skip to Main Content

                 

 VERSLAS BIRŠTONE PAGAL GITANĄ SKORUPSKIENĘ IŠ VILNIAUS

              Ponia Gitana Skorupskienė Prienų teismui pateikė 2016 m. balandžio 27 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodo „kad tarp Gitanos Skorupskienės ir atsakovės Renatos Kasikauskės  buvo sudaryta terminuota darbo vietos sutartis“. Šis ieškinys grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

    į)   „2013-09-20 tarp Gitanos Skorupskienės ir Renatos Kasikauskės buvo sudaryta terminuota    darbo vietos sutartis.“  

⦁ „2015-09-01 tarp Gitanos Skorupskienės ir Renatos Kasikauskės buvo sudaryta nauja terminuota darbo vietos sutartis (iki 2018 m. sausio 2 d.).“

⦁ 2015-10-13 Gitana Skorupskienė nurodė vykdyti 2015-09-01 Sutartimi nustatytus įsipareigojimus iki 2018 m. sausio 2 d.“

⦁ 2016-01-30 Renata Kasikauskė pranešė, kad gautas patalpų savininkės D. Gadeliauskienės pranešimas, kuriuo ji nutraukė patalpų panaudos sutartį su Renata Kasikauske, todėl yra nutraukiama tarp Renatos Kasikauskės ir Gitanos Skorupskienės sudaryta 2015-09-01 darbo vietos ir įrangos nuomos sutartis.“

⦁ 2016-04-26 Renata Kasikauskė pranešimu informavo Gitaną Skorupskienę, jog yra pasibaigęs Sutarties galiojimas ir Gitana Skorupskienė privalo atlaisvinti užimamas patalpas, atsiimti asmeninius daiktus.“         

      Su ieškiniu nesutinku. Manau, kad Ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio jame nurodytais pagrindais, todėl ieškinys sutinkamai su LR CPK 5 straipsniu turėtų būti atmestas nenustačius pažeistos Ieškovės teisės. 

         Pažymėtina, kad iki teisminio ginčo pradžios, kai G. Skorupskienė kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Birštono Policijos komisariatą neatitinkančiu tikrovės pareiškimu dėl savavaldžiavimo, o po to kai šis pareiškimas teisėtai buvo atmestas ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, – į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, Atsakovė ne kartą bandė tartis dėl ginčo išsprendimo gera valia, tačiau Ieškovė kategoriškai vengė ir nesutiko, kad tarp mūsų būtų sudarytas koks nors bona fide geranoriškas tarpusavio susitarimas, kuriame būtų nustatyta gera valia išspręsti ginčą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Ieškovės ieškinyje dėl žalos atlyginimo pasigedome būtent šių principų, nes visas ieškinys pagrįstas neatitinkančiais tikrovės ir melagingais teiginiais, prisodrintas demagoginių nuorodų į visiškai nesusijusius su ginču LR Civilinio kodekso straipsnius, Ieškovės komentarų apie sutartinę civilinę atsakomybę, savo nuožiūra tendencingai pateiktą teismų praktiką, kuri visiškai nesisieja ad hoc su šia konkrečia fabula, įvardina realiai nepatirtus nuostolius ir žalą, kildinamą tik iš Ieškovės vaizduotės ir vizijų lengvai ir neteisėtai pasipelnyti. Matyt, intrigų rezgimas ir bylinėjimasis yra tapęs savotišku Ieškovės verslu. Tai nėra jokia vieša paslaptis Prienuose ir Birštone: dirbdama  mano subnuomojamose patalpose Gitana užsiiminėjo intrigomis, rezgė jas kolektyvo viduje, nuteikinėjo darbuotojas prieš mane, kišosi į  kitų darbą, nurodinėjo, kaip jos turėtų dirbti, kaip kas turi būti, nuolat šnekėjo, kad įkurs savo grožio saloną ir išsives visas darbuotojas dirbti į savo saloną, etc. Atsakovė ne kartą perspėjo Ieškovę to nedaryti, netrukdyti dirbti, nekiršinti moterų. Viskas baigėsi tuo, kad visos moterys, išskyrus Ieškovę, nusprendė likti mano komandoje, aš išsinuomojau kitas patalpas ir mes toliau ramiai dirbame savo darbus. Žodžiu, Ieškovės „genialus planas“ klasta ir intrigomis užgrobti mano subnuomojamas patalpas ir verslą žlugo ir nebuvo įgyvendintas tik dėka savalaikės mano kolegių įžvalgos, kokia baisi aferistė įsibrovė į mūsų tarpą.

