skip to Main Content

Vilniaus mero R.Šimašiaus komanda nuo 2014 m. nuodijo Vilniaus gyventojus – bauda 7,5 mln. eurų

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informavo, kad baigė UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo, deklaravimo už 2014–2018 m. teisingumo.

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ per 2014–2018 m. iš nuotekų valyklų su ūkio buities ir gamybinėmis nuotekomis be leidimo į aplinką leido teršalus – ftalatus. Už nedeklaruotą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, išleistą be teisės aktais nustatyta tvarka išduoto leidimo, bendrovei už 2014–2018 m. mokestinius laikotarpius apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, iš viso – 7 561 902 Eur.

Matyt, kad Vilniaus meras Šimašius, sužinojęs apie gręsiantį sprendimą, ir nusprendė šį skandalą užgesinti kitu – „open beach“ Vilniaus centre.

Kaip žinia, Vilniaus meru Remigijus Šimašius tapo 2015 m., ir tada į „Vilniaus vandenų“ valdybą buvo komandiruoti jaunieji liberalai, kuriuos jaunasis meras pavadino „nepriklausomais“ ir „profesionalais“.

Jaunieji liberalai kaip visada apsivogė

Deja, jaunieji liberalai elgėsi taip, kaip visada – puolė vogti miesto turtą. T.y. „Vilniaus vandenims“ priklausęs pastatas Vilniaus senamiestyje Dominikonų g. 9, 11 (nuotr. viršuje) , naudotas kaip įmonės būstinė, buvo parduotas už grašius, t.y. pavogtas. Itin juokinga, kad parduodant pastatą, net nebuvo inventorizuota 700 m. metrų pastato palėpė – t.y. pastatas parduotas lyg be palėpės. Prokuratūra, kaip visuomet, pradėta tyrimą dėl milijonų eurų vertės miesto turto vagystės nutraukė.

Paaiškėjus, kad jaunieji liberalai ir vėl apsivogė, 2017 m. buvo priversti atsistatydinti trys UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos nariai, sąlyginai vadinami nepriklausomais ir generalinis direktorius. Dar vienas „nepriklausomas” valdybos narys Stebėtojų tarybos buvo atstatydintas anksčiau.

Apie visą šį skandalą papasakojo Vilniaus tarybos narys, „zuokininkas“ K. Nėnius : „bendrovės Valdybą sudaro septyni nariai, iš kurių keturi buvo „nepriklausomi“, kiti trys Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių paskirti. Prieš atsistatydindamas bendrovės vadovas padarė viešą pranešimą apie puikius įmonės veiklos rezultatus, kurie buvo pasiekti jiems vadovaujant. Tuo tarpu meras Remigijus Šimašius viešai apkaltino mane, esą ,,nepriklausomi” valdybos nariai atsistatydino dėl opozicijos spaudimo, konkrečiai paminėdamas mano, kaip Antikorupcinės komisijos pirmininko pavardę. Todėl jaučiu pareigą visuomenei paaiškinti apie Vilniaus miesto savivaldybės Antikorupcinės komisijos sprendimus ir, ką gi gero nuveikė ,,nepriklausoma’’ valdyba ir jos nariai bei įmonės vadovas. Paaiškinsiu vadovaudamasis dokumentais ir faktais, o ne skambiomis spaudos pranešimų frazėmis.

Pirma – meras Remigijus Šimašius neturėtų klaidinti visuomenės kaltindamas opoziciją spaudimu UAB „Vilniaus vandenys“ nepriklausomiems valdybos nariams ir jau buvusiam įmonės vadovui. Priminsiu, Vilniaus miesto tarybos Antikorupcinė komisija sudaroma Tarybos sprendimu ir ją ,šiuo metu, sudaro 10 narių, po vieną nuo kiekvienos frakcijos ir 3 visuomenės atstovai. Suprantama, komisijoje dominuoja valdančiosios daugumos atstovai. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės administracijos, pabrėšiu- savivaldybės administracijos ir “Vilniaus vandenų” vadovybės pateiktus dokumentus ir informaciją, priėmė sprendimą, dėl galimo neskaidraus bendrovės pastato Dominikonų g.9,11, Vilniaus senamiestyje, pardavimo, kreiptis į prokuratūrą.

