skip to Main Content

Šiandien Seime priiminėjamas vaikų atėmimo iš šeimų įstatymas kuris sukurtas Norvegijos „Barnevernet“ pavyzdžių.

 

 

Kas sustabdys idiotizmą Lietuvoje?
Galiu galvą guldyti, kad neatsiras nei vieno normalaus žmogaus, kuris būtų už smurtą prieš vaikus. Nebent, koks iškrypėlis. Tai kodėl, iki šiol, fizinės bausmės dar neuždraustos Lietuvoje? Mes ką iškrypėlių tauta? Mes, mūsų tėvai, protėviai esam iškrypėliai? Vargu ar kas nors teigiamai atsakys į šį klausimą. Na nebent Mykolas, Dovilė ir Edita ir gal dar vienas kitas prisiekęs skandinaviško socialinio modelio fanų, kuriems tarptautinių institucijų nuomonė yra visų svarbiausia. O dauguma pastebės, kad klausimas formuluojamas nekorektiškai. Jie puikiai supranta, kad teiginiai smurtas prieš vaikus ir vaiko baudimas yra du skirtingi dalykai. Tą gerai žinojo mūsų protėviai, tą dar suprantame ir mes, nors kaip ten ir besistengtų kosmopolitai išplauti mums smegenis. Todėl gerbiamieji būkit ramūs su mūsų tėvais ir protėviais viskas tvarkoje, ko negalima pasakyti apie kai kuriuos šiandienos veikėjus, kurie suplakę į vieną: smurtą prieš vaiką ir vaiko bausmę, vis dar niekaip nesupranta, kodėl dar nepriimtas jų stumiamas įstatymas. Tokiems norisi atsakyti: – sveikas protas kol kas laimi. Bet ar ilgam? Ko norima pasiekti tokiais projektais? Aš nemanau, kad pasakę,- sukiršinti visuomenę, bus teisūs. Rūpestis vaikais? Na aš labai jau linkęs tuo abejoti. Tokiu atveju veiklai yra nearti dirvonai, – pradedant socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, jų įgaliojimų didinimu, psichologų nemokamos pagalbos suteikimo vaikams ir tėvams ir t.t. Tačiau viso to nematyti. Tai kokių tikslų siekiamą, uždraudžiant tėvams bausti vaikus? Taip reikia ir įvardinti viską savais vardais. Tėvams jokiu būdu nebus galima bausti vaikų. Atsakymas vienareikšmiškas,- tai institucijų nepažabojamas noras primesti mums kosmopolitinį gyvenimo modelį ir kontroliuoti kone kiekvieną iš mūsų. Dotuoju atveju turinčius vaikus. O tai yra nemaža visuomenės dalis. Skamba, kaip sąmokslo teorija. Tad pagvildenkime ją: – na tarkim kažkoks deputatas turintis vaikų balsuoja ne taip, kaip reikia. Atitinkamos institucijos labai lengvai tokiam deputatui gali priminti, kad jo vaikai ateina į mokyklą be šypsenos, ar šiaip blogos nuotaikos, o tai jau simptomas, kad šeimoje ne viskas gerai ir jai reikia socialinio darbuotojo priežiūros. Vien tik tai deputatui reikštų jo karjeros pabaigą. Todėl klausimas, kiek tokių deputatų nepradėtų šokti pagal institucijų arba tiksliau tų, kurie jas valdo dūdelę. Kažkas gali pasakyti absurdas, bet aš mūsų Tėvynėj mačiau tiek absurdo ir dar kokio – rezonansinio, kad jau nebesistebiu niekuo. Bloga darosi prisiminus, kaip buvo tyčiojamasi iš Seimo parodant iškarpytą, keliolikos sekundžių filmuką, nulėmusį daugelio žmonių likimus. O tokiems, kaip Edita, Mykolas ir Dovilė galiu pasakyti: – aš dviejų vaikų tėvas tikrai nebausiu savo vaikų jokia bausme jei: pirma, valstybinės įstaigos darželiai ir mokyklos nežalos mano vaikų t.y. jie ten nepatirs jokio smurto ir jokių patyčių. Dėl ko sutrinka normalus vaikų normalus vystymasis. Antra, vaikui prasižengus ar pradėjus, kaip nors kitaip neadekvačiai elgtis tuoj pat gausiu nemokamą psichologo konsultaciją savo vaikui ir sau. O reikalui esant galėsiu išsikviesti nemokamai socialinį darbuotoją ir jis dirbs su vaiku tol, kol vaikas nustos neadekvačiai elgtis. Trečia, valstybė turi užtikrinti, kad mano buvimas su vaiku būtų pilnavertis t.y. didesnę dienos dalį galėčiau skirti vaiko auklėjimui. Todėl turėtų būti tėvams, turintiems vaikų, keturių valandų darbo diena. Ketvirta, valstybė turėtų užtikrinti, kad mano pajamos būtų tokios, kad aš oriai galėčiau išlaikyti šeimą. Penkta turi būti pakeisti įstatymai reglamentuojantis tėvų atsakomybę už savo nepilnamečius vaikus. Jei tėvai neturi teisės bausti savo vaikų tai logiška, kad jie negali būti patys baudžiami už vaikų nusikaltimus. Galėčiau vardinti ir daugiau reikalavimų, bet puikiai suprantu, kad ne turtingoje Skandinavijoje gyvenu todėl užteks ir tiek. Aš manau, kad tėvai auginantys vaikus sutiks su mano reikalavimais ypač jei jų vaikai yra hyper aktyvūs. Na, o neturintys vaikų, dėl tokių reikalavimų, gali pridėję pirštą prie smilkinio pasukioti, turėdami mane omenyje. Aš tikrai neįsižeisiu. Tegu neįsižeidžia ir ministerija.

Facebook komentarai
Back To Top