Beje, Ieškovė sąmoningai nutyli ir ignoruoja LR Civilinio kodekso 6.497 str. (Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu). Šio straipsnio 2 dalyje vienareikšmiškai konstatuota, kad „nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nutraukia ir subnuomos sutartį.“ Ieškovė sąmoningai vengia pripažinti tai, kad vienai iš patalpų savininkių – D. Gadeliauskienei nutraukus patalpų panaudos sutartį su subnuomininke Atsakove Renata Kasikauske, pastaroji, nebūdama minėtų patalpų bendrasavininke, turėjo automatiškai nutraukti sutartis su darbo vietų ir įrangos sutarčių subjektais. Visi kiti subnuomininkai situaciją suprato teisingai ir nekilo jokių ginčų, išskyrus vieną Ieškovę – Gitaną Skorupskienę, kuri nutarė iš šios situacijos nesąžiningai pasipelnyti. Absurdo viršūnė – užvaldyti ir perimti mano verslą teisminiu keliu, vedinai pavydo jausmo ir amoralaus siekimo ne kurti savo verslą, o atimti iš manęs sunkiai sukurtą verslą, apgaulės ir aferų būdu, beprasmiškai švaistant jėgas, pinigus ir laiką. Idant Ieškovė tikisi pasipelnyti ir energetiškai pasikrauti bylinėdamasi teismų karuselėje. 

         Iš tikrųjų, Atsakovė buvo sudariusi 2015-09-01 darbo vietos ir įrangos nuomos sutartį su Ieškove iki 2018-01-02. Tačiau nuomos metu iškilo klausimų dėl nuomojamos įrangos sąrašo ir komunalinių mokesčių paskaičiavimo, kuriuos Ieškovė pateikė Atsakovei. Pateikus šiuos klausimus Atsakovei, pati Ieškovė pradėjo ieškoti priežasčių nutraukti sudarytas sutartis. Akivaizdu, kad šiuo metu, priklausomai nuo teisinės situacijos, Ieškovė Teismui nenorėdama minėti pagrindinės Sutarties iš kurios paaiškėtų, kad Ieškovė dėl nepateisinamų ir tik jai žinomų priežasčių, patalpų panaudos sutarties, sudarytos 2015-01-02 tarp Dalios Gadeliauskienės „panaudos davėjo“ ir Renatos Kasikauskės „panaudos gavėjo“  nenori nei matyti, nei girdėti. Tokiu būdu, Ieškovė tik sąmoningai klaidina teismą. Atsakovė pateikia Teismui šią Sutartį. Iš pateikto Birštono Policijos komisariato 2016-04-14 atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Gitanos Skorupskienės pateiktus duomenis matyti, kad grožio ir soliariumo studijos „Vizija“ subnuomininkė Atsakovė Renata Kasikauskė nėra patalpų J. Basanavičiaus a. 16, Birštone savininkė, ji pati buvo sudariusi patalpų panaudos sutartį su Dalia Gadeliauskiene. Šios Sutarties 5.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata: „Panaudos sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus Panaudos Sutarties galiojimo terminui Šalių susitarimu, pranešus prieš 1 (vieną) mėnesį.“ Todėl laikytina, kad „Darbo vietos ir įrangos nuomos sutartis“ tarp Renatos Kasikauskės ir Gitanos Skorupskienės yra subnuomos sutartis. Renata Kasikauskė 2016-01-08 gavusi pranešimą iš D. Gadeliauskienės dėl patalpų panaudos sutarties nutraukimo anksčiau termino dėl pastato renovacijos darbų, 2016-01-30 raštu informavo Gitaną Skorupskienę ir kitus subnuomininkus apie tai, kad nuo 2016-03-08 bus nutraukta jų tarpusavio nuomos sutartis, nurodydama motyvus. LR Civilinio kodekso 6.497 str. (Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu) 2 d. nustatyta, kad  jeigu kitaip nenumatyta nuomos sutartyje tai nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nutraukia ir subnuomos sutartį. Esant šioms aplinkybėms, sutartis tarp Renatos Kasikauskės ir Gitanos Skorupskienės laikytina nutraukta. Kadangi patalpų nuomos sutartis laikytina negaliojančia, todėl bet kuri veikla be patalpų savininko sutikimo negalima. Gitana Skorupskienė vykdomos veiklos, patalpose, esančiose J. Basanavičiaus a. 16, Birštone, nenutraukė, neteisėtai naudojosi patalpose tiekiama elektros energija, vandeniu, kitais patogumais, todėl siekiant nutraukti neteisėtai vykdomą veiklą ir  buvo išjungtas šių paslaugų tiekimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visi  Atsakovės veiksmai buvo teisėti.

