skip to Main Content

Valstybės kontrolė : I.Šimonytė slapta organizuodavo neviešus aukcionus, valstybės obligacijas su 12 proc. palūkanomis pirko Dalia Grybauskaitė

Aurimas Drižius

Kai Seimo komisija vis dar aiškinasi, kodėl Andriaus Kubiliaus ir Ingridos Šimonytės vyriausybės 2008-2010 m. valstybės vardu skolinosi užsienyje už 10 ir daugiau proc. siekiančias palūkanas, paaiškėjo, kad Valstybės kontrolė jau seniai viską yra paskaičiavusi ir pateikusi savo išvadas. Tiesa, į jas niekas nekreipė nė mažiausio dėmesio, todėl klausimas, kam reikalinga  minėta Valtybės kontrolė

Tai yra dar 2010 m. Valstybės kontrolės Seimui buvo pateikta „IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009 M. VALSTYBĖS SKOLOS, SUTEIKTŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ IR SUTEIKTŲ VALSTYBĖS GARANTIJŲ ATASKAITŲ“.

Kai kurios šių išvadų itin įdomios:

Pvz., Valstybės kontrolė nustatė, kad tuometinės finansų ministrės Ingridos Šimonytės organizuoti nevieši VVP (vyriausybės vertybinių popierių) išleidimai vidaus rinkoje VVP, išleisti neviešu būdu, sudarė didžiausią (56 proc.) dalį skolinimosi vidaus rinkoje 2009 m

 

 

Ingrida Šimonytė, būdama finansų ministre, padėjo Daliai Grybauskaitei pralobti valstybės sąskaitą – organizuodavo neviešus valstybės aukcionus, kuriuos valstybės obligacijų su labai aukšomis palūkanomis įsigydavo Dalia Grybayskaitė. Už šią veiklą I.Šimonytė gavo medalį

 

Teigiama, kad neviešuose konkursuose išrinktiesiems buvo platinamos valstybės obligacijos, kurių palūkanos siekė 12 proc. metinių. Kaip žinia, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą gyrėsi, kad yra pirkusi valstybės obligacijų. Prezidentė mano, kad už 12 proc. palūkanų skolindama savo vlstybei, ji „padėjo jaunai valstybei“. 

„Tačiau skolintis tokiu būdu nebuvo numatyta nei Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijoje, nei sudarant metinę 2009 m. skolinimosi programą, – teigiama VK išvadose, – šiuo metu nereglamentuota galimybė leisti VVP vidaus rinkoje neviešu būdu, nėra jokių išleidimo taisyklių bei procedūrų. Vidaus rinkoje buvo sudarytos palankios sąlygos komercinėms bankams ir finansinėms institucijoms, kurie yra aukcionų dalyviai, įsigyti Vyriausybės vertybinius popierius neviešu būdu. Toks VVP išleidimo būdas neužtikrina konkurencijos, pakankamo viešumo ir skaidrumo, ką užtikrina skolinamasis viešai per aukcionus. Tai galėjo daryti neigiamą įtaką vidaus rinkai bei skolos valdymo išlaidoms. Palyginus per tą patį laikotarpį per aukcionus ir neviešu būdu išleistų VVP, denominuotų litais, pelningumą, visų neviešu būdu išleistų emisijų pelningumas, išskyrus vieną atvejį, buvo didesnis. Vidaus rinkoje neviešu būdu leidžiant užsienio valiuta denominuotus VVP, didėja skolos užsienio valiuta dalis skolos struktūroje. Finansų ministerija neskelbia detalios informacijos apie neviešus VVP išleidimus. Tai prieštarauja Tarptautinio valiutos fondo nustatytiems fiskalinio skaidrumo principams bei tarptautinei praktikai. VVP, išleisti neviešu būdu, sudarė didžiausią dalį skolinimosi vidaus rinkoje 2009 m., tačiau toks skolinimosi būdas nebuvo numatytas nei Vyriausybės vidurinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijoje, nei sudarant metinę 2009 m. skolinimosi programą, kuri yra teikiama kartu su Valstybės biudžeto projektu“.

M.Starkevičiūtė reikalauja baudžiamųjų bylų D.Grybauskaitei ri I.Šimonytei

Kaip žinia, buvusi Europos parlamento narė Margarita Starkevičiūtė Seimo komisijoje tiesiai apkaltino I.Šimonytę ir Dalią Grybauskaitę, esą jos buvo finansiškai suinteresuotos Lietuvai nepalankiais sprendimais.

