skip to Main Content

 

                                                           

 

Šiandien,  (t. y. balandžio 5 d. 13,30 val.) Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama byla tiesiogiai susijusi su Lietunos arbitražo teismu ir stambaus mąsto korupcija (įrodoma 413.426,95 EUR Lietuvos apvogimo afera). Visus suinteresuotus kviečiame dalyvauti tame teismo posėdyje. Kartu prisegama su ta byla susijusi informacija.

Pagarbiai,  doc. dr. Juozas  Šatas 

 

 

VILNIAUS  APYGARDOS  TEISMO  PIRMININKEI                           TEISĖJAI p. LORETAI BRAŽDIENEI (ASMENIŠKAI)                         

Lietuvos arbitražo asociacija (LAA),                                                         Reg. Nr.4/18, 2018-03-27                                  VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis                                                                                                            komercinis arbitražas (VšĮ VTNKA)                                                                                                    Gedimino pr. Nr.64 – 63, LT-01111 Vilnius 

                                                      PAREIŠKIMAS – PRAŠYMAS                                                                  –                                                              (Atviras laiškas Nr. 4)                                                                                                                                                                                          

   dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime ir to teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartyje (civ. byla Nr. e2-34803-868/2017) įteisintų nuostatų atitikties įstatyminiams  protingumo, teisingumo ir sąžiningumo (geros moralės) principams TEISINIO ĮVERTINIMO

VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (trumpinant – VšĮ VTNKA) steigėja  ir dalininkė yra Lietuvos arbitražo asociacija (LAA), kurios nariais šiuo metu yra 67 Lietuvos piliečiai ir 66 įvairių užsienio šalių specialistai – LAA rekomenduojami arbitrai ir mediatoriai (išsamų jų sąrašą žr. jungtinėje LAA ir VšĮ VTNKA svetainėje  www.vilniausarbitrazas.lt ). Žinoma, kad šių metų vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismui  įteiktos civ. bylos Nr. e2A-1441/2018 nagrinėjimui dar nepaskirtas net teisėjas, o išnagrinėti ją numatoma tik „per metus“. Tuo tarpu, vykdant LAA Įstatų 7.2 punkto reikalavimą po mėnesio šaukiamam metiniam LAA Visuotiniam narių susirinkimui  turi būti (kaip tai nustatyta LAA Įstatų 3.9 p. ir 4.3.7 p.) visiems Asociacijos nariams pateikta išsami informacija apie  LAA Valdybos ir VšĮ VTNKA veiklą ir finansinę  būklę (įskaitant ir apie pastarajai iškeltas valstybiniuose teismuose bylas). LAA  nariai (ypač užsienyje reziduojantys jos rekomenduojami arbitrai) pageidauja žinoti apie Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos p. Vandos Višnevskos  išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-34803-868/2017, jos sukurtą ir įteisintą tarptautinėje teisminėje praktikoje nežinomą teisminį precedentą (novaciją), pagal kurį ji pati suteikė sau teisę patenkinti jos vienalaikių studijų VU Teisės fakultete kolegės advokatės Beatos Vilienės pavedimą, nutarė patraukti  aukščiau įvardintą nuolatinio  arbitražo instituciją teisminei atsakomybei, areštuoti tos institucijos AB SEB banke laikomas lėšas bei priteisti minėtos savo kolegės ir jos atstovaujamos UAB „Aukštaitijos vandenys“ naudai 28 823,68 Eur. Kadangi tą bylą Vilniaus apygardos teisme numatoma išnagrinėti ne anksčiau, kaip  „per metus“, o nepotistiniu („blato“) pagrindu teisėjos p. Vandos Višnevskos palaimintas VšĮ VTNKA sąskaitos banke areštas žlugdo tos arbitražo institucijos veiklą, labai prašome Jus, gerb. Teismo pirmininke, įmanomai greičiau išspręsti bent tos sąskaitos banke arešto teisėtumo klausimą. Kartu prašome Jūsų teisinio įvertinimo teisėjos p. V. Višnevskos, apskritai, kompetencijos klausimą nagrinėti minėtą bylą ir jos priimtame sprendime ir nutartyje įteisintų nuostatų pagrįstumą ir teisėtumą žemiau nurodomų faktinių aplinkybių, teisės aktų ir sveikos (geros) moralės principų šviesoje.