Antra – priimdama sprendimą komisija vadovavosi pateiktais dokumentais ir užfiksuotais teisės aktų bei galiojančių tvarkų pažeidimais, kuriuos pateikė savivaldybės administracija, bei ekonomine sprendimų priėmimo logika. Matyt, niekas nesiginčys, kad įstatymus reikia vykdyti, taip pat ir „nepriklausomi“ valdybos nariai turi vadovautis akcininko patvirtinta sprendimų priėmimo tvarka.

Aptikti šie pagrindiniai pažeidimai parduodant pastatą:

  1. Nebuvo atliktas pastato nepriklausomas vertės įvertinimas, o tai yra grubus teisės akto ir Vilniaus miesto tvarkų pažeidimas,
  2. negautas akcininko pritarimas parduoti pastatą, kaip tą numato tuo metu galiojusi Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojamų uždarųjų akcinių bendrovių turto pardavimo tvarka.
  3. nebuvo inventorizuotos visos patalpos taip sumažinant parduodamą plotą, t.y., parduodant pastatą nebuvo inventorizuota virš 700 kv.m. palėpė.
  4. ,,aukcione’’, sąlyginai taip galima pavadinti įvykusį pardavimą, dalyvavo tik vienas pirkėjas ir nupirko pastatą už pradinę kainą, tuo tarpu visi kiti dalyviai prieš „aukcioną“ atsiėmė savo paraiškas dalyvauti jame. Pavyzdžiui, vienas dalyvis vakare sumokėjo 30 000 eurų dalyvio įnašą, tuo tarpu jau kitą rytą pateikė prašymą dėl atsisakymo dalyvauti aukcione bei prašymą grąžinti pradinį įnašą.

Vertinant visas šias aplinkybes, pagrįstų abejonių kelia parduoto pastato kaina, ar ji atitinka rinkos vertę. Priminsiu, pastatas yra labai geroje Vilniaus Senamiesčio vietoje, gerai įrengtas ir eksploatuojamas, jį galima iš karto nuomoti ir gauti nuomos pajamas be jokių papildomų investicijų. Nebuvo jokio poreikio skubotam pardavimui. Už parduoto pastato 1 kv.m. faktiškai gauta tik 1100 eurų, t.y., vidutiniškai trečdaliu pigiau nei pati savivaldybė privatizuoja analogiško lygio patalpas. Trečia – priminsiu, pati Vilniaus miesto savivaldybė aukciono būdu privatizuoja net prastesnes patalpas ženkliai brangiau ir tą daro be samdomų tarpininkų pagalbos, kuriems, beje, UAB „Vilniaus vandenys“ už konsultacijas sumokėjo 57 000 eurų. Pavyzdžiui- kaimynystėje, Universiteto g., Vilniaus savivaldybė pardavė prasčiau prižiūrėtas patalpas, kurių plotas 1210 kv.m., po 1372 Eur už 1 kv.m. Net 2003 metais Vilniaus miesto savivaldybė privatizuodavo patalpas ženkliai brangiau: pvz. Gedimino pr. 14, plotas 1542 kv.m., paminklinis pastato režimas, 1 kv.m. kaina 2067 eurai, ir vieneri metai galimybė nemokamai naudotis patalpomis.

Šiuos pažeidimus patvirtino ir Vilniaus miesto Kontrolės ir audito tarnyba, kurios ataskaita buvo pateikta merui dieną prieš atsistatydinant „nepriklausomiems’’ valdybos nariams. Tiesa, meras savo komentare to nepaminėjo. Ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad turto padavimo procesas stokoja skaidrumo ir nustatytų reikalavimų laikymosi.

Toliau apžvelgsiu kitus faktus apie gerą „nepriklausomos valdybos“ ir direktoriaus darbą. Suprantama, kad į valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą būtina įtraukti nuo politikų ir tarpusavyje nepriklausomus visuomenės atstovus – valdybos narius, išmanančius įmonių valdymą, verslo logiką, turinčius gerą reputaciją ir patirtį, suvokiančius viešą interesą ir veiklos skaidrumo principus. Tačiau, turiu pabrėžti, UAB „Vilniaus vandenys“ atveju ši pažangi praktika panaudota nevykusiai. “Nepriklausomi” valdybos nariai ir įmonės vadovas iš tiesų nebuvo nepriklausomi. Tai parodo ir jų visų atsistatydinimas. Pagal Antikorupcijos komisijai pateiktą 2017 m. balandžio 14 d. Vilniaus administracijos raštą visi tariamai ,,nepriklausomi’’ valdybos nariai buvo daug metų tarpusavyje susiję verslo ar pavaldumo ryšiais. Rašte teigiama, kad visus nepriklausomus narius ir įmonės direktorių parinko vienas asmuo, UAB „Vilniaus vandenys“ Valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas. Jau šis Valdybos parinkimo procesas pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nustatytą tvarką ir principus. Meras R. Šimašius kažkodėl apie tai savo komentaruose vėlgi neužsiminė.