„Finansiniai įstatymai buvo priimti tokie, kad įgyvendintas best execution principas. Best execution principas reiškia, kad investuotojui turi būti pasiūlyta investuoti geriausia galima rinkoje kaina. Geriausia galima Lietuvai kaina buvo 1,5 proc., ten yra visi dokumentai“, – sakė M.Starkevičiūtė.

Anot jos, Lietuva nesilaikė šio principo ir bankai darė ką nori. Nors Europoje už tai numatyta labai didelė atsakomybė – baudžiamoji, kalėjimas, turto konfiskavimas. „Aš dabar norėčiau paklausti, ar aukšti Lietuvos pareigūnai, kurie ragino investuoti po 9 procentus, iš to nėra uždirbę? Jie ir jų susieti asmenys, kaip tai aprašyta įstatyme. Turiu omenyje viešai paskelbtą informaciją, kad Dalia Grybauskaitė į tas 9,5 proc. palūkanų obligacijas investavo, pati ragindama nesiskolinti pigiau. Tai čia yra baudžiamoji atsakomybė. Aš tik sakau, čia ne jai taikyti, bet yra įstatymas priimtas, kad reikia sugriežtinti finansų rinkų darbą. Tai yra baudžiamoji atsakomybė su turto konfiskavimu“, – rėžė M.Starkevičiūtė. Anot jos, tą reglamentuoja Europos direktyvos, MIFID, Finansinių rinkų instrumentų direktyva.

„Per garsiąją pirmąją Lietuvos bankų krizę, kai ponas Adolfas Šleževičius, premjeras, anksčiau laiko atsiėmė savo indėlį, jis iškart atsistatydino, ir niekam nekilo abejonių, kad taip reikia padaryti“, – lygino M.Starkevičiūtė. Ji tikino, kad prieš kelerius metus apie minėtą rezoliuciją kalbant Lietuvos radijuje, buvo išjungtas garsas tiesioginėje transliacijoje.

Prezidentūra: obligacijas pirko, nes pasitikėjo valstybe

Prezidentūra sureagavo į M.Starkevičiūtės mestus kaltinimus valstybės vadovei. „Per ekonominį sunkmetį Prezidentė investavo savo asmenines santaupas į Vyriausybės vertybinius popierius taip parodydama, kad pasitiki savo valstybe ir tiki jos ekonomikos atsigavimu“, – skelbiama prezidentūros komentare. Taip pat teigiama, kad prezidentė Vyriausybės vertybinius popierius pirko ne tiesiogiai, o rinkoje iš finansų tarpininko – vieno iš komercinių bankų. Tokiu būdu Vyriausybės vertybinius popierius galėjo įsigyti kiekvienas šalies gyventojas. „Prezidentė galėjo investuoti santaupas ir į kitų privačių įmonių akcijas ar fondus, tačiau šalies vadovė norėjo didinti visų investuotojų pasitikėjimą Lietuva, todėl pasirinko būtent Vyriausybės vertybinius popierius. Prezidentė drauge su visais Lietuvos žmonėmis buvo solidari per krizę. Trejus metus Prezidentė pusę Prezidento algos grąžino į valstybės biudžetą. Per šį laikotarpį į valstybės biudžetą grąžino 100 tūkst. eurų“, – skelbiama komentare.

Prašo kreiptis į prokurorus

 

M.Starkevičiūtė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto paprašė savo liudijimą perduoti prokuratūrai. „Aš prašau perduoti prokuratūrai visus mano parodymus, kad būtų ištirta, ar nepasipelnė iš šio skirtumo, tarp galimo skolinimosi, ir to skolinimosi Lietuva, politikai, ir su jais susiję asmenys, kurie priėmė sprendimus“, – pabaigė liudijimą M.Starkevičiūtė. Komisijos pirmininkas S.Jakeliūnas pažadėjo, kad visi įrašai lieka, ir bus svarstoma tokia galimybė. Savo liudijime M.Starkevičiūtė pažymėjo, kad nuo 2007 m. buvo EP atsakinga už Europos ekonominę politiką, Europos ekonomikos ir pinigų politikos komitete buvo atsakinga už daugumą finansinių „dosjė“, tokių kaip bankų kapitalo pakankamumas.