Pirmiausiai, siekiant visiško aiškumo ir skaidrumo šioje byloje, būtina atkreipti Jūsų, gerb. Teismo pirmininke,  dėmesį į tai, kad pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (toliau – UNCITRAL) pavyzdinio įstatymo 11 str. ir analogišką to straipsnio nuostatą, perkeltą į Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 14 str. 2 d. (toliau – LR KAĮ) „Šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl arbitro ar arbitrų skyrimo tvarkos“, „Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie abu skiria trečią arbitrą – arbitražo teismo pirmininką“. Skrupolingai laikantis minėtuose teisės aktuose nustatytos arbitražo teismo sudarymo tvarkos,  UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinyje, įregistruotame VšĮ VTNKA sekretoriate 2014-10-28 d. (byla Nr.74-NKA/14) Ieškovas nurodo: „…prašome ginčui išspręsti šioje byloje skirti arbitrą Ziniuką Andrių, įrašytą į LAA patvirtintą rekomenduojamų arbitrų sąrašą. Vilniaus arbitražo pirmininką prašome paskirti trečiąjį arbitrą (arbitražo teismo pirmininku)“. Atsakovui (AB „Ekra“) atstovaujančios  ZETA LAW advokatų kontoros rašte, datuotame 2014-12-19 d., įrašyta: „Savo ruožtu, informuojame, kad ginčui arbitraže spręsti AB „Ekra“ arbitru skiria advokatą Renaldą Baliūtį, advokatų kontoros „Mikulskas, Baliūtis, Vasilionokas ir partneriai LAW&SUIT,…“. Ieškovo (UAB „Aukštaitijos vandenys“) paskirtam arbitrui A. Ziniukui pasiūlius, o Atsakovo (AB „Ekra“) paskirtam arbitrui R. Baliūčiui pritarus, trečiuoju arbitru (arbitražo teismo pirmininku) VšĮ VTNKA pirmininko nutartimi patvirtintas (pabrėžtina, ne paskirtas, o tik patvirtintas) advokatas Justas Jankauskas. Kadangi korupcinis gaivalas ir jo ginėjai išreiškė abejones dėl taip – pačių ginčo šalių bendru sutarimu sudaryto arbitražo teismo  kompetencijos nagrinėti šią bylą, LAA Valdyba būtų dėkinga Jums, gerb. Teismo Pirmininke, už Jūsų šiuo klausimu išsakytas pastabas.

 

 Turint galvoje, kad su trečiojo arbitro paskyrimu arbitražo teismo sudarymo stadija laikoma visiškai užbaigta, sulaukęs abiejų ginčo šalių pritarimo trečiuoju arbitru skirti advokatą J. Jankauską, VšĮ VTNKA pirmininkas,vadovaudamasis LAA NKA procedūros reglamento 18.4 p. ir 18.10 p. nuostatomis, savo 2014-12-30 d. nutartimi patvirtino aukščiau nurodytos sudėties pačių ginčo šalių sudarytą arbitražo teismą  ir įgaliojo jį pradėti bylos nagrinėjimo procedūrą. VšĮ VTNKA Sekretoriatas, savo ruožtu,  nedelsiant įvykdė NKA procedūros reglamento jam   9.4 p.  nustatytą prievolę, nedelsiant įteikė tam arbitražo teismui visiškai sukomplektuotą bylą Nr. 74-NKA/14. Pastarasis, nepaisydamas p. V. Stančiko organizuotų grasinimų ir šantažo akcijų (žr. priedus Nr. 2), pasipylusių vos prasidėjus bylos nagrinėjimo procedūrai, ramiai, vadovaudamasis  LR KAĮ, LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento ir ginčui išspręsti taikytinos teisės nuostatomis, skrupolingai išnagrinėjo minėtą bylą ir vieningai, visų trijų arbitrų 2015 m. spalio 20 d. priimtu baigtiniu sprendimu priteisė ieškovui UAB „Aukštaitijos vandenys“ naudai 413.426,95 EUR kompensaciją ir 875,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. y. daugiau nei pusę jo reikalautos nuostoliams kompensuoti sumos). Su šio galutinio (baigtinio) arbitražo teismo sprendimo priėmimu (suprantama, po įteikimo jo ginčo šalims, o bylos sugrąžinimo VšĮ VTNKA Sekretoriatui) visiškai užsibaigė tiek minėtos sudėties arbitražo teismo, tiek ir įstatymo (LR KAĮ 5 str. 3 d.) nustatytos procedūrą administravusios arbitražo institucijos jurisdikcijos galios. Visose civilizuotose (korupcinio gaivalo neįtakojamose) valstybėse arbitražo teismo sprendimas, priimtas dėl  išspręsto verslo ginčo, prilyginamas tos valstybės teismo sprendimui.  Tačiau šios bylos atveju, deja,  greitai tapo akivaizdu, kad toks (visiškai teisingas ir teisiškai pagrįstas) arbitražo teismo sprendimas niekam nereikalingas, kad net ieškovas neskuba juo pasinaudoti ir perimti jam priteistas lėšas, kad neskubėti tą daryti suinteresuota ir to kliento atstovė advokatė Beata Vilienė, kadangi šiuo atveju arbitražo teismo sprendimu siekta ne tiek išspręsti  ginčą, kiek pridengti  lėšų išplovimo operaciją. 

