skip to Main Content

„Valstiečiai“ išprievartauti – leis atiminėti vaikus ir juos eksportuoti į Norvegiją

Aurimas Drižius

Rytoj, vasario 14 d. neeilinėje Seimo sesijoje bus iš naujo priiminėjamas vaikų grobimo iš šeimų įstatymas. Kitaip šio įstatymo pavadinti negalima, nes jis neturi nieko bendro nei su smurtu prieš vaikus, nei prieš moteris. Bet koks fizinis smurtas prieš vaikus jau seniai yra draudžiamas visuose įstatymuose ir kodeksuose, tačiau tuo pretekstu, kad nė viena valstybės įstaiga – nei Vaikų teisių apsaugos tarnyba, nei policija, nei prokuratūra – neapsaugojo ketumečio Manto nuo savo degradavusio tėvo iš Kėdainių smurto, dabar bus lengva atiminėti vaikus iš neturtingų šeimų.

Atrodo, kad šio įstatymo autorės – „valstietės“ Dovilės Šakalienės, kuri daugelį metų bruko Lietuvoje mums svetimą ideologiją už milijonus norvegiškų eurų, prisidengus kova už „žmogaus teises“, veikla galop davė rezultatų – „žaliųjų valstiečių“ lyderiai palaužti ir išprievartauti, minėto įstatymo projektas bus matyt priimtas. 

Rytoj teikiamo svarstyti įstatymo pagrindinės nuostatos:

 

3 straipsnis. Smurto prieš vaiką formos

Smurto prieš vaiką formos yra šios:

1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui;

2) psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui;

3) seksualinis smurtas – seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas;

4) nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/30156e00eede11e6be918a531b2126ab?jfwid=-wd7z7hn72

Kitaip sakant, vaiko nepriežiūra prilyginta smurtui prieš vaikus. Kaip rašė „Vakaro žinios“, čia štai čia reikėtų sunerimti kone pusei Lietuvos šeimų. Mat bausmės tėveliams aiškios, tačiau kaip traktuoti nepriežiūrą ir vaiko poreikių nepatenkinimą, nėra konkrečiau apibrėžta. Lieka neaišku, ar įstatyme nėra palikta landa vaiko užgaidų netenkinimą apšaukti nepriežiūra. Žinant statistiką, kad trečdalis Lietuvoje dirbančių asmenų gauna kone minimalų atlyginimą, kad Lietuvoje yra per 10 tūkstančių socialinės rizikos šeimų, ar neatrodo, kad retas tėvas iš viso gali užtikrinti visiškai laimingą vaiko vaikystę? Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyvena žemiau skurdo ribos. Ar tai reiškia, kad tėveliai, bandantys iš minimumo sudurti galą su galu, taupantys, kad užtektų apmokėti komunalinius mokesčius ir ne kiekvienais metais galintys nupirkti atžalai žieminius batus, jau bus apšaukti kaip smurtaujantys prieš vaikus ir bus baudžiami civiline, administracine ar net baudžiamąja atsakomybe?

Informacija apie tai, kaip Seimo komitete buvo gimdomas šis įstatymas: 

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7f2e4ec0eea311e6be918a531b2126ab?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=0d023a7a-ae4d-4869-9077-64acebd652eb 

 

Vytautas Radžvilas : „Vaikų atėmimo įstatymas yra visiškai absurdiškas ir beprasmis“

 {youtube}SdbFjnsBfYU{/youtube}

Filosofas Vytautas Radžvilas:

