skip to Main Content

„Valstiečiai“ dėl „Snoro“ užgrobimo subrendo Dalios Grybauskaitės apkaltai

Aurimas Drižius

 

Vidaus reikalų ministerija gavo informacijos, kaip buvo vykdomi labai sunkūs nusikaltimai po to, kai valstybė perėmė ir paskelbė banko „Snoras“ bankrotą. Ši informacija, jeigu bus paviešinta ir visuomenė apie ją sužinos, bus lemiamas argumentas pradėti prezidentės Dalios Grybauskaitės apkaltą. Apie tai pirmą kartą viešai prabilo Seimo narys Naglis Puteikis:

 

Kas ten darosi su tomis miškų urėdijomis ir kodėl tas klausimas staiga pasidarė toks aktualus? Kokia jūsų nuomonė?

– Man atrodo, kad konservatoriai pamatė neryžtingumą „valstiečių“ frakcijos viduje. Nes dalis jų „vienmandatininkų“ kilę iš miškininkų, ir sunkiai atsispiria vietos urėdų įkalbinėjimui, tai konservatoriai, pamatę tokią vienybės spragą „valstiečių“ gretose, konservatoriai pabandė prezidentūroje pasizonduoti, ar jie galėtų pretenduoti į vyriausybę, jeigu pavyktų suskaldyti „valstiečius“. Bet kadangi pastarieji ir tarpusavyje, ir su partneriais susitarė, kad reikia naikinti įstatyme numatytą urėdijų skaičių vienaip ar kitaip, tai man atrodo, kad šis G.Landsbergio mėginimas pasibaigė nesėkmingai. T.y. Gabrieliaus Landsbergio mėginimas tapti premjeru vėl nepasisekė.

Nesuprantu, kam D.Grybauskaitei griauti „valstiečių“ vyriausybę, kurios visus ministrus ji pati parinko? Kam jai griauti savo vyriausybę?

– Greičiausiai D.Grybauskaitė pakeitė savo nuomonę, pamačiusi situaciją. Nes ji irgi buvo už tai, kad iš įstatymo būtų išbrauktas urėdijų skaičius, ir tą buvo viešai pareiškusi. Ir tada, matydama, kad premjeras neaiškiai pasako, kas ištiks urėdijų buhalterius ir kitus ne miškininkus, kurie būtų atleisti, jeigu urėdijos būtų panaikintos kaip ūkio subjektai. Nes premjeras privalo garantuoti socialines garantijas, ypač tiems, kuriems nedaug liko iki pensijos. Manau, kad prezidentė dėl to premjerui žmogiškai papriekaištavo, čia atėjo Gabrielius, ir pasakė, kad gal galime panagrinėti kitokios sudėties vyriausybę, nes buvo akivaizdu, kad „valstiečiai“ nesurinks balsų urėdijų reformai. Tuo labiau, kad S.Skvernelis jau buvo metęs užuominą, kad jis atsistatydins, jeigu ta reforma nepavyks. Matome, kad politikoje visi žaidėjai – tiek prezidentė, tiek ir Gabrielius – pabandė sužaisti, nes „valstiečiai“ tokie naujokai, ir jiems nėra taip lengva susitelkti balsavimuose, pvz., dėl urėdijų. Kada urėdai taip smarkiai priešinasi. 

Tačiau negi „valstiečiai“ nesupranta, kad D.Grybauskaitė bando juos nuolat suskaidyti ir sunaikinti, vyriausybę atiduodant konservatoriams? Ir kad ji kiekviena proga kenkia „valstiečiams“. O „valstiečiai“ toliau pučia į prezidentės dūdelę?

– Aš manau, kad tai buvo tam tikras diplomatinių santykių užmezgimas su prezidente, įsileidžiant tam tikrą skaičių ministrų, kuriems ji yra palanki. Tai buvo „valstiečių“ bandymas sudaryti su prezidente tandemą, gal būt nesuvokiant, kad svarbiausia ministro poste yra žmogaus profesionalumas, o ne partijos ar prezidentūros įtaka šiuose politiniuose žaidimuose. Nes kasdieniniame gyvenime žmonės jaučia didžiausius pasikeitimus dėl ministerijų ir ministrų darbo. Jeigu ministras yra intelektualus ir patyręs žmogus, siekiantis viešojo gėrio, tai toks žmogus šimtą kartų geresnis, nei deleguotas kokios nors politinės jėgos. Gal būt, Skvernelis neturėjo pasirinkimo tuo metu, kai buvo formuojama vyriausybė – šito mes jau niekada nesužinosime. 

Tačiau ar ilgai „valstiečiai“ tokiomis sąlygomis šoks pagal Grybauskaitės dūdelę, ir kada jie subręs prezidentės apkaltai?

– nemanau, kad prieis iki apkaltos, tuo labiau, kad viešumoje kol kas nė vienas politikas nepaskelbė kokių nors faktų, kurie leistų organizuoti apkaltą prezidentei.   Tačiau aš manau, kad jeigu prezidentė vis labiau spaus premjerą…vis tiek Vidaus reikalų ministras žino daugiau, negu jūs ir aš