nors

net ir paties Departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Į-85 sudaryta

laikinoji komisija tokius pažeidimus yra nedviprasmiškai konstatavusi.

Ši laikinoji komisija dar 2017 m. gegužės 4 d. parengė išvadą Nr. RG-22, kurioje, be

kitų pažeidimų, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. ĮV- 558 patvirtintas specialusis planas „neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų

reikalavimų“, o „statinio projekte esantys sprendiniai ir jų įgyvendinimas tvarkomaisiais

statybos darbais pažeidžia Specialiojo plano Aiškinamajame rašte nurodytą reikalavimą”.

Taigi, Departamento laikinoji komisija dar 2017 m. gegužės 4 d. savo išvadoje pripažino,

kad Departamentas pateikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai tvirtinti netinkamai

parengtą specialųjį planą, be to, nurodė, kad ministerija aktyviai dalyvavo neteisėto dokumento

rengimo procese, tačiau to paties Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. Karčiauskas 2017

m. liepos 31 d. interviu teigė, neva pažeidimų nesą, o laikinosios komisijos išvadų „statusas

teisiškai nėra apibrėžtas“.

Nors pastaruoju metu ne tik visuomenė, bet ir Lietuvos Respublikos Seimas, Valstybinė

kultūros paveldo komisija, Lietuvos UNESCO nacionalinė komisija, Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerija su jai pavaldžiomis institucijomis, prokuratūra ir iš dalies net Lietuvos

Respublikos kultūros ministerija bando išspręsti problemas, kilusias dėl neskaidrios ir paveldo

apsaugos požiūriu skandalingos statybos UNESCO saugomame Vilniaus senamiestyje esančio

Misionierių ansamblio teritorijoje, tačiau tiesiogiai už tai atsakingas Departamentas elgiasi

priešingai, trukdydamas kitoms institucijoms atlikti būtinus veiksmus.

Pavyzdžiui, dar 2017 m. birželio 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos

inspekcija (toliau – Inspekcija) raštu Nr. 2D-8540 „Dėl informacijos pateikimo ir galimos žalos

įvertinimo“ pateikė Departamentui surinktą informaciją ir paprašė pateikti savo išvadas pagal

kompetenciją (priedas Nr. 1), tačiau Departamentas, eilinį kartą praleidęs visus teisės aktuose

nustatytus terminus, 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (11.13)2-1699 pateikė formalią išvadą, kad

„Galimos žalos nenustatyta“ (priedas Nr. 2).

Dėl tokio akivaizdaus pareigų neatlikimo Inspekcija buvo priversta pakartotinai kreiptis

į Departamentą su prašymu atlikti savo pareigą ir „įvertinti, ar atliekant statybos darbus žemės

sklype Subačiaus g. 26, Vilniuje, ir gretimoje teritorijoje, Subačiaus g. 20, Vilniuje, nebuvo

padaryta žala valstybės saugomai nekilnojamajai kultūros vertybei – Vilniaus misionierių

vienuolyno statinių ansambliui, šio komplekso dalims ir įvertinti galimai padarytą žalą

nekilnojamajai kultūros vertybei“.

Pažymėtina, kad Inspekcija buvo priversta atkreipti Departamento dėmesį į galiojančių

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX skyriaus 84 punkto nuostatą, jog „kol

nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos

laikinosios zonos“, ir 87.1 papunkčio nuostatą, jog „apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje

draudžiama <…> atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją“, bei

paragino Departamentą „įvertinti, ar nebuvo padaryta pažeidimų, dėl kurių galima taikyti

Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnyje numatyta atsakomybė“.

Pažymėtina ir tai, kad Inspekcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama ištirti

galimus piktnaudžiavimo tarnyba atvejus Inspekcijos Vilniaus departamente, kai jo specialistai

http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2017/07/31/news/statybininku-misija-misionieriu-soduose-

valdininkai-vercia-neimanoma-

2075701/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

galimai neteisėtai priėmė „Misionierių sodų“ projekto plėtotojams palankų sprendimą, nors jų

pateiktas prašymas pagal įstatymus negalėjo būti patvirtintas.

Norėtume tikėtis, kad tai, ką stebime pastaruoju metu, yra vilties teikiančio proceso

pradžia: dalis valstybės institucijų ėmėsi principingai spręsti per daug metų įsisenėjusias

problemas ir nebijo to pripažinti.

Tačiau kodėl tai nevyksta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos reguliavimo

srityje? Primename, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo

Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų

apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“ (Žin., 2010, Nr. 59-2883) 1.1.1. punktu nustatė, kad būtent ši

ministerija yra tiesiogiai atsakinga už Vilniaus istorinio centro apsaugą.

Kodėl Lietuvos Respublikos kultūros ministrė toleruoja Vilniaus senamiesčio naikinimą

ir leidžia nuo konkrečios problemos – šiuo atveju, vadinamųjų „Misionierių sodų“ statybų –

išsisukti savo tiesiogiai atsakingai, didelį atlyginimą gaunančiai darbuotojai, Departamento

direktorei Dianai Varnaitei, kuri „saliamoniškai“ tyli ir toliau įgyvendina ankstesnių, šiandien

aštriai kritikuojamų valdžių „politinius projektus“?

2017 m. balandžio 18 d. akcijoje už Misionierių ansamblio apsaugojimą nuo vandališko

naikinimo dalyvavę piliečiai jau yra pareiškę nepasitikėjimą Departamento vadovybe ir

tarnautojais, kurie sudaro sąlygas žaloti Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūrinius

kraštovaizdžius.

