skip to Main Content

Valstybinis pedofilijos banditizmas 

 

Čia – ne antiteroristinė operacija.  Tai – mažametės mergaitės „nesmurtinis“ perdavimas biologinei motinai. Petro Jonušo nuotr.

 

 

 

 

„Vadavimo operacija“ ir jos gynėjai.

Tai – ne vien tik pedofilijos skandalas. Tai jau – tikras banditizmas. Valstybinis.

Nes milijonų Lietuvos ir pasaulio TV žiūrovų akivaizdoje, anksčiausią rytą, uniformuoti policininkai, pasitelkę ugniagesius (!) pjauna gražaus ir modernaus teisėjos šeimos narių namo duris, daužo langus ir įsiveržę vidun, nusukę stebėjimo kameras, klykiančią ir visaip „įkaitų operacijai“ besipriešinančią mergaitę jėga „išvaduoja“.

Iš ją laikančios teisėjos (!) rankų. Užlaužę teisėjai (!) rankas.

Užlaužtomis rankomis policininkai išveda ir teisėjos tėvą – mergaitės senelį. Išveda ir teisėjos tetą – tą, kurią mergaitės apsauginis dar kovo 23 dieną buvo sumušęs.

Užlaužtomis rankomis tempia mergaitę bandžiusius ginti žmones. Juos suima, veža į policijos nuovadą, rašo protokolus. Nuveža ir namų, į kuriuos grubiausiai įsiveržė, šeimininkę – teisėjos motiną, mergaitės senelę. Ir teisėjos tetą.

„Įkaitų operacijos“ priešakyje – advokatas. Kartu su „biologine“ motina išneša klykiančią ir besipriešinančią mergaitę. Vakare per TV giriasi turįs 6 (!) vaikus. Giriasi ir prie „operacijos“ parengimo prisidėjęs! Bendraautoris! „Operacijos“ rengėjas ir vykdytojas!

Aukščiausieji valstybės pareigūnai nudelbę akis. Nieko nežinojo arba „operaciją“ teisina (!).

Nudelbtomis akimis milijonų žmonių akyse banditišką pareigūnų elgesį teisina ne tik naujasis vidaus reikalų ministras, bet ir premjeras.

Teisina ir teisingumo ministras.

Teisina ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas (!). Ir netgi opozicinės socialdemokratų partijos atstovas – to komiteto pirmininko pavaduotojas (!)

„Visuomenininkai“ irgi tyli – net tie, kurie sėdi Seime (!), arba jame sėdėję ir neseniai netoli jo mitingavę. Į TV jie net nosies nekiša – užleidžia visus TV kanalus „operacijos“ rengėjams ir jų pritarėjams.

Pasitenkina tik įprastu parėkavimu prie Prezidentūros.

Seime skubiai renkami parašai komisijai sudaryti. Nors Seimo pirmininkė, berods, priešinasi (!), jie surenkami.

Prezidentė apie „įkaitų operaciją“ sužino tik po valandos. Ir ne iš „vaduotojų“, o iš europarlamentaro (!).

Į jos pareiškimą ištirti visas „operacijos“ aplinkybes „vaduotojai“ milijonų TV žiūrovų akivaizdoje atrėžia, kad jie nieko nepažeidė, todėl patys nieko netirs.

Nors rankos jiems dreba. Kaip garsiajam prokurorui A. Kliunkai. Ir Sovietų Sąjungos 1991 m. GėKaČėPė nariams.

„Vaduotojų“ vado pavaduotojas viešai per TV apkaltina teisėją – pasirodo, ne policininkai jai užlaužė rankas, o pati teisėja, atseit, mušė uniformuotus įsilaužėlius! Sako, o rankos dreba. Kaip A. Kliunkai ir G. Janajevui.

„Vaduotojų“ vadui kitame TV kanale rankos jau nedreba – ne jis tai pasakė, o tik patvirtino!

Taigi, grubiausią „vadavimo“ operaciją per TV viešai teisino šie aukščiausieji Lietuvos valdžios pareigūnai: Vyriausybės premjeras, vidaus reikalų ir teisingumo ministrai, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas, Policijos generalinis komisaras ir jo pavaduotojas; jiems antrino „operacijoje“ dalyvavusi antstolė ir naujai atsiradusi vaiko teisių apsaugos specialistė (!), pakeitusi nežinia kur pasidėjusią aną, kovo 23 dieną neleidusią mergaitės išplėšti grubia jėga.

Kodėl vėl pažeistas teisėjos neliečiamumas?

