skip to Main Content

„Valstybinis vilko bilietas“: ar lietuviškas prekybos tinklas priklauso D. Grybauskaitei?

Kristina Sulikienė

Po paskutinio savo rašinio jau buvau tarusi: na dabar pailsėsiu,parašiau daug „teisybės“ (teisybė – subjektyvi sąvoka). Kas man atrodo teisybė, kitam atrodys baisus melas – ypač dėl to „valstybinio vilko bilieto“. Juk šitiek nieko nebaigusių „idiotų“ dirba kultūros centruose, net folkloro ansambliams vadovauja, suvalkietišką sijoną prie aukštaitiškos skepetos derina. Ir nieko. Kol, aišku,nesusiduria su kokiaisnors vertintojais.

 

Pamenu, toje jau sudegusioje Mažosios Lietuvos sodyboje Rumšiškių Liaudies buities muziejuje teko vertinti ansamblį festivalyje „Margos pievos“ 2013 metais. Su siaubu stebėjau jų pasirodymą: rūbai lyg ir tvarkoje, o štai kanklės turėjo „žuvies galvą“, ir buvo latviškos – nors Mažoji Lietuva turi rekonstruotas šio krašto kankles (tokias kaip arfa, Bretkūno kanklėmis vadinamos). Priėjau po pasirodymo ir paklausiau, kas yra, negalėjo paaiškinti.O buvo žinokite etnografinių regionų metai, ir čia buvo neva labai aukšto lygio pasirodymas. Ansamblio pavadinimo nebeatsimenu, daug metų praėjo. Bet kankles su žuvies galva –atsiminsiu visą gyvenimą. Ėjo  23-ieji Nepriklausomybės metai,ir jau 25-ieji nuo Kelmės kankliavimo kursų – o žmonės net laimėję projektus,nežinojo, kur kokios kanklės naudojamos.Ir kad Latvija yra už lietuviškų etnografinių regionų ribų.

VASARA GALI BŪTI SKENDUOLIŲ-GALI BŪTI IR IŠŠŪKIŲ METAS

 

Vasara gali būti skenduolių,o gali būti iššūkių metas. Vieni renkasi skendimą jūrose, po to už juos labai garsiai rėkia vergų choras, kad policija nestovi šalia kiekvieno skenduolio, kai jis eina skęsti. Bandė Palangos policija auklėti per daug atsipalaidavusius poilsiautojus – kur tau: tėtušiai su bambaliais liepė „atšokti“, o vaikai toliau turškėsi vieni.

Kadangi parašiau ilgiausią rašinį apie  „valstybinį vilko bilietą“,ir pati pasiūliau Gediminui Grinai, buvusiam VSD vadui, pasitikrinti jo galiojimo terminą, nieko blogo nesitikėdama vieną dieną nuėjau į vietinę  MX parduotuvę. Matote, skirtumas tarp „nieko nebaigusio“ ir baigusio yra tas, kad nieko nebaigęs užimti tavo vietą kultūros centre ar muziejuje gali per protekciją, bet tai nėra visuotinis reiškinys, keleriems metams prabėgus, tas kvailys yra identifikuojamas,ir išmetamas kaip musė iš barščių.

 Buvo toks Kaune liaudies instrumentų muziejus, vadovauti jam pastatė valytoją ar siuvėją su 11 klasių anų laikų diplomu, o visiemas apjungtiems muziejams kažkokio su Rusija prekiavusio dujininko mamą. Tie,kurie prekiavo su Rusija,neseniai paaiškėjo,per Skardžiaus giminaičius susiję su AOTD ir VSD.

Nepraėjo nė 3 metai,ir naujasis Kauno meras Matjošaitis jai liepė susirinkti visas „manatkes“ ir nešdintis. O motyvavo tiesiog mano žodžiais, kuriuos aš jai esu į akis pasakiusi: kad ponia nesigaudo iš viso, kas yra muziejus – kad muziejus visų pirma yra žmonės, po to tik daiktai. Kad žmonės ateina ir nori veiklų, o eksponatai turi padėti tas veiklas vykdyti. O ne kad patys eksponatai savaime sudaro muziejų. Ir tuo labiau uždirbs muziejui pinigus. Dulkėdami,ir jokios žinios nenešdami.

Matjošaitis pasakė panašiai taip: „Direktorė nesuvokia,jog muziejus- tai ne tik eksponatai,tai visų pirma žmonės, ekskursijos, renginiai. Todėl jai pasakyta,jog į jos vietą ieškomas kompetetingas žmogus“. 

Aš jai tą patį aiškindavau, bet prie „ano mero“ dujininkų ir dar prekiaujančių su Rusija šeimos atstovė buvo nepajudinama.

Muziejuje gaudavau apie 500 litų algą, bet skirtumas nuo kitų nieko nebaigusių ir nesigaudančių, aš tą algą užsidirbdavau, nes žinojau pamatinius vadybos dėsnius – jog vaikai į tavo muziejų neateis patys, juos reikia atsivesti. Dar kai buvo litas,  500 litų alga gal dar darė įspūdį,dabar tai bus kažkokie šimtas eurų su  kažkiek centų. Dieną pradėdavau nuo skambučių į mokyklas, apėjau gretimas gatves,užėjau į darželį,kuris vėliau man atvedė beveik visas grupes: nes vaikučiams tereikėjo ateiti iš gretimos gatvelės. Tėvai laimino šį planą. Kartą turėjome masinę edukaciją su  200 vaikų. Taigi, muziejus gali suktis ir kaip verslo įmonė – jeigu tik pagauni „bangą“. Pilni autobusai važiavo pas mane iš Vilniaus ir Panevėžio, gandas sklido po visą Lietuvą. Beje, priimdamas į darbą, direktorius Stunžėnas man ir liepė: turi taip gerai vesti edukacijas, kad gandas sklistų toli,už Kauno ribų. Didžiausias mano darbo įvertinimas – tai 2 pilnos klasės-visas autobusas iš žydų Šolom Aleichemo mokyklos Vilniuje.“Tėvai mums pasakė: mes gyvename Lietuvoje ir privalome mokytis lietuvių etninės muzikosir tradicijų“. Nežinau, kaip tai susiję su mano kelione (beveik piligrimine) į Osvencimo ir Birkenau lagerius.

 Žydai yra žydai. Jie, sužinoję, kad lietuvis gerbia juos, pagerbia ir jį. Kiti darbuotojai tiek nesidraskė – tačiau naujoji valdžia būtent juos ir protegavo.“Kuo mažiau – tuo geriau“ – klaikus,viską griaunantis principas. Pas dujų magnatę dirbau  1 etatu, sodra „nematė“, jog dirbu dviejose darbovietėse pirmaeilėse, ir po 1 etatą.O man buvo labai smagu stebėti – kaip direktorius,susijęs per šeimą su Rusija, o per kažką su VSD ir AOTD – neliečiamas. Šių faktų nebeištrinsi –dirbau net keletą mėnesių 2 etatais.Kai pirmoji darbovietė pastebėjo,pateikiau prašymą grąžinti mane į 0,5 etato arba atleisti mano reikalavimu iš darbo. Dujų magnatė atsisakė. Buvau atleista kai tarnavau kariuomenėje. Atleidimas neteisėtas, bet su dujų magnate  eiti bylinėtis, kai už jos  mačiau stovi visos spectarnybos, nemačiau prasmės. 

Tik dabar VSD nutekino informaciją, jog Garbaravičiai susiję su Skardžiaus giminaičiais ir su AOTD bei VSD. Tada tai matėsi – vien kokios mašinos man stovėjo po langais, ir dar kabinete turėjau chemikalų ataką. Kai atsisakė atleisti, aš iš darbo išbėgau, nes gydytoja sakė, jog mane gali išnešti kojomis į priekį. Nors nevaikščiojau į darbą, man už mėnesį mokėjo algą. Kasininkė, kurios kabinetas buvo priešais, raštu melavo, jog darbe nesmirda. Buvau ją susitikusi: ji jau sirgo kraujo vėžiu, jai yra persodinti kaulų čiulpai…Tai čia atsakymas MX direktorei,kodėl žmogus,padirbęs muziejuje, nori paprasto darbo.Tiesiog per daug ekstremaliomis sąlygomis teko dirbti- žmonės Aleksoto turguje kalbėjo, jog mano kabinete buvo išpiltas ne kas kitas, o gyvsidabris. 

Universitete gaudavau už etatą „net“ 1287 litus, arba 372 eurus.

LIDLAS „SUVALGYS“ MX-Ą: MERKELĖ PRIEŠ GRYBAUSKAITĘ?

Todėl kai nuėjus į MX man akis išdraskė mėnesį darbuotojo nerandanti direktorė, jog „pas mus labai maža alga, vos 400, man jūsų gaila“, man labiau pasidarė jos gaila. Nes jeigu gerai suprantu MX vadovybės strategiją, tai jie greičiausiai ją „nuskalpuos“. Nes MX tam tikras padalinys man paskambina, jeigu aš turiu klausimų,padėjo surasti darbą žmogui,kuriam labai reikėjo, su juo elgiasi labai gražiai. Galiu tik geriausius žodžius pasakyti apie MX centrinę Kauno aparatinę, jog dirba merginos labai gerai. Bet to neįmanoma pasakyti apie pakraščio (Rokų) MX, kurioje teko labai keista patirtis. 

Visų pirma, MX parduotuvė jau a priori pralaimi Lidlui,kuris finansuotas iš Europos Sąjungos ekonominės plėtros fondų – o tas finansavimas ir skirtas, kad suvalgytų vietos rinkas. O jeigu Europos Sąjungą ir Vokietiją siesime su Merkel, o MX su Dalia Grybauskaite, turbūt vyksta dviejų ponių karas? O gal viena neatsakė į kitos simpatiją? Juokai juokais, bet Lidlo atėjimui juk priešinosi Šimašius (pamenate,kaip staigiai Vilniaus Kelių policijos pastatą paskelbė kultūros paveldu,kad tik Lidlas neįsikurtų kuo greičiau). Matė grėsmę. Valstybininkams. Ateina visiškai kita ekonominė, o gal net žvalgybinė jėga. O gal tai tik vaidyba? Susijungs MX su Lidlu – o juk D.Grybauskaitė dirbo  ir  finansų ministre,ir eurokomisare finansų ar ekonomikos komitete? Gal ji pati save ir finansuoja per aplinkui?

Antra – jeigu kalbėsena niekuo nesiskiria nuo valstybinės įstaigos, vadinasi, MX vis dar valdo valstybininkai, gal net pati madamme Grybauskaitė.

Ne per vieną dieną žmogus su „tiek diplomų“ gali ryžtis eiti padirbėti krovėju (neapsiverčia liežuvis ištarti „kasininku“,nes ten reikia daugiausiai net ne pardavinėti, o krauti). Bet tiesiog ir mano tėvas profesorius prieš padarydamas karjerą kaip muzikantas, dirbo kolūkyje, ir akėjo ar dirbo  lyg tai su vėtykle kažkokia, paskutinį kartą, prieš stodamas į Juozo Gruodžio muzikos mokyklą, ir jis buvo netgi nepilnametis. Dirbdavo visi, vėtydavo, ravėdavo, kraudavo. 

