skip to Main Content

Vilkikų vairuotojų darbe apstu rizikų sveikatai: kaip jas sumažinti?

Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų – tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Medikai sako, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbas susiję su specifinėmis rizikomis sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis šios profesijos atstovų. Tiesa, tobulėjančios technologijos ir sunkiojo transporto inovacijos leidžia vairuotojams sukurti vis geresnes darbo sąlygas ir sumažinti profesines rizikas.

Didžiausia rizika – ilgas sėdėjimas

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė sako, kad vilkikų vairuotojų darbas apima net keletą rizikos veiksnių – sėdimą darbą, pamaininį darbo grafiką, rankinį transporto priemonės valdymą, socialinę izoliaciją, visaverčio poilsio stoką ir kt. Visa tai lemia įvairias sveikatos problemas.

„Vilkikų vairuotojų tarp pacientų pasitaiko tikrai nemažai, o jų nusiskundimai dažnai sietini su profesijos specifika. Ryšį tarp šio darbo specifikos ir tam tikrų sveikatos sutrikimų rodo ir negausūs užsienyje atlikti tyrimai. Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, be abejo, yra sėdimas darbas. Kitaip nei kitų sėdimą darbą dirbančių profesijų atstovai, vilkikų vairuotojai neturi galimybių pakankamai dažnai atsistoti, prasivaikščioti, pasimankštinti. Tai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą ar infarktą“, – sako V. Uzelienė.

Anot medikės, dažnos sėdimo darbo pasekmės yra antsvoris, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, kraujotakos sutrikimai. V. Uzelienės teigimu, ilgalaikis sėdėjimas taip pat gali paskatinti venų krešulių formavimąsi.

„Dėl sėdimo darbo ir nuolatinės vibracijos vilkikų vairuotojai taip pat skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos ligomis – nugaros, pečių, sprando ir sąnarių skausmais. Dėl ilgalaikės raumenų įtampos ir vibracijos taip pat gali atsirasti stuburo slankstelių struktūrinių pakitimų, vystosi išvaržos, sukeliančios skausmą ir apsunkinančios judėjimą, kartais net lemiančios ir neįgalumą. Ilgai sėdint sutrinka dubens organų kraujotaka. Tai gali turėti įtakos šlapimo pūslės, šlapimo takų, prostatos ir neretai inkstų onkologinių ligų išsivystymui“, – sako V. Uzelienė.

Vilkikų kabinos – vis ergonomiškesnės

Bendrovės „Scania Lietuva“ vilkikų technikos ekspertas ir vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas pripažįsta, kad vilkikų vairuotojų darbas susijęs su tam tikromis rizikomis sveikatai, tačiau pažymi, jog krovininio transporto gamintojai deda daug pastangų, kad jos būtų kiek įmanoma sumažintos. Pavyzdžiui, net ir sėdimą darbą vilkiko kabinoje siekiama padaryti kuo mažiau kenksmingą.

„Sėdimas darbas yra iššūkis sveikatai, tačiau pasitelkus tam tikrus techninius sprendimus galima gerokai sumažinti jo neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, šiuolaikiniuose „Scania“ vilkikuose montuojamos sėdynės su orine pakaba ir reguliuojama nugaros apkrova. Tokios sėdynės turi specialias pagalvėles, kurias galima atitinkamai pripūsti tam, kad būtų sumažintos stuburo apkrovos – ypač apatinėje nugaros dalyje“, – sako G. Čapurinas.

Anot mūsų pašnekovo, maksimalų vairuotojų komfortą padeda užtikrinti ir sėdynėse įrengiama ventiliacijos sistema, leidžianti išvengti nugaros prakaitavimo. Ergonomiškos sėdynės taip pat turi reguliuojamas alkūnių atramas. Be to, siekiant užtikrinti optimalią vairuotojo laikyseną ir sumažinti rankų bei nugaros raumenų apkrovas vilkikuose šiandien paprastai gali būti reguliuojamas ne tik sėdynės aukštis, bet ir vairo pozicija.

Daugiau dėmesio sveikesnei mitybai

Tuo metu V. Uzelienė pažymi, kad vilkikų vairuotojų sveikatos problemas neretai lemia ir visavertės mitybos sąlygų trūkumas.

„Beveik visi besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimais. Vairuotojų mitybos racionas dažnai yra labai prastos kokybės ir priklauso nuo pakelėse esančių kavinių valgiaraščio. Maisto pasirinkimas dažnai spontaniškas, negalvojant apie sveikesnį valgį. Reikia pripažinti, kad kelyje nenukrypstant nuo maršruto ir laikantis numatyto grafiko maitintis sveikai gali būti išties nemenkas iššūkis“, – sako V. Uzelienė.