„Jeigu mes sąmokslą apibrėžiame daug racionaliau – kad sąmokslas yra tam tikri veiksmai, kuriais siekiama kitokių, negu oficialiai įvardijama, tikslų, tada be abejonės, galima sakyti, kad visa pasaulio istorija yra sąmokslo istorija. Kas atvirai pasaulio istorijoje yra prisipažinęs, kad jis siekia blogio? Visa tai buvo įvelkama į gražius rūbus, deklaruojami kilnūs tikslai. Tačiau aš aiškiai matau, kad Lietuvoje forsuojamas visiškai absurdiškas ir beprasmiškas įstatymas, vėlgi apleliuojant į gerus dalykus – saugoti moteris ir vaikus nuo smurto. Tos įstatymas atveria kelią praktikoms, kurios yra įmanomos tik totalitarinėse valstybėse. Todėl galiu ramiai paklausti – kam iš tiesų tada reikia tokios lengvos vaikų atėmimo iš tėvų procedūros? Kad atsakyti į šį klausimą, pirmiausiai reikia atsakyti į klausimą, kodėl šios mados eina pirmiausiai iš Skandinavijos valstybių, ypač Norvegijos.  Reikalas tas, kad daugybė žmonių yra tvirtai įsikalę į galvas neginčijamą tiesą, kad Skandinavijos šalys yra gerovės etalonas.  Bet kiek žmonių žino tiesą, kad Skandinavijos šalių padėtis Europoje yra katastrofiškiausia demografiniu aspektu. Nes visuose šiuose šalyse dėl daugelio priežasčių gimstamumas yra neįtikėtinai sumenkęs. Todėl kas gali paneigti, kad šios šalys, turėdamos tokią situaciją, vykdo tai, ką galima pavadinti klasikine kolonijine politika. Vargingesnėse šalyse, tokiose kaip Lietuva, jos kuria tinklus, kurie tas šalis aprūpins vaikais. Šiuo atveju reikia suprasti moderniojo kapitalizmo logiką, kad tas pats vaikas taip pat yra ekonominis resursas. Ir todėl Skandinavijos šeima, kuriai reikia tokio vaiko, be abejo, už jį sumokės nemenkus pinigus.  Visiškai neatsitikinai Europoje kilo judėjimas, kuris teigia, kad šis vaikų atėmimo palengvinimas gali atverti kelią ir įvaikinimui vadinamuose vienalytėse šeimose. Manau, kad ir šis aspektas gali būti labai svarbus, ir štai kodėl. Jeigu ideologija mums dieną naktį perša mintį, kad tarp natūralios šeimos ir vienalytės šeimos nėra skirtumų, tai vis tiek šita ideologija turi vieną keblumą, kurį reikia pašalinti.  Įvaikinimo procedūros tokiose šeimose padeda išspręsti tokią problemą. O dėl sąmokslo teorijų – tai užtenka pažiūrėti į statistiką, pvz., kokie milijardai sukasi reprodukcijos versle. Yra begalė prieinamų informacijos šaltinių, tačiau bėda ta, kad jeigu žmonės nesuvokia idėjų, kurios slypi po tais nekaltais tikslais. Kuo daugiau naivumo ir nesupratimo, tuo lengviau slopinti kitaminčius. Manęs nedomina, kur yra sąmokslo centras. Tačiau visi žino, kad Norvegijoje jiems labai reikia vaikų, ir jie pas mus vykdo programas, kurios pačioje Norvegijoje buvo uždarytos. Sociologiją baigęs norvegų žurnalistas fantastiškai demaskavo vadinamosios genderizmo ideologijos skleidėjus pačioje Norvegijoje. O pas mus ramiausiai daromi dalykai, kurie šokiravo pačią Norvegijos visuomenę. Todėl klausimas yra retorinis – ar tie Lietuvos pareigūnai yra kvaili, ar jiems mokama?…

 

Mūsų sąmonės ir savimonės triuškinimo mąsto mes dar nesame supratę. Reikia turėti omenyje, kad vadinamosios mažumų lygybės, homoseksualų teisės ir panašūs dalykai – jie iš pradžių buvo programinėse komunizmo ideologijos tekstuose.  Faktiškai motyvas sunaikinti vadinamąją tradicinę šeimą yra akivaizdus, ir šia programa, jeigu yra įdomu, tai buvo pradėta įgyvendinti komunistinėje Rusijoje, vos tik bolševikai paėmė valdžią. Faktiškai Rusijoje buvo panaikintos santuokos, įvesto visos šios teisės, nežabota seksualinė laisvė ir t.t.  Ir mažai kas žino, kad maždaug po dešimtmečio visa tai buvo labai staigiai panaikinta. Todėl, kad šalis tiesiogine to žodžio prasme sumušė visus venerinių ligų rekordus, o kita vertus, šalyje atsirado neįsivaizduojamai daug beglobių vaikų. Kurie elgetaudami Maskvos ir Leningrado gatvėse, darė neįsivaizduojamą gėda pirmajai pasaulyje darbininkų ir valstiečių valstybei.  Todėl kai šiandien mėginama demagogiškai  įrodyti, kad atseit griežti moraliniai standartai buvo vos ne sovietinio totalitarizmo apraiška, iš tiesų yra klastojama istorija, naudojantis tuo, kad daugelis žmonių jos  tiesiog nežino.  Trečiojo dešimtmečio pabaigoje bolševikai įvedė gana griežtus šeimos standartus, iš esmės prieštaraudami savo doktrinos principams. Ir jie tai padarė iš esmės dėl pragmatinių priežasčių. Kitaip tariant, bolševikai pradėjo eksperimentą, kuris katastrofiškai žlugo. Todėl šiandien juokinga klausyti, kai kuomet kas nors sako, kad gal būt, nereikėtų eiti tradicinės šeimos keliu ir pan. dalykus, nes tai neva yra totalitarinio režimo atgyvenos. Yra visiškai kitaip, tačiau klausimas, kodėl šis spaudimas be abejo tik stiprės dėl daugelio priežasčių. 

Informacija apie tai, kad Norvegija išleido 84 milijonus eurų svetimai ideologijai Lietuvos įdiegti per „Žmogaus teisių stebėjimo instituto“ direktorę Dovilą Šakalienę

 

 

 

Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis: pilietiškumas turi nugalėti atsainumą, rūpestis – šaltą požiūrį

2017 m. vasario 13 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Vasario 14-ąją Seimas rinksis į neeilinį posėdį, kad įstatymu uždraustų smurtą prieš vaikus. Tai mažiausia, ką šiandien gali padaryti Seimas, nes dėl įstatymų ir sąvokų turinio ginčijamasi jau ne vieną dešimtmetį, o problema nesprendžiama.