Jau būdamas Vilniaus konservatorijos docentu,jis savaitgaliais ir vasaromis padėdavo savo tėvui krauti šieną. Kaimiečiai bandė tyčiotis,o mano senelis atšaudavo „mano sūnus moka pailsėti nuo protinio darbo – jį pakeisdamas fiziniu“. Mano tėvas profesorius yra prisipažinęs, jog šitas jo tėvo pasakymas jį lydi visą gyvenimą,ir jis tą patį rekomenduoja visiems. Ir savo studentams siūlydavo eiti padirbėti fizinių darbų,nes tai padeda pailsėti. Ir studentai vėliau dėkodavo už šį patarimą, nes ir už mokslus išsimokėdavo, ir pailsėdavo nuo pervargimo. Dabar studentams padirbėti vasarą pataria jo priimtos į darbą Humanitarinių mokslų fakulteto administratorės. VDU HMF niekas neaiškina, kad „jūs intelektualai,ir neturite teisės dirbti juodų darbų“.Kaip tik mano tėvo profesoriaus įtakoje, studentams patariama eiti dirbti, ir išsimokėti už studijas, bendrabučius. Kad jie galėtų siekti savo tikslų. Viena teisės studijų studentė dirba pardavėja rūbų parduotuvėje. „O ką daryti, jeigu už mokslą mokėti reikia  635,5 euro. Dirbu, derinu darbą ir mokslą. Siekiu tikslo.“- paaiškino studentė. „Noriu įgyti gerą išsilavinimą“. Mokydamasi teisės studijose, aš dirbau mokytoja, keldavausi 6 ryto,gaudavau „net“  780 litų algą (eurais neversiu,nes klaikiai maža suma).Tačiau iš tų algų mokėjau už mokslą, ir baigiau teisės studijas. Keldavausi  6 ir eidavau miegoti 22 val, nes tik 21val. baigdavosi paskaitos. Kai kas nors nori pasinaudoti nemokamai mano teisinėmis žiniomis – ir gauna atsakymą „ne“, jie turėtų paklausti – ar tikrai labai lengvai tas žinias gavau,kas jas “darmai“ dalinčiau…

KAIME ŠIENAPJŪTĖJE DIRBA VISI – IR DOCENTAI, IR VAIKAI

Kai gyveni kaimo vietovėje, per šienapjūtę niekam neįdomu, kad tu – „super“ išsilavinęs (man pačiai neįdomu, man įdomiau – talka), o įdomu – rankų kiekis, nes šienas vežamas be sustojimo, ir jis turi būti iškraunamas be sustojimo. Miestietis nežino, jog jeigu nespėsi suvežti šieno, gali užeiti lietus, ir jeigu šienas sulis – teks dar kartą organizuotis šieną. O sumokėtų 300 eurų ūkininkas nebeatgaus – nes šienas buvo pjaunamas mašinomis, vežamas. Dar tokią pačią`sumą reikės mokėti. Todėl talkininkus ūkininkas susirenka dar prieš metus. Paskirtą dieną pamatę judančias ūkio mašinas, talkininkai patys netgi prisistato į „punktą.“ Yra tekę krauti ir nemokamai šieną – tai pas mano giminaičius. Turėjo užeiti lietus  10-12 val.  dienos,todėl buvo kraunama nuo 6 ryto. Vyrai dirbo labai greitai,nes audros debesys telkėsi virš galvų. 8:30 jau buvo baigta. Šieno krovimas –darbas nelengvas. „Neteisingos“,neatitinkančios EU standartų „kytkos“ pas mūsų vietos ūkininką sveria beveik 10kg. Užtat tokia“ neteisinga“ kytka labai patogi tiek krovimui,tiek šėrimui. 

 Nebeatsimenu, kiek moka, bet  eiti krauti šieną – apsimoka. Kiek miestiečių moka didžiulius pinigus, kad galėtų pabūti “kaimo turizmo sodybose“. O čia visą dieną kvėpuoji laukų vasaros aromatais,ir dar pinigus tau moka. 

 Ne tik dėl to gerai, kad moka pinigus,bet ir dėl to,kad pabūni su  kaimo žmonėm, jie yra labai paprasti – nuo žemės, ir nuo gamtos, ir „nenušokę nuo proto“ su kažkokiomis teorijomis. Juk skaitome kas dieną – ūkininkai neranda talkos. Pamenu, krauname šieną, ateina ūkininkės anūkas ir sako „aš tave mačiau per TV. Tu esi kieta“. Ir šypsosi. Ir kartu krauname šieną. Visada smagu, kai „žmogus nužengia iš ekrano“. Ateina ūkininkės sūnus ir sako „mes čia kirtome mišką Norvegijoje, ir per satelitą matėme tave per TV. Šaunuolė“.  Nemoku ir nesugebėsiu paaiškinti kaimo gyvensenos paprastumo. Kaime nėra „sluoksnių“, yra žolės pjovimas, pietų virimas. Talka. Paukščiai, dangus ir grynas oras. O grynas oras lemia geresnę kraujotaką toje pačioje galvoje, ir todėl visi rašytojai ir tapytojai geriausius kūrinius yra sukūrę kaime, o ne miesto triukšme – smirdalynėje. 

Taigi,grįžtant prie  tos patirties su MX- ateiti padirbėti mane pakalbino viena moteris, kuri jau persidirbo, nes pas juos trūksta vieno žmogaus. Atsakiau, jog visiškai norėčiau, bet kad jų vadovė man neatrodo maloni, tai pasakė nebijoti,ir ateiti, tą ir padariau. Dabar žiūrėkite,kaip viskas vyksta, tarsi Kauno VSD.

MX YRA VSD IR AOTD – ARBA DAUKANTO DVARO FILIALAS?  

Pirma bendraujama normaliai: taip, mums labai trūksta žmogaus, o jeigu  bijote dirbti šitą darbą, dėl kurio ieškome žmogaus,tai jus perkeliu į duonos skyrių, o duonos skyrių perkeliu ten. Iš karto turi sprendimą, vyksta prekyba,gamyba, viskas pagal verslo principus. Liepia ateiti po 1,5 valandos, pasirašysime popierius, ir galėsiu dirbti, dar nuvyksiu į 5 val. seminarą, ir viskas, darbas vyksta. Man patinka labai ši idėja. Juk per dieną žmogus uždirba apie 25 eurus. Plius tiek pat mokesčių (kas nedirba pats – tas nežino, kad ne tik pats atlyginimas labai svarbu – dar svarbiau, kad mokesčiai būtų mokami, ir kokia laimė kartais nusimesti naštą nuo savęs, kai pats moki,o kurį laiką mokesčius sumoka kažkas kitas). 

Dar būna – jeigu labai prisikabina kokia sodra ar VMI,tu tiesiog paprašai susitarti – ir nurodai planą: štai gausiu algą tokią ir tokią dieną,ir skirsiu tiek ir tiek pinigų. Ir normalūs darbuotojai visada sutinka. Štai su ryšių bendrovėmis tokiu būdu ir pavyksta susitarti – nusiunti planą,kada planuoji gauti  pelną, pridedi įrodymą,viskas tvarkoje, atidedame mokėjimą. Kas čia nesuprantamo? O atsakymas toks: kiekvienas papildomas šimtas eurų juk stiprina mano pozicijas. O VSD ir AOTD, ir kitų spectarnybų nurodymas iš KGB vadovėlių „perekryt kislorod“ (rus. atjungti tiekimą). Tauragės KC irgi juk „neapsižiūrėjo“,jog priėmė žmogų, kuriam „negalima duoti valstybinių pinigų“. Todėl šiuo metu mano darbo vietoje dirba moteris su 12 klasių (duok Dieve, kad ir mokyklos baigimo diplomą turi.)

Po 1,5 valandos pasikeičia giesmelė, ir vadovė ima man pasakoti apie mane kažkokius dalykus: prisipažinsiu, pati savęs taip gerai nepažįstu, kaip tariasi mane pažįstančios spectarnybos. Ne viename meditacijos seminare buvau, piligriminėse kelionėse, pasninkuose – kad pažinčiau save. O štai “pasiklausymo būdelė“, iš kažkokių mano telefono pokalbių ir liudininkų parodymų mane pasirodo pažįsta geriau, negu aš pati. Nepamiršiu tiesa vieno įvykio,kai viena merga man draskė akis, kaip ir viena VDU Etnologijos ir folkloristikos katedros darbuotoja, jog „tave visada išlaikė tėvas“. Nors nuo  20 metų dirbu, o nuo kūdikystės dirbau visus ūkio darbus – moku betonuoti, kalti, skiepyti medžius, pardavinėdavau gėles, serbentus. Būdama vaikas, tėvams uždirbdavau pinigus – taigi,išlaikiau tėvus aš. Kai pasakiau tai agentei, kad labai keista, jog tokia agentūrinė,o neturi sodros duomenų, ir kitą kartą aš galiu atsinešti sodros knygelę, kur ji gali pamatyti, jog dirbau Šalčininkuose mokytoja, studijuodama 3 kurse, ir pati išlaikiau visą šeimą (nes mama docente dirbdama uždirbo  panašiai,o buvo mažų vaikų), ta agentė mirtinai prisigėrė tą vakarą. Nes ji suprato, jog jos agentūra ją apibūrė ir jai melavo. Kodėl mano „sekliai“ nesugeba susipažinti su paprasčiausiais sodros duomenimis – aš nelabai suprantu. Būna, atvažiuoja „klientai“, ir jie tau į akis sako,jog mes su vyru „badaujame“. Nors aš šiuo metu turiu problemų dėl to, kad pernai daug uždirbau – ir turiu sumokėti labai didelius mokesčius.

 Ir tu matai, kad „agentūriniam“ tiesiog pasakoma „legenda“, bet ji nėra grįsta jokia žvalgybos informacija. Kai žmogus pamato,jog jo agentūra jam meluoja,tą momentą reikėtų jums visiems pamatyti. Būna agentas ir išbąla, ir pradeda kretėti apatinė lūpa, ir būna keistai tylima.

Buvo atvejis, jog paskutiniai agentai – infiltrantai atvyko su „informacija“,jog mano šeimos narys neva „nieko nepadirba“. (Buvo šauktinių sąraše –ir nėjo. Matyt irgi „statja 58“.“Valstybės išdavimas,todėl reikia „demaskuoti“. O gal ir atvyko  įrodyti,jog „sveikas“,ir „pabėgo iš tarnybos“.Nežinau.Neišgėręs- specialiųjų pajėgų nesuprasi – išgėręs,tuo labiau.) O kitą dieną jis jau vertė didžiausius medžius miške.Tiesa, pjūklai buvo tarnybiniai, iš kariuomenės, konkrečiai – Išminavimo bataliono. Nemanau,kaddavė neoficialiai…Dėl viso pikto jau pranešiau majorui Jurskiui, tegul patikrina. Mačiau šoką ir siaubą akyse – juk „agentūra“, kuri atvyko šnipinėti- tai buvo iš LK specialiųjų pajėgų. 