          DĖL IEŠKOVĖS REIKALAVIMO PRITEISTI ŽALĄ

        Teismas, remdamasis niekuo nepagrįstu Ieškovės reikalavimu priteisti žalą, nenagrinėdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, priėjo prie išvados, kad prima facie Ieškovės teiginys, kad iš Atsakovės prašoma priteisti „10 444,09 Eur sumą turtinei žalai atlyginti“ ir kad tai sudaro pagrindą LR CPK 144 straipsnio taikymui. Atsakovė pabrėžia, kad vadovaujantis teismo nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad „vien didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui“ visiškai nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės automatiškai turi būti pritaikytos. LR CPK numatytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik įsitikinus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad buvo padarytas ieškinio teisių ar sui generis teisių pažeidimas ir nustačius, kad ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Vadinasi, būtina sąlyga LR CPK 144 straipsnio taikymui yra įrodymų, kurių prima facie vertinimas leistų daryti išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, pateikimas byloje. Pastebėtina, kad šiuos įrodymus, vadovaujantis civilinio proceso normomis, privalo pateikti Ieškovas.

         Atsakovė, priešingai nei nurodyta teismo nutartyje, nemano, kad Ieškovė byloje yra pateikus pakankamai įrodymų, kurių prima facie vertinimas leistų daryti išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Atsakovė pabrėžia, kad kartu su skundu teismui pateikia medžiagą, patvirtinančią, kad Atsakovė savo veiklą vykdo teisėtai, turėdama teisinį pagrindą. Iš pateikto Birštono Policijos komisariato 2016-04-14 atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Gitanos Skorupskienės pateiktus dokumentus matyti, kad grožio ir soliariumo studijos „Vizija“ subnuomininkė Atsakovė Renata Kasikauskė, kaip aukščiau minėta, nėra patalpų J. Basanavičiaus a. 16, Birštone savininkė, ji pati buvo sudariusi patalpų panaudos sutartį su Dalia Gadeliauskiene, todėl laikytina, kad „Darbo vietos ir įrangos nuomos sutartis“ tarp Renatos Kasinauskės ir Gitanos Skorupskienės yra subnuomos sutartis. Renata Kasikauskė 2016-01-08 gavusi pranešimą iš D. Gadeliauskienės dėl patalpų panaudos sutarties nutraukimo anksčiau termino dėl pastato renovacijos darbų, 2016-01-30 raštu informavo Gitaną Skorupskienę apie tai, kad nuo 2016-03-08 bus nutraukta jų tarpusavio nuomos sutartis, nurodydama motyvus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Atsakovė mano, kad teismo išvada, jog prima facie įrodymų vertinimas paremtas prielaida ir Ieškovės melagingu teiginiu, kad  „Atsakovė elgėsi nesąžiningai, užvaldė jai priklausantį turtą, gali jį bandyti perleisti ar paslėpti jai priklausantį turtą“, leidžia manyti, kad byloje pateiktos medžiagos pagrindu, ieškinys galėtų būti tenkinamas, yra nepagrįsta. Tai teisėja p. Vaida Baumilė konstatavo teismo nutartyje, kad „nenagrinėdama ieškinio pagrįstumo klausimo“ nutaria skirti laikinąsias apsaugos primones.  Pagrįstai kyla klausimas: kokiu pagrindu teismas priėmė tokią nutartį? Kodėl ignoravo sensus communis ir teisingumo principą, kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

     Atsakovė taip pat nemano, kad teismas pagrįstai rėmėsi prima facie Ieškovo pateiktos medžiagos įvertinimu. Ieškovo pateiktos prielaidos, spėjimai ir melaginga informacija apie skolą ar tariamai padarytą žalą, negali būti laikoma pakankamu įrodymu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui nustatyti. Natūralu, kad Ieškovė, būdama verslininkė , patiria išlaidų ūkinėje veikloje. Atsakovės nuomone, lieka neaišku, kodėl teismas Ieškovės patiriamas išlaidas (galimai ir dėl nesąžiningos veiklos) laiko Atsakovės veiklos neteisėtumo įrodymu.

