skip to Main Content

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Valinskienė meluoja : „Nuteisto nekalto žmogaus išteisinti neledžia įstatymai“

 

 

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Valinskienė atsisakė atnaujinti penkias baudžiamąsias bylas, kuriose dėl įvestos cenzūros buvo nuteistas „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius, nes „teisėjai yra saistomi įstatymų, kurių turi griežtai laikytis“.

 

 

Kaip žinia, dar 2009 m. Vilniaus apylinkės teismo teisėja Vancevičienė buvo įvedusi cenzūrą „Laisvo laikraščio“ redaktoriui A.Drižiui ir uždraudusi jam rašyti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu.

 

Nors Lietuvos Konstitucija bei Visuomenės informavimo įstatymas kategoriškai draudžia cenzūrą, tačiau visų lygių teisėjams buvo giliai nusispjauti ant Konstitucijos ir įstatymų – visokiais išvedžiojimais jie atmesdavo A.Drižiaus prašymus panaikinti cenzūrą, ir nuteisdavo jį už „teismo sprendimo nevykdymą“.

 

 Konstitucinio teismo nutartyje rašoma : „Konstitucijos 44 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta : „Masinės informacijos cenzūra draudžiama. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausiai reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ir laidų tūrinio“. 

 

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos tūrinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.

 

Kitaip sakant, teisėja R.Vancevičienė įvedė cenzūrą rašyti straipsnius apie A.Sadecką, kas yra draudžiama Konstitucijos ir įstatymų. Gali būti, kad teisėja tiesiog nėra skaičiusi pagrindinio šalies įstatymo, tačiau vėliau jos sprendimus pakartojo ne mažiau kaip dvidešimt apylinkės, apygardos ir galiausiai Aukščiausiojo teismo teisėjų, kurie taip pat pamiršo, kad cenzūrą Lietuvoje draudžia Konstitucija. Apie A.sadecko įtaką „teisinei“ sistemai byloja ir toks faktas, kad net trijų Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija neišdrįso A.Drižiaus išteisinti, tai padarė tik išplėstinė septynių teisėjų kolegija. 

 

 

 

Visus 2009-2015 metus A.Drižius toliau rašė straipsnius ir pateikė įrodymus, kaip asmeniškai A.Sadeckas keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, o į jo privačią firmą „Ekskomisarų biuras“ plaukė milijonai iš „Mažeikių naftos“ už, pasak tyrimą pradėjusios Mažeikių prokuroratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus, „butaforines paslaugas“. 

 

A.Drižius įrodinėjo, kad jis buvo teisiamas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, kad jis niekaip nesusijęs ir nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime. Nors šis terminas, pasak teisme apklaustos Lietuvių kalbos instituto vyriausios specialitės profesorės Kaldėdienės, reiškia, „atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas“, tačiau nė vienas teismas neišdrįso konstatuoti galimai melagingų A.Sadecko parodymų.

 

Už kiekvieną straipsnį A.Drižius buvo teisiamas dar ir dar kartą, o prokuratūra ir teismai buvo kriminalizavę žurnalistinę veiklą – savo nuosprendžiuose rašė, kad „A.Drižius, tęsdamas savo nusikalstamą veiklą, toliau rašė straipsnius…“.

 

Galiausiai, kai A.Drižių jau už septintą kartą, kai jis „nevykdė teismo sprendimo“, teisėjas Petraitis pasiuntė į kalėjimą, šį sprendimą sustabdė Aukščiausiojo teismo kolegija. Trys teisėjai nesugebėgo išspręsti tokio paprasto klausimo, kas yra cenzūra, todėl sušaukė išplėstinę septynių teisėjų kolegija, kuri vargais negalais išstenėjo A.Drižiui išteisinamąjį nuosprendį – „negalima kriminalizuoti savaime teisėtos veiklos“. 

 

Tačiau šis LAT išplėstinės kolegijos sprendimas – nė motais Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų teisėjams.

 

Apylinkės teismo teisėja Kasimovienė jau šeštą kartą atsisakė panaikinti cenzūrą, nes minėtas LAT išplėstinės kolegijos nutarimas, kad negalima kriminaliuoti teisėtos veiklos, nėra jokia naujai paaiškėjusi aplinkybė.

 

Visus tuoss šešerius metus A.Drižius buvo penkis kartus nuteistas laisvės apribojimo bausmėmis, iš jo priteistos milžiniškos baudos A.sadecko naudai „už nusikalstamą veikla padarytą žalą“, galiausiai A.Drižiaus šeimai priklausęs žemės sklypas antstolių parduotas tik už 3 tūkst. eurų, nors vidutinė žemės sklypo vertė toje vietoje – 50 tūkst. eurų.