 

 Kadangi p. V. Stančikas sugebėjo įjungti į tą jo suregztą konkurento sulikvidavimo voratinklį ir kai kurias grandis iš savo nepotistinio klano –   LAT teisėją p. Dalią Vasarienę, LR Generalinės prokuratūros prokurorę p. Silvą Mickutę, kurios, neabejotinai, žinodamos apie to pono sukčiavimus, įvykdytus vos įsėdus jam į Aplinkos viceministro, atsakingo už ES struktūrinius fondus kėdę (iš kurios, kaip praradęs pasitikėjimą, su triukšmu išvytas teprasėdėjus jam  toje kėdėje vos vieną mėnesį ir kelioliką dienų), apie jo obstrukcijas Liberalų sąjungoje (iš kurios taip pat su triukšmu išvytas), taip pat žinodamos ir jo paties sąžiningą prisipažinimą, kad jis nesugeba veikti standartų (t. y. įstatymų, kitų teisės aktų) nustatyta tvarka,  kad, anot jo  prisistatymo svetainėje www.zetalaw.lt: „Veikiame nestandartiškai, ieškome originalių sprendimų ir galvojame kitaip“,  „Visais atvejais randame ir įgyvendiname inovatyvius teisinius ir verslo sprendimus, kurie užtikrina Klientų teisinį saugumą bei aktyvią pagalbą klientams sudėtingiausiais momentais“, „Mes ieškome ir siūlome Jums tik ne tipinius Jūsų klausimų sprendimus, suprasdami, kad šiuolaikinėse situacijose laimi tik tie, kurie mąsto ir veikia nestandartiškai“ (kitaip sakant, žmogus pats atvirai pripažįsta, kad jis tesugeba ginti kliento interesus tik šuleriniais, užkulisiniais, neteisiniais metodais), vistik  abi  aukščiau įvardintos šalies teisėtvarką atstovaujančios pareigūnės stvėrėsi apginti kišenvagio lygmens šulerio „viešąjį“ interesą, o p. D. Vasarienė dar ir įteisinti milijonines (litais), šimtatūkstantines (eurais) išplaunamas lėšas, sunku taip jų saugomą „teisėtvarką“  pavadinti kitaip, kaip didelė Lietuvos nacionalinė tragedija. Visu balsu norisi šaukti – nesityčiokite ponai ir ponios iš Lietuvos teisėtvarkos, nepaverskite ją pajuokos objektu, liaukites kompromituoti mūsų Tėvynę  bent šiais jubiliejiniais jai metais! Bėdų ir grėsmių jai pakanka ir be jūsų šulerinių obstrukcijų.  Ta intencija manytina tikslinga  gerb. Apygardos teismui žinoti dar ir apie p. V. Stančiko ir jo įsteigto Lietuvos arbitražo teismo šulerines operacijas,  atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-01 d. Nutartyje (civ. byla Nr. e3K-3-387-421/2016) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-05 d. Nutartyje (civ. byla Nr. eA2-2-381/2017). Kaip tas šuleris šokdino verslininkus plačiai aprašyta taip pat  publikacijoje: „Virš Lietuvos arbitražo teismo kaupiasi debesys: tarp jo dalininkų – stambius verslininkus šokdinantis apsukruolis“ (žr. www.15min.lt, paskelbta 2017-04-10 d.). Apie kitas minėto advokataujančio sukčiaus  ir jo įsteigto Lietuvos arbitražo teismo machinacijas plačiai aprašyta publikacijose: „Lietuvos verslo konfederacija paprašė prokurorų imtis veiksmų, kad Lietuvos arbitražo teismas būtų pripažintas neteisėtai įsteigtu“ (žr. www.15min.lt, paskelbta 2017-04-10 d.),  „LAT: Lietuvos arbitražo teisme – nepriklausomumo trūkumas“ (žr. www.vz.lt, paskelbta 2016-09-05 d.)“,  “Lietuvos verslo konfederacija kyla į kovą prieš Lietuvos arbitražo teismą“ (žr. www.vz.lt, paskelbta 2017-04-03 d.),  „Verslas prašo valstybės įsikišimo – galimai neskaidrus arbitražas griauna (jau sugriovė – J. Š.) visą sistemą“ (žr. www.alfa.lt, paskelbta 2017-04-03 d.). Protaujančiam verslininkui (ypač užsienio partneriui) pakanka perskaityti internete vien tų publikacijų  pavadinimus (nesigilinant į jų turinį), kad  nekiltų jam jokio noro patikėti verslo ginčo sprendimo administravimo teisę bet kuriai Lietuvoje veikiančiai nuolatinio arbitražo institucijai!! Akivaizdi ir tos antireklamos išdava praktikoje – atsisakymas užsienio partnerių į sudaromus kontraktus įrašyti bet kurios (iš Lietuvoje veikiančių trijų arbitražo institucijų) rekomenduojamą arbitražinę išlygą. Advokataujantiems šuleriams, suprantama, naudingiau, kai jų klientų verslo ginčų sprendimo teisė deleguojama užsienio arbitražams, dargi neretai pagal Lietuvos įstatymus. Tačiau kiek ta neretai sąmoningai į kontraktus įveliama obstrukcija kenksminga Lietuvai ir jos ūkio subjektams tegali patvirtinti kasmet tam reikalui iššvaistyti milijonai. Apie  „ZETA LAW“ advokatų kontoros ir jos vadovo p. V. Stančiko įvairių Lietuvos teisėtvarkos žinybų šokdinimo akcijas, siekiant su jų pagalba imanomai greičiau sulikviduoti jo įsteigto Lietuvos arbitražo teismo konkurentą, plačiai aptarta LAA ATVIRAME LAIŠKE Nr.5. Šiame rašte pateikiama informacija, sietina tik su aukščiau nurodyta civ. byla Nr. e2A-1441/2018, inicijuota advokatų kontoros „AVIP“ advokatės Beatos Vilienės, siekiant jai palengvinti tam jos kolegai greičiau pasiekti jo tikslą – sulikviduoti VšĮ VTNKA ir tokiu būdu  atverti korupciniam gaivalui platesnes veiklai erdves per jo įsteigtą Lietuvos  arbitražo teismą. 

