skip to Main Content

 

 nuotr. teisėjas Artūras Driukas

Aurimas Drižius

Taip sako buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Aurelijus Beržinis, kuris po to, kai atskleidė aukštų prokuratūros ir teisėjų (tame tarpe ir Vilniaus apygardos teisėjo, buvusio generalinio prokuroro A.Valantino) nusikaltimus, buvo tų pačių prokurorų pusantrų metų laikomas kalėjime pagal žinomai melagingą skundą.  Galiausiai, kai teismas pripažino, kad skundas, pagal kurį A.Beržinis neteisėtai buvo laikomas kalėjime, buvo melagingas, jis kreipėsi dėl žalos atlyginimo iš tų teisėjų, kurie jį neteisėtai persekiojo.

 

Tada ir prasidėjo cirkai.  Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjas Artūras Driukas ėmėsi nagrinėti A.Beržinio ieškinį prieš Lietuvos Respubliką ir kitus atsakovus. Nors A.Beržinis prašė pripažinti patį A.Driuką atsakovo šioje byloje, mat jis buvo, A.Beržinio manymu, na kartą klastojęs dokumentus šioje byloje, pats teisėjas – atsakovas ėmėsi nagrinėti sau iškeltą bylą. Ir žinoma, A.Driukas nusprendė, kad A.Beržinio skundas turi būti laikomas nepaduotu, mat skundas yra „neįskaitomas“.

 

Čia pat toje pačioje nutartyje teisėjas A.Driukas surašė A.Beržinio skundo motyvus, kuriuos atmetė kaip „neįskaitomus“.

Paaiškėjo, kad A.Beržinio skundą dar 2014 m. vasarą atmetė Vilniaus apygardos teismas, nurodęs, kad nepateikti dokumentų originalai. Vilniaus apygardos teismas nurodė A.Beržiniui iki liepos 28 d. ištaisyti trūkumus, o jau liepos 31 d. priėmė skundžiamą nutartį. „Registruota korespondencija, išsiųsta iš Lietuvos paštų, pasiekia teismą per 4-5 dienas, todėl teismas negalėjo žinoti iš anksto, ar trūkumai bus pašalinti, – teigia A.Beržinis,  teismui buvo pateikti visų pateiktų ieškinių ir priedų originalai, todėl neaišku, ko trūksta“.

A. Beržinis mano, kad tokias nutartis VAT teisėjai gali priiminėti tik tyčia ir turint ieškinio ir jo priedų originalus, tačiau juos „prarandant kitoje civilinėje byloje ar panašiai“.

 

„Teisėjai, kuriuos aš traukiu civiliniais atsakovais, patys ima nagrinėti mano skundus, ir patys aiškina, kad aš diskredituoju Lietuvos teismų sistemą, – pasakoja A.Beržinis,  teisėja  Mardosevič nusišalino, nes turėjo įvertinti Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Ignoto elgesį. Tą patį darė ir teisėjos Balinienė, ir Burdulienė. O kitose bylose tie patys teisėjai ima bylas nagrinėti, ir patys aiškina, kad aš diskredituotu Lietuvos teismų sistemą, nes jie niekaip negali paneigti, kad ir Vilniaus apygardos teismas ir Apeliacinis teismas yra korumpuota kriminalinių nusikaltėlių gauja, veikianti išvien. Jie tai supranta, todėl neduoda eigos, ir nenusišalina. Driukas iš pradžių aiškina, kad jis net negali būti atsakovas, nors aš nurodau, iš ko išieškosiu žalą. Driukas atsako, kad to negalima leisti, nes teisėjai turi imunitetą. Tačiau teisėjai turi imunitetą tik baudžiamoms ir administracinėms byloms, o civilinėse bylose jie gali būti traukiami atsakovais. Aš turiu teisę nurodyti atsakovus, ir jais traukiu teisėjus.  Kauno apygardos teismo teisėjas Meilutis dar 2010 m. išaiškino, kad to paties teismo teisėjai negali nagrinėti savo kolegų bylų, nes tai bus neteisėta vien todėl, kad teismo sudėtis bus neteisėta. Tau jie atsakė, kad ką nori, tą ir daro – tai visiška teismų degradacija, nes toliau kristi jau nebėra kur.

A.Beržinis atsakė į LL klausimus:

Teismo pirmininkas Zelianka man atsakė, kad jie gali priimti kokius nori sprendimus, ir niekas negali reikalauti jų paaiškinimo?

– Taip, teisėjas neprivalo aiškintis už savo priimtus sprendimus, tačiau jis privalo laikytis įstatymo, priimdamas tuos sprendimus.