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Valinskienė taip pat atsisakė atnaujinti minėtas baudžiamąsias bylas A.Drižiui itin įdomiu motyvu – „teisėjas klauso tik įstatymo“.

 

Šešis metus daugiau nei dešimt teisėjų atvirai spjaudė ant įstatymų ir Konstitucijos, o kai reikia išteisinti nekaltą žmogų, teisėjai sstaiga priminimė įstatymą, ir nusprendė, kad to daryti nebegalima.

 

„Teisėjai visaip pažedinėjo įstatymus, sąmoningai nuteisdavo nekaltą žmogų, o kai galiausiai Aukščiausias teismas nurodė visokioms padugnėms kasimovienėms ir valinskienėms, kad negalima teisti už teisėtą veiklą, tai tos padugnės priminimė įstatymą, – tokia A.Drižiaus nuomonė apie lietuvišką teisingumą, – beje, įstatymas aiškiai nurodo, kad baudžiamąją bylą galima atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau šioje istorijoje A.Sadecką aptarnaujantis Vilniaus apygardos teismas vėl pamiršo visus įstatymus“. 

 

Valinskienės nutartyje rašoma : „..skundu Aurimas Drižius prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gegužės 5 d. nutarimą atsisakyti atnaujinti procesus baudžiamosiose bylose 1A-815- 

kad, nors Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis nurodo, jog jis pažeidžia proceso baigtumo principą, tačiau Alvydui Sadeckui šis principas negalioja, nes jis padavė jį (Aurimą Drižių) į teismą 2015-12-31 dėl tų pačių veikų, dėl kurių jis buvo išteisintas LAT 2015 m. spalio 1 d. nutartimi.

Pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundas atmestinas.

Aurimas Drižius į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kreipėsi su prašymu atnaujinti baudžiamąsias bylas Nr. 1A-815-497/2014. Nr. 1A-964/2011, Nr. 1-257-648/2010, Nr. 1-693-503/2015 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o baudžiamąją bylą Nr. 1A-213/2014 atnaujinti ir dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, 2015 m. spalio 1 d. išnagrinėjusi Aurimo Drižiaus baudžiamąją bylą dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, patenkino pareiškėjo skundą ir bylą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nesant nusikalstamos veikos sudėties, žemesniųjų teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Taip pat prokuroras nutarime nurodė, kad sprendimas vienoje baudžiamojoje byloje negali būti laikomas BPK 444 str. 1 d. 4 p. numatyta naujai paaiškėjusia aplinkybe, besąlygiškai pakeičiančia ar panaikinančia teismo sprendimą kitoje byloje. Teisėjų kolegija 2015 m. spalio 1 d. nutartyje pažymėjo, kad žemesniųjų teismų sprendimuose iš esmės formaliai nurodyta, kad Aurimas Drižius rašiniuose siejo Alvydą Sadecką su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu, tačiau nevertintas straipsnių kontekstas, turinys, jų tematika, o skundžiamose bylose pareiškėjas yra nuteistas dėl rašinių, kurių kontekstas ir turinys yra kitoks nei išplėstinės teisėjų kolegijos nutrauktoje byloje. Taigi, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Darius Raulušaitis 2015 m. spalio 20 d. nutarimu atsisakydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nutarimo, 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu atmetė. Pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Dariaus Raulušaičio 2015-12-17 nutarimo, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 12 d, nutartimi atsisakė priimti. 

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritartina Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gegužės 5 d. nutarime padarytai išvadai, jog esant nepanaikintiems prokurorų nutarimams atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, dar kartą nagrinėti tas pačias aplinkybes šioje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju baudžiamasis procesas nesibaigtų ir būtų pažeistas baudžiamojo proceso baigtinumo principas.

 

Teismo sprendimas kitoje byloje nėra priskiriamas prie naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl pareiškėjo nurodyta LAT kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe baudžiamojoje byloje Nr. 1A-964/2011.

 

Nors Aurimas Drižius skunde teigia, jog viešąjį interesą privaloma ginti išeinant iš pareiškimų, sprendimų turinio, ribų, tačiau pažymėtina, jog tiek prokurorai, tiek ir teismai, atlikdami jiems priskirtas funkcijas, yra saistomi įstatymų, kurių turi griežtai laikytis.

 

Teismas. vadovaudamasis BPK 440 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 447 straipsnio 2 dalimi, nutarė: pareiškėio Aurimo Drižiaus skunda atmesti.

Facebook komentarai
Back To Top