Paskutiniai infiltrantai irgi atvyko su panašia informacija, o kai paprašiau padėti parsivežti vyrą iš darbo, nes man sugedo mašina, tada ir įsivyravo labai klaiki ir spengianti tyla.  O kai sužinojo, kur dirba ir kokiu krūviu, išbąlo ir pratylėjo porą valandų. Kai tu esi spectarnybos agentas – tu tik vykdai, netikrini jokios informacijos. Tau galima pamesti, ką nori. Štai ir MX vedėja pasimovė ant spectarnybų kliedesio: turbūt ten parašyta „baltarankė, negali dirbti jokio juodo darbo“. Bet aš Vokietijoje dirbau mergaičių socialiniame centre. Mano atsakomybėje buvo mergaičių užėmimas ir pietų gaminimas. Mes su kita savanore ne kartą kepėme blynus ir virėme „pelmenius“. Esu dirbusi valtininke. Esu netgi perdažiusi valtį, ir pavadinusi ją personažo vardu. Esu vežiojusi baidares, po 7 vienetus -6 priekaboje ir viena ant stogo. Reikalui esant  tokioje MX galėčiau perparkuoti net fūrą, jeigu reikėtų. Informacija, kuri apie mane “surinkta“- yra melaginga, tačiau man kartais netgi tai patinka – nes mėgstu stebėti tą momentą, kai agentūrinis infiltrantas pamato, jog jo agentūra jam meluoja. Tuo momentu jo pasaulis sudūžta  į šipulius. Ir atstatyti niekas jau nebegalės. 

Kai mane priiminėjo į kariuomenę, kapitonas irgi klausė „o jūs su šitiek diplomu, ar jūs neatsisakysite kad ir virvę pratempti, ten reikės surišti, ir laidus lituoti“. Nė nemirktelėjusi atsakiau: „Šiandien, vade,kad pas jus atvažiuočiau, aš atsikasiau pati  25 metrus pusės metrų aukščio sniego laviną“. Jį atsakymas tenkino. Tarnaudama Rukloje aš mirtinai užknisau vadus,nes niekieno neprašoma ploviau grindis: kapitonas Tertelis tiesiog galimai išprotėjo. O žemesnieji vadai mane gyrė ir rodė visiems kovos draugams pavyzdžiu: „Štai kokie turi būti kariai – jūs pasižiūrėkite: be jokio įsakymo ima ir plauna grindis, mes net grindų skudurą nupirkome iš savo lėšų, nes žavimės šiuo kariu“. „Išvarymas“ iš Ruklos buvo ne dėl to, jog ko nors nedariau – o todėl, kad dirbau be nurodymų. Konteineriuose rasdavau išmestų rankšluosčių ir grąžindavau vadams. Netgi lašinau vaistus nuo slogos kariams, ir tepiau nugaras nuo skausmo. Į mūsų kambarį kreipdavosi visi,kam reikėjo skubios pagalbos. Būčiau davusi ir valerijono kapitonui Terteliui, jeigu jis būtų kreipęsis. Negaila. Juk nervai buvo pertempti. „Mūsų kariškiai po 10 metų neišėję atostogų, atjauskit juos“, graudeno mane majoras Valaitis.

“Jokiu būdu negaliu atjausti, nes jeigu priklauso atostogos – parašykit įsakymą ir šiandien išleiskite už visus 10 metų. Juk matot, kas dedasi“. Kartą gėriau alų su vienu senuku, jis iš karto pasakė „tu žinai kas yra statja 58 ?“ Jis pasižiūrėjo man į veidą,ir suprato, jog aš turiu „valstybinį vilko bilietą“. 

 Vienas seržantas mane vadino  kuopos „mama“. Tas labai nepatiko Terteliui, o majoras Valaitis tiesiog buvo pamėlynavęs iš pykčio. 

MX IR SLAPTŲJŲ TARNYBŲ SĄSAJOS

Žmogus visą gyvenimą stengiasi save pažinti,o čia pasirodo, tik pabendravo 5 minutes,ir jau „mato kiaurai“. Visada tokiais atvejais pajunti šnopuojant į nugarą kažkurią spectarnybą…Dar, beje,pasako man mano vardą, nors aš tikrai pamiršau Rokų MX vedėjai prisistatyti. O kortelės su vardu nenešioju.Niekada su uniforma nebuvau mūsų MX – o ir ten užrašyta „SULIKIENĖ“,o vardo nėra.  

 Kadangi 14 valandą manęs neatpažino, vadinasi, nežiūri TV ir neskaito laikraščių, todėl per tą trumpą tarpą irgi negalėjo paskaityti – tuo labiau, jog LL net nepardavinėjamas Rokų  MX. Ignoruoja šį laikraštį. Nors apsaugininkas Vladimiras žinojo ir laikraštį,ir mane. 

Po to pradeda mane „auklėti“, aiškina, jog man reikia susikurti verslą. Čia būtų duomenys iš mano karinės anketos,nes ten parašyti labai aukšti duomenys dėl vadovavimo gebėjimo– kad ir kiek siekiau juos sumažinti. Į visokius klausimus „ar noriu vesti tautą“, atsakiau neigiamai, nes toks klausimas skambėjo beprotiškai. O jeigu klausimas apie tautos vedimą turėjo identifikuoti generolui Žukui konkurentą, tuomet Pocius beje vadovavo – tai klausimas suformuluotas taip idiotiškai, jog bet kuris „minidiktatorius“ iš karto suvoks, ką norima sužinoti, ir atsakys neigiamai. Mano atsakymas neigiamas vien dėl to, jog man tikrai rūpi tauta,ir rūpi jos likimas. Todėl „nukirtau“ generolą Žuką, kai jis mane puolė per kapitoną – dabar jau majorą (buvo pakeltas už „internetinio dvynio“ informacinę ataką prieš Lietuvą) Neimontą. 

Atsakiau, jog turiu verslą ir šiuo metu mane  „dubasina“ Sodra, skambina dėl  54 centų, dėl to man labai reikia pinigų. (Ne 54centų reikia,o žymiai daugiau. Tuos centukus sumokėjau, bet ir parašiau pretenziją  dėl viso pikto.) Sodra  grasina. Dar reikia dėl vyro mokslų. Šitoje vietoje pradeda ne tai kad juoktis, o šaipytis „Na va – aha – reikia dėl vyro mokslų!“. (Beje, viską aprašau, nes netikiu, jog MX direktorė sugebės pati parašyti detalią ataskaitą apie mūsų susitikimą – palengvinu darbą slaptosioms tarnyboms!)Kai kurios spectarnybos labai neperneša mano santuokos, ir labai piktinasi, kodėl mes gerai sutariam, ir mylim vienas kitą. Tas juokas buvo agentūrinis. “AAA, ji myli vyrą, aaa”.Tai buvo panašiau  į arklio žvengimą, be to, keista, jog rimtos įmonės padalinio vadovė visiškai nesivaldo. O jeigu aš atėjau šnipinėti, tarkime, dirbu jos vadovybei ir tikrinu jos darbą, bendravimą su aplinkiniais? Įvertinimas neigiamas, minus 5 balai.Nemoka bendrauti. Užuojauta personalui! Ypač „žemiausiai grandžiai“ – valytojams,kepėjams, virėjams – įsivaizduoju,kaip ji su jais bendrauja. „Nieko jūs nesugebat, gaunat tik 400 eurų.Nieko nemokat. Todėl čia ir dirbat. Be šansų jums“. O manęs taip nepažemintų,nes man tai būtų tik papildomi pinigai prie gaunamų. Atsakyčiau turbūt neapsikentusi „atšokit, aš per mėnesį gaunu du kartus daugiau negu jūs“. Turbūt prognozuojamą konfliktinę situaciją matė tarp savęs ir manęs. Vadovai labai nemėgsta protingesnių už save.

Tarsi visos kitos darbuotojos nedirba dėl to,kad reikia išlaikyti šeimą. Kas vaikus išlaiko,kas senus tėvus, o kas turi sutuoktinį, kuris mokosi. Kas banką ir mašinos paskolą išlaiko. Negi visais atvejais teiraujamasi, kodėl, po galais, žmogui reikia atlyginimo? Vakaruose seniai niekam neįdomu, nori dirbti – eik ir dirbk. Kad ir betoną maišyk. O pas mus,  pasirodo reikia įrodyti,jog tau reikalingi pinigai. Gal mes tikrai Marijos žemė ir maitinamės dangaus duona kažkokia, ne materialūs mes?

„O kas čia tokio keisto“,- atsakau jai. „Reikia greitai,todėl ir svarstom visas galimybes, kas čia tokio padirbėti MX? Pati sakėt, jog vieną dieną filosofas,kitą jau gatves šluoja,o dabar jau persigalvojot“?Per pirmą susitikimą tikrai ji taip sakė – be to,norėjau jai paantrinti: knygą tai parašiau,o dabar noriu išleisti. Ir kodėl dėl knygos išleidimo nepadirbėti prie kasos? Juk siekiu aukštesnio tikslo – kad žmonės šviestųsi. Gal toje pačioje MX vėliau pardavinėsiu. Jeigu Grybauskaitė leis. 

„Tai jūs tiek išsilavinimų turit (chachacha –jokių dokumentų net nerodžiau, nes ji neturėjo laiko: o MX tikrai nesakyčiau daugiau nei 1 išsilavinimo), eikit dirbti kitur“ (auklėja vėl: čia direktorė, kuri jau mėnesį neranda darbuotojo – pagaliau atėjusiam ir pasiryžusiam dirbti tėškia „eikite kitur, man čia nereikia“.)

Pamenu, kaip atvažiavo vieno kliento dukra, ir vietoj to, kad pasakytų,ką reikia parašyti jos tėvui, pradėjo mane auklėti „tu tokia gabi, tu rašyk knygas“.“Živile, ar čia tavo tėčiui reikia pagalbos, ar aš tave pasisamdžiau koučingui? Ar aš prašau tavo patarimo? Man patinka teikti teisines paslaugas. Knygą jau parašiau. Ką nori užsisakyti, ir kiek paliksi avanso?“. Pamenu, jog graži blondinė ėmė mirčioti, – nes numušiau nuo „programos“. Bet čia kita istorija, ir būtinai ją papasakosiu. Gal irgi atskiroje knygoje. 

EMIGRANTAI PIKTINASI: TOLIAU TĘSIAMA D. GRYBAUSKAITĖS POLITIKA IŠVARYTI VISĄ JAUNIMĄ IŠ LIETUVOS 

Mes su draugais išsidiskutavome,jog „dirbant kitur“ ir važinėjant gaunasi dar mažesnė alga,negu dirbant vietoje – ten, kur gyveni. Be to, man svarbiausia,kad nereikėtų vairuoti, kad nebūčiau priklausoma nuo transporto. Patikėkite,išlaikyti tranportą kainuoja. O darbovietei – ypač kultūrinei,visiškai neįdomios tavo išlaidos: jie bando tau praplauti smegenis su „aukštesniais tikslais“. Tai viena iš visuomenės valdymo technologijų. Štai ir atsakymas, kodėl kultūros įstaigose visiškai nekyla atlyginimai. Nes užtenka pasakyti magišką sakinį „bet jūs gi aukštesnių tikslų siekiate,kodėl negalit ir pakentėti“,ir viskas, žiūrėk, jau muziejininkas nemokamai kiurkso sekmadienį. Karo muziejuje (jis priklauso KAM) paklausiau,kodėl jie sekmadienį dirba, tai atsakė, jog pati  Grybauskaitė paskambino į muziejų ir pasakė,jog būtų gerai, kad muziejus dirbtų, patriotiškai atrodytų. „O kad mums niekas nemoka už šitą patriotizmą – jai nesvarbu“. 

