skip to Main Content

Vilniaus apygardos teismo stebuklai – vienoje byloje pripažįsta, kad „liudininkas“ M.Žalimas yra melagis, juo tikėti negalima, kitoje pagal M.Žalimo parodymus siunčia į kalėjimą nekaltą žmogų

 

Aurimas Drižius

 

Birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo kolegija, pirmininkaujama Daivos Kazlauskienės, paskelbė, kad siunčia į kalėjimą 8 metams aklą žmogų Raimundą Ivanauską, kuris neva skatino Drąsių Kedį nužudyti Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę. Nors jokių įrodymų, kad šiuos žmones nužudė D.Kedys, byloje nėra, priešingai, yra liudininkų, teigiančių, kad dar prieš šias žmogžudystės D.Kedys buvo pagrobtas, tačiau teisėja T.Kazlauskienė šioje byloje nutarė, kad užtenka „liudininko“ Mindaugo Žalimo parodymų, kad jis neva žinojo, kad R.Ivanauskas planavo su D.Kedžiu žudyti žmones.

Papildomas kaltės įrodymas – girto R.Iavnausko sapalionės apie „granatas“ ir „šachido diržą“, kurį neva nešiojo D.Kedys, kurias teismas įvertino kaip įrodymus, kad R.Ivanauskas tikrai skatino D.Kedį žudyti.

Tačiau tas pats Vilniaus apygardos teismas (kolegijos pirmininkas Stasys Punys) šių metų gegužės 27 d. visiškai išteisino buvusį policijos generalinį komisarą Visvaldą Račkauską ir jo kolegas, kurių kaltės įrodymai taip pat rėmėsi vienintelio „liudininko“ Mindaugo Žalimo parodymais. M.Žalimas pasakojo, kad jis prieš minėtas žudynes įspėjo policiją, kad D.Kedys rengėsi žudyti, tačiau teismas juo nepatikėjo, nes M.Žalimas jau buvo pagautas meluojantis – neva M.Žalimas turėjo 60 tūkst. Dolerių ir pan.

Teisėja D.Kazlauskienė nusprendė, kad R. Ivanauskas kartu su E. Barauskaite ir D. Kedžiu atvyko pas šiuo metu valstybės saugomą liudytoją Mindaugą Žalimą ir įkalbinėjo jį padėti D. Kedžiui „žudyti velnius“, išdėstė, ką planuoja daryti: pradėti nuo Kauno apygardos teisėjo J. Furmanavičiaus, po to važiuoti pas seseris Stankūnaites, vėliau – pas verslininką Andrių Ūsą, kurį jie kaltino pedofilija. Vyrai buvo apgalvoję maršrutą, žinojo, kur bus planuojami nužudyti žmonės. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas nurodė, kad garso įrašai visiškai patvirtina R. Ivanauskui inkriminuojamas veikas, jog būtent jis kurstė M. Žalimą padėti D. Kedžiui nužudyti keturis žmones, pritarė savo patarimais, kurstė M. Žalimą padėti slapstytis D. Kedžiui, padėjo ruošiantis žudynėms ir pan.

Nors teisėja D.Kazlauskienė nusprendė, kad „garso įrašai patvirtina Ivanauskui inkriminuojamas veikas“, tačiau neįmanoma suprasti, kaip teisėja įžiūrėjo ryšį tarp girto R.Ivanausko sapalionių ir jam pareikštų kaltinimų. Štai minėti garso įrašai:

2011-11-29 įtariamojo R.Ivanausko papildomos apklausos metu jam pateikti susipažinti 4 vnt. garso įrašų (Nr.5.1, 5.2, 5-3, 5.4), įrašyti slapto sekimo metu 2010-04-24 nuo 16 val. 37 min iki 18 val. 34 min. jo bute adresu Kaunas, Šarkuvos g. 14-76, kurio metu yra sakomos frazės: 1) „nei Albertūchos nežino, nes tai buvo durnius, kur pasakė jau, kai jisai jį paliko, sako gal jį patį <…> padėt, nes išduos visą reikalą, 2) „jis džachado diržą turėjo, supranti, visada. <…> tai pirmiausia šitą turėjo rasti, o ne šitą, ką rado“, „ten dar su dusliarke, supranti14, „dar priedo. Jis turėjo keturis šimtus trotilo“, „ir šalia, dirže, ir du detonatoriai turėjo būti, bet kokiu atveju sako užmušiu aš jobinsiu aš nesėsiu, sako niekados Raimi aš nesėsiu sako, aš ne zekas“, „kiek trauksiu

