skip to Main Content

Viešųjų pirkimų tarnyba pridengia biudžeto  milijonų plovimą

 

Aurimas Drižius

 

Neseniai Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Vilytė (kairėje) buvo susitikusi su D.Grybauskaite – gal prezidentė nurodė pašalinti „Laisvą laikraštį“ iš konkurso? 

 

„Laisvas laikraštis“ jau keli metai dalyvauja įvairiuose valstybiniuose viešinimo konkursuose, tačiau nors siūlo mažiausią kainą ir didelį laikraščio tiražą – 8 tūkst. egzempliorių, iki šiol nėra laimėjęs nė vieno valstybinio konkurso. Organizatoriai suranda priežasčių, kodėl atmesti mūsų pasiūlymus.

 

Paskutinis konkursas, kuriame dalyvavo „Laisvas laikraštis“, ir kuriame jo pasiūlymas buvo atmestas, itin puikiai demonstruoja, kas yra „viešieji pirkimai“, ir kiek milijonų juose išplaunama.

 

Tačiau čia pat atsiskleidė ir visų šių „konkursų“ turinčios kontroliuoti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vaidmuo. LL dėl paskutinio konkurso kreipėsi į prokuratūrą, kad dėl VPT vadovų dokumentų klastojimo būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

 

 

Prezidentės statytinė Vilytė niekaip nepaaiškino, kodėl konkursas teisėtas – tiesiog „vsio zakoono“

 

„Laisvas laikraštis“ dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės paskelbtame konkurse „Spaudos paslaugų lietuvių kalba leidžiamame laikraštyje pirkimas“.

 

Mes buvome pasiūlymą teikiantysis teikėjas, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pateikėme visus priklausančius pateikti dokumentus.

Konkurso eilėje pirmoje vietoje vien dėl mažiausios kainos (0,65 už kv. cm) buvo įrašytas kitas konkursantas „Rejspa“, o mūsų dokumentai, kaip teigiama atsakyme į pretenziją, net nebuvo analizuojami, vien dėl kainų 3 centais už kv. cm. skirtumo.

 

Tokie konkurso rezultatai buvo apskųsti VPT. Skunde rašoma : „Su tokia konkurso vykdymo tvarka ir iš to išplaukiančiais rezultatais neįmanoma sutikti, jie yra ginčytini, prieštaringi, ir neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.

Vien mažiausios kainos demonstravimas, neanalizuojant visumos aplinkybių, ir šiuo atveju – informacijos sklaidos galimybių Vilniaus rajone, sudaro neskaidraus konkurso įspūdį.

„UAB patikimas verslas“ leidžia 8.500 tiražu kassavaitinį laikraštį „Laisvas laikraštis Lietuvai“, kuris yra platinamas visuose spaudos kioskuose, parduotuvėse, degalinėse. Trečiojo asmens „Respja“ leidžiamas „Vilniaus krašto savaitraštis“ nėra niekur platinamas, teigiama, kad jis leidžiamas 500 eg. Tiražu. Anksčiau buvo platinamas tik per prenumeratą (2013 metų duomenimis). Manome, jog konkursantas net nepateikė įrodymų, jog toks laikraštis iš viso leidžiamas. Todėl susidaro įspūdis, jog konkursas buvo vykdomas neteisėtai. Mūsų pretenzija net nebuvo tinkamai išnagrinėta. Vilniaus rajono savivaldybė tik perrašė mūsų pretenzijos tekstą, ir parašė vieną sakinį, jog mūsų pretenzija nepagrįsta.

Pretenzijoje nurodėme, jog pretenduojantis spaudos leidinys turi būti ne mažesnis kaip 600 egz. Tiražo. Jeigu nėra tokio tiražo, konkursantas neatitinka konkurso sąlygų.

Atsakovas deja nurodė, jog mes neįrodėme šio teiginio, nes remiamės 2012 m. Kultūros ministerijos duomenimis. Tačiau kuo remiasi konkurso organizatorius – jis taip pat nenurodė: teigdamas, jog konkursantas atitiko minimalius reikalavimus. Taigi, į mūsų pretenzijos teiginį, jog konkursantas neatitinka reikalavimų minimalių, iš viso nebuvo atsakyta, o turėjo būti pateikiami įrodymai, nes mes esame sąžininga trečioji šalis, kuri teikė visus dokumentus, mūsų verslas atviras, sąžiningas, su savaitraščiu „Laisvas laikraštis Lietuvai“ galima realiai susipažinti kiekviename spaudos kioske, parduotuvėje, degalinėje.