Taigi, aš jau nugalėjusi visus „aukštesnius tikslus“, ir nemėgstu nemokamo darbo,  tą matematiką ir paaiškinu: pagal išsilavinimą visur alga 600, pravažinėji ir pravalgai, ir lieka 400. (O privačioje įmonėje mažiau šansų,kad reikės dirbti nemokamai. Bent tokie atsiliepimai iš MX –žmonės darbą baigia lygiai, kada jis baigiasi.)

Atkreipkite dėmesį,jog abiejų pokalbių metu aš esu geros nuomonės apie įmonę,  pašnekovei reklamuoju jos įmonę, MX kurioje ji dirba vadove: aš žinau,kad čia geros sąlygos,kad lankstus grafikas,kad kas dirba, tiems patinka. Yra net atvejis, kad žmogus nespėja atvykti laiku dėl transporto trūkumo kaimo vietovėje  – niekas jam nežymi to, ar „neėda smegenų“ dėl vėlavimo. Nes vertina,kad jis važiuoja iš toli, nori dirbti. Juk pilni kaimai verkiančių pašalpininkų- bedarbių, kuriems „toli važiuoti“. O ukrainiečiais visų darbo vietų neužkiši. Jie, be to, kaip ir pabėgėliai. Čia net nesiruošia likti – trauks į Vakarus. 

O pati vadovė (kurios kompetencija, tikiuosi, bus pasidomėta ir pasirūpinta – nes vadovas turi atstovauti įmonei, o ne iš jos šaipytis, bei šmeižti įmonę, aiškinant,jog „pas mus labai mažos algos“) man jokių privalumų dirbant nevardija, tik visaip menkina įmonę. Netikiu,kad kasininkai gauna mažiau 500 eurų – nes apie algų kėlimą MX vadovybė pranešė dar 2014 metais. Be to, per mėnesį susidaro  1,2 etato krūvis,todėl niekaip neįmanoma gauti tik 400, net jeigu kasininkui skaičiuojama minimali alga.

Nors MX slepia savo algas, tačiau kiek suprantu, tai prie finansų dirbantis žmogus gauna didesnę algą negu salės darbuotojas. Tačiau man direktorė ir šitą faktą ima meluoti „uždirbsite  400 eurų,man jūsų gaila“. Neįmanoma dirbant MX tiek mažai uždirbti,nes slenkantis grafikas sudaro apie 1,2etato krūvį. Nereikia ypatingai susigaudyti matematikoje, kad suvoktum, jog 12 darbo valandų ir 4 dienos iš eilės, sudaro  48 valandas, o ne 40 val. savaitę,kas iš karto implikuoja didesnį negu 1 etato krūvį. 

Abiejų pokalbių metu iš viso net nepasako,jog yra duodama valgyti,ir gausiai bei skaniai,kas šeimos biudžete sutaupo 100 eurų. Nepaaiškina, jog darbuotojai gauna  5 proc.nuolaidą visoms prekėms. Kas šeimos biudžete sutaupo dar 20 eurų. O jeigu nori apsipirkti rimtai,tai gali sutaupyti ir dar daugiau. 

Taigi,jeigu ji ir teisi,tai 400 + 100+20 yra 520, tai yra daugiau negu dirbant valstybės tarnyboje kitame mieste,nes atmetama vibracija: nuovargis keliaujant traukiniais ir autobusais. 

KODĖL TREMTINIAI ROKŲ GYVENTOJAI TURI KAŽKUR VAŽINĖTI Į DARBĄ –JIE JAU BUVO STALINO IŠTREMTI

Juoksitės,  tačiau važinėti ilgus atstumus galėjau žalioje jaunystėje, dabar nebemėgstu. Geriau kažkurį laiką man prekes krauti prie namų,negu įrodinėti,kokia aš graži ir kompetetinga- kitame mieste, už tokią pačią ir net mažesnę sumą. Ir dar apsuptai beviltiškų provincialų. Rokų žmonės – inteligentai, čia gyvena rašytojai, tapytojai,nes čia tremtinių gyvenvietė. Turime net rašytojo Borutos namelį, jis čia turėjo vasarvietč. Rokai buvo tremtinių grįžimo fortpostas, nes milicininkas, Didžiojo Tėvynės karo veteranas (pats rūsyje saugojęs, išslapstęs  savo brolį karininką – partizaną iki pat Stalino mirties) Deimandavičius visiems ruošė – faktiškai  klastojo grįžimo pažymas,ir įdarbindavo visiškai ne fiktyviai į Rokų keramikos gamyklą. Mano močiutės sesers vyras Vaclovas Balčiūnas tokiu būdu buvo išgelbėtas nuo įrašo „be teisės grįžti į Lietuvos Respubliką“. O buvo pasienio karininkas, ir visi jo broliai buvo kariškiai.Sovietai susprogdino jų  sodybą, nebeliko nei ženklo. Dimisijos majoro Juškevičiaus šeimą sugrąžino Deimandavičius – liepė Panemunės milicijai registruoti šeimą šeštadienį. Neleido ginčytis. Vėliau bandyta jį nuteisti, pašalinti, bet jis su KGB agentais  Metropolio restorane susitiko apsivilkęs savo kariniu kyteliu, su visais medaliais. O restorano padavėja tik tūpinėjo „draugas pulkininke“. KGB‘istai pasakė: „Mes jam nieko negalime padaryti,jis Didžiojo Tėvynės karo veteranas, pulkininkas“. Šiam garbiam žmogui kol kas Rokuose nestovi joks paminklas. Grybauskaitė neleistų- juk tik jos tėvas galėjo būti tremtinys ir priklausyti NKVD. Tik ji turi teisę pasikeisti biografiją.O tikri didvyriai lieka nepaminėti…

Rokai mane žavi ir stebina inteligencija. O MX vedėja ne vietinė, ji nežino,jog čia įžūlių ir nemandagių žmonių – labai mažai. Štai nuleido padangą prie taromato vienai darželio auklėtojai iš Panemunės. Ėjau tuo metu į parduotuvę, ir mačiau,kad ji blaškosi,pergyvena.Sustojau,iškviečiau jai pagalbą, nors mūsų meistras nevažinėja į vietą,jis sutiko padėti. Nuėmė ratą, po 15 minučių atvežė sutaisytą.Rokų žmonės yra mandagūs,paslaugūs,geri. Meistro mama dirbo kolūkio buhaltere, šviesus žmogus, sesuo dirba pardavėja, yra viena iš nedaugelio, kuri susigaudo prie  “Perlo“ terminalo. 

 Čia atsakius būčiau apie Rokų žmones – nes man ėmė aiškinti,jog kasoje dirbant būtinai kas nors aprėks,dėl ko neištversiu. Esu iš žinomos giminės,mano senelius labai gerbė, mano tėvas yra šios gyvenvietės pažiba, garsus žmogus,į kurį lygiavosi ne viena karta: daug kas išleido vaikus į muzikos mokyklas, nes buvo į ką parodyti – štai, mūsų Romukas tapo garsus visame pasaulyje, tu irgi gali. Ir iš mūsų gyvenvietės yra dabar jau gabaus jaunimo, kurie garsina ne tik Rokus,bet ir Lietuvą. Tokie inteligentai irgi niekada nerėkaus ir nestaugs parduotuvėse.Keista,kad vedėju dirba žmogus, visiškai negerbiantis vietos žmonių, juos marginalizuoja (fui,kažkokie kaimiečiai, grubijanai.) 

Kaip sako geštalto psichologai,tikslus pasiekusiam žmogui net draugai nereikalingas: nes jam nereikia prieš nieką nieko įrodinėti.

Man rašyti porą  skundų per mėnesį pasidarė nuobodu, na ir kas, kad tai didesni pinigai, negu „paprasto žmogaus“. Pasidarė įdomu tobulėti. Kai daug dirbi protinį darbą (pastaruosius dvejus metus rašiau disertaciją, kuri pavirto į monografiją, ir dėl to buvo paskelbta kaip „neatitinkanti  reikalavimų“- nes ji atitinka habilituoto daktaro lygį, o doktoranto aišku kadneatitinka,nes doktorantas turi rodyti menkesnius gebėjimus) – kartais norisi pailsėti kad ir kitokiu darbo pobūdžiu. 

KAI PARDUOTUVĖ YRA ŽVALGYBOS FILIALAS, DARBUOTOJAI JAUČIA ĮTAMPĄ

Vietinė MX atsakė pasityčiojimu. Tiksliau – jos vadovė, kuri ir šiaip man atrodė nemalonus žmogus. Nes jeigu niekas neina jau mėnesį dirbti, ir apie atmosferą parduotuvėje sklinda gandai,o ir tą atmosferą jauti: visi darbuotojai įsitempę,kaip styga.

Be to, jeigu MX direktorė pasielgė panašiai kaip Kauno VSD vyrukas, kai lankėmės  („man reikia valandos,aš dabar užsiėmęs“ – atsisiųsti failus kažkokius,matyt, sekimo medžiagą,dar kažką),tai tada labai sunku dirbti,kai tave seka, ir kiekvieną tavo judesį siunčia į „centrą“ . Dar netikėtai prisiminiau,jog MX atstovai viešai piktinosi,kad jie neberinks informacijos apie žmones, nes nebėra finansavimo iš VSD ir AOTD. Pamenate? Buvo nutekėjusi tokia informacija: kad MX pareiškė,jog yra nepatenkinti, kad nebegaus iš VSD ir AOTD už bendradarbiavimą- kažkokių duomenų kaupimą, perdavimą, pinigų. Priminsiu, jog minėtų spectarnybų vadovus skiria ir atleidžia Dalia Grybauskaitė. Dar pridėkime STT – ir ši tarnyba renka informaciją. Jos vadovą irgi skiria D. Grybauskaitė. Susidaro vaizdas, jog MX yra Grybauskaitės žvalgybos filialas. Apie mus visus mūsų valdovė madame Dalia susirenka informaciją – jeigu mūsų pašonėje yra ši parduotuvė. O jeigu tik šiek tiek susilaikai nuo kėlimo koją į ją – vadinasi, jau informacijos madame gauna apie tave mažiau. Rašiau savo straipsniuose dar kovo mėnesį, jog kai į minėtą  MX parduotuvę atvažiuodavau tik batono ar kačių maisto – „iš miesto“

 prisistatydavo nemalonūs vyrukai, kurie vakare pirkdavo juodos duonos ir mineralinio vandens.

 Arba nieko nepirkdavo. Po to ir buvo ta visa „Pievutės“ istorija. Ir tas baisus puolimas per visas priemones. Mane sekti ir stebėti – galima ir būtina,o kai dingsta ir be galvos randama jų agentė – tada užuojautą pareiškia netgi pats skverneliausias išposkvernelio, o Jurgis Marazma,dabar beje „kritęs ant skardos“,ir vos nenusitraukęs rankos – važiuoja atjautinėti tėvų. O gedinti motina vėliau susigeneruoja visus straipsnius apie Pievutę. Ir vėl puola mane per „etikmatj“. Tada atrašau, jog man primena NKVD siautėjimą. Nes puolama per Juodojo kaspino dieną. Šiaip ar taip priklausau (morališkai) lapteviečiams,o mano asmeniška prosenelė mirė badu Vorkutoje. Patinka Pievutės mamai ar nepatinka.Taip yra. Man birželio 14 diena nėra diena skirta idiotiškiems atsiliepimamsį keistus skundus rašinėti. Sugadino minėjimą. 