tiek trauksiu“, 3) „Jisai, jisai <-••> Ne, jisai galėjo, be to aš tau pasakysiu tiesiai, jisai pasakė, aš

tau pasakysiu kaip kuris tai yra mano draugas <…> aš jabalinsiu iš to bliat, su dusliarke visus11, 4) „ir viskas. Ir kiek tas, keturios granatos. Kur keturios granatos <keism> pas jį???, viską atrado??? Tas ten turėjo autobusiuke visą ekipiruotę <keiksm.> Taigi aš jam, aš jam vat kartu varom <keiksm.> sakau. Nachui dėsim. <….>“, 5) „O čia Albertucha kalba tai čia, jisai nieko nežino, jisai po mėnesio Draska jį patį <keiksm> dėsiu, nesi jisai, sako, išduos <keiksm> viską, padla. Sakau nėreikia <keiksm>. Jisai kaip tik paša… pasakęs Drasiulei, kad eisu ant dielos ir viskas, jisai <keiksm> tik prisigėrė iš karto,<…> sako, pas mane kambary pradėjo nuo stalo imt ir išvariau, sako, jis išsigando. Nes viskas suderinta buvo. <…> Gumijošius aš jį patį <keiksm>, Tegul pagauna

<keiksm>. Ūsą <keiksm>. <…> Aprašysiu vaikam viską, suderinsim palikimus ir <….> kai jis

atsi…, aš jį pats… Draskai sakiau, palik man vieną granatą, aš jam sakiau <keiksm> kad nespėsi visko, nespėsi. Jisai septynis norėjo visus. Dar tuos uošvius <keiksm>. Kad jie <keiksm> viską žinodami… <…> palik man vieną, sakiu, damušiu <keiksm>, 6) „Aš jam pasakiau, mėnesis laiko aš tau duodu, pirmas etapas, tave nepaima, pusė metų, sakau, viskas. Kodėl, sako. Pamatysi, sakau <keiksm>. Paėmė tuos. Pusė metų, viskas sakiau <keiksm>. Aš jam viską aiškinau, aš jam, jau paskiau prieš galą ten buvo mūsų paskutinis šeštadienį susitikimas, o pirmadienį juk jisai viską padarė, tai žinai… Aš jam viską aiškinau, aš viską žinau, tai aš gyvenimo matęs.. <…>. Bet jisai, jisai nusprendė, sakau, jeigu tu nusprendei, tada . ir viskas“.

 

 Apklausiamas dėl šių garso įrašų R.Ivanauskas parodė, kad šiuose įrašuose jis girdi savo bei Eglės Barauskaitės balsą, o trečio kalbančio vyriškio jis neatpažįsta. R.Ivanauskas parodė, kad jis buvo išgėręs alkoholio ir šiomis kalbomis siekė supykdyti Eglę Barauskaitę. Jis buvo girtas, raminamuosius vaistus sumaišęs su alkoholiu. Apie jokius diržus, trotilus, duslintuvus jis nieko nežino, tai yra jo fantazijos. Pokalbyje Drąsių Kedį jis vadino Draska, Drasiule.

Ikteisminio tyrimo metu Raimundas Ivanauskas 2009-10-06 ir 2010-10-21 buvo apklaustas liudytoju. Apklausos 2009-10-05 metu jis parodė, kad paskutinį kartą D.Kedys pas jį buvo užėjęs 2009-10-03, pasiteiravo apie jo sveikatą. D.Kedys buvo gana atviras, D.Kedys jam buvo sakęs apie savo dukros tvirkinimą, apie tai, kad tai daryti padeda jos mama (t. 7, b.l. 1 ). 2010- 10-21 apklaustas liudytoju R.Ivanauskas parodė, kad jo draugas D. Kedys dar 2009 m. rugsėjo mėnesį jam sakė, kad negali užmigti, geria raminamuosius vaistus – po 1-3 tabletes lorafeno. Pokalbių iki 2009-10-05 metu, galimai rugsėjo mėnesį, D. Kedys jam keletą kartų sakęs, kad jis „padės tuos“, nes negali gyventi. R. Ivanauskas suprato, kad D. Kedys vartodamas žodį „dėsiu tuos“ kalba apie „pedofilijos dalyvių11 nužudymą. Kalbėdamas apie pedofilijos dalyvius D. Kedys jam niekad nėra minėjęs kitų, išskyrus A. Ūsą ir L. Stankūnaitę. Liudytojas parodė, kad jis netikėjo, jog D. Kedys imsis kokių nors veiksmų, jis aiškino D. Kedžiui, kad jei jis „dės“, tai sės į kalėjimą, kad ne tokius nusikaltėlius sugauna, į tai D. Kedys atsakė – „dėsiu, bet į kalėjimą nesėsiu“, pokalbyje yra išsireiškęs, kad šaunamąjį ginklą „galima ir tabore iš čigonų nusipirkti“.