Taip, tačiau kiekvienas teisėjas gali pasakyti, kad kalėdos ateina per Velykas, ir niekam dėl to neturės pasiaiškinti?

– Teisėjas Driukas rašo, kad aš diskredituoju visą teismų sistemą, nes reikalauju, kad būtų laikomasi įstatymų. Aš ir tu diskredituojame, reiškia, esame parazitai kokių reta. Ir tai kai kas vadina teisine valstybe. reiškia, kad jie save tiek diskreditavo, kad jau nebėra kur dingti. teisėjai ką nori, tą daryti negali, nes turi laikytis įstatymo. jeigu jis įstatymo nesilaiko, tai prokuratūra už tokį numerį turi jam kelti baudžiamąją bylą.

 

teisėjas A.Driukas surašo A.Beržinio skundo argumentus, nors patį skundą atmetė kaip „neįskaitomą“

A.Beržinis nurodo, kad teismas tyčia šališkai vilkino jo ieškinio priėmimą ir iš esmės jo išnagrinėjimą, taip apsaugodamas nuo atsakomybės ieškovo nurodomus atsakovus. Teismui buvo išsiųsti visi Vilniaus apygardos teismui pateiktų ieškinių ir jų priedų originalai, todėl neaišku, apie kokį ieškinį teismas nurodo tiek 2014 m. liepos 16 d., tiek 2014 m. liepos 31 d. nutartyje. Teismas terminą ieškinio trūkumams pašalinti nustatė iki 2014 m. liepos 28 d., o jau 2014 m. liepos 31 d. priėmė skundžiamą nutartį, nors registruota korespondencija, išsiųsta iš Lietuvos paštų, pasiekia Vilniaus apygardos teismą per 4-5 dienas. Taigi teismas negali iš anksto žinoti, ar trūkumai bus pašalinti. Pasak apelianto, tokia nutartis gali būti priimta tik tyčia ir turint gautus ieškinio ir jo priedų originalus, tačiau juos „prarandant kitoje civilinėje byloje ar panašiai“. Dėl šios priežasties yra pagrindas taikyti CPK 299, 300 straipsnių nuostatas ir informuoti atitinkamas institucijas.

 

Teisėjas A.Driukas pats surašo, kodėl jis negali būti atsakovas šioje byloje

„Teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuomet, jeigu ją vykdantiems teisėjams bus sudarytos realios galimybės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas, – mano A.Driukas, – Teismui priskirti specialūs įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti  ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintųjų nepriklausomumą, tarpe ir imunitetus. Imunitetai (lot. k. immunis“) teisėje paprastai suprantami kaip atsakomybės netaikymas“.

 

Tuo tarpu teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, – postringauja Driukas, – tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu“.

 

„Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas vienu iš atsakovų yra nurodęs ne tik Lietuvos apeliacinį teismą, bet ir šio teismo teisėją Artūrą Driuką, sprendžia, kad šis teisėjas, turėdamas imunitetą nuo civilinės atsakomybės, nelaikytinas proceso šalimi, todėl tai netrukdo jam nagrinėti ieškovo A. Beržinio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, – skelbia teisėjas A.Driukas, – Šiuo konkrečiu atveju ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarp ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, kiek yra įmanoma įskaityti iš pateikto ieškinio teksto, nėra nurodyta konkrečių teisėjo A. Driuko veiksmų ar neveikimo. Nusišalinimas tokioje situacijoje nuo bylos nagrinėjimo, kai ieškinyje yra nurodytas atsakovu ne tik teisėjas A. Driukas (kurio atžvilgiu reiškiamų reikalavimų pagrindas nesuformuluotas), bet ir Lietuvos apeliacinis teismas, privestų prie teisinės aklavietės, nes teisme, kuriam įstatymu suteikti atitinkami įgalinimai, neliktų teisėjų, kurie galėtų nagrinėti tam tikrų dalyvaujančių procese asmenų bylas, t. y. teismas negalėtų vykdyti jam priskirtų funkcijų. Ieškovo A. Beržinio sistemingas toks procesinis elgesys šioje ir kitose bylose bei jo atviri pareiškimai patvirtina, jog A. Beržinis tokiu būdu veikia vedinas tikslo paralyžiuoti teismų veiklą, taip siekdamas diskredituoti teisminę sistemą, nors jam ne kartą išaiškinta teisės į teisminę gynybą, kai neteisėtų veiksmų atlikimu ar neveikimu kaltinami teismai ir teisėjai, įgyvendinimo tvarka.

 

Facebook komentarai
Back To Top