Tik paminėjus šiuos simbolius, kuriam laikui atšoka. Bet kuriam – aš nežinau.  Juk net žemgrobys rektorius vieno universiteto išlindo ir visiškai ne jo  absolventę Pievutę užjautinėjo. Irgi tas universitetas yra VSD ir AOTD filialas.Keista tik, kodėl Marijos Oniščik neįdarbina kasininke – juk jeigu spectarnybos tos pačios,tai turėtų juk pagloboti savo docentus? 

Gali būti, MX turėjo, o gal ir tebeturi slaptos informacijos valdytojo statusą. Na o kasininkai greičiausiai pasirašo, gal net anketas VSD ir AOTD užpildo. Štai ir atsakymas, kodėl reikia „eiti kitur“. Tačiau jeigu MX dirba su slaptomis tarnybomis,tai šitą faktą turi tirti slaptųjų tarnybų tyrimo komisija, vadinamasis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kuriam vaidenasi „rusai puola“,jeigu mokiniai vyksta į vasaros stovyklas. Rusija puola,nes rugpjūčio 13 dieną Sankt Peterburge buvo atidengta atminimolenta palaimintajam Teofilijui Matulioniui, ir mūsų generalkonsulas pasakė „Matulionis ypatingai mylėjo Rusiją ir jos žmones“. Aš tą patį parašiau birželio mėnesį, po Vatikano beatifikacijos  renginio – ir prieš mane aktyvizavo agentūrinius žmones.Dabar turbūt tokį generalkonsulą nuims. Juk negalima mylėti Rusijos ir jos žmonių. 

Štai Ukrainoje rezidavęs ambasadorius Vaitiekūnas pasakė Liaško Šustermano šou „išmokite gyventi be Krymo“, iš karto buvo atšauktas. Negalima sakyti tiesos. Vaitiekūnas pasakė, kaip yra: Krymo Rusija negrąžins, todėl Ukraina turi išmokti gyventi be Krymo, o ne pastoviai organizuotis – kaip jį “atgauti“. Liaško ukrainietiškai ėmė rėkti „o jūs galėtumėte gyventi be Vilniaus?“. Vaitiekūnas nieko jam neatsakė. Gal kad Vilniaus sugrąžinimo kaina buvo baisi – įsileidome sovietinę okupaciją kartu. 

MX GAUDAVO  VALSTYBINĮ FINANSAVIMĄ UŽ ASMENŲ SEKIMĄ?

MX yra privataus kapitalo įmonė. Pagal kokį įstatymą jai suteikiamos valstybinės ir dargi žvalgybinės funkcijos? 

O su alkoholio kontrole irgi išlindo tie faktai, jog mus visus filmuos, įrašinės, saugos – ir vėliau naudos visos tarnybos ir žvalgybos. Kas finansuos? Slaptosios tarnybos. Žmonės į Lenkiją ne šiaip sau važiuoja apsipirkinėti: jie jaučia,jog Lietuvos prekybos centrai kaupia apie juos informaciją. O padidintos kainos – tai mūsų užmokestis už informacijos apie mus pačius saugojimą…Pamenate – kai įvedė taromatus,ir 10 centų taros mokestį,vėliau prekybos centrai pabrangino gaiviuosius gėrimus. Kaip motyvavo? Taromate reikia atskiro žmogaus, reikia jam algos. (Nors Rokų MX atskiro taromato prižiūrėtojo nėra, o ir kasininko vieno trūksta. Tačiau mineralinis „Vytautas“ kainuoja 67 centus.) Į tai gyventojai atsakė tuo, jog nebepirko pabranginto „Vytauto“, kuris ėmė kainuoti 67 centus  (o ne 47 ) Dabar prekybos centruose pastovios „akcijos“,kai nusistovėjęs „Vytauto“ mineralinis parduodamas „su nuolaida“ – tai senąja kaina – 47 centai. Nes neva dėl taromatų buvo pabrangintas net ne 10, o 20 centų. Tarsi “Vytautą“ labai jau perka. 

Va runkelistanui ir atsakymas, kodėl pas mus kainos nenormalios. Rūta Janutienė savo vienoje knygoje ir rašė,jog per prezidento rinkimus šalia Dalios Grybauskaitės sėdėjo VP Market vyrukai. Dar prisiminkime „referendumą“ į EU – kai buvo „finansuojama“ iš šios įmonės, per miltelius, alų. Visas vaizdas dėliojasi. O jį susidaryti galima tik tiesiogiai bandant kažką patirti. Aš tikrai nevykdžiau jokio žurnalistinio tyrimo, bet man vakar užteko pamatyti  MX „skerspjūvį“, arba galimai vidinę nelegalią infiltraciją į įmonę (nepanašu, kad vedėja  siekia  tikslų padidinti prekybą įmonėje), skaldant ją iš vidaus. (Skaldomoji veikla – spectarnybų bruožas).  Nes birželio mėnesio patirtis su Kauno MX centrine aparatine visiškai kitokia: jie rūpinasi susirasti darbuotojų,kad vasarą,kai reikia išleisti darbuotojus atostogų, vyktų prekyba. Labai operatyviai reagavo, ir žmogus, kuriam padėjau susirasti darbą, dirba, ir yra labai patenkintas.Kam pasakoju –niekas netiki. Jam susitaupo per mėnesį apie 120 eurų,nes darbe gauna visavertę mitybą. 

NEMOKAMAS MAITINIMAS MX – IR SMEGENŲ ĖDIMAS TUO PAČIU METU

Tačiau, kaip minėjau, MX „kaimas“ nesugeba to pasakyti, ir meluoja, jog „labai maži atlyginimai, jums netiks“. O gal aš tingiu namie gaminti? Ir man tinka darbas su maitinimu? Gal atsibodo nuolat praleisti  2 valandas prie pietų ruošybos,gamybos,indų plovimo,nes per tas valandas galima kažką kitą veikti? Mielai eičiau valgyti į valgyklą, jeigu tokia būtų ir ten kainuotų dienos pietūs prieinama kaina. Juk ne viskas iš „anos santvarkos“ buvo blogai.Greitas ir kokybiškas  maitinimas sutaupo kitose sferose LAIKO. Laisvoje Lietuvoje tiek nusivažiavome, jog nebeturime valgyklų, viskas paversta kavinėmis, kur nueiti gali tik kartą per mėnesį. Geriausiu atveju. Studenčiokai turi ką „nusimelžti“ – tėvus, arba vasaromis uždirba statybose bei užsienyje. Tie tegali sėdėti kavinėse. Be to,studijuojant neretai būna paskaitos išmėtytos, jogstudentas tiesiog privalo nueiti kažkur pavalgyti. Tokiam šeima ir negaili pietums pinigų,juk norisi,kad studijuotų kokybiškai.  

 Kavinės seniai nebevaiko studentų, nes jie ir sudaro didžiausią klientų skaičių.Diedukams tik galima pasvajoti kavos oriai atsigerti. Būdavo dar senjorams akcija, dabar ir ta pati kava arti 3 eurų kainuoja. O jeigu dar paprašysi vandens puodelį, dar tiek pat sumokėsi. Tam senjorui širdies lašams nebeužteks. O lašus jau geria ir jauni žmonės. Nes atlaikyti begalinį Lietuvoje tvyrantį idiotizmą sugeba ne kiekvienas. Daugelis kraunasi lagaminus ir dingsta. Štai vienas buvęs MX darbuotojas vagonėlius plauna Anglijoje, ir sako „alga labai gerai, dirbam po kelias valandas, o MX kai dirbau, buvo gerai, tik man labai „plovė smegenis“,ir mane ėdė. To negalėjau pakęsti. Grįždavau namo – po  12 valandų darbo dienos pavargęs, bet labiausiai vargino idiotiškas smegenų ėdimas.“.

Kokių galų MX „trynė“ tam žmogui smegenis, ir galiausiai išėdė jį iš Lietuvos plauti UK kurorte vagonėlių? Kuo laimėjo Lietuva? Prarado dar vieną šeimą. Normali įmonė būtų siūliusi tokiam žmogui, beje, kasininkui, kilti karjeros laiptais. Čia viskas vyko Šiaulių kažkurioje MX. Tiesa, maisto būdavo labai daug. Šis žmogus man ir apibūdino šią įmonę gerai, išskyrus,kad „ėdė smegenis“. O šitas bruožas jau yra valstybinių įstaigų – mokyklų, darželių, universitetų, charakteringas bruožas… Ir matosi valstybininkų ranka. Grybauskaitės ranka. Išėsti paskutinius pajėgius gyventojus,ir į jų vietą atkelti „babajus“, ir „ukrus“. Iš kariaujančių zonų. O karus tose zonose paskatinti „pagalba ginklais“. Genialus planas. 

O MX sąsajos su valstybininkais taip ir išryškėja. 

Pamenu MX pasisakymą dėl VSD irAOTD,nes man aktualu: 2014 metaispastebėjau,jog MX visą informaciją (kada lankiausi,kiek ko pirkau,ir kokia mano nuotaika) siųsdavo į “centrą“. Bandžiau aiškintis,tai man atsakė „čia ne mes“ (klausiau PD, atsakė,“čia ne mes čia gal STT. Taip visuotinai informaciją renka tik STT“).

KASININKAS UŽDIRBA DAUGIAU NEGU MOKSLŲ DAKTARAS 

Man palanki kasininkė man išeinant paklausė „na ir kaip?“

„Nepriėmė,nes motyvavo, kad “perdaug išsilavinusi“.

Nors man nepanašu,kad mūsų Rokų MX direktorė skaito laikraščius,bet norisi jai pasakyti,ko nespėjau per jos greitakalbę.

Mano matematika tokia: o ir ji galėjo girdėti apie „geologo taxi“. Girdėjot atvejį, jog mokslų  daktaras neišgyvena iš 3 atlyginimų, nes nesurenka minimumo per 3 vietas,todėl dirba taksistu. 

Jeigu tu draskydamasis per  2 darbus, kur reikalingas minimaliai magistro išsilavinimas,tegali uždirbti  550 eurų,ir tu dirbi 7 dienas per savaitę,šeštadieniais,ir sekmadieniais,ir iki nakties (jeigu renginys muziejuje – tekdavo dirbti ir naktį: pvz. „Muziejų naktys“) ,tada geriau dirbti krovėju, už minimumą ir gauti pavalgyti – ekonominė nauda didesnė.

O jeigu MX direktorė nesuskaičiuoja nė tiek,aš tada nelabai suprantu,ką ji veikia tokiame darbe. Aišku, ji turbūt bijojo,jog man išsprūs toks sakinys, bet pasižiūrėkite,kas atsitiko poniai Rusijos dujų magnatienei (tiksliau jos sūnus stumdė rusiškas dujas, ir galimai mokėjo kyšius (byla nutraukta 2014 metais – neva nepakako įrodymų)  Skardžiaus giminaitės vyrui, dirbusiam VSD): tai,kad ji nesugeba vadovauti,buvo pripažinta Kauno miesto savivaldybės sudarytos komisijos, nors aš pati tą nustačiau ir jai pasakiau. 