 

 

Teisėjų kolegijos pirmininkė Daiva Kazlauskienė sakė, kad teismas, įvertinęs visoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad jų yra pakankamai, jog būtų įrodyta, kad R. Ivanauskas kurstė vadinamąjį slaptąjį liudytoją M. Žalimą padėti D. Kedžiui nužudyti keturis asmenis (taip pat ir L. Stankūnaitę ir A. Ūsą) bei savo veiksmais, patarimais, pažadėjimu paslėpti padarė jam inkriminuotas veikas.

 

Tačiau tas pats Vilniaus apygardos teismas (kolegijos pirmininkas S.Punys) gegužės pabaigoje dar kartą išteisino Visvaldą Račkauską, Tomą Ulpį, Emilijų Damukaitį, Dariušą Sinkevičių ir Vitalijų Vitkovskį.  Visi buvo kaltinami tuo, kad vena žinojo, kad D.Kedys rengiasi  kažką žudyti – apie tai neva pranešė liudininkas Mindaugas Žalimas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jam sustabdyti.

 

Tada Vilniaus apygardos teismas aiškiai įvardino, kad vienintelis šių „nusikaltimų“ liudininkas M.Žalimas yra melagis, ne kartą pagautas meluojantis ikiteisminio tyrimo metu.

Vilniaus apygardos teismas taip pasisakė apie M.Žalimą : „Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atliko M. Žalimo  duotų parodymų analizę ir pagrįstai nurodė, jog M. Žalimo  parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, jie skiriasi nuo jo paties teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų: o būtent, 2011-10-30 jis teigė, kad 2009-09-16 PD turėtą informaciją apie D. Kedžio nusikalstamus planus jis perdavė  A. S. (generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis) ir dar 3 vyrams: vienam uniformuotam ir dviems, dėvėjusiems civilius rūbus (t. 5, b.l. 108-114).  Apklausiamas 2011-11-02 jis jau teigė, kad kartu su A. Stončaičiu  pokalbyje dalyvavo dar 4 ar 5 vyrai, vienas kurių buvo T. Ulpis. (t. 5, b.l. 120-130).  Jeigu ankstesnės paminėtos apklausos metu M. Žalimas teigė, kad D. Kedys rengėsi nužudyti S. V., A. M., A. Ū., L. S., V. N., J. F. ir A., tai 2011-11-02 prie šių aukų pridūrė dar 3 jam nežinomus teisėjus (t. 5, b.l. 121-122). 2011-11-21 M. Žalimas parodė, kad 2009-09-16 PD su juo susitiko (be A. S.) dar 4 pareigūnai: T. Ulpis ir jau galimai V. V. ir D. S. bei dar vienas nepažįstamas. 

 

V. V. ir D. S., M. Žalimo teigimu, tą pačią dieną nuvyko į minėtą anksčiau sodo namą. Liudytojas M. Žalimas dar ikiteisminio tyrimo metu pakeitė (t. 5, b.l. 133) savo pirminius parodymus, ir teisiamajame posėdyje pakartojo, kad tai V. Gaivenis dar prieš interviu filmavimą įkalbėjo jį pasakyti prieš kamerą, kad su V. Račkausku PD jis buvo susitikęs ir 2009 m. rugsėjį, ir spalį, nužudymų išvakarėse. 