 

Šiomis dienomis susitinku su socialiniais darbuotojais, jų stebimomis šeimomis, vaikais. Dažniausiai tų šeimų problemos panašios – alkoholis ir kitos priklausomybės, nedarbas, socialinių įgūdžių stoka, vargas. Tokiose šeimose smurtas neretai tampa auklėjamąja priemone. Taip atsitinka dėl tėvų bejėgiškumo, nesuvokimo ir kitokios patirties neturėjimo. Ne visose aplankytose šeimose sutikau vaikų biologinius tėvus, tačiau supratau, kad visi šių šeimų vaikai besąlygiškai myli mamas, į kurias jie nori atsiremti, iš kurių nori meilės ir saugumo. Kai neturi ką apkabinti, jie rankytėmis apkabina save, susigūžia, užsimerkia ir laukia, tiki ir verkia…

 

Berniuko likimas tragiškas. Žiniasklaidoje nuolat kalbama apie kenčiančius, pamestus, mušamus, išnaudojamus vaikus. Mums gelia širdis klausiant, kaip juos gelbėti.

 

Fiziškai skriaudžiami ar patiriantys kitokį smurtą namuose vaikai būna išsigandę, nepasitiki savimi ir suaugusiaisiais, nepasakoja apie savo sunkumus. Smurtas teigiamai nepakeičia nei vaiko elgesio, nei suvokimo, o tik palieka skriaudos jausmą ir sukelia psichologines problemas, lydinčias juos visą gyvenimą. Šešiamečiams nustatoma vaikų depresija! Ar šie vaikai jau prarasti? Ar jiems nėra lemta patirti laimės, dalytis ja? Ar jiems pavyks rasti vietą gyvenime, susirasti draugų? O gal jie nesugebės atleisti, atsitiesti ir visam laikui jų sielose ir kūnuose liks randai ir žiaurumas, kilęs ne iš jų pačių?

 

Turime pripažinti, kad grėsmės vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui buvo netinkamai įvertintos, sistema neveikia. Darbas su socialinės rizikos šeimomis neduoda norimų rezultatų, formalios socialinės paslaugos teikiamos socialinės rizikos šeimai ilgą laiką, tačiau bėdų priežastys neišnyksta. Užburtas ratas įkalina ir nepaleidžia.

 

Net 19 tūkstančių vaikų auga socialinės rizikos šeimose. Pernai užregistruoti 1 669 smurto prieš vaikus atvejai. Kiekvienais metais iš šeimų paimama ir grąžinama apie 1 000 vaikų. 30–40 procentų socialinės rizikos šeimų socialinės paslaugos teikiamos ilgiau negu 5 metus, kai kurioms šeimoms – net 14–17 metų, o padėtis šeimose negerėja. Lietuvoje vienam socialiniam darbuotojui tenka apie 10 socialinės rizikos šeimų, Skandinavijos šalyse – mažiau.

 

Socialiniai darbuotojai daro daug, bet negali užtikrinti psichologinės pagalbos. Kai vaikams tenka patirti aplinkinių abejingumą, pažeminimą, kai jie neretai atstumiami dėl tėvų pasirinkto gyvenimo būdo, problemos gilėja, vaikai ima jaustis dėl visko kalti.

 

Matau, kad po itin žiaurių pastarųjų dienų įvykių bendruomenės supratimas ir požiūris į vaikus bei tokias šeimas keičiasi, kyla noras padėti. Bendruomeniniai ryšiai gali labai daug, todėl noriu tikėti, kad jie stiprės. Visi privalome matyti šeimas, kurios šiuo metu dėl kokių nors priežasčių atsiskiria ar yra atskiriamos nuo bendruomenės. Tokioms šeimoms, ypač vaikams, reikia mūsų visų.

 

Pilietiškumas turi nugalėti atsainumą, rūpestis – šaltą požiūrį. Abejingumas yra visų mūsų priešas. Neskatindami žmogiškumo probleminėse šeimose, išduodame savąjį, todėl kviečiu visus Seimo narius vasario 14-ąją balsuoti atsakingai. Tik žinojimas, kad nelaimingi vaikai auga šalia, nepadės šiems vaikams susidoroti su grėsmėmis. Turime inicijuoti pokyčius. Vasario 14 dieną darykime viską, kas mūsų galioje, kad užkirstume kelią smurtui prieš vaikus. Atsakingai ruoškimės ir pavasario sesijai, kurios metu turėsime panaikinti vaiko teisių užtikrinimo formaliąsias spragas ir pereiti prie nuoseklaus programinio teisėkūros darbo.

 

Noriu, kad mūsų vaikai gyventų geresniame pasaulyje. Siekime, kad kiekvienas žmogus augtų didžiuodamasis savo bendruomene ir visų mūsų Lietuva.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top