 

Valstybės kontrolė – obligacijos buvo platinamos neviešu būdu, tiesiog ministerija „susisiekdavo su investuotoju“

Valstybės kontrolė savo išvadose nurodė, kad Finansų ministerija nuo 2008 m. pabaigos pradėjo platinti VVP emisijas vidaus rinkoje neviešu būdu (ne per viešus aukcionus, o sudarant privatų sandorį su kreditoriumi, angl. private placement). Didţiausią dalį sudaro VVP emisijos, denominuotos uţsienio valiuta, – eurais, JAV doleriais ir Estijos kronomis. 2009 m. VVP išleidimas neviešu būdu sudarė reikšmingą skolinimosi vidaus rinkoje dalį. Per metus neviešu būdu buvo išplatinta 1 099,8 mln. Lt iţdo vekselių ir 1 685,8 mln. Lt Vyriausybės obligacijų, iš viso 2 785,6 mln. Lt.

 

 

Valstybės kontrolės išvadose teigiama, kad valstybės obligacijų pelningumas siekė 12 proc. metinių palūkanų. Būtent tokias obligacijas „neviešai“, sutariusi su Ingrida Šimonyte, ir pirko Dalia Grybauskaitė

 

Finansų ministerija, kaip skolos valstybės vardu valdytoja, pradedant naudoti naują skolinimosi būdą, keičiant skolinimosi priemones, kurios daro įtaką skolinimuisi vidaus rinkoje bei skolos struktūrai, turėjo keisti Vyriausybės vidutinės trukmės skolos ir skolinimosi strategiją, numatyti privalumus ir trūkumus, atlikti esamos padėties ir finansų rinkos analizę, numatyti prognozes ir pan. Finansų ministerijos aiškinimu 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradţioje jautėsi VVP, leidžiamų per aukcionus, paklausos sumažėjimas, ypač Vyriausybės obligacijų. Dėl tos prieţasties buvo nuspręsta skolintis vidaus rinkoje neviešu būdu.

 

VK išvadose teigiama, kad Finansų ministerija nepateikė dokumentuotų patvirtinimų, pavyzdžiui, potencialių aukcionų dalyvių surengtos apklausos dėl investavimo į VVP gerinimo ir investuotojų poreikio, investuotojų pageidavimų ir pasiūlymų dėl rinkos pagyvinimo, VVP patrauklumo įvairiomis trukmėmis dinamikos paskaičiavimo, neįvykusių viešų Vyriausybės obligacijų aukcionų pasikartojimo faktų.

Analizuojant Lietuvos kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) reikšmę, Euribor, Vilibor, Lietuvos euroobligacijų emisijų, rizikos priedų dinamiką per metus, pastebima, kad 2009 m. pradžioje iš tikrųjų situacija finansų rinkose buvo sudėtinga, tačiau nuo 2009 m. antro pusmečio gerėjo, visų minėtų rodiklių reikšmės palaipsniui krito ir stabilizavosi. Finansų ministerija Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos aiškinamajame rašte paminėjo, kad nuo 2009 m. antro pusmečio Vyriausybė grįžo prie labiau tradicinių skolinimosi būdų ir etaloninių vertybinių popierių trukmių, tačiau audito metu nustatyta, kad ir toliau vidaus rinkoje per aukcionus litais buvo leidţiami tik iždo vekseliai, t.y. trumpalaikiai VVP, o Vyriausybės obligacijos – neviešu būdu. Šiuo metu galiojantis teisės aktai nereglamentuoja VVP išleidimo neviešu būdu vidaus rinkoje, nenustatytas tokio skolinimosi apibrėžimas ir galimybės.

Finansų ministerija, skolindamasi valstybės vardu vidaus ir uţsienio rinkose, turi vadovautis: Valstybės skolos įstatymu;

 Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategija

36;  VVP išleidimo uţsienio rinkose, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis

37;  VVP išleidimo ir apyvartos taisyklėmis

38 . Paţymėtina, kad nei vienas iš paminėtų teisės aktų nereglamentuoja VVP platinimo vidaus rinkoje neviešu būdu (ne per aukcionus). Šiuo metu nėra teisinio reglamentavimo, nustatančio:

► galimybę leisti VVP vidaus rinkoje neviešu būdu bei denominuotus uţsienio valiuta;

► VVP, išleidţiamų neviešu būdu, išleidimo taisyklių bei procedūrų;