 

Be to, V. Gaivenis, matyt, norėdamas suintriguoti žiūrovus, liepė jam pasakyti, kad D. Kedžio skirtame krepšyje su daiktais, paliktame sodo name, jis matė JAV dolerius, suskaičiavo juos, jų buvo 70 000. Pastebėtina, kad liudytojas V. Gaivenis, žurnalistas, laidos „Abipus sienos“ rengėjas, šiuos M. Žalimo parodymus  kategoriškai paneigė.

 

 Vertinant M. Žalimo parodymų patikimumą, atsižvelgtina ir į tai, kad    M. Žalimas savo parodymuose teigė, jog T. Ulpiui 2009-09-16 papasakojo, kad D. Kedys yra įsigyjęs automobilį (mikroautobusą) nusikaltimo vykdymui, tačiau tiriant J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės bylą yra nustatyta ir viešai Generalinės prokuratūros išplatinta informacija, jog D. Kedys tik 2009-09-27, apie 11 val. Kazlų Rūdoje įsigyjo automobilį VW Tranpsorter. 

 

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir papildomai apklaustas liudytojas M. Žalimas, kuris dėl autobusiuko aplinkybių paaiškino, kad supainiojo datas, kad tuo laiku nesakė, kad apie autobusiuką papasakojo rugsėjo 16 d., kalba apie jį ėjo rugsėjo pradžioje. 

 

Tam tikrų prieštaravimų tarp M. Žalimo parodymų nepavyko pašalinti ir apeliacinės instancijos teisme, priešingai, pastarasis vėl pateikė naują versiją dėl autobusiuko aplinkybių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu liudytojas M. Žalimas tokius savo parodymus bando priderinti prie situacijos. Tuo tarpu M. Žalimo parodymų, prieštaraujančių ne tik išteisintųjų parodymams, bet ir liudytojų A. Stončiačio, V. Gaivenio parodymams, pateiktai informacijai nenuoseklumas yra ypač svarbus, vertinant kiek M. Žalimo informacija, kurią jis pateikė pareigūnui buvo reali ir konkreti, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, parodymus apie pareigūnams pateiktos informacijos turinį, apimtį ir pateikimo būdą M. Žalimas keitė ne vieną kartą. Tuo tarpu išteisintasis T. Ulpis nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, jog M. Žalimo suteikta informacija buvo abstraktaus pobūdžio ir šiuo atveju tokia išteisintojo versija nepaneigta.

 

 Prokuroro minimi T. Ulpio parodymų tam tikri neatitikimai, tame tarpe ir dėl informacijos apie D. Kedžio ginklą, nelaikyti esminiais. Nors prokuroras nurodo, jog T. U. ne visą žinomą informaciją, kurią gavo iš M. Ž. 2009-09-16, pateikė Vilniaus pygardos prokurorams susitikimo metu, patvirtina liudytojų R. J., B. M. N. B. ir iš dalies V. B., A. V., A. K., K. B. bei R. S. parodymai. Tačiau šioje byloje liudytojo M. Ž. parodymai iš esmės vertintini, kaip prieštaringi, todėl teigti, kad T. U. prokurorams pasakė ne visą iš M. Ž. gautą informaciją, nėra tikslinga.

 

 Be to prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas nuosprendyje neįvertino ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. M. parodymų, apie tai, kad 2009-09-16 arba 2009-09-17 pas jį užėjęs T. Ulpis pranešė, kad buvo atėjo žmogus, kuris suteikė informaciją, kad D. Kedys kartu su bendrininkais kalba, jog visus pedofilus reikia sutempti į vieną aikštę ir nužudyti, t.y. įvykdyti viešą egzekuciją. Tačiau vertinant šiuos liudytojo A. M. parodymus matyti, jog A. M. buvo pateikti ne konkretūs faktai, o retoriška ir nekonkreti informacija. Atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad liudytojas A. M. taip pat parodė, jog T. U. kiek vėliau jam pasakė, kad su E. D. buvo nuvykęs į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kur susitiko su R. J., B. M. ir vadinamosios pedofilijos bylą tyrusiu prokuroru N. Bieliausku, kas rodo, jog pareigūnai veiksmų dėl M. Žalimo pateiktos informacijos ėmėsi. Pastebėtina, jog prokuroras apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria liudytojų parodymams, nurodydamas jog jie yra prieštaringi, o tai pat ir įvairioms detalėms. Sutiktina, liudytojų parodymai iš esmės nėra pakankamai nuoseklūs, liudytojai iš pateiktos jiems informacijos daro savo išvadas, samprotavimus, prielaidas, tačiau teismas negali atstatyti pradinių parodymų, kuriais  neabejotinai galėtų remtis šioje byloje. 