G. Čapurinas teigia, kad šiuo požiūriu vilkikų vairuotojams taip pat siekiama, kaip įmanoma, labiau palengvinti gyvenimą ir sudaryti sąlygas valgyti kokybišką šiltą maistą.

„Maisto ruošimui kabinoje reikia tinkamos įrangos ir sąlygų. Pavyzdžiui, Vokietijoje galioja draudimas su savimi kabinoje vežtis dujinę viryklę – ji gali būti laikoma tik šoninėje daiktadėžėje. Tokiu atveju norint ja pasinaudoti vairuotojui tenka lipti į lauką, o jei oro sąlygos prastos, tai daryti tikrai nepatogu. Be to, virykle naudojantis kabinos viduje didėja oro užterštumas. Šią problemą „Scania“ sprendžia vilkikų kabinose integruodama pažangias mikrobangų krosneles. Jose galima ne tik šildyti maistą, bet ir laikyti jį šiltai iki kito sustojimo“, – pažymi G. Čapurinas.

Sunkiojo transporto technikos ekspertas sako, kad vilkikuose taip pat integruojami ir kavinukai, kuriuose galima virti kavą, plikyti arbatą, paruošti verdančio vandens sriubai ar kitam maistui. Be to, vairuotojai turi galimybę į kelionę pasiimti kokybiško maisto ir laikyti jį šaldytuve, o prireikus paprasčiausiai pašildyti. Esant poreikiui, vilkikuose galima įrengti net du šaldytuvus ir šaldiklį.

Vargina nuovargis ir psichologinės problemos

V. Uzelienė taip pat atkreipia dėmesį į grėsmes vilkikų vairuotojų plaučiams ir kvėpavimo sistemai. Anot gydytojos, tyrimai rodo, kad sunkvežimių vairuotojai patenka į didžiausios rizikos susirgti plaučių vėžiu grupę.

„Nemaža dalis vilkikų vairuotojų taip pat serga astma, lėtine obstrukcine plaučių liga. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad ilgo vairavimo metu rūkymas vairuotojams dažnai tampa viena iš budrumo palaikymo priemonių. Ilgainiui toks žalingas įprotis lemia ženklius ir negrįžtamus plaučių audinio pakitimus. Su siekiu įveikti nuovargį ir išsklaidyti mieguistumą sietinas ir dažnas energinių gėrimų ar budrumą skatinančių medikamentų vartojimas. Dėl to taip pat gali kilti įvairių sveikatos problemų“, – sako V. Uzelienė.

Gydytojos teigimu, visi be išimties į ją besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi ilgalaikiu nuovargiu, daugelis taip pat mini galvos skausmus. Ji pažymi, kad nuolatinė įtampa, izoliacija, buvimas toli nuo namų dažnai lemia psichologines vilkikų vairuotojų problemas – lengvo ar vidutinio sunkumo depresiją, nuotaikų svyravimą. V. Uzelienė pataria visais atvejais susidūrus su fizinėmis ar psichologinėmis problemomis nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus.

Galimybių užtikrinti geresnes darbo sąlygas daugėja

Tuo metu G. Čapurinas sako, kad gerai vairuotojų savijautai ir kokybiškam poilsiui labai svarbus tinkamo mikroklimato kabinoje užtikrinimas. Dėl to moderniausiuose vilkikuose autonominius šildytuvus su standartine oras–oras sistema vis dažniau pakeičia pažangesnė „šlapio“ šildymo įranga. Ji leidžia kabinoje užtikrinti tinkamą drėgmės lygį ir tolygų temperatūros pasiskirstymą, oras pernelyg neišsausėja.

„Tinkamas sąlygas kabinoje padeda užtikrinti ir modernūs kondicionieriai, kurie integruojami į bendrą oro tiekimo sistemą. Oro srautas paskirstomas po visą kabiną ir šitaip joje užtikrinamas geresnis mikroklimatas. Beje, siekiant sumažinti oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas, kondicionavimo sistemos montuojamos po vilkiko kabina“, – pasakoja vilkikų technikos ekspertas.

G. Čapurino teigimu, gamintojai daug investuoja net tik į vairuotojų komforto, bet ir į vilkikų saugumo kelyje didinimą, o tai leidžia sumažinti vairuotojų patiriamą įtampą ir nuovargį. Anot eksperto, šiuolaikiniai techniniai sprendimai padeda reikšmingai pagerinti vilkikų vairuotojų darbo sąlygas ir sumažinti rizikas jų sveikatai, o pasirūpinus pažangiais sunkvežimiais darbuotojų pasitenkinimas darbu gali išaugti net keletą kartų.

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));