► kriterijų, kaip turi būti pasirenkami sandoriai;

► Vyriausybei priimtino pelningumo lygį platinant VVP neviešu būdu. Finansų ministerijos išaiškinimu VVP neviešu būdu buvo leidžiami vadovaujantis Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo uţsienio rinkose, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis. Tačiau minėtos taisyklės reglamentuoja VVP išleidimą uţsienio rinkoje, tuo tarpu VVP neviešu buvo leidžiami vidaus rinkoje. Nevieši VVP išleidimai neskatina konkurencijos tarp rinkos dalyvių. Tai turi įtaką vidaus rinkai bei skolos valdymo išlaidoms. Palyginus per tą patį laikotarpį VVP, denominuotų litais, pelningumą išleidus per aukcionus ir neviešu būdu visų neviešu būdu išleistų emisijų pelningumas, išskyrus vieną atvejį, buvo didesnis.

VVP, išleistus neviešu būdu, įsigyja komerciniai bankai, kurie tuo pačiu metu yra ir viešų VVP aukcionų oficialūs dalyviai. Leidžiant VVP vidaus rinkoje per aukcionus viešam aukcionui investuotojas teikia konkurencinį pasiūlymą, kuris yra lyginamas su kitais gautais pasiūlymais ir su nustatytu pelningumu, ko nėra teikiant neviešus pasiūlymus:

Pavyzdys : Finansų ministerija kartą per ketvirtį siuntė atvirus (be skolinimosi priemonių ir norimos pasiskolinti sumos) pasiūlymus dėl neviešų VVP išleidimo pasirinktiems bankams:  nėra kriterijų ir paaiškinimo, kaip buvo pasirenkami bankai, kuriems buvo teikti pasiūlymai. Pasiūlymai buvo išsiųsti visiems bankams – viešų aukcionų dalyviams, išskyrus Parex bankas, taip pat kitiems bankams, kurie nėra VVP aukcionų dalyviai;  kiekvienas gautas pasiūlymas buvo vertinamas atskirai, nelyginant su galimais kitais. Visi per minėtą laikotarpį gauti pasiūlymai, išskirus vieną, buvo priimti.

 Pasitaikė atvejų, kai aukciono dalyviai neteikdavo konkurencinių pasiūlymų aukciono metu, bet įsigydavo VVP išleistus neviešai.

Pavyzdys DnB Nord bankas 2009-03-23 vykusiame aukcione iš viso nepateikė konkurencinių pasiūlymų ir taip pažeidė aukciono dalyvių aprašo nuostatas ir aukciono dalyvio taisykles . Tuo tarpu neviešu būdu per minėtą laikotarpį DnB Nord bankas aktyviai investavo į VVP 136 mln. eurų (7 VVP emisijos). Kai VVP leidžiami vidaus rinkoje per aukcionus, priimtina pelningumo riba yra nustatoma lyginant visus gautus per aukcioną konkurencinius pasiūlymus ir vadovaujantis VVP, platinamų aukciono būdu, didţiausio (maţiausio) pelningumo ribos ir / arba emisijos sumos nustatymo taisyklėmis.

Pasiūlymus dėl neviešo VVP išleidimo sunku palyginti tarpusavyje. Taip pat nėra praktikos ir teisinio reglamentavimo, kaip nustatyti priimtiną pelningumą ir su kuo palyginti. Finansų ministerija lygina VVP, išleistų neviešu būdu, pelningumą su VVP emisijomis, išleistomis per aukcionus, bei, dėl susidariusios situacijos rinkoje, atsižvelgia į Lietuvos kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių (CDS), Euribor, Vilibor, reikšmes. Tačiau didţiausia dalis neviešų VVP emisijų yra denominuota eurais ar kita uţsienio valiuta, o per aukcionus išleidţiami VVP denominuoti litais, todėl, mūsų nuomone, negalima lyginti pelningumo VVP denominuotais litais ir uţsienio valiuta.