Atsakydamas į mūsų pretenziją, atsakovas nurodo, jog mūsų kvalifikacija net nebuvo tikrinama, nors per maža kaina, per mažas laikraščio žinomumas ir jokios realios sklaidos – vos 250 egz. tiražas sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir korupcijai. Jeigu minėtas tiražas jau (dėl akių) pakeltas (vykdant platinimą vien per prenumeratą, nėra jokio įrodymo, jog būtent 600 ar daugiau egz. Išplatinama – konkursui nebuvo pateikti įrodymai apie „Laisvo laikraščio“ konkurento tiražo realumą, jeigu jis ir atitinka formalius reikalavimus), tai turi būti vardan viešumo, skaidrumo principų įrodymai pateikiami. Tarkime, tas tiražas yra 650 egz. – tačiau jeigu nevykdomas pardavimas, tai gali būti iš viso net neplatinamas laikraštis – juk rėmimo pinigai gauti, galima ir neturėti prenumeratorių, o čia susidaro jau terpė korupcijai, ir pinigų plovimui. Mes tokiomis veikomis neužsiimame, esame sąžiningas leidėjas, žinomas tiek Vilniaus krašte, tiek Lietuvoje“.

 

 

Konkurso organizatorius nurodė, kad esą „Laisvo laikraščio“  pasiūlyta kaina už kv. cm. 3 centais didesnė, todėl mūsų pasiūlymo net nenagrinėjo.

 

Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, ne viename vykdytame Viešųjų pirkimų konkurse, nebūdavo laimėtoju pripažįstamas per mažą kainą teikiantis subjektas, vien dėl to pasiūlymo nerealumo, bei sklaidos mažumo. Ar įtarimų, jog dėl per mažos kainos nesugebės vykdyti įsipareigojimų. Šiuo atveju ir yra jog, kaina skiriasi vos vos, o sklaidos galimybės skiriasi keliolika kartų.

 

Todėl mūsų siūloma kaina viską susumavus yra beveik 10 kartų mažesnė, negu laimėjusio subjekto, nes mūsų sklaidos galimybės yra apie 15 kartų didesnės, taip pat mes leidžiame interneto dienraštį, todėl mūsų sklaidos galimybių suma dar didesnė. Taip pat esame lankstūs, ir leidžiame įvairius priedus, lygiai tą patį galėtume daryti, laimėję konkursą. Mūsų skaitytojas yra Vilniuje, Vilniaus rajone – ne tik visoje Lietuvoje, didelę sklaidą turime būtent sostinėje, ir mes taip pat galime vadintis vietos laikraščiu, daug rašome apie vietos – Vilniaus miesto – problemas.

Atmetusi mūsų kandidatūrą įstaiga elgiasi neteisėtai, nes neanalizavo sklaidos galimybių. Perkant informacijos sklaidos plotą, turi būti analizuojama jos sklaidos galimybės. Šiame konkurse nieko panašaus nebuvo daryta. Atsakovas remiasi vien tuo, jog esą buvo kito pareiškėjo nurodyta mažesnė suma – tik formaliai, nes realiai, minėta, mūsų sklaidos galimybės už „Respja“ yra 10 kartų didesnės. Taip pat nurodo, jog mes esą nurodėme senus duomenis, tačiau „Vilniaus krašto savaitraštis*4 ėjo ir 2013 metais ir vėliau vos 250 egz. tiražu lietuvių kalba. Jeigu ir atitiko minimalius reikalavimus, tai atsakovas turi tiksliai įvardyti. Jeigu atitinka vos vos, vadinasi, vėlgi, skirtumas tarp pirmosios ir antrosios vietos pagal egzempliorių skaičių yra 12 kartų, o tai sudaro pagrindą teigti, jog mūsų siūloma kaina daug kartų mažesnė, nes mūsų sklaida informacinė žymiai didesnė. Nes mes turime įrodinėti, kad konkursas turi būti skaidrus – tą garantuoja Viešųjų pirkimų įstatymas.

Taip pat konkurse laimėjus „Respja“, ši įstaiga pasirašys dar vieną sutartį toms pačioms paslaugoms. Iki 2017-ųjų sausio 17 dienos galioja kita, 430 tūkst. litų vertės sutartis su „Rejspa“ dėl informacijos viešinimo lietuvių kalba. Ji sudaryta 2014 metų kovą.

(http://www.delfi.lt/news/dailv/lithuania/vilniaus-raiono-savivaldvbes-informaciia-uz-150-tukst-litu-toliau-viesins-llra-nariu-valdomas-laikrastis.d?id=65968908)

Registrų centro duomenimis, 29 proc. „Rejspa“ akcijų valdo LLRA frakcijai priklausanti Seimo narė Vanda Kravčionok, 10 proc. – parlamentaras, LLRA frakcijos narys Michalas Mackevičius.

Todėl tokie kasmetiniai laimėjimai Korupcijos prevencijos įstatymo prasme gali reikšti Seimo nario papirkimą, nes didelę dalį akcijų valdo Seimo narė Vanda Kravčionok (ji yra Seimo narė 2012-2016 kadencijoje, www.lrs.lt duomenys). Vilniaus rajono savivaldybė yra biudžetinė įstaiga, ir ji negali remti Seimo nario verslo, tuo labiau, padėti tam Seimo nariui reklamuotis.

