skip to Main Content

Vilniaus knygų mugė: keliaujantiems po Lietuvą – kauniečių mokslininkų žinynai

 

Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros docentė Junona Almonaitienė kartu su istoriku Vyteniu Almonaičiu kiekvienais metais keliauja po Lietuvą ir leidžia pažintines knygas, vadinamas „keliautojo žinynais“. Vilniaus knygų mugėje, kuri vyks vasario 25-28 d., bus pristatyta naujausia mokslininkų knyga „Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas“, kviečianti į Mažąją Lietuvą. Pernai į mugę bendraautoriai vyko su žemaičių žemes aprašančia knyga „Šiaurės Karšuva“.

 

KTU docentės J. Almonaitienės paprašėme plačiau papasakoti apie keliautojo žinynus ir tai, kas skatina rašyti būtent tokias knygas.

 

– Visos Jūsų knygos – tai istorijos ir kultūros paveldo, o kartu ir mokslo populiarinimo leidiniai. Esate psichologė, kas jus skatina domėtis šiais dalykais?, – paklausėme J. Almonaitienės.

 

– Kaip psichologę, mane vis labiau domina asmenybės tapatumo, jo raidos problemos. Besigilindama į jas, supratau, kad susvetimėję su savo aplinka, istorija netenkame dalies tapatumo. Kolega britų psichologas Rogeris Smith‘as teigia, kad žmonės, išmanantys istoriją, gyvena visavertiškiau.

 

Aš pridėčiau, kad mūsų kasdienė aplinka, tarkime, kultūros paminklai, tuomet tarsi įgyja „3D vaizdą“: mes juos regim ne tik kaip „čia ir dabar“ gyvą dekoraciją, bet „matome“, kas ir kaip čia anksčiau buvo, o kartu – kas ateity gali būti, jei, tarkim, mes ne „aklai“ pritaikysim ją šiandienai, o su tam tikra idėja ir žinodami istorinį kontekstą. Tai atveria erdves kūrybai, „maitina“ vaizduotę.

 

֪– Ar apie tai kalbate per paskaitas studentams?

 

– Per paskaitas laikausi kurso aprašo, programos. Dėstydama temas apie tapatumą, jo formavimąsi – taip. Su smalsiais studentais, radusiais apie mūsų knygas informacijos internete, pasikalbame ir neformaliai, po paskaitų.

 

– Kas juos labiausiai domina?

 

– Dažniausiai visi susidomi tada, kai knygose rašoma apie jų gimtąsias ar gerai pažįstamas vietas: „Aš gyvenu Kauno Senamiesty, ir net nežinojau, kad…“, „Aš iš Tauragės, bet niekad net nepagalvojau…“ ir t. t.

 

– Ką nežinomo galima atrasti Kauno Senamiestyje?

 

– Yra vietų, pro kurias kasdien praeiname ir net nebandome jomis pasidomėti. Man pačiai netikėtas atradimas – Benediktinių vienuolynas ir šv. Mikalojaus bažnyčia, puošta įspūdingais vitražais, tinkliniais ir krištoliniais skliautais.

 

Ne visi mokslininkų darbai greit pasiekia plačiąją visuomenę, tad pateikiame naujienų ir iš jų „daržo“. Štai „Kauno Senamiestyje“ pristatytas naujas Vytenio Almonaičio tyrimas apie Nemuno ir Neries santakoje kryžiuočių 1384 metais pastatytą Marienverderio pilį.

 

Knygose stengiamės pateikti mokslininkų pripažintas, kiek įmanoma nuo įvairiausių mitų „apvalytas“ žinias, ir jau vien tai ne vienam būna savotiškas atradimas.

 

– Kauno Senamiesčiu turbūt domisi ne tik kauniečiai?

 

– Žinoma, ne. Tiesa, retai, bet tenka išgirsti komentarų: „Kaunas mūsų nedomina“. Potekstėje – Kauno ir kauniečių stereotipai, su kuriais nepadiskutuosi. Tačiau, pavyzdžiui, „Tripadvisor“ tinklalapyje Kauno Senamiestis vertinamas tikrai neblogai.

 

– Ar neketinate išleisti šio vadovo angliškai?

 

– Tokią galimybę svarstome.

 

Pristatys naujausias knygas

 

Vytenio ir Junonos Almonaičių knygos „Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas“ pristatymas vyks vasario 27 d. 11 val.

 

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje knygų mugėje naujausias knygas pristatys ir leidykla KTU „Technologija“. Vasario 25 d. 15 val. bus pristatyta Ryčio Ambrazevičiaus ir Astos Leskauskaitės monografija „Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas“. 14 val. leidyklos KTU „Technologija“ vadovė Inga Garbačiauskienė dalyvaus diskusijoje „Ar tikrai akademinė leidyba – tik paslauga?“.

 

Vasario 26 d. 12 val. – Aistės Balžekienės, Algio Krupavičiaus, Algio Junevičiaus, Eglės Butkevičienės, Justinos Ražanauskaitės mokslo studija „Europos Sąjungos piliečių teisės: požiūriai ir patirtys“, 13 val. – Rositos Lekavičienės ir Dalios Antinienės monografija „Emocinis intelektas: Lietuvos jaunimo tyrimas“, 17 val. – Liucijaus Dringelio, Evaldo Ramanausko, Nijolės Steponaitytės mokslo studija „Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų erdvinės struktūros savitumo nustatymas ir jo išsaugojimas“ pristatymas.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: EGLĖ ŠLIURPAITĖ, KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

 

Facebook komentarai
Back To Top