Atkreiptinas dėmėsis, kad Vilibor visus metus kelis kartus viršijo Euriborą, tačiau VVP, išleistų neviešu būdu, emisijų, denominuotų eurais, pelningumas buvo tik 0,5 proc. punkto mažesnis už VVP, išleistus litais. Euriboras ir CDS reikšmės per metus sumažėjo dvigubai, tačiau VVP, išleistų neviešu būdu ir denominuotų eurais, pelningumas svyravo nuo 7,94 proc. I ketvirtį iki 6,72 proc. III ketvirtį, tai yra sumažėjo apie 15 proc. (8 lentelė):

 

Leidžiant vidaus rinkoje neviešu būdu VVP, denominuotus užsienio valiuta, didėja skolos užsienio valiuta dalis skolos struktūroje. Pastebėtina, kad ši skolinimosi priemonė didina skolos portfelio, denominuoto uţsienio valiuta, procentinę dalį, o kol Lietuva nėra įsivedusi euro, šalies skolos portfelis dėl to gali būti mažiau patrauklus uţsienio investuotojams, taip pat ši priemonė sukuria neigiamą efektą uţsienio valiutų atsargų atţvilgių.

Skola litais 2009 m. pabaigoje sudarė 6,8 proc. (palyginimui per metus sumažėjo 7,7 proc.), likusi valstybės skola, įvertinus finansines išvestines priemones, denominuota eurais ir sudaro 93,2 proc.

Finansų ministerija neskelbia detalios informacijos apie neviešus VVP išleidimus, informacija nėra atskleista Valstybės skolos ataskaitose. Tai prieštarauja Tarptautinio valiutos fondo nustatytiems fiskalinio skaidrumo principams bei tarptautiniai praktikai.

Finansų ministerija kas mėnesį internetiniame tinklalapyje teikia detalią operatyvią informaciją apie skolinimąsi. Šia informacija naudojasi ir kiti šaltiniai, kurie savo vardu skelbia duomenis apie skolos struktūrą, pavyzdţiui Lietuvos bankas. Leidžiant VVP vidaus rinkoje per aukcionus, teikiama visa informacija apie leidžiamas emisijas – apimtis, pelningumas, trukmė, pasiūlymų skaičius ir pan.

Visi minėti šaltiniai neteikė detalios informacijos apie neviešus VVP išleidimus. Tai klaidina išorės vartotojus. Pavyzdys iš Lietuvos banko internetinio tinklalapio 2010 m. Lietuvos banko leidinyje anglų kalba „2009 banking Statistics YEARS BOOK“ pateikti duomenys apie vidaus rinkoje išleistus VVP, tačiau nepažymėta, kad daugiausia Vyriausybės obligacijų buvo leidžiama ne per aukcionus, o neviešu būdu. Ši informacija yra svarbi išorės vartotojams bei galimiems investuotojams. Atkreipiame dėmėsi, kad Lietuva yra pasirašiusi susitarimą laikytis Tarptautinio valiutos fondo nustatyto Fiskalinio skaidrumo kodo (angl. IMF Code of Fiscal Transparency42), kuriuo vadovaujantis šalis turi laiku skelbti visą fiskalinę informaciją – visą informaciją apie Vyriausybės veiklą bei sprendimus praeityje, dabartyje, ateities prognozes bei galimas fiskalines rizikas.

Vertimas ištraukos iš Code of Fiscal Transparency „…Informacijos prieinamumas visuomenei. Visuomenei turi būti pateikta visa informacija apie buvusią, esamą ir planuojamą Vyriausybės fiskalinę veiklą bei pagrindines fiskalines rizikas. Ši informacija turi būti lengvai prieinama. Šalys turi įsipareigoti laiku skelbti fiskalinę informaciją“.

Užsienio šalis viešai teikia detalią informaciją apie neviešus VVP išleidimus, kaip pavyzdį teikiame informaciją, kuri skelbiama per „Reuters“ finansinės informacijos agentūrą apie neviešu būdu platinamą emisiją – pateikiama panaši informacija kaip ir leidžiant VVP per aukcionus – apimtis, trukmė, pelningumas, kaina.

Kaip paţangą vertiname tai, kad nuo 2010 m. liepos mėn. Finansų ministerija per NASDAQ QMX Vilniaus biržą pradės platinti eurais denominuotus VVP, kurie prieš tai buvo platinami neviešu būdu. Planuojama rengti aukcionus kas mėnesį, vėliau atsiţvelgiant į investuotojų susidomėjimą. Paţymėtina, kad tokie sprendimai turėtų būti atvaizduojami ir Skolos valstybės vardu valdymo strategijoje bei skolos metinėje programoje. Turi būti sutvarkyta teisinė bazė.

 

Facebook komentarai
Back To Top