Apie tai, kad kaip ir kovo 23 dieną, buvo grubiausiai pažeisti Teismų įstatymo 47 ir 49 straipsniai, niekas iš viešai per TV teisinusių grubią jėgą, net neužsiminė. O šio įstatymo straipsniai sako, kad ne tik rankas teisėjai užlaužti, bet netgi įžengti į jos ir jos šeimos narių namus, nepanaikinus teisėjos neliečiamybės, negalima:

47 straipsnis. Teisėjo imunitetas:

1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti).

2. Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Kieno nutarimu ne tik kovo 23, bet ir gegužės 17 dieną buvo grubiai pažeistas Kauno apygardos teisėjos Neringos Venckienės LR Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalimi užtikrintas jos kaip teisėjos imunitetas? Kas leido, jai būnant jos tėvų namuose, įeiti į tuos namus, užlaužti teisėjai N. Venckienei rankas ir jėga išplėšti iš jos rankų laikomą klykiančią ir „vadavimui“ besipriešinančią mergaitę?

Kas leido pažeisti ir LR Teismų įstatymo 49 straipsnį ir įeiti į teisėjos šeimos narių – jos tėvų namus, pjaustyti duris, daužyti langus ir užlaužtomis rankomis iš namų išvesti teisėjos tėvą, vežti į nuovadą teisėjos motiną ir jos tetą?

49 straipsnis. Teisėjo, teisėjo šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga

1. Teisėjo ir jo šeimos narių fizinė apsauga, kai yra reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui dėl su teisėjo pareigų atlikimu susijusių priežasčių, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Žalą, padarytą sužalojant, sunaikinant ar pagrobiant teisėjui arba jo šeimos nariams priklausantį turtą dėl su teisėjo pareigų atlikimu susijusių priežasčių, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

Į šiuos klausimus niekas neatsakė po kovo 23 dienos muštynių, apie tai nieko nekalbama ir dabar. Nors prieš teisinį neliečiamumą turinčią teisėją ir prieš jos šeimos narius panaudota grubi jėga, policijos vadovai jėgą teisina, o smurtavimu kaltina pačią teisėją (!).

Juk čia – ne „Karšto Komentaro“ prieš metus, 2011 03 23 Vilniaus apygardos teisme sugauto girto teisėjo Z. Birštono blevyzgojimai ir kabinėjimaisi prie KK vyr. redaktorės, o Kauno apygardos teismo teisėjos N. Venckienės užlaužtos rankos, nors pagal LR Teismų įstatymą niekas, netgi policijos pareigūnas be teisinio imuniteto panaikinimo prie teisėjos net pirštu prisiliesti negali!

Apie teisėjos šeimos narių fizinę apsaugą ir teisėjos šeimos suniokoto turto žalą net neužsimenama. Tarsi niekas nieko neniokojo, su pjūklais nepjaustė, langų nedaužė.

Vadinasi, kaip ir kovo 23 dieną, Garliavoje ir gegužės 17 dieną LR Teismų įstatymas ir jo 47 straipsnio 1 – 2 bei 49 straipsnio 1 – dalys visiškai negaliojo.

Niekas iš „operacijos“ veikėjų ir jų aukščiausiųjų gynėjų, kaip sakyta, apie jokį LR Teismų įstatymą ir jo būtiniausius nurodymus per visus TV kanalus net neužsiminė.

Kodėl pažeistos vaiko teisės?

Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo dar 1995 metais, 3 straipsnio 1 dalis įsakmiai nurodo, kad visi valstybės ir jos pareigūnų veiksmai turėtų tarnauti tik vaiko interesams:

3 straipsnis

1. Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

Konvencijos 12 straipsniu vaikui užtikrinama teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir būti dėl to išklausytam:

12 straipsnis

1. Valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio.

2. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka.

Konvencijos 19 straipsnio 1 dalimi valstybė privalo apsaugoti vaiką nuo smurto, išnaudojimo ir seksualinio piktnaudžiavimo:

19 straipsnis

1. Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.

 

Pagaliau, Konvencijos 34 straipsniu valstybė labai aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigoja vaiką apsaugoti ir nuo seksualinio išnaudojimo bei seksualinio suvedžiojimo:

34 straipsnis

Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų. Šiam tikslui valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių nacionaliniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygiu siekdamos uždrausti:

a) lenkti arba prievartauti vaiką dalyvauti kokioje nors neteisėtoje seksualinėje veikloje;

b) išnaudoti vaikus verčiant juos užsiimti prostitucija arba kita neteisėta seksualine veikla;

c) išnaudoti vaikus pornografijai ir pornografiniams leidiniams.