       Atsakovė pabrėžia, kad nesant pagrindo taikyti LR CPK 144 straipsnio nurodytoms laikinosioms priemonėms, nes asmuo tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, teismas negali pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu (e.g.: Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-888/2009). Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai įvertino Ieškovės prašymą taikyti Atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Nutartis priimta esant visiškai kitokiai teisinei ir faktinei situacijai. Atsakovė pabrėžia, kad, priešingai nei nurodo teismas, minėtoje byloje, kaip ir nagrinėjamu atveju, Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai sutampančias su ieškinio reikalavimu. Tai, kad faktinės bylos aplinkybės nėra identiškos, neturi reikšmės šios teismų praktikos taikymui laikinųjų apsaugos priemonių srityje. Pastebėtina, kad minėta teismo praktika nėra pakeista ir turi būti taikoma.

             DĖL ATSAKOVEI PRITAIKYTO AREŠTO

        Atsakovė pabrėžia, kad teismas nepagrįstai pritaikė Atsakovei  turto areštą  10 444,09 EUR sumai. Priešingai nei nurodyta nutartyje ir vadovaujantis Lietuvos teismų suformuota praktika, pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą tenka Ieškovei. Nagrinėjamu atveju Ieškovė turėjo pareigą teismui pateikti medžiagą apie prastą Atsakovės turtinę padėtį. Ieškovė šito nėra padarius. Priešingai, teismui pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis apie tariamai jai padarytą didelę žalą.

       Teismas nutartyje vienareikšmiškai ir nepagrįstai akcentavo, kad „areštuotinas atsakovės nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, o jo nesant pakankamai – piniginės lėšos esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.“  Dėl šios priežasties, Atsakovė mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra žinomos Atsakovei ir kurių pagrįstumas yra nepatvirtintas. Atsakovei dėl šios priežasties buvo pritaikyti neigiami procesiniai padariniai, dėl kurių sumažėjo Atsakovės apyvartinės lėšos, pasunkėjo kasdieninė verslo veikla. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuodamas Atsakovei priklausantį turtą, privalo laikytis šalių interesų pusiausvyros ir siekti, kad Atsakovas išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Piniginių lėšų areštas suvaržo Atsakovės veiklą, apriboja galimybes vykdyti ūkines operacijas ir sukuria prielaidas nuostolių atsiradimui. Atsakovė mano, kad teismo nurodyta tikrovės neatitinkanti aplinkybė negali būti panaudota Atsakovės finansinės sistuacijos vertinimui ir tuo labiau daryti neigiamą įtaką Atsakovės procesinei padėčiai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Atsakovė mano, kad teismas nepagrįstai įvertino nepatvirtintus faktus ir aplinkybes ir dėl šios priežasties netinkamai ir neadekvačiai įvertino Atsakovės finansinę padėtį.

     Svarbu turėti omenyje, kad teisinis reglamentavimas konstruojamas tokiu būdu, jog be suteikiamų teisių asmenims numatomos ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas asmuo įgyvendindamas savo teises turi ir atitinkamas pareigas, t. y. laikytis įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir  laisvių. Akivaizdu, kad Ieškovei etika ir moralė  yra ne  šio  Pasaulio  dimensijos.

          Esant tokiai padėčiai, manyčiau, kad ponios Gitanos Skorupskienės 2016 m. balandžio 27 d. ieškinys dėl žalos atlyginimo turėtų būti atmestas; panaikinta Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis ir išspręsta klausimas iš esmės – visiškai atmestas Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Atsakovei Renatai Kasikauskei; iš Ieškovės priteistos visos Atsakovės turėtos verslo ir bylinėjimosi išlaidos.

                                                                    Renata Kasikauskė

 

 

 

                                                     

 

 

 

 

                                             

                                                    

 

                                                          

                                                                 

 

 

 

 

 

                                                             

 

                                                                  

 

                                                                

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                             

 

 

                                                                 

 

 

 

                                      

 

 

 

                                                           

 

 

 

                                                                           

 

 

 

 

 

 

                                                                  

 

Facebook komentarai
Back To Top