Jeigu  per dieną turėdavau po 5 ekskursijas, kas sudarydavo mano penktadalį algos: tai bet kuris tikrintojas matys, jog “direktorė“ išėdė tuos,kurie nešė pinigus,o vėliau priėmė „trintukus“, kurie nesugebėdavo nieko pritraukti. Kai yra tikrinama įstaiga ar įmonė, yra žiūrima ekonominė nauda. Kai atėjo dujų magnatininkė,ji pradėjo menkinti mūsų uždirbamus pinigus iš kultūros renginių. Uždraudė juos. Nors vakarais muziejaus direktorius su meno vadove surinkdavo dar kelis kartus įmonės algas. Esame gavę netgi tryliktą atlyginimą. Mūsų muziejuje veikė „Suzuki“ vaikų muzikos mokykla, vyko koncertai, už kuriuos buvo parduodami bilietai. Visa tai „netiko“. Tačiau  Matjošaičiui tokia „vadovė“ tuo labiau netiko. Kuri nuvairavo finansiškai muziejų. 

NEGABI MX FILIALO VADOVĖ PER DIENĄ PRARANDA APYVARTĄ,LYGIĄ MĖNESIO ALGAI

O parduotuvėje dabar labai įdomu: jeigu trūksta  vieno darbuotojo ir būtent pardavimo skyriuje, susidaro baisios eilės, žmonės yra labai nepatenkinti, ir neapsikentę skuba tada į kitas parduotuves. Sekmadieniais žmonės pabyra po šv.Mišių lygiai 12 valandą– o tada visa MX pietauja. Žmonės stumdosi 25 žmonių eilėje, ir labai pyksta. Kai kurie neapsikenčia – išeina į kitas parduotuves. Protingas įstaigos vadovas analizuotų pirkėjų srautus, ir sekmadienį pietų pertrauką darytų 13 valandą. Aišku, pavėlintų ir darbo pradžią daliai darbuotojų. Bet besikartojančios klaidos rodo totalų užsispyrimą ir negebėjimą tinkamai vadovauti. 

 Ekonomiškai jau yra minusas. Tarkime, atkrenta kas valandą po 5 žmones, per vieną dieną 70, jie būtų pirkę po  10 eurų. Čia darome vidutinę išeigą,nes vienas būtų pirkęs už 50 eurų,kitas už 5. Dar kitas mineralinio buteliuką ir ledų, bet sumoje gaunasi per dieną prarasti  700 eurų apyvartos. 

Tai per tą vieną dieną parduotuvė praranda tokio dydžio ir dar didesnę algą,kurią galėtų mokėti pardavėjui.

Matematikos valstybinio egzamino ne veltui gavau 10. Juk įvairius panašius pratimus darėme, mokėjome susidaryti paprastąsias ir netgi ne paprastąsias aibes, apskaičiuoti visokias ekonomines prognozes. Mokėmės netgi aukštąją matematiką. VDU finansų teisėje mokėmės, jog kiekviena įmonę turi turėti „risk porfolio“ – tai reiškia,jog vien prognozuoti naudą yra nenormalu, tu turi įsirašyti į gretimą lentelės pusę – kiek tu rizikuoji, koks tavo minusas gali būti. 

Remiantis finansų teorija ir praktika, jeigu žmogus eina į pliusą – rizika mažėja. Todėl labai keista sužinoti parduotuvėje (kas yra ekonominė zona) – kad 400 eurų yra labai blogai. Juk tai pliusas, o kiekvienas pliusas menkina ekonominę riziką, ir didina stabilumą. Čia nereikia būti baigus tiek daug mokslų, kiek aš – kad suvoktum. Kaip minėjau, kaime žmonės suvokia, jog reikia ir pavalgyti,ir malkų nusipirkti. Mieste žmonės skaito kažkokias pigias liberaliosios teorijos knygas. Jos teigia,jog reikia išstumti lietuvius iš čia, ir perkelti ukrainiečius bei pabėgėlius.O mes lietuviai priešinamės, – tada negerai, tada šaiposi,jog „ 400 eurų labai mažai“ (minėjau, jog MX darbuotojo alga ekonomiškai sudaro apie 550 eurų)

Šita istorija šokiravo mano emigravusius draugus. Neemigravę irgi pasipiktino.

„Tai žiūrėkite – visur viešai skelbiama,kad niekas nenori dirbti. Dabar tu nori dirbti,veržiesi,nesvarbu ten tie išsilavinimai,koks skirtumas“, rašo vaikutį auginanti draugė, šiuo metu dirbanti namų šeimininke,taip pat išbandžiusi daug ir įvairių darbų. „O jie visur skelbia, – niekas Lietuvoje nenori dirbti,mums reikia įsivežti darbuotojų. Tu net darbo biržoje nė karto nebuvai“.

Taip,draugė teisi – nors man išdirbus  4 metus  1,5 ir netgi  2 etatais priklausė maksimali nedarbo išmoka, aš ją imti atsisakiau. Man geriau verstis per galvą, verslumas pas mane atsiradęs. O vaikščioti kažkur į biržą – žemina orumą, bei nužudo visas verslumo savybes. Ten juk įstaiga, kuri nesiekia nieko įdarbinti,jie net pabrėžia, jog mes ne įdarbinimas. Mes tik administruojame nedarbą. Kažkoks siaubas. 

Emigrantė,kuri irgi patarė spjauti į diplomus,ir eiti išmokti naujų dalykų,iš viso pasipiktino:

„Visiška švogerių valstybė,ir dar pasirodo MX tinkle reikia turėti ne mažiau tetą vadybininkę,ir ne dar ką nors prie administracijos.Oho.Po to verkia,kad nesurenka valstybė  biudžeto.Anglijoje esu dirbusi įvairiausius darbus,vis tik XXI amžius, ir kambarine,nes mokėjau angliškai 3 žodžius, ir niekas čia nebežiūriu į „kastas“,“socialinius sluoksnius“. Turiu 2 koledžų diplomus.Ir vis tiek keičiu darbus,išbandau naujas galimybes. Kas dedasi Lietuvoje?Ar ne dėl to žmonės išvažiuoja?“.

Tai, kad emigracija  specialiai skatinama – galime įtarti. Bet ši istorija rodo, jog privačios įmonės irgi vykdo valstybinį užsakymą: sabotuoti verslą iš vidaus,jį žlugdyti,taip pat smukdyti ir žlugdyti žmones, kurie gali dirbti ir užsidirbti. Ne apie save kalbu: kodėl mūsų MX darbuotojų tokie įtraukti pečiai? Kodėl jie bijo pakelti galvas? O jeigu pakėlė galvą kažkas – turbūt  peržiūrėjus vaizdo medžiagą, bus identifikuota,ir jai bus pasiūlyta išeiti,nes „į tavo vietą dešimtys stovi“? Taigi kad niekas nestovi. O darbuotojo kaip nevertino – taip nevertina. 

Gal Julius Panka nesupyks,kad paminėsiu jį, tačiau praeitame rašinyje rašiau apie jo patirtį Lidle,kai jis padirbo labai neilgai – gėjų aktyvistai jį apskundė, ir jis turėjo išeiti iš darbo. Nors visi manėme, jog Lidlas yra privati,o ne valstybės įmonė. O paaiškėjo, jog gauna pinigėlius per Finansų ministeriją,iš EU. 1 mlrd. Lygiai.

Jis manė,jog man nepavyks: prekybos centrai daro daug pažeidimų,ir jie bijo,kad kažkas, kas turi gerą išsilavinimą, tuos pažeidimus pastebės. 

Apie būsimą situaciją kalbėjau ir su darželio auklėtoja, kuriai kažkurią dieną padėjau keisti nuleistą padangą. Ji pritarė,jog išsilavinęs žmogus,einantis dirbti vadinamųjų „paprastų darbų“ atrodo įtartinai – įmonė gali įtarti ekonominį šnipinėjimą, FNTT, Darbo inspekciją.

GYVO ALAUS BARE ŠNIPU DIRBĘS VALSTYBININKAS IŠDAVĖ SAVO TARNYBĄ VARDAN ALAUS…IR IŠGELBĖJO BARĄ

Galiu paminėti tokį įdomų atvejį, kai viename Kauno alaus bare kokias  2 savaites sėdėjo į aplinką „neįsipaišantis“ klientas, bet jo niekas neįtarė niekuo. O čia buvo atsiųstas asmuo iš valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, bei ta tarnyba buvo galimai papirkta konkurentų.

Tačiau valstybinės įstaigos žvalgybos operacijos dalyvis per 2 savaites tiek pamilo tą gyvo alaus barą, jog jam „prabilo sąžinė“: pasakė, kas toks esąs,pasakė pažeidimus, kuriuos jie daro,ir pasakė būsimą „abvalo“datą ir valandą. Inspekcija atvažiavo nepranešusi, ir buvo pasiruošusi uždaryti barą, tačiau jokių rimtų pažeidimų nerado. Išskyrus kažkokį jautienos gabalėlį, kurį barmenas esą valgė pats,ir jis atsiprašė inspektorių,kad buvo labai alkanas. Nors tai buvo gabalėlis,likęs nuo vytintos jautienos,kuria prekiauti baras lyg ir neturėjo teisės. Tiksliau, atviroje pakuotėje prekiauti negalėjo.  Baras be leidimo prekiaudavo maistu,ir per šią prizmę norėta susidoroti. Be to,buvo pasibaigęs indų ploviklis, ir tai buvo pažymėta protokole. Visi pažeidimai. 

Situacija su ekonomine žvalgyba įvyko Kauno miesto senamiestyje. 

 

KODĖL TEISININKAS PAVARGSTA NUO KLIENTŲ IR TEISINIO DARBO:SODROS IR VMI CIRKAI BE PINIGŲ

Gyvenant kaime yra visiškai kita situacija.Nemanau, kad kas juoksis,jog jau  pavargau nuo sodros grasinimų – juk toliau gali eiti siūlymai „užsidaryti teisinę veiklą“,ir kelios dešimtys advokatų kontorų juk tik to ir laukia, nes joms vaidenasi,kad aš “nunešu pelną“,nors klientai yra mano ir tik mano,ir jie nemėgsta advokatų,ir jų pardavinėjamo oro bei nekokybiškų „paslaugų“. Be to, surasti kažkur tuos mokesčius turiu, kartais juk žmonės net įpareigojami „susirasti darbą“, kaip kad bylose dėl vaikų išlaikymo.Joks ne pasiteisinimas, kad vasarą nėra klientų, arba kad klientai atostogauja, todėl nėra darbo –sodrai neįdomu.VMI jau atsikračiau,nors irgi matėsi,kad imsis represijų – tyčia net ne tą laišką atsiuntė, pabandžius išsiaiškinti, ėmė rašyti labai ilgu terminu atsakymą. 

Nusispjoviau ir sumokėjau visus šimtus,kiek reikalavo. Ne pasiteisinimas, jog tau pačiam reikia atostogų – nuo sausio mėnesio intensyviai dirbus su kasacijoms, EŽTT skundais,bei viena sudėtinga byla,kuri baigėsi fiasko,nes atsakovė patikėjo,jog „jeigu atsisakysiu Sulikienės, man paliks bent vieną vaiką“. Kiek supratau iš jos isteriškų laiškų man, atėmė ir antrą vaiką. Nes reikėjo viešinti ir neklausyti galimai korumpuotos teisėjos.Kitose bylose pavargau įrodinėti klientui,kad jį mausto valstybės garantuojami advokatai.Jau buvo patikėjusi,ir vėl pasimovė ant naujai paskirto. „Kaip aš galėjau tikėtis,jog ji neišsiųs ieškinio?“ O kaip tu galėjai tikėtis,kad išsiųs? Juk padavei pačią Vaicekauskienę į teismą.