Dar kartą pareiškiame, kad nepasitikime nei Departamento direktore D. Varnaite, nei jos

pavaduotoju A. Degučiu, nei, tuo labiau, Departamento Vilniaus skyriaus vedėju V. Karčiausku,

kurio atžvilgiu Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo

tarnyba.

Taip pat dar kartą atkreipiame dėmesį, kad Departamentas konfliktuoja ne tik su

visuomeninių organizacijų atstovais – jo veikla išprovokavo viešąjį konfliktą ir su kitomis

valstybės institucijomis, pvz., su Valstybine kultūros paveldo komisija (toliau – Valstybinė

komisija), kuri yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo

valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais. Užuot pradėjęs vykdyti savo tiesiogines

pareigas, 2017 metų liepą Departamentas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą

prašydamas panaikinti Valstybinės komisijos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą nepritarti jo

2016 m. veiklos ataskaitai.

Skunde teismui Departamentas teigia, neva šis Valstybinės komisijos sprendimas

pablogino jo dalykinę reputaciją, sumenkino pasitikėjimą visuomenės akyse ir pažeidė teisę būti

objektyviai įvertintam bei tinkamai informuotam apie priimtus administracinius sprendimus.

http://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2017/07/13/statybos-inspekcija-kreipesi-i-stt–kaltina-

savo-darbuotojus-padejus-misionieriu-namams#ixzz4oYZV65XA

http://lietuvos.link/aplinkos-ir-paveldo-saugojimo-sajudis-reikalauja-kpd-vadovu-atsakomybes-ir-

skubios-vilniaus-traku-ir-kursiu-nerijos-kulturinio-krastovaizdzio-apsaugos/

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/vilniaus-tarybos-

nariui-eme-nebesisekti-skandalingos-statybos-pakibo-ant-plauko-973-783768

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kulturos-paveldo-departamentas-del-nepritarimo-ju-

ataskaitai-kreipesi-i-teisma-56-825596.

Esame įsitikinę, kad visuomenės pasitikėjimą Departamentas prarado ne dėl Valstybinės

komisijos sprendimo, bet dėl savo skandalingos veiklos, jau padariusios ir toliau darančios

didelę žalą kultūros paveldo vertybėms, o pastarąjį Departamento kreipimąsi į teismą vertiname

kaip dar vieną tokios degradacijos liudijimą.

Viešą konfliktą tiek su visuomene, tiek su kitomis valstybės institucijomis išprovokavusi

Departamento veikla kelia klausimus, kurie adresuotini tiesiogiai Jums, gerbiama kultūros

ministre: ar Jūs tokią situaciją vertinate kaip toleruotiną ir nereikalaujančią jokių sprendimų? Ar

normalu, kad Departamentas turi laiko bylinėtis dėl savo „dalykinės reputacijos”, bet ne dėl visų

mūsų akyse naikinamo Vilniaus senamiesčio išsaugojimo? Ar normalu, kad iki šiol taip ir nėra

parengtas Vilniaus senamiesčio apsaugą turėjęs užtikrinti tvarkymo planas, kad net ir tokiai

iškiliai kultūros vertybei kaip Misionierių ansamblis nėra nustatytos jokios apsaugos zonos, kad

jo teritorijoje vykstant statyboms Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. Karčiauskas

nemato jokių pažeidimų, o Departamento direktorė D. Varnaitė – tiesiog tyli?

Dar vienas tiesiogiai Jums adresuotinas klausimas – ar Jus tenkina viceministro

R.Augustinavičiaus veikla, kuruojant kultūros paveldo apsaugos sritį? Mūsų vertinimu,

R.Augustinavičius nenuveikė nieko, kad būtų padėta iš esmės spręsti plika akimi matomas

paveldosaugos problemas, atvirkščiai – savo neveikimu dangsto ydingus Departamento

sprendimus ir taip dar labiau skatina šios institucijos degradavimą. Manome, kad tokia

R.Augustinavičiaus pozicija yra dėsninga ir nulemta jo, kaip buvusio Departamento direktorės

D. Varnaitės pavaldinio, Departamento Kontrolės skyriaus vedėjo, patirties – šiuo atveju ši

patirtis, tampriai susiejusi viceministrą su Departamentu, yra neigiamas veiksnys, neleidžiantis

jam objektyviai įvertinti šios institucijos problemų ir inicijuoti būtinus pokyčius.

Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, prašome:

1. Pareikšti savo oficialią Lietuvos Respublikos kultūros ministrės poziciją dėl šiame

kreipimesi išdėstytų dalykų bei informuoti visuomenę apie tai, kaip ketinate keisti ar tobulinti

Departamento vykdomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo

ir organizavimo funkcijas;

2. Inicijuoti diskusiją su paveldu besirūpinančiomis visuomeninėmis organizacijomis,

kviečiant į ją ir Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovus, dėl tolesnės Lietuvos paveldo

politikos ir konkrečių šiuo metu neatidėliotinų paveldosaugos problemų.

PRIDEDAMA:

1. 2017-06-16 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašto Nr. 2D-8540 „Dėl

informacijos pateikimo ir galimos žalos įvertinimo“ kopija;

2. 2017-07-21 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašto Nr. (11.13)2-

1699 „Dėl informacijos pateikimo ir galimos žalos įvertinimo“ kopija.

Lina Leparskienė, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio vadovė

El.p.: info@apss.lt; Tel.: 8 656 58394

Facebook komentarai