 

Laikome būtina atkreipti Jūsų, gerb. Teismo pirmininke, dėmesį į tai, kad civilizuotose (teisinėse) valstybėse arbitražinių teismų sprendimai, paprastai, pripažįstami galutiniais (baigtiniais) nuo jų priėmimo momento ir vykdytini nedelsiant arba per juose nustatytą terminą. Antai, LR KAĮ 41 str. 1 d. imperatyviai pasakyta: „Arbitražo teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas“. Nedelsiama arbitražo teismo sprendimo vykdymo sąlyga nustatyta taip pat  UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 35 str., UNCITRAL Arbitražo taisyklių (reglamento) 34 str. ir kituose tarptautinės teisės aktuose.   VšĮ VTNKA administruotas arbitražo teismas, pažodžiui atkartojęs minėtą  įstatyminę nuostatą  savo galutiniame (baigtiniame)  2015-10-20 d. priimtame sprendime pabrėžė: „Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas“. Taigi, turint galvoje  ir minėtų įstatymų, ir arbitražo teismo sprendimo imperatyvių nuostatų sąlygas, pastarasis ne tik įsigaliojo, bet ir galėjo būti pradėtas vykdyti 2015 metų spalio 20 d.  Tačiau, deja, nei ieškovas, nei jį  atstovavusi advokatė p. Beata Vilienė ištisus metus ir du mėnesius nieko nedarė, kantriai laukė kol pastarosios kolega p. V. Stančikas suras savo nepotistinių ryšių grandinėje reikiamą asmenį, įgalų išspręsti bylą jam reikiamu būdu. To laukiant, arbitražo teismo priteista ieškovo naudai 413.426,95 EUR kompensacija ir 875,00 EUR advokato paslaugoms apmokėti suma sąmoningai ir sėkmingai nebuvo perkeldinta į UAB „Aukštaitijos vandenys“ atsiskaitomąją sąskaitą banke. Jeigu advokatės B. Vilienės suinteresuotumas užvilkinti minėto arbitražo teismo sprendimo vykdymą nesunkiai nutuokiamas (jos bičiuliui p. V. Stančikui ilgokai nesisekė Lietuvos teisminėje sistemoje surasti asmenį, galintį (pagal užimamas pareigas) išspręsti svarbiausią jam klausimą – sulikviduoti VšĮ VTNKA), tai sunkiau  suvokiama kodėl ir pats minėtas ieškovas, turėdamas etatinių darbuotojų sudėtyje savo juriskonsultą, nieko nedarė, kad  būtų perkeltos į jo sąskaitą banke arbitražo teismo jam priteistos lėšos? LAA Valdyba ir šios organizacijos nariai norėtų žinoti autoritetingą Jūsų nuomonę ir šiuo klausimu. 

