skip to Main Content

VARKALIO KLAUSIMĖLIS MINISTERIUI SURPLIUI, O MANO PAKLAUSIMAS BAKUI

Kęstutis K.Urba

Tik ką pasibaigusioje vyriausybės valandoje seimūnas Varkalys pasidžiaugęs,  kad šiemet melioracijai iš „Sandraugos“ fondo skiriama net 17 mln. eurų, ir dar bus biudžetinių 14 mln., o reikia iš viso tik 80 mln.eurų, ir paklausęs ministro G.Surplio, kokios yra perspektyvos, susilaukė paties šviesiausio atsakymo: ministerijos duomenimis tereikia 60 mln. eurų, o su 2020 m. viskas tik sparčiai gerės.

Bet palaukite, jei gydytojas išrašo  gyvybinį receptą ligoniui dėl kraujagyslių užkalkėjimo, o šis įperka tik pusę paros dozės, tai ar ilgai jis trauks? Su klimato kaita akivaizdžiai ekstremalėja gamtos raiška, tad po sausringų metų vėl gali nutikti tvanas. Gaspadoriškas požiūris valstybėje reikalautų skaičiuoti, kad renovuotinai pusei visų magistralinių melioracijos griovių, kurių ilgis apie 26 tūkst.km reikia maždaug 50-80 mln.eurų, jei vieno km sutvarkymo vidutinė kaina yra tik 2-3 tūkst. eurų. Tad beveik pusė numelioruotos dirbamos – apie 1.5 – 1.7 mln. ha vėl bus „nuplaukimo“ rizikoje? Kiek derliaus ir biudžeto milijonų vėl prapuls?  Ir kiek tokių lietingų metų turės praeiti, kol bus valdžios atsikvošėta?

Pridurkime dar trečdalio – apie 1 mln. ha  kalkinimo per Žemaitiją ir Aukštaitiją būtinumą – rūgščios dirvos su žemu ph neveikia ir trąšos. Joje geriau auga tik pomidorai.

Jei ha kalkinimas atsiėjo apie 600 litų, tai reikia galvoti dar apie 100 mln. eurų ilgalaikės investicijos 10-15 metų – lygiai tiek pat, kiek įmarinuota šiemet į Jakeliūno pasididžiavimą: rezervą. O kur dar Lietuvos dirvos nualinimas – juk ES ją pervedė iš ekologiškai tvarios į rizikingų kategoriją.  Todėl ir p Varkalio  klausimėlis turėjo būti toks: kurią BŪTINĄ dalį valstybinių melioracijos griovių leis renovuoti tam šiemet skiriamos lėšos? O tada ir išlįstų į dienos šviesą Šapokos-Jakeliūno bei jų pirmtakų absoliutus negebėjimas spręsti ekonomines agrarines ir socialines demografines nykstančio kaimo bei visos valstybės bėdas.

Vartant įvairių ministerijų svetaines tenka nuolat matyti demonstruojamą dėmesį įvairioms problemoms, tačiau nutylima kokiu laipsniu jas artimiausiu metu numatyta ir galima išspręsti.

Dėl šių visų priežasčių mūsų visų garsiausio detektyvo p V.Bako dar prieš du metus paklausiau – kodėl nėra rengiamas nacionalinis mūsų lokalių rizikų raportas, pasižiūrėjus į pasaulinį, kurį kasmet sudaro geriausia pasaulio profesūra suburiama po „Global risk forumDavoso vėliava? Ji duoda rizikų poslinkius penkiose esminėse sferose: geopolitinėje, socialinėje, ekonominėje, aplinkosauginėje ir technogeninėje. Jis pažadėjo pasidomėti, o prieš metus vėl užklaustas teatsakė tradicinį biurokratinį – „juda juda… kažkas“.

Šių dienų mitinginiai streikiniai įvykiai aiškiai rodo kylančias visuomenės subruzdimo rizikas dėl viešojo sektoriaus, pensininkų pajamų neadekvatumo kainų šėlsmui. O kur dar nuolatinė 100 tūkst. bedarbių našta visuomenei? Būtų galima suprasti tą valstiečių mokestinę reformą su reklaminiu 27 proc. mokestiniu tarifu turčiams, kurį su kaupu kompensuoja SODROS „lubos“. Taip viliamasi pritraukti daugiau investitorių, tačiau ar jie išspręs maždaug 66 tūkst. išbarstytų po kaimo vietoves ir vienkiemius registruotų bedarbių užimtumą? „Socialdemokrate“ buvo išspausdintas G.Kirkilo komandos „kliedalas“ statyti šiems barakus, kad nauji fabrikai ir gamyklos turėtų darbo jėgos. Betgi, žmogus ne „futbolas“, nes jis tampa, kai suauga, stipriau prisirišęs prie gimtinės ir turi gyventi prie vaikystės upokšnio, šilelio. Todėl kaime turime apie 30 tūkst. socialiai nedegradavusių žmonių užimtumo problemą, kurios nespręs joks didysis investitorius, o miestuose tokių „taikinyje“ būtų apie 15-20 tūkst., norinčių ir galinčių dirbti.  Padalinkime šiuos po 7 didesnius miestus ir pamatysime, kad darbo jėgos resursas vidutiniškai apie 2-3 tūkst.  Ne kažin kas. Reikėjo Akmenėje 100 darbininkų užsienio gamyklai –nerado.  Šis E.Gentvilo pavyzdys yra pakankamai iškalbingas.