 

Generalinė prokuratūra nuo pat pradžių klastojo pedofilijos bylą

Neringa Venckienė, išgirdusi Valio išvedžiojimus, kad jos brolis mirė nesmurtine mirtimi, sakė, kad kai pirmą kartą pamatė D.Kedžio palaikus, jo veidas buvo visas kruvinas, todėl jai atrodė, kad D.Kedys dar galėjo būti ir nušautas šūviu į galvą.  Paskui ekspertai tą kraują nuplovė, tačiau ir tada matėsi, kad visa D.Kedžio galva yra sudaužyta, liežuvis perpjautas, akys užtinę, jo kairė koja sulaužyta. N.Venckienė mano, kad prokurorai specialiai išpjovė kojos kaulą tam, kad nuslėpti, kad koja buvo sulaužyta. „Jie turbūt galvojo, kad aš neturiu savo brolio palaikų nuotraukų“, – sakė moteris. 

 

Ji taip pat minėjo, kad D.Kedžio kūną, vos atvežta į morgą, filmavo ir laidos „Akistata“ komanda su žurnalistu K.Krivicku. Jo filmuotoje medžiagoje taip pat matyti, kad D.Kedžio veidas sudaužytas ir sulaužytas. 

Todėl visos prokurorų kalbos apie tai, kad „sužalojimai padaryti po mirties“ N.Venckienei kelia tik nuoskaudą. Sudužo taip pat ir viltys, kad paskyrus naują generalinį prokurorą, pedofilijos bylos tyrimas pajudės ir bus išaiškinti tikrieji kaltininkai.

Tyrimui vadovaujantis prokuroras Aidas Mažeika sakė, kad tai, kad D.Kedžio nosis nebuvo sulaužyta, neva patvirtino net ir užsienio specialistai. Tačiau klausimas, kaip jie tai padarė, nes D.Kedžio kūnas jau seniai buvo palaidotas, o ekspertai, matyt, tyrė tik palaikų audinius, kad nustatyti jų cheminę sudėtį. 

Toks atrodo nekaltas melas atskleidžia, kad kurpdami savo versiją apie nesmurtinę D.Kedžio mirtį, prokurorai painiojasi savo aiškinimuose, ir prieštarauja patys sau. 

 

Liudininkai matė, kaip buvo pagrobtas D.Kedys

 

Kaip jau rašė „Laisvas laikraštis“, liudininkai matė, kaip buvo nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. Pastarosios kaimynė LL papasakojo mačiusi, kaip D. Kedys buvo pagrobtas žudynių dieną, tik atvažiavęs prie Violetos namų, surakintas antrankiais, ir išvežtas 

 

„Kur tik nesikreipė, visur jam kelias buvo užkirstas, kol galiausiai patį Drąsių Kedį ėmė persekioti, – LL pasakojo viena šios tragedijos liudininkė, – tuomet ir D. Kedys nutarė, kad laikas jam pačiam veikti ir ieškoti to Aido. Jis mūsų paprašė, kad padėtume ieškoti to Aido, nes kaip kaimynai matome, kokios mašinos prie Violetos namų stovi. 

 

Taip, sakiau D.Kedžiui, kad Violeta, matyt, turi kažkokį kavalierių, nes ėmė pati rengtis gražiau ir jos dukrelė buvo gražiau apsirengusi. Dar su kaimynais pasikalbėjome, kad, matyt, Violeta gerą turtingą draugą susirado. Mes pradėjome užsirašinėti numerius tų automobilių, kurie sustodavo prie Violetos namų, tai aš, tai mano vyras užsirašydavo. Ir siuntėme tuos numerius telefonu D.Kedžiui“. 

 

„Spalio 5 d. D.Kedys atvažiavo prie Violetos namų ne taip jau anksti, ir mes kaip tik buvome kieme, – pasakojo moteris, – Drąsius paklausė, ar ne mes skambinome ir pasakėme, kad važiuok staigiai pas Violetą, nes Aidas kaip tik atvažiavo. Oi ne, mes atsakėme su vyru, kad neskambinome. D.Kedys paklausė, tai kaip čia dabar suprasti. Mes pasakėme, kad tu žiūrėk – prie Violetos namų stovi tokia pat mašina, kaip tavo. D.Kedys pasakė, kad išsiaiškins. Jis įsėdo į savo automobilį ir pradėjo pamažu važiuoti link Violetos namų. 