 

Po minėto ilgai (net metus ir du mėnesius) užtrukusio kankinančio laukimo p. V. Stančikui  pagaliau pavyko savo nepotistinių ryšių grandinėje surasti reikiamą asmenį –  jo studijų M. Romerio universitete metais buvusią prodekanę p. Dalią Vasarienę, tapusią vėliau ir  LAT teisėja. Ši ponia, suprantama, neišdrįso atsisakyti  padėti buvusiam auklėtiniui įgyvendinti jo svarbiausią tikslą – sulikviduoti korupcionieriams neįkandamą minėtą arbitražo instituciją. Taip, per pažintį (kaip anksčiau sakydavo „pagal blatą“) minėto apsukraus advokataujančio šulerio valia bei tai LAT teisėjai valstybės deleguotų galių dėka, Lietuvos  Respublikos teisinė sistema tapo užteršta šiais dviem teisinę galią turinčiais ir cinišką juodą melą įteisinančiais dokumentais: 1) Lietuvos Respublikos vardu  2016 m. gruodžio 20 d. priimta „galutine, neskundžiama ir įsiteisėjusia nuo priėmimo dienos“ LAT NUTARTIMI ir 2) tos pačios dienos LAT ATSKIRAJA NUTARTIMI. Pirmojoje nutartyje p. Dalia Vasarienė,  įteisinusi jai p. V. Stančiko padiktuotus VšĮ VTNKA šmeižiančius juodojo melo „perlus“, panaikino „Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 12 d. nutartį“ (kuria, beje, buvo patvirtintas 2015-10-20 d. priimto arbitražo teismo sprendimo  teisingumas ir pagrįstumas) ir nutarė perduoti „bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui“ (koks cinizmas, gerai jai žinant, kad jokio „pirmos instancijos teismo“ arbitražinėje justicijoje nėra). Neatsitiktinai toje Nutartyje nenurodyta kokiam (konkrečiai) teismui ta byla perduodama, taip, sąmoningai (dirbtinai) sukurta neapibrėžtumo (pato) situacija, sudaranti sąlygas minėtame UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinyje nurodytas lėšas perpumpuoti į reikiamas sąskaitas). Kitoje LAT teisėjos p. D. Vasarienės inicijuotoje ir Lietuvos Respublikos vardu įteisintoje ATSKIROJOJE NUTARTYJE atkartoti p. V. Stančiko jai padiktuoti VšĮ VTNKA šmeižiantys „argumentai“ ir nutarta: „Informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie galimą viešojo intereso pažeidimą, susijusį su viešosios įstaigos Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo veikla administruojant arbitražo procesus“. Taigi, taip (lengvai ir paprastai) šiuo atveju valstybės vardu jos aukščiausiosios Temidės sukurtas (įteisintas) šis teisminis precedentas, kuriuo vadovausis visi kiti šalies teismai.  Matant, kaip eilinis žulikėlis sėkmingai šokdina net aukščiausiąją šalies Temidę, kai sužinai, kad taip lengvai (rašytinio proceso tvarka), vien tik pagal reikiamai teisėjai korupcionieriaus padiktuotą šmeižtą, apšmeižtajam ne tik nieko nežinant, bet ir neturint jokios galimybės pateikti cinišką melą paneigiančius įrodymus, esi ne tik apkaltintas, bet ir faktiškai už akių nuteistas aukščiausiosios šalies teisminės instancijos neskundžiama nutartimi, negali nesuvokti kokioje teisinėje valstybėje gyveni ir kodėl kasdien tenka stebėti skaitlingais pulkais:

                                                                  „Sprunkančius brolius ir seses,

                                                                  Vis toliau ir toliau nuo gimtųjų namų,

                                                                  Nuo juos užauginusių motinų rankų,

                                                                  Nuo Tėvynę užgožtų grėsmių ir bėdų“

 