Dalinį sprendinį aiškinau užvakar – pagalbiniais registruotų biržoje įkinkymas į ekomaisto gamybą bendruomenių kooperatyvuose trumpiausiai eko maisto (daržovių, uogų…) grandinei į artimiausią darželį bei mokyklą Švedijos pavyzdžiu.

Situacija atskiruose rajonuose prieš metus buvo tokia, ( dabar dar dalis pabėgonėr žmogaus, nėr problemos):

PRIENŲ rj.

Ieško darbo per biržą 1452, tarp jų dešimtadalis – 149 pagalbinis darbininkas, 6 agronomai, pardavime rinkoje penkiasdešimt žemės ūkio paskirties sklypų ir trys dešimtys bendruomenių.


 
ŠILALĖS rj

Darbo biržoje 279 pagalbiniai, 5 agronomai, pardavime 5 žemės ūkio paskirties sklypai  ir keturios dešimtys bendruomenių.

PANEVĖŽIO rj.

Darbo biržoje 500 pagalbinių, 12 agronomų, 28 žemės ūkio paskirties sklypai pardavime, 58 kaimo bendruomenės

VILKAVIŠKIO rj.

Darbo biržoje 75 pagalbiniai darbininkai, 6 agronomai,  18 žū paskirties sklypų, 60 kaimo  bendruomenių.

 

Betgi, Klaudijus Maniokas pavadino tokią Virginijaus Sinkevičiaus viziją … maoizmu, nors eina trečia vaikų alegizacijos banga, ant kurios Astai Kubilienei, beje, nusičiaudėti. Padavė vaikams daugiau daržovių, o kad ir herbicidų iš kas antros normos ribose daugiau – nerūpi. Paklausė manęs šį rytą – ar matavai? Matavo dar Jono Miliaus tarnyba, o aš tik matematiškai tikimybiškai suskaičiavau, kad jei krepšyje 8 daržovės, tai vidutiniškai turi jame jau du kartus viršytą normą – vakar šeštą kartą dėsčiau viceministrui A.Šešelgiui, kuris stalčiuje 11 mėnesių laiko užmarinavęs vaikų mitybos įstatymą. Tokį , kuris turėtų suteikti impulsą reikalingam septynių ministerijų darbui. Laukia nesulaukia jų visų kailiai kietos Andriejaus Stančiko rankos.

O tuo metu mūsų augančiai kartai ir visiems kitiems nuolat yra įpurškiama dar daugiau sveikatų! Tad tegyvauja asmeniniai kolektyviniai sodai.

Didžiųjų investitorių pritraukinėjimo pastangos gražios, tačiau kas nutiks, kai tie galintys ir norintys – apie 50 tūkst. ims ir vėl per du tris metus atsiradus skylei biudžete išvažiuos. Kas darysis su  dirbančiųjų/išlaikytinių santykiu visuomenei senėjant? Kokios artėjančios bedugnės  – valstybės defolto rizikos? Juk valstybės skolos ir BVP santykio dydis yra itin nestabilus parametras –  krizės atveju jis dėl eksporto menkėjimo raketa momentaliai šaus į viršų, o mes nepakankamai investuojame į šiaip jau stabilią ilgajame periode sferą – žemės ūkį bei sveiką saugų maistą. Joks „ikanominės raidos“scenarijus nenagrinėja, nes galima juk buvusiame prieš metus juodraštyje Finansų ministerijai pakeisti keletą skaičiukų, pagrąžinti viršelį ir prievolė popierizmui atlikta. Pavartys seimūnai akimis, vis tiek, nelabai susigaudo, svarbu kad visokių banalybių skaičių jaunuolyne būtų pripaistyta kuo daugiau. 

Senokai laikas susirūpinti NSGK Ekonominio –finansinio saugumo bei atitinkamos politikos sąvoka ir jos imtis iš esmės, o ne rodyti pirštu į MG Baltic iš Seimo tribūnos ir barstyti pelenus bei smiltis vien ant opozicijos, nematant sudėtingų daugiamačių procesų esmės, kurių šerdyje didžiųjų prekybos tinklų nežaboti karteliniai apetitai, kaip ir didžiųjų perdirbėjų smaugiančių smulkų gamintoją  supirkimo kainų minimumu oligopoliai. Kitaip tariant, juodosios mūsų ikanomikos skylės, kurios sutraukia didžiąją bendrų resursų dalį ir koncentruoja kapitalą. Pasiruošęs diskutuoti, ar jie ar, MG BALTIC buvo ir yra pati didžiausia grėsmė su augančia rizika, persimetančia į ištisus sektorius.  Neįkandamos šios kolosalios problemos tautos ir liaudies išrinktiesiems, nes viską imasi spręsti patys, o neduoda darbo tiems, kas apie tai skaito straipsnius ir monografijas visą gyvenimą. Būta XVI vyriausybės, kuriai tapo nebeaišku, pastangų, bet R.Žemaitaitis dūręs pirštu į Gusto ministeriją pasakė, kad naujų biurokratų gana. Tad ar reikia stebėtis, kad tarp svarbiausių valstybei Reikminių mokslinių tyrimų atsiranda …. kurortologija. Jei kai kas iš Loretos Graužinienės Seimo mėgo pasilepinti Druskininkų rojuje, tai kodėl gi atsilikti tiems kurie skirsto pinigus mokslinčiams? Kur jiems iki Davoso, nors p Vytautas Bakas ir žygiavo į susitikimą su pačiu p Shwabu. Bet nieko nepasimokė.

Facebook komentarai
Back To Top