 

Sustojo netoli jos namo, ir mes žiūrime, kad D.Kedys rankose laikė ginklą. Nu kas čia dabar bus? D.Kedys priartėjo prie tos mašinos durų, kaip staigiai iš jos išlipo du vyrai ir pribėgę sako: „rankas aukštyn“. Jie staigiai užlaužė D.Kedžiui rankas ir surakino antrankiais bei įsodino į savo automobilį. 

 

Po to vienas iš tų dviejų, toks apypilnis mažo ūgio pribėgo prie D.Kedžio automobilio, matyt, pažiūrėti, ar ten nesėdi kas nors dar. Jis įsėdo į D.Kedžio automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo. Aš sakau, nu eisiu, iškoliosiu Violetą, kad su savo išdaigomis padarė D.Kedžiui pasalą, kad jį suimti, tačiau vyras pasakė, kad neičiau“.

Kodėl prokurorai neranda žmonių, užpuolusių D.Kedį?

Drąsius Kedys po truputį pradėjo suvokti, kad jis užkabino labai galingas jėgas ir bando saugotis nuo susidorojimo. Likus keliems mėnesiams iki pagrobimo jis pasikvietė savo draugą, muštynių specą iš Neringos Žilių, su savimi nešiojasi ir vežiojasi oficialiai registruotą ginklą.  

Iš vėlesnio Žiliaus pasakojimo, galima suprasti, kad toks atsargumas turėjo rimtą prasmę. Ginklą teko panaudoti iššaunant į orą tam, kad atsiginti prieš kelis vyriškius, kurie sustabdė Vilniaus – Klaipėdos kelyje D.Kedžio vairuojamą automobilį, klausė Drąsiaus: „Tai vis kovoji su pedofilais?“ bei elgėsi agresyviai nusiteikę. Tačiau kaip sakė pats Žilius, jis „sukruvino“ keliems užpuolikams nosis, ir jie pasišalino. 

Besigalinėjant Žilius teigė užčiuopęs pas vieną užpuolėją prie liemens pistoleto dėklą. Kodėl prokurorai neranda tų žmonių, kurie užpuolė D.Kedį – tai jie gana lengvai įmintų visą pedofilijos bylą, tačiau vietoj to persekioja patį Žilių. 

Įrašą apie mažylės parodymus ir savo ryžtingą protestą D.Kedys pateikė televizijos filmavimo grupei (berods, TV-3).  (D.Kedys atsiuntė ir „Laisvam laikraščiui“ įrašą su mergaitės parodymais) Tai buvo gal prieš mėnesį iki tragiškų spalio 5d, įvykių Kaune ir jo rajone. Drąsiaus teiginys, kad jis “ traiškys pedofilus, kaip tarakonus iki savo gyvenimo pabaigos“ , kaip ir visa filmuota medžiaga galėjo patekti arba bent jau buvo žinoma apie jos egzistavimą sunerimusiems pedofilams.  

Andrius Ūsas stengėsi blokuoti patenkančią į viešumą informaciją. Atėjęs į “ Laikinosios sostinės“ redakcija jis reikalavo informacijos neviešinti ir išvardija daug įtakingų politikų ir teisėsaugininkų, kaip jo gerus pažįstamus ir galimus užtarėjus. Tačiau redakcijos darbuotojai nepabūgo…

Redakcijos kalbinti buvę policijos pareigūnai pasakoja jau seniai po Kauną sklandančią legendą, kad D.Kedį pagavo prokurorų pasamdyti banditai, tačiau jį betardydami persistengė, ir teko jo kūną numesti prie Kauno marių.

 

Kol kas redakcija jokių paguodžiančių skaitytojus žinių pranešti negali – gyvename mafijos valdomoje šalyje, ir visi mūsų rinkti politikai negali arba nenori jai pasipriešinti. Kuo toliau, tuo labiau Generalinės prokuratūros darbas primena organizuotą nusikalstamą susivienijimą.

 

Facebook komentarai
Back To Top