Turiu pažymėti, kad ilgą laiką Valdybos ,,nepriklausomu’’ nariu buvo Liberalų sąjūdžio atstovas, kuris tuo pačiu metu buvo ir įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau VVT) direktoriumi. Po kilusio skandalo dėl neskaidraus autobusų pirkimo VVT direktorius Gintaras Maželis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, teisiasi su miestu ir siekia gauti 50 000 eurų išeitinę kompensaciją už metų darbą. Tačiau G.Maželis liko UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos ,,nepriklausomu’’ nariu. Ir merui R. Šimašiui tai nekliuvo, kol pati Stebėtojų taryba nesiėmė veiksmų. ,,Nepriklausomi’’ valdybos nariai turi būti nepriklausomi ne tik nuo politikų. Nepriklausomumo sąvoka yra ženkliai platesnė. Deja, bet jau dviejose Vilniaus miesto įmonėse, t. y., „Vilniaus vandenys“ ir „Vilniaus viešasis transportas“, šie principai buvo pažeisti ir pagal darbo metodus labiau priminė galimą įmonių užvaldymą. Dabar apie atsistatydinusios ,,Pokyčių komandos’’, taip save įvardino jau buvę ,,nepriklausomi’’ valdybos nariai ir generalinis direktorius, darbo nuopelnus, kuriais ne kartą viešai gyrėsi ir meras R. Šimašius. Bėda, kad meras siaurai suvokia savo pareigas, nesigilina į detales, – tai neleidžia suvokti esmės. Jis rūpinasi savo įvaizdžiu, todėl užsiima tik viešųjų ryšių tarnybos pateiktų spaudos pranešimų įgarsinimu.

Pirmas teiginys –UAB „Vilniaus vandenys“’ 2015 m. turėjo 7.3 mln. eurų nuostolį, o 2016 m. stebuklingai jau deklaravo 19.9 mln. eurų pelną. Skamba tiesiog puikiai ir tinka politiniams pareiškimams. Pažiūrėkime, iš kur toks pelnas atsirado. Priminsiu, įmonės metinė apyvarta 2015 metais buvo beveik 40,2 mln. eurų, o 2016 m. 40, 3 mln. eurų. Pažymėsiu, kad per šį laikotarpį pagal įmonės pateiktas ataskaitas pardavimo pajamos padidėjo tik 0,12 proc. Vartotojų skaičius paaugo nežymiai (prie to dar grįšime), parduodamo vandens kiekis net sumažėjo. Tai kaip galima gauti beveik 20 mln. eurų pelną, kai įmonės apyvarta yra ir liko ta pati – 40 mln. eurų. Atsakymas paprastas tiems, kurie gerai išmano žaidimus su balanso skaičiais. Ir čia, neabejotina, ,,nepriklausomi’’ valdybos nariai turi didelę patirtį, nes dirbo bankuose, vadovavo liūdnai pagarsėjusiame valstybinės įmonės Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavime, kur žaisdami balanso skaičiais sugebėjo iš įmonės per kelis metus išsimokėti šešis šimtus milijonų dividendų. Tai liūdnai pagarsėjusi NDX įstorija, apie kurią google paieškoje rasite daug informacijos.

Ką padarė ,,nepriklausoma’’ valdyba? UAB „Vilniaus vandenys“ 2015 m. balanse ,,Vilniaus energijos’’ 15.4 mln. eurų skolą parodė kaip beviltišką ir tos sumos apimtimi padidino įmonės nuostolį. 2016 m. UAB ,,Vilniaus energija’’ grąžino skolą ir taip UAB ,,Vilniaus vandenys’’ staiga tapo labai pelningi. O įmonės direktorius, pažeisdamas galiojančią tvarką ir nelaukdamas valdybos sprendimo išsimokėjo sau 27 000 eurų premiją! Ir meras, ir ,,nepriklausoma’’ valdyba galėjo garsiai girtis, kaip greitai nuostolinga įmonė ,,Vilniaus vandenys’’ tapo labai pelninga. Skaičiai įspūdingi, o žmonės nesigilina į detales. Tačiau faktas vienas, UAB ,,Vilniaus energija’’ skola niekada nebuvo beviltiška.

Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas po Konstitucinio teismo sprendimo 2016 m. padidėjo beveik 50 mln. eurų. Miestas pradėjo dengti skolą UAB „Vilniaus energija“, ši atsiskaitė su bendrove „Vilniaus vandenys“. Žinant šias aplinkybes, toks žaidimas su balanso eilutėmis yra negražus ne tik prieš akcininką, bet ir prieš visuomenę. Ir tai jau primena politikavimą ar senas Vakarų skirstomųjų tinklų istorijas. -antras teiginys –UAB „Vilniaus vandenys“ sumažino vandens kainą 20 proc. Taip, tai faktas, tik koks čia ,,nepriklausomos’’ valdybos ir direktoriaus nuopelnas? Deja, labai nedidelis. Kas bent kiek domisi vandens ir nuotekų kainos formavimo metodika, kuri detaliai aprašyta įstatymais ar vyriausybės sprendimais, žino, kad kainą nustato Valstybinė Kainų ir Energetikos Kontrolės Komisija (Toliaus VKEKK).

VKEKK dar 2014 metais patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“ vandens ir nuotekų tarifą, į kurį buvo įskaičiuotos planuojamos investicijos ir ES paramos kofinansavimui reikalinga dalis. Kitaip tariant, bendrovė iš anksto rinko iš vartotojų dalį lėšų ir kaupė ateities investicijoms. Po 5 metų buvo įvertinta, kiek investicijų buvo padaryta pagal VKEKK ir įmonės patvirtintą investicijų planą, už kokią kainą ir suvestas balansas. Atsirado skirtumas, tarp UAB “Vilniau svandenys” realiai atliktų investicijų ir surinktų lėšų iš gyventojų. Tai tapo pagrindu gerokai sumažinti vandens ir nuotekų tarifą, per kurį kompensuojama vartotojams permokėta dalis investicijoms. Tokia kainos nustatymo metodika. Papildomai įmonės Valdyba ir direktorius pasiūlė VKEKK komisijai neįtraukti į tarifą būtinų lėšų investicijoms ES 2014-2020 paramos konfinansavimui, nes nuspręsta konfinansavimui reikalingas lėšas skolintis iš banko. Ir tik atlikus investicijas, peržiūrint vandens ir nuotekų tarifą įtraukti kompensavimui reikalingą sumą. Kitaip tariant, po kokių 3-4 metų vandens ir nuotekų tarifas turėtų ženkliai padidėti. Tikra politinė bomba ateities Tarybai, kai reikės didinti vandens kainą apie 2020-uosius metus, nors jos padidėjimas nulemtas ne to laikotarpio valdžios sprendimais, o užprogramuotas dabar, t.y. 2017 m. Teisingumo labui, turiu paminėti, kad naujam kainos tarifui įtakos, nors ir neženklios, turėjo ir dabartinės įmonės vadovybės sprendimai, tai yra sumažintas darbuotojų skaičius ir taip sutaupyta 2016 m. daugiau nei 500 000 eurų darbo užmokesčio bei peržiūrėtos paslaugų teikimo sutartys (pvz. dumblo šalinimo), taip mažinat įmonės išlaidas.

Galima daugiau ir giliau analizuoti UAB ,,Vilniaus vandenys’’ veiklą ir ataskaitas, ne spaudos pranešimus, kuriuos skaito ir įgarsina Vilniaus meras R. Šimašius. Tiesiog norėtųsi dalykiškos diskusijos, o ne viešųjų ryšių akcijų, nes būtent tai diskredituoja nepriklausomų valdybos narių darbą. Pabaigoje turiu paminėti ir iššūkius, kurie laukia UAB „Vilniaus vandenys“ naujųjų vadovų. Per laikotarpį nuo 2015 iki dabar buvo mažai skiriama dėmesio naujų vartotojų pajungimui, nors tinklai buvo nutiesti. Dėl to Aplinkos ministerija grasina 4 mln. eurų bauda, kurią turėtų apmokėti UAB „Vilniaus vandenys“. Apie šią galimą baudą įmonės vadovai buvo informuoti dar birželio mėnesį. Kitos savivaldybės gana sėkmingai tvarkosi. Nors sveikintinas darbuotojų sumažinimas, tačiau buvo atleista daug gerų kvalifikuotų (kartu ir brangesnių) specialistų ir inžinierių, dėl ko pradėjo daugėti avarijų miesto vandens ir nuotekų tinkluose, ne išimtis ir praėjusių metų sprendimas avarijos metu išleisti didelį kiekį nuotekų į Nerį. Neabejotina, kad dalį žalos turės apmokėti arba Vilniaus miesto savivaldybė, arba „Vilniaus vandenų“ įmonė. Tiesiog neliko darbuotojų, kurie turėjo dirbti su naujų vartotojų prijungimu, dėl ko dabar ir gręsia įmonei milijoninės baudos.