Pažvelkime, kaip sistema   persekioja Aurimą Drižių dėl savaime teisėtos veiklos  – rašymo. Jam irgi ir mokesčiai ant sprando kariasi,ir viena po kitos baudžiamosios bylos. Prieš laisvuosius teisininkus kovojama užsakomaisiais  straipsniais,ir kažkokia pučiama migla,jog teisininkas – tai  ne teisininkas, o tikras teisininkas tai advokatas. Net Stanislovą Tomą pradėjau įtarti su Vėgele sužaidus „ping pongo“partiją, kai jis kaltino Tomą kad jis „iki gyvos galvos nebegali atstovauti EŽTT“, o šis padavė laikraštį (ne Vėgelę!) į teismą. O teisybė yra tokia, jog į EŽTT gali paduoti pats žmogus,o parašyti atstovu jis gali ir savo draugą, kaimyną, sutuoktinį,bendruomenės pirmininką, asociaciją, kurios nariu yra. 

Štai kur šuo pakastas,ir kam tas cirkas buvo reikalingas garsiai rėkiant, jog EŽTT „tik advokatai gali“. Nes tai buvo dar vienas melas. Pareiškimo į EŽTT formoje yra nurodyti bent  3 atstovavimo būdai ( išvardiju: tai advokatas,paprastas atstovas ne advokatas, arba organizacija).

Normalu,kai mylinti žmona nori prisidėti prie vyro gerovės (nes mokslo suma didelė,o algos mažos,todėl normalios šeimos ir solidarizuojasi,nes mūsų šeimoje mokslas yra pirmoje vietoje, po to visa kita. Mes galime nepavalgyti gardžiau, bet naują įdomią knygą ar žurnalą nusipirksime), ir nenormalu,kad kaime įsikūrusios (nesvarbu,kad miesto teritorijoje – vis tiek čia gamyklos ir kolūkio gyvenvietė ir tokia liks per amžius)MX parduotuvės vedėja gauna „operatyvinę/sekimo medžiagą“. O gal tik dujų magnatės, išspirtos už nekompetenciją naujojo mero, „pysulką“. Kurią perrašė iš AOTD „ataskaitos“? Juk Skardžiaus ir jo šeimos ryšiai su „garbarais“ buvo paviešinti.O su dujų magnatų šeimynėle susidūriau, ir tiesiogiai. Buvo perėmę mūsų darbovietę, ją sunaikino.Demonstruodami klaikią nekompetenciją, ir vadovais skirdami nieko nebaigusius asmenis („Naujoji pasaulio tvarka“ – 80 proc.idiotų valdys 20 proc.protingų)

ASMENS DUOMENIS MX TINKLE GAUNA NETGI NEGAVUS SUTIKIMO JUOS TVARKYTI

Man pasidarė be to įdomu,jog MX vedėja gavo netgi medžiagą apie mano paskutinę darbovietę, nors aš net nesakiau pavardės ir nebuvau davusi sutikimo rinkti ir kaupti, bei tvarkyti mano asmens duomenis.

MX vedėja man pareiškė,jog man tiek nusibos darbas pas ją (matyt, užvaikys negyvai, nes kitaip vadovauti nesugeba),jog aš išeisiu „po 3 dienų“.Tačiau Tauragės kultūros centre man neatsibodo – mane atleido po 3 dienų,nes man pradėjo klaikiai pavydėti dekrete esanti moteris, kuri išsigando,jog “praras ansamblį“, nes aš turėjau planą,kaip jį atnaujinti,dėl nekokybiškos veiklos ir negebėjimo atitikti  Nacionalinio kultūros centro reikalavimams. 

Buvau atleista, nes „suėjo terminas terminuotai sutarčiai“. Per 3 dienas kūdikis užaugo – gal koks Heraklis. Po to rūpestinga mamytė pastebėjo, kad kūdikis vis tik neužaugo,kitą dieną vėl pasiėmė dekretą,o į mano vietą, kuriai reikalingas ne žemesnis nei magistro laipsnis,perkėlė kažką su viduriniu išsilavinimu. Nors 2 kategorijos Kultūros centre Kultūros ministro įsakymai draudžia nekompetetingiems asmenims užimti aukščiausios kategorijos vietas.

Ramiai atsakiau MX vedėjai, kai ji ėmė šmeižti mūsų kaimo ir gyvenvietės gyventojus, sakyti, jog jie keikiasi, plūstasi –  paaiškinau, jog ne pardavėjus iškeikia mūsų kaimo gyventojai (nes esą toks žmogaus kaip aš  neiškęs besikeikiančių kaimiečių), tačiau  šios parduotuvės pardavėjai iškeikia klientus. Tas posūkis MX direktorei buvo netikėtas.Jai užkando žadą.“Ką?“ Taip, sakau,tokia mažutė buvo pardavėja,ji mane tiek kartą iškeikė,jog aš ilgai nėjau prie jos. O per kameras apsauga kažką pastebėjo, ir vėliau po savaitės ji manęs atsiprašinėjo.Nors aš nerašiau skundo,nereiškiau pretenzijų,tiesiog nebėjau prie tos galimai isterikės. „Čia šitoje MX reikia klientui turėti labai daug kantrybės,nes jūsų pardavėjai plūstasi“.

„PERLO“ TERMINALAIS KAI KURIOS PARDAVĖJOS NEMOKA NAUDOTIS – TAČIAU NĖRA ATLEIDŽIAMOS DĖL NEKOMPETENCIJOS

Dar vienas argumentas už išsilavusius žmones parduotuvėse.

Dabar yra atsiradę sudėtingi „Perlo“ terminalai, per kuriuos vykdomos finansinės operacijos.Jie tuo sudėtingi, jog ten reikia kruopščiai suvesti asmens duomenis, kartais pavardę, vardą, mokėtojo numerį.

Jokių mokslų nebaigęs žmogus nesugeba atlikti tokių nesudėtingų – tačiau atsakingų operacijų. Nes dirbti prie „Perlo“ terminalo vis tik reikia turėti aukštesnį intelektą.Tokia yra tiesa, kad aukštas intelektas sugeba kruopščiai suvesti duomenis,žemas – nesugeba,nes negali susikaupti kažkokiems “skaičiukams“. O skenuoti gali „pypt – pypt“, pypt pypt. O jeigu suklydo – apšaukė klientą. 

Taigi,užėjus į vieną iš mūsų gyvenvietės parduotuvių, mokėti tų milijonų sodroms ir VMI,visos pardavėjos išsilaksto,ir nors ne laikas stovėti prie kasos vienai iš jų,jos atitraukia ją nuo prekių iškrovimo,ir maldauja eiti prie „Perlo“ terminalo. Aišku,jos neina už ją krauti prekių. Taigi, joms kapsi kasininkių alga,o jų darbą dirba kitas asmuo (čia konkrečiai vyksta toks bardakas kooperatyvinėje parduotuvėje – niekaip nesuprantu: ar sunku išmokti suvesti duomenis? Jeigu sunku,tada kodėl tokie žmonės dirba pardavėjais? Juk neatitinka kvalifikacijos.)

 Tada šalia stovi ir kaip blondinės klaksi blakstienomis. Kitoje pamainoje yra labai guvios pardavėjos, jos visos moka naudotis „Perlu“,vieną jų rekomendavau dirbti VRK, ji labai gerai susitvarkė su darbu per rinkimus. Pardavėja nėra kažkokia būtybė be proto ir be nuovokos: dabar šiais laikais „Perlas“ atlieka finansinės- bankines operacijas,ir ten reikalingas intelektas. Galima bandyti ginčytis,bet aš žinau,kad esu teisi.

Ir vėl absurdiška situacija: aš esu klientė,tačiau aš turiu guosti,ramintis pardavėjas „nieko čia sunkaus nėra,ko jūs čia taip bijot“. Nenoriu MX mokėti,nes jie gal seka ir stebi mano duomenis, noriu išlikti paslaptinga,o kooperatinė tegul nešioja pletkus – man tik nuo to geriau.  „Buvo Kristina ir mokėjo šimtais sodrai ir VMI, siaubas.“ Paaiškinu joms,kad tokie mokesčiai,kai daug uždirbi. Ir pats turi susimokėti. 

Situacija su nemokėjimu naudotis „Perlo“ terminalu – tipinė situacija, kai priimant į darbą, taikoma atvirkštinės kompetencijos kartelė – arba „Naujoji pasaulio tvarka“. Kad neva idiotus priėmus į įmonę,lengviau su jais susitvarkyti.Kam –vadovui?O ką daryti klientams – kai jie patys įsivesti duomenų negali, o pardavėjas – nemoka. Nors aparatas suteiktas naudotis jam, o klientams –negalima. 

Štai kas atsitinka, kai taikomas “žemo intelekto“ atrankos kriterijus. Nesakau,kad mūsų pardavėjos visiškai „dundun“,tačiau jau ilgą laiką jos dirba, bet „Perlu“ naudotis visiškai nemoka – nors privalo.

Prekybai bei tuo labiau, „Perlo“ terminalo rezultatams pasiekti tokios pardavėjos yra tragedija. Jos iki šios dienos nėra išmokusios naudotis – nors turbūt priimant į darbą, tai yra vienas iš reikalavimų. Jos nemoka naudotis,ir net nenori išmokti. Visada kviečia iš pakrovimo salės trečią pardavėją,ir maldauja,kad ji atliktų jų darbą. Ta konkreti pardavėja šeimoje turi doktorantų, ir pati,matosi, yra aukšto intelekto. 

MX NUOLAIDŲ FIKCIJA – „NEAPSIŽIŪRĖJAU,ESU PERVARGĘS“

Dar būna visos tos MX nuolaidos pardavėjų „pražiūrimos“. Būna,kad žmogus ima jau ant sugedimo ribos esančią prekę, ir tikisi,kad bus pritaikyta nuolaida,o pardavėja su kuo nors šnekasi,arba „pavargusi“, ir įmuša pilną sumą. Prie kasos turi būti visas įsitempęs, ir viską pats nurodyti,ką kur įmušti.Nėra suvokiama, kam tuomet reikalingas pardavėjas,jeigu pats klientas turi pasakyti,kurios prekės su nuolaida. Jeigu tas pardavėjas neva nemato,nes labai pavargęs,o gal tokį vaidina. Kaip prekybos rezultatams pasiekti prisideda tokie „pervargę“ žmonės? Kad jie pervargę – tas matosi.Bet kodėl juos taip nuvargina? Juk galimos tūkstantinės klaidos, jeigu prie finansų sėdės pervargęs asmuo.

Matyt,labiau išsilavinęs žmogus tokių klaidų nedarys,o tokiu būdu „pelnas kris“.Aš taip mąstau,kodėl kruopštus ir  teisingas darbas nepageidaujamas.Tačiau su kiekviena neteisingai įmušta preke kaupiasi pirkėjų nepasitenkinimas. Vėliau jokios viešos akcijos, ir jokie filmukai su labai laimingomis pardavėjomis nebepadeda.