Konkursas skirtas viešinti Vilniaus rajono savivaldybės darbus, informaciją apie ją, o ne paremti Lenkų rinkimų akcijos partiečius ir Seimo narius. Seimo narių reklamos tvarką numato kiti įstatymai, jie už reklaminį plotą turi susimokėti, prasidėjus rinkiminei kampanijai pagal konkrečius įkainius, o ne būti remiami savivaldybės pinigais.

Į pretenzijos dalį, jog nesuprantamos ir neaiškios konkurso sąlygos (skaidrumo ir viešumo principų pažeidimas), atsakovas atrašo, jog mes patys kalti, jog nesikreipėme: tarsi atsakovo Viešųjų pirkimų įstatymas neįpareigoja aiškiai ir sklandžiai lietuvių kalba pateikti viešas viešojo pirkimo sąlygas. Taip išeina, konkurso sąlygų viešumas ir skaidrumas – pačių konkursantų reikalas. Taip tik pademonstruojama, jog laimėtojas – kuris visais metais ir anksčiau laimėdavo šį konkursą netgi be jokios konkurencijos – jau buvo žinomas, todėl laimėtojui skelbti sąlygų net ir nereikia. Tai irgi rodo, jog konkurso rezultatai buvo žinomi netgi jo nepaskelbus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog laimėjusysis konkursantas jau turi sudaręs sutartį iki 2017 metų sausio 17 dienos lietuviškam savo laikraščiui, informacijos viešinimui, todėl iš viso nesuprantama, kaip galima sudaryti tokią pačią sutartį dėl to paties dalyko. Jeigu Vilniaus rajono savivaldybėje atsirado papildomų pinigų informacijos sklaidai, tai negali tie pinigai būti skiriami jau tokį patį konkursą laimėjusiam konkursantui, ir jau gaunančiam už tai pinigus, nes laimėjęs konkursantas mažų mažiausiai turėtų įrodyti, jog naudos abiejų konkursų pinigus dvigubai daugiau viešindamas informacijos, deja, dėl savo sklaidos ribotumo „Respja“ to pažadėti negali.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, konkurso sąlygos, ir visa susijusi informacija turi būti labai skaidriai pateikiama (25 str. 2 d. – konkurencijos užtikrinimas, nediskriminavimas tiekėjų). Kadangi konkursantas „Respja“ jau buvo laimėjęs daug metų iš eilės prieš tai, taip išeina, konkurso techninių specifikacijų pateikimo nereikėjo, nors įstatyme aiškiai parašyta, jog tai būtina. Be to, šio paties įstatymo 25 str. 5 dalyje numatyta, jog negalima atmesti konkursanto pasiūlymo, jeigu jis įrodo, jog jo paslaugos, prekė, ir t.t. bus naudinga (žr . visą formuluotę). Deja, atsakovas nurodo, jog jis mūsų pasiūlymo ir jo pagrindimo net neanalizavo ! Esą vien dėl 3 centais didesnės kainos už kv .cm, kas sudaro įspūdį, jog konkursas iš viso nevyko, kaip tai nurodo Viešųjų pirkimų įstatymas. Mes kaip tik ne tik įrodėme, bet ir iš mūsų pateikiamų dokumentų akivaizdu, jog rezultatas už konkurse nurodytą sumą bus pasiektas apie 10 kartų geriau, negu tuo atveju, jeigu sutartis būtų pasirašyta su laimėjusiąja įstaiga.

Remiantis visu tuo kas išdėstyta, manome, jog buvo kuo grubiausiai pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindiniai principai – tai viešumas, skaidrumas, proporcingumas. Neišvengta korupcinės veikos, nes laimėjo konkursą metų metais laiminti be jokio konkurso „Respja“, kurios akcijas valdo Lenkų rinkimų akcijos politikai. Be to, atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė ir „Vilniaus krašto savaitraštis“ veikia tame pačiame pastate – neatmestina, jog Vilniaus rajono savivaldybė nuomoja „Respja“ patalpas, taigi, dalį rėmimo pinigų atsakovas užkėlęs nuomos kainą, greičiausiai susigrąžins – o čia jau yra pagrindas kreipimuisi į teisėsaugos institucijas, nes neskaidrumas šiame konkurse net ne preziumuotinas – jis yra akivaizdus.

Prašome ištirti šitą nesąžiningą konkursą, ir pateikti išvadą ar konkursas įvykdytas pagal reikalavimus, jeigu ne, prašome pateikti išvadą ir panaikinti šiuos rezultatus, įvykdyti konkursą iš naujo“.

 

 

 

VPT atliko šio skundo „tyrimą“, ir parašė, kad „vsio zakonno“, ir kad jis gali būti tęsiamas, tačiau iš pradžių atsiuntė sprendimą be jokių parašų ir be jokių motyvų.

 

 

Tik pareikalavus, dokumentas buvo pasirašytas. tačiau jame taip pat nenurodyta jokių arguentų, kodėl konkursas teisėtas. Todėl toks raštas net neatitinka dokumento sąvokos. Kreipėmės į teismą, kad VPT būtų įpareigota tikamai ištirti skundą.

 

Facebook komentarai
Back To Top