Štai tikrosios priežastys, kodėl traukiasi ,,nepriklausomi’’ valdybos nariai ir direktorius, o ne todėl, kad jau viskas padaryta. Visi žino, kad ūkinėje veikloje kaip ir gyvenime nėra situacijų, kada viskas jau padaryta…

 

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) už Šimašiaus komandos Vilniaus nuodijimą skyrė „Vilniaus vandenims“ 7,5 mln. eurų baudą

 

AAD direktorė Olga Vėbrienė atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerija dar 2014 m. pakeitė Nuotekų tvarkymo reglamentą, kuriame nurodyta, kad ftalatai nustatyti kaip prioritetinės pavojingos medžiagos, kurių išleidimas su nuotekomis turi būti nutrauktas iki 2033-iųjų.

„Tad nuo 2014 m. išleisti į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingųjų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Paprastai tariant, vandentvarkos įmonės, nustačiusios, kad jų nuotekose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų turėjo pasikeisti taršos leidimą ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir šias medžiagas įsirašyti į leidimus bei neviršyti nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos“, – pabrėžė O. Vėbrienė.

Kaip pastebi AAD vadovė, „Vilniaus vandenys“, turėdami žinybinę laboratoriją, privalo atlikti tyrimus, monitoringą ir stebėti laboratorinius duomenis, bet daugiau nei šešerius metus nesiėmė jokių veiksmų, kad į taršos prevencijos kontrolės leidimą būtų įtraukti ftalatai.

„Laikantis leidime teršalų išleidimo iš nuotekų valyklos į aplinką sąlygų ir kontroliuojant į centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą savo nuotekas išleidžiančius abonentus, pradėtų veikti principas, kad už taršą moka tiesioginis teršėjas. Tad kontroliuojant gamybines nuotekas į nuotekų surinkimo sistemą išleidžiančius abonentus, pagal sutartinius įsipareigojimus šie abonentai turėtų atlyginti „Vilniaus vandenims“ už sutartyje nenumatytus arba didžiausias leidžiamas koncentracijas viršijančius teršalus“, – papildė AAD direktorė O. Vėbrienė.

Ftalatai – visame pasaulyje aktuali problema. Nors Lietuvos vandentvarkos įmonės teigia, kad Europoje nėra technologinių galimybių ftalatų pašalinimui iš nuotekų, tačiau daugelis Vakarų Europos valstybių šiai problemai spręsti jau dabar pasitelkia modernias technologijas ir skiria milijonines investicijas. AAD konsultavosi su aplinkos apsaugos problemas nagrinėjančiais  Lietuvos mokslininkais – jų nuomone, ftalatams pašalinti iš nuotekų yra sukurta technologinių sprendimų, tik į juos reikia investuoti.

Gyventojams primename, kad ftalatai, kurių rasta iš nuotekų valyklų išleistuose teršaluose, – dirbtinės priemaišos, beveik visada naudojamos PVC plastikuose kaip minkštikliai. Kadangi jie nėra smarkiai įsitvirtinę plastike, todėl nesunkiai patenka į aplinką per visą daikto naudojimo laikotarpį.

Moksliniai tyrimai rodo, kad šis silpnas sintetinis estrogenas siejamas su daugybe ligų: įvairių rūšių vėžiu, diabetu, rezistencija insulinui, širdies ir kraujagyslių ligomis, nevaisingumu, persileidimu, antsvoriu, skydliaukės problemomis, taip pat paskatina uždegiminius procesus, galinčius sukelti sunkias žarnyno ligas. Vaikams ftalatai gali sukelti astmą ir yra ypač pavojingi nėščioms moterims, nes net maža jų dozė kenkia vaisiaus vystymuisi.

 

 

This Post Has 0 Comments

Parašykite komentarą

Back To Top