Tad visiškai akivaizdu, kad gegužės 17 dieną, vykdant „vadavimo operaciją“, visi šie JT Vaiko teisių konvencijos, Lietuvoje ratifikuotos 1996 metais, įsakmūs reikalavimai buvo grubiausiai paminti ir vadovautasi tik jėga, kuri šiaipjau būdinga ne demokratinių institucijų, bet nusikalstamų struktūrų veiklai.

Pirmiausia, niekas iš Kėdainių teisėjų, priėmusių nutartis grąžinti mergaitę motinai, vaiko net neišklausė, neatsižvelgė į jo nuomonę, todėl grubiai buvo pažeista Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis ir visas 12 straipsnis.

Remdamiesi šia neteisėta nutartimi, „vaduotojai“ jau antrą kartą grubiausiai pažeidė 12 konvencijos straipsnį, lygiai taip pat, kaip ir Kėdainių ir Klaipėdos teisėjai, neišklausė mergaitės, ir grubiai pažeisdami Konvencijos 19 straipsnio 1 dalį, ją jėga išplėšė iš pavyzdingo elgesio globėjos – Kauno apygardos teismo teisėjos ir perdavė mergaitę motinai, dėl kurios elgesio ir galimo seksualinio piktnaudžiavimo leidžiant išnaudoti vaiką savo nuomojamame bute dar tebevyksta itin sunkiai pradėta rezonansinė pedofilijos byla.

Pagaliau, perduodami jėga iš globėjos išplėštą vaiką motinai, „vaduotojai“, dar nesibaigus pedofilijos bylai, kurioje nagrinėjamas mergaitės galimas seksualinis išnaudojimas, grubiausiai pažeidė ir Konvencijos 34 straipsnį.

Tad kodėl niekas iš „operacijos“ gynėjų per TV kanalus apie šią Konvenciją ir apie jos nurodytų straipsnių grubiausius pažeidimus net neužsiminė, tarsi jokios Vaiko teisių konvencijos Lietuvoje nė nebūtų ir jos privalomi straipsniai valstybinės valdžios institucijoms negaliotų?

Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą?

Iš viso šito milijonai Lietuvos piliečių galėjo aiškiai matyti ir įsitikinti, kad mūsų valstybėje jokios tikros valdžios nėra. Lietuvos Respubliką valdo su besitęsiančiu pedofilijos skandalu akivaizdžiai susiję veikėjai, savęs neatskleidžiantys, tačiau užimantys aukštus postus, kurie iš tikrųjų yra įtakingesni ir galingesni už oficialiuosius – pačius aukščiausiuosius.

Garliavos „operacija“ parodė, kad Lietuvoje iš tikrųjų nėra Vyriausybės – Premjeras ir ministrai šį pasibaisėtiną įvykį, užuot jo kaltininkus kuo skubiausiai išaiškinę ir nubaudę, teisina.

Apie teisingumo ir vidaus reikalų ministrų atsakomybę nėra ko ir kalbėti – jie, užuot nubaudę savo pavaldinius, jų veiksmus viešai gina.

Pagaliau, visa Lietuva savo akimis pamatė, kad neturime ir savo pačių išsirinkto Seimo. Užuot, kaip tai 1939 m. Sovietų Sąjungos agresijos akivaizdoje gavęs ultimatumą, dar tą pačią dieną skubiai padarė Suomijos Valstybės susirinkimas, priėmęs visuotinės mobilizacijos įstatymą, mūsų Seimas kuo skubiausiai dar tą pačią gegužės 17 dieną būtų priėmęs neleistiną ir grubų jėgos naudojimą smerkiantį ir jo padarinius naikinantį nutarimą, ši visus žemesniuosius kitų valstybės valdymo institucijų teisės aktus turinti teisę naikinti institucija dar leidžia sau lūkuriuoti, rinkti komisijos sudarymui parašus, o, – didžiausias paradoksas, – Seimo Pirmininkė tam berods netgi priešinasi!

Apie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo viešus šio pasibaisėtino įvykio TV teisinimus kalbėti nėra ko – jie galutinai atskleidė mūsų teisėtvarkos padėtį, dėl kurios viršūnės – pedofilijos bylos – ir vyksta šis valstybinis skandalas.

Ką veikia opozicija?

Padėtis atrodytų be išeities, – nes iš tikrųjų niekas policininkų, jų vadovų, antstolės, staiga atsiradusios naujos vaikų teisių veikėjos, pagaliau, netgi neteisėtas teismų nutartis dėl mergaitės iš gerų ir pavyzdingų teisėjos namų perdavimo į neaiškią ir pedofilijos byloje aiškinamą aplinką priėmusių teisėjų, – nesant Lietuvoje tikrosios įstatymų leidimo, vykdomosios ir teisminės valdžios, nebaus ir netgi bausti nebandys.