Tiesa, ta siautėjusi pardavėja nebedirba, tačiau  Petrašiūnų MX dirbo Tamara (ar Tatjana),ji visada iškeikdavo visus klientus. Man net buvo susidaręs įspūdis,jog tai ir yra MX tinklo veidas – neišsilavinę,nuo „žagrės“ kaip sakoma atėję moteriškės,kurios „neturi laiko“ tau, jeigu padaro klaidą,ir rėkiančios atgal,jeigu prašai klaidą – finansinę – ištaisyti.

Būna juk ateini į parduotuvę su konkrečia pinigų suma, viską apsiskaičiuoji,o tau kasoje muša visiškai kitokias kainas, negu vitrinoje parašyta,  ir dar rėkia.

Man patinka vienoje krautuvėje,kuri net neturi iškabos, apsipirkinėti.Ten tokia „relakso“ atmosfera,jog tu prašai 2 kg, tau pasveria 2,8 kg mėsos, nusišypsai tu, tau atgal nusišypso. Bando išprekiauti, žino,kad tau reikia, parduoda daugiau, pakalbina, paskaito – nes užsako – LL laikraštėlį. Kartą toje parduotuvėje vienas senjoras užsispyrė, jog jis nori pusės „daktariškos“, vedėja jam aiškina, kad negalima, „arba reikia surasti,kas pirks pusę“. Iš karto pakėliau ranką. „Ir mes būsime kada nors seni“, pasakau tam senjorui. Beje, ta „šlapenkė“ man patiko. „Diedukas matyt pastebėjo,jog  pastovėjusi ji sugenda, tiek nesuvalgo, todėl ir nori mažesnio kiekio“,- ramindama aistras (vedėja  10 kartų aiškino taisyklę,kad „šlapenkė“ nepjaunama per pusę) paaiškinu.

KUR DINGO IŠ PREKYBOS CENTRŲ VARTOTOJŲ TEISĖS?

Prekybos centruose normaliose valstybėse visų pirma klientas turi jaustis gerai. Prisipažinsiu, mūsų kaimo MX nesijaučiu ten gerai kaip klientė: visų pirma,kad pardavėjos ir salės darbuotojai labai įsitempę, ir labai visko bijo. Ateini į parduotuvę – visuotinė baimės atmosfera. Toje parduotuvėje gerai jaučiasi manau tik pati vedėja, gal dar apsauga. Ir tai prieš tai dirbęs mane nuolat pakalbindavo,matyt, neturėdavo su kuo pasikalbėti apie rūpimus klausimus – nuolat nuskaičiuojamas neteisingas išskaitas iš antstolės Vaicekauskienės pusės. Visada apsaugininkas mane kalbindavo garsiai ir po kameromis. Matyt, viskas eidavo į“centrą“. Po kurio laiko Vaicekauskienė jam ėmė grąžinti pinigus,o greitai jis išėjo iš darbo, nes jam nebereikėjo dirbti dėl skolos grąžinimo.

MX UŽKLAUSTA, AR POTENCIALIŲ DARBUOTOJŲ ATBAIDYMAS,ŠMEIŽIANT ĮMONĘ, YRA ĮMONĖS POLITIKOS DALIS?

Vakar išsiunčiau paklausimą į MX direkciją,nes man labai įdomu – ar čia tik vienos mažos parduotuvės vedėjos pozicija – apsimesti, jog niekas nenori dirbti(nes taip daroma valstybės įstaigose – „niekas neateina dirbti,jūs turite išsidalinti krūvį“: muziejų,mokyklų piktnaudžiavimas, darbuotojų sekinimas.), ar čia visos MX pozicija. Nors kiek teko stebėti pastaruoju metu, tai man buvo susidaręs įspūdis, jog MX  pasitaisiusi, ir jau pozityvėjantis tinklas. Gal kad Lidlas šnopuoja į nugarą. 

Pasakykit man – ar Lidle duoda darbuotojams elnienos? O MX duoda. Gal aristokratiškų šaknų turinčiam asmeniui svarbiau kartą gyvenime paragauti  elnienos,o ne išgyventi, kokia elgetiška alga mokama – beje, visoje Lietuvoje,ne tik MX? Nes kaip matau iš vieno atvejo – dideliame prekybos centre dirbantis žmogus „kaifuoja“,nes visą dieną gauna pavalgyti. Net  saldumynų,yra išvirtas gardus kompotas. Kodėl nesidžiaugti tokiu darbu – nors ir mokamas minimumas? Ir kodėl Rokų MX negali taip pat būti, kaip yra visur? Čia nėra nei kompoto, o nurašyti saldumynai neduodami darbuotojams. Nenustebsiu,kad dar už maistą jiems reikia susimokėti. 

Juk čia galų gale ne įmonių, o valstybės politika – neleisti žmonės užsidirbti.Kai Skvernelis pareiškė, jog nuo minimalios algos nebebus skaičiuojami mokesčiai,Grybauskaitė atšovė „tada aš nesirašysiu po tokiu įstatymu“.

 Tik niekaip nesuprantu – kodėl einant dėl pokalbio į darbą, neminima pliusai,o minima,kad pas juos labai mažai moka,ir kad neapsimoka. O kas tada apsimoka? Pervargę darbuotojai? O kas toliau? Kalbėjausi su daugiau MX darbuotojų, kai kurie jų tiek pervargę, jog žada išeiti iš darbo.O kas mums iš to, pakraščio gyventojams? O gal ir čia jau Lidlas papirkęs vadovybę,ir vėliau ruošiasi perpirkti pastatą? Bet Lidlas Vokietijoje – nėra aukščiausios kokybės parduotuvė.Mes eidavome apsipirkti tik iš bėdos,ir ten prekės nekokybiškos,ir pažeidžiant įstatymus,jis Vokietijoje dirbdavo ne darbo dienomis,kas buvo labai keista. Man niekada nekėlė pasitikėjimo šitas tinklas,ir nesirinkdavau jo. ALDI irgi būdavo nekokybiškų prekių,bet Vokietijoje nekokybiškoms prekėms taikoma nuolaida – jeigu stovi šiek tiek pavytę agurkai,jie kainuoja du kartus mažiau. Kalafijoras gali būti su juodu kampu,ir bulvės būna negražios. Tačiau visa kita būdavo gerai. Jeigu neteisingai įmuša kainas – grąžina pinigus,atsiprašo. 

MX dar labai toli iki Vakarų kultūros. Na,bent jau mūsų pakraščio MX parduotuvėje.

Ir dar: mano vienas pusbrolis yra vienas kiečiausių šalies prekybos centrų marketingistų.

Turbūt tai labai nustebins žvitriaakę MX vedėją,tačiau jis pirmiausia pradėjo nuo salės darbuotojo,vėliau dirbo pardavėju, tada vadybininku,vėliau marketingo vadovu. Taip ir susipažino su parduotuvių veiklų „nuo apačios“. Vėliau nuomojo didelius prekybinius plotus, bei ieškodavo žemės sklypų naujų prekybcentrių statybai. Pareikšti žmogui „tu negali dirbti netgi pardavėju“ yra aukščiausio lygio nekompetencija,nes tai rodo, jog įsivaizduojama,jog kiekvienas iš karto gali būti direktoriumi. Neva tavo diplomas tau savaime suteikia kompetencijų.Tai yra absurdiškas įsivaizdavimas.Diplomas suteikia daug teorinių žinių,o pritaikymas praktikoje ateina tik per darbą – neretai sunkų ir juodą. Mano sesuo dirba transporto logistikoje, dirba net namie. Tai sunkus ir pragariškas darbas. Pirma 3 metus ji mokėsi logistikos. O vėliau ėmė dirbti. Jai patinka. Tačiau logistika labai sunki sritis. Nemanau,kad su visais savo diplomais galėčiau sėsti ir sudarinėti iš karto transporto grafikus, ar prekių sąrašus.Tam reikalinga pirmiausia prisiliesti prie pačių prekių. 

VILNIAUS AKROPOLIO STATYBAI VADOVAVOVAIKYSTĖS DRAUGĖS TĖVAS – SENJORAS 

Pabaigai pasakysiu: kai Vilniuje įgriuvo sporto komplekso ar baseino stogas (pamenate tą istoriją,kai ėmė visur jaunus darbų vadovus – o jie nemoka skaičiuoti,nes daugelis šiais laikais perka diplomus),tai kai statė Vilniaus „Akropolį“,pasamdė vienos mano draugės tėvą,kuris jau nebegalėjo rasti inžinieriaus darbo pagal specialybę – nors buvo nusipelnęs,ir labai gabus.

Jam apmokėjo kelionę, mokėjo didelę algą. Žmogus jau buvo virš 60 metų. Šeima gyveno skurdžiai,nes jis negalėjo ilgai rasti darbo pagal specialybę. Ir pastatė tą Vilniaus „Akropolį“, vadovaujant septintoje dešimtyje esančiam inžinieriui.Ir negirdėjome,jog būtų koks stogas kad įgriūvęs, ar pertvara sulūžusi. Nes senoji karta mokėjo skaičiuoti, ir neklastojo jokių duomenų.

Senoji karta vertino kompetenciją, ir protą. Įdomiausia, jog minėtas inžinierius yra kompozitoriaus Čiurlionio brolio anūkas. Tai neeilinės erudicijos ir intelekto šeima. Ir kažkas iš VP Market turėjo proto susirasti labai intelektualų asmenį, ir jam patikėti didžiausio tuo metu centro statybos darbus. 

Nors gal pagal „vadovėlius“ turėjo imti „jaunimą“,nes jis „laisvės karta ir „veržlus“. O pagal „Naująją pasaulio tvarką“ turėjo imti nieko nebaigusį idiotą. 

Tačiau paėmė pensininką. Ir išlošė.

Tiesa, jeigu laikytis  mano iškeltos prielaidos, jog Dalia Grybauskaitė turi visų mano vaikystės draugų sąrašą: taip- čia mano vienos geriausių  vaikystės draugių tėvas, kuris buvo surastas statyti Vilniaus „Akropolį“.Žinau,kad kiek per daug sutapimų.Bet šitoje vietoje pasakysiu – jog jis vienas geriausių tarybinių inžinierių.Ir jis buvo vertas šios darbo vietos. 

Taigi, apie prekybos centrus ir apie tą ptį MX tinklą žinau daugiau,negu pakraščio parduotuvėlės vadovė pati žino. Bet man net neleido atskleisti kortų.Ir net nesuprato,jog matau per konkretų pavyzdį, jog MX labai pasikeitusi,todėl tikėjausi,jog ir kaime kaita įvyko. Deja, klydau. Mūsų Rokų MX yra „vekuota“ Lidlo atėjimui.

MX vadovai jau dabar turėtų skambinti pavojaus varpais…Žmonės vėl važinės į centrą arba į gretimą rajoną pirkti…mėsos. (Viena krautuvė prekiauja tik šaldyta,kita – turi kartą per savaitę, kartais – 2kartus.) O taip neturi būti. 10 000 žmonių turintis rajonas turi teisę apsipirkinėti namie, šalia namų. Jau nekalbant apie tai,kad tokioje MX galėtų būti ir kavinytė.  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top