Kadangi, kaip žinoma,  p. D. Vasarienės vadovaujamos LAT teisėjų kolegijos 2016-12-20 d.  priimta ATSKIRAJA NUTARTIMI liko galutinai neišspręstas VšĮ VTNKA sulikvidavimo klausimas, kad toje nutartyje nustatyta, jog byla perduodama „nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui“ (nežinia tik kokiam?), nelaukiant kol tas klausimas galutinai (baigtinai) bus išspręstas kažkokiame  „pirmosios instancijos teisme“, į pagalbą  p. V. Stančikui, siekiant pastarajam greitesnio minėtos arbitražo institucijos – jo įsteigto Lietuvos arbitražo teismo konkurentės sulikvidavimo, atskubėjo ir jo kolegė advokatė p. Beata Vilienė. Vos išgirdusi apie paskelbtą tą p. V. Stančikui palankią LAT Atskirąją nutartį, toliau nelaukdama geresnės situacijos, p. advokatė  nedelsiant užbaigė per ilgai užtrukusį laukimo ir delsimo  arbitražo teismo 2015-10-20 d. sprendimo įgyvendinimo žaidimą, nuskubėjo į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir ten įregistravo savo prašymą areštuoti VšĮ VTNKA sąskaitoje banke turimas lėšas ir bent taip, sąmoningai tai arbitražo institucijai  sukelto nemokumo (finansinio bankroto) būdu, įrodė minėtam  savam kolegai, kad ir ji įgali prisidėti prie jo siekiamo tikslo įgyvendinimo. Žinodama, kad valstybės teismams (ypač pirmos instancijos) nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais kategoriškai uždrausta kištis į arbitražinės justicijos reikalus, kad LR KAĮ 8 str. 2 d. imperatyviai pasakyta jog: „Teismai negali kištis į arbitražo teismo, į nuolatinės arbitražo institucijos ir jos pirmininko veiklą…“ ir suvokdama, kad įveikti minėtus įstatyminius draudimus įmanoma tik veikiant vadinamojo „blato“ būdu,  p. Vilienė pasistengė, kad  jos kliento (UAB „Aukštaitijos vandenys“) vardu surašytas ieškinys patektų ne bet kuriam  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui, o atgultų tik  ant jos vienalaikių studijų VU Teisės fakultete kolegės,  teisėjos  p. Vandos Višnevskos stalo. Turint galvoje, kad valstybiniuose teismuose bylas teisėjams paskirsto kompiuterinė programa, kaip ši konkreti civ. byla Nr.e2-34803-268/2017 atsidūrė pas ponei advokatei reikiamą teisėją težino gal tik vienas Dievas?  Pažymėtinas tik šis paradoksas tame teisme – tuo tarpu, kai  to paties teismo teisėjas p. Vaidas Pajeda, pradėjęs nagrinėti civilinę bylą Nr.e2-14055-820/2017 ir nustatęs, jog tretysis toje byloje asmuo Algis Krušna yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Rimos Krušnienės sutuoktinis, vien dėl tos nereikšmingos su byla sąsajos, vadovaudamasis CPK 34 str. 3 ir 5 dalimis, perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui (žr. Nutartį,  priedas Nr.1), tuo tarpu to paties teismo teisėjai p. Vandai Višnevskai, žinant jai, kad su bylą įteikusia advokate p. Viliene sieja ją glaudūs nepotistiniai ryšiai (net keli vienalaikių studijų VU Teisės fakultete metai), netapo jai jokia kliūtimi nedelsiant stverti ir išnagrinėti tą bylą ir patenkinti tos savo kolegės prašymus – palaiminti VšĮ VTNKA turimų banko sąskaitoje lėšų areštą ir priteisti jos atstovaujamo kliento (faktiškai asmeniškai tai savo kolegei) naudai 28 823,68 EUR. Turint galvoje, kad korupcinių vingrybių gijos paprastai sunkiai išpainiojamos (ypač kai jas sąmoningai suvelia aukštos kvalifikacijos sukčiai), labai abejotina, kad šios bylos atveju UAB „Aukštaitijos vandenys“ administracijai žinoma tikroji tiesa kodėl į tos įmonės sąskaitą banke nepateko arbitražo teismo tai įmonei priteistos lėšos  ir  kaip ir kiek prie tos šulerinės operacijos galėjo prisidėti tos  įmonės etatinis juriskonsultas, privalantis pagal užimamas pareigas vizuoti įmonės vardu sudaromus sandorius? Žinant, kad pagal LR KAĮ 5 str. 3 d. „Nuolatinei arbitražo institucijai draudžiama spręsti ginčus arbitražu ar daryti bet kokią įtaką arbitražiniam nagrinėjimui, arbitražo teismui ar arbitrams…“, daugiau nei absurdiškai atrodo advokatės p. Vilienės ketinimai savo kaltę perkelti arbitražo institucijai, atseit, kad dėl pastarosios kaltės į jos atstovaujamos įmonės sąskaitą banke nepateko  arbitražo teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimu priteista jai 413.426,95 EUR suma. Ypač ciniškai skamba toks arbitražo institucijai primetamas kaltinimas, žinant, kad per visą tą ilgą vienerių metų ir dviejų mėnesių laikotarpį niekas (nei pats ieškovas, nei tos įmonės juriskonsultas, nei tai įmonei  atstovaujanti advokatė) nepajudino net piršto, kad ieškovui priteista aukščiau nurodyta suma būtų perkelta į jo sąskaitą. Kai pats ieškovas ir jo atstovai lieka visiškai abejingi dėl priteistų lėšų perėmimo, manytina, kiekvienam mąstančiam turėtų būti aišku, kad tas arbitražo teismo sprendimas (suprantama, kiek kitokio turinio) buvo reikalingas tik lėšų perpumpavimo operacijai pridengti.  Todėl, ruošiantis LAA narių  Visuotiniam susirinkimui, LAA Valdyba norėtų žinoti (manytina, turi tam ir teisę) kur, kokiomis dalimis ir į kieno kišenes perpumpuota jeigu ne visa UAB „Aukštaitijos vandenys“ daugiatūkstantinio ieškinio suma, tai bent ta jos dalis, kuri arbitražo teismo priteista tos įmonės naudai???