Nieko apie tai neužsimena netgi Seimo opozicija, kuriai šis neregėtas ir savo žiaurumu bei valstybinių jėgos struktūrų brutaliu panaudojimu jokiems atkurtosios Lietuvos valstybės viešiems įvykiams neprilygstantis atvejis būtų labai gera galimybė parodyti tikrąjį žmogiškumą ir taptų rimta korta, nukertančia savo politinius konkurentus – konservatorius, liberalcentristus ir liberalų sąjūdininkus artėjančiuose Seimo rinkimuose. Juk demokratinėje valstybėje opozicija ir yra būtent tam, kad per padidinamąjį stiklą stebėtų visus valdančiųjų veiksmus ir reikalui esant, ryžtingai į valstybės valdymą įsikištų.

Tačiau, kaip parodė minėtas šios žiaurios „operacijos“ gynėjų choro „unisonas“, jame labai aiškią pritariančią melodiją išvinguriavo ir garsusis kovotojas už teisingumą – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, didžiausios opozicinės Seimo socialdemokratų partijos atstovas.

Todėl į opoziciją, kaip į žmogiškumo gynėją, visuomenė remtis negali, o tai rodo, kad Lietuvoje nėra ne tik tikros valdžios, bet ir tikrų demokratinių politinių partijų.

Vienintelė viltis

Vienintelė viltis – spalio mėnesio Seimo rinkimai, kurie dabar formalioje valdžioje esantiems, bet iš tikrųjų tikrąją valdžią neaiškiai grupuotei užleidusiems konservatoriams, liberalcentristams ir liberalų sąjūdininkams turėtų būti pragaištingi, juos visiškai ištrinant iš Lietuvos politinio žemėlapio. Juk su žudynėmis ir jų netyrimu susijusios rezonansinės bylos atsirado kaip tik jų valdymo metais ir už tai šios partijos turėtų būti rinkėjų deramai įvertintos ir tinkamai nubaustos.

O kol dar penkeri mėnesiai prabėgs ir ši neaiški valdžią Lietuvoje galimai užgrobusi pedofilų grupuotė skubiai visus savo pėdsakus naikins, – juk visiems aišku, kad tam pirmiausia mergaitė ir buvo pagrobta, – Lietuvos partijos, gal būt, nepatekusios į Seimą ir nesuėjusios, kaip kad socialdemokratai, su valdančiaisiais į „unisoną“, turėtų imtis ryžtingų veiksmų, kreipiantis ne į be valdžios likusios Lietuvos, bet į tarptautines institucijas.

Gal kartais atsibus ir Seimo opozicija?

Nes eilinių piliečių kreipimosi jau nebeužteks.

Pirmiausia reikia išspręsti Lietuvos policijos dalyvavimo Interpolo organizacijoje klausimą, siūlant dėl grubiausių jėgos panaudojimo prieš taikius piliečius ir žmogaus teisių pažeidinėjimo atvejų ją iš šios tarptautinės organizacijos pašalinti, iškeliant mūsų policijos vadovams ir „operacijos“ vykdytojams tarptautines baudžiamąsias bylas.

Reikėtų taip pat kreiptis į ES Parlamentą, siūlant Lietuvai, kaip ir Baltarusijai, už grubius žmogaus teisių pažeidimus irgi taikyti panašias sankcijas, nes pašalinti Lietuvos iš ES, kaip kad 1939 m. už agresiją prieš Suomiją iš Tautų Lygos buvo pašalinta Sovietų Sąjunga, ES nuostatai nenumato.

JAV prezidentas D. Reaganas paskutiniais sovietinio sąstingio metais Sovietų Sąjungą pavadino „blogio imperija“, o jos veiklą – „tarptautiniu terorizmu“. Atsakydami, sovietiniai veikėjai JAV politiką praminė „valstybiniu terorizmu“, kuris prie šios šalies – pasaulio demokratijos viršūnės – neprilipo, užtat labai tiksliai apibūdina mūsų šalies, niekaip negalinčios išsivaduoti iš sovietinio paveldo, vidaus politiką.

Nes praėjus 22 metams po Nepriklausomybės atkūrimo, visa valstybinė valdžia atsidūrė ne demokratiškai išrinktų ir paskirtų, o ją galimai neteisėtai užgrobusių, banditiškai besielgiančių, visas valstybės valdymo institucijas savo kėslams pajungusių pedofilų rankose.

Romualdas Apanavičius

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Facebook komentarai
Back To Top