 

Jungtinių Tautų (UNCITRAL)  pavyzdinio įstatymo 5 str. (Teismo kišimosi ribos) labai aiškiai pasakyta, kad „Šio įstatymo reguliuojamais klausimais negalimas joks teismo kišimasis, išskyrus kai tai numatyta šiame Įstatyme“. Perkeliant šią nuostatą į LR KAI 8 str. 2 d., ji buvo sukonkretinta (papildyta) įrašu, kad teismai negali kištis ne tik į arbitražo teismo, bet ir „į nuolatinės arbitražo institucijos ir jos pirmininko veiklą, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus“. Gi visi tie „atvejai“, kai gali būti skundžiami arbitražo teismo sprendimai (akcentuotina – tik sprendimai, o ne arbitražo institucijų veikla) išsamiai (baigtinai) išvardinti  LR KAI  50 str., o Lietuvos teismai, į kuriuos numatytais atvejais šaliai ar šalims suteikta teisė kreiptis dėl teismo pagalbos arbitražo procese išsamiai (baigtinai) išvardinti to LR KAI 9 str. 1 d. Tai: 1)Vilniaus apygardos teismą dėl to įstatymo 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo, ir 2) Lietuvos apeliacinį teismą dėl šio įstatymo 26, 50 ir 51 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo. Pabrėžtina – jokiame kitame Lietuvos įstatyme ir jokiam apylinkės (pirmos instancijos) teismui nenumatyta (nesuteikta) jokia teisė bet kokiu būdu ir bet kokiu pagrindu ar forma kištis į arbitražo teismų ir nuolatinių arbitražo institucijų veiklą. Aukščiau įvardintos bylos atveju visiškai suprantamas advokatės p. Vilienės suinteresuotumas pasinaudoti nepotistinėmis galiomis ir, nepaisant įstatyme nustatyto teismingumo reikalavimų, prastūmė ieškinį į tą teismą, kuriame užtikrintas palankus jai sprendimas. Tačiau nevisiškai aišku kokiu moraliniu ir teisiniu pagrindu teisėja p. Vanda Višnevska, žinodama kad ji ne Apygardos ar Apeliacinio teismo, o tik apylinkės teismo teisėja, stvėrėsi ir išnagrinėjo jokiu teisės aktu jos kompetencijai nepriskirtą bylą? Ar toks minėtos teisėjos apsisprendimas negali būti traktuotinas, kaip grubus jos įsikišimas į aukščiau išvardintais vidaus ir tarptautiniais teisės aktais arbitražo justicijos kompetencijai priskirtinus reikalus? LAA nariai – arbitrai ir mediatoriai  tikisi ir šiais klausimais gerb. Teismo pirmininkės autoritetingo teisinio įvertinimo.

 

Pagaliau, kaip žinoma, Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisija (UNCITRAL) ir Europos Sąjungos Komisija, siekdamos užtikrinti tarptautinės komercijos plėtrą ir ta intencija supaprastinti ir palengvinti tarptautiniame ekonominiame bendradarbiavime  praktiškai neišvengiamai kylančių verslo ginčų sprendimo tvarką, parengė, priėmė ir paskelbė eilę teisės aktų (direktyvų, reglamentų ir kt.), nustatančių šios rūšies ginčų išsprendimo  galimybes  ne valstybinėse-teisminėse institucijose, taikant tam reikalui ir alternatyvius teisminiams jų sprendimo būdus (arbitražo, tarpininkavimo ir kt.). Civilizuotose (teisinėse) valstyse  jų taikymas komercinėje praktikoje tapo įprasta rutina, kai kuriose šalyse (pvz. Šveicarijoje, Olandijoje, Austrijoje ir kt.), vadovaujantis vien alternatyviais verslo ginčų sprendimo būdais, be jokių valstybinių teismų įsikišimų, išsprendžiama didžioji verslo ginčų dauguma. Deja, visiškai kitokia šiuo atžvilgiu padėtis Lietuvoje. Antai, pagal Dovilės Bružaitės publikaciją „Kiek kainuoja teismas?“ (žr. www.DELFI.lt, 2017-06-04 d.) šalyje „Kasmet besibylinėjančių žmonių skaičius auga, o Lietuvos piliečiai, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tokiomis kaip Vokietija, Švedija, Danija, Austrija, patenka į labiausiai bylinėtis linkusių šalių gyventojų dešimtuką, – vien pernai Lietuvos teismus pasiekė daugiau nei 315 tūkst. bylų“. Suprantama, tarp jų ir šimtai verslininkų, palikusių savo įmones, patirdami rūpesčius ir nemažas išlaidas, priversti gaišinti laiką teismuose. Tikėtina, kad ir šioje srityje neišvengiama Lietuvai lemtis tapti Europos čempione, jeigu valstybė nesugebės sutramdyti advokataujančių šulerių, ženkliai užteršusių Lietuvos advokatūrą jos ekstensyvios plėtros metais, o dabar sėkmingai sąmoningai kiršijančių tarpusavyje verslininkus vien tam, kad bet koks, kad ir nereikšmingas tarp jų kilęs nesutarimas taptų teisminio išsprendimo objektu, kad įmanomai ilgiau ten būtų nagrinėjamos bylos, o į šulerių sąskaitas bankuose įmanomai ilgiau plauktų lėšos jų  neretai nustatomiems besaikiems honorarams už „suteiktas teisines paslaugas“. Konkrečiu šulerinio sandėrio pavyzdžiu galėtų būti kad ir minėta arbitražo byla, kurioje abi ginčo  šalis atstovaujantys advokatai – ieškovą (UAB „Aukštaitijos vandenys“) advokatė  p. Beata Vilienė ir atsakovą (AB „Ekra“)  advokatas p. V. Stančikas sutelkia savo nepotistines galias ne arbitražo teismo 2015-10-20 d. priimtam visapusiškai pagrįstam sprendimui įvykdyti, o tik pasiglemžti aukščiau nurodytas ieškinines lėšas ir kartu sulikviduoti šuleriniam bizniui nesugundomą ir visiškai jam atsparią arbitražo instituciją. 

 

Suprantama, kaip nelengva išpainioti korupcinio voratinklio gijas, ypač kai jos susijusios su pačių subjektų neuždirbtų (gaunamų iš ES ir kitokių fondų) lėšų perpumpavimais, siekiant paversti jas kažkieno privatine nuosavybe, ir ypač, kai korupciniam gaivalui  pavyksta  į tą voratinklį įpainioti ir šalies teismines institucijas. Tačiau nesinori tikėti, kad šalyje nėra galios, kuri būtų kompetentinga (pajėgi) išpainioti tą voratinklį ir minėtų advokataujančių šulerių grobis atitektų tiems, kam jis priklauso pagal įstatymus. Tai kartu būtų ir jubiliejinė dovana Lietuvai!

Pridedama: 1. Minėta 2017 m. rugpjūčio 04 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis (2 l.).                                                                2.Arbitrams Justui Jankauskui ir Andriui Ziniukui adresuotų šantažo raštų“pretenzijų”kopijos(2 l.).

 Pagarbiai,

 LAA Prezidentas, VšĮ VTNKA pirmininkas                                    doc. dr. Juozas Šatas

 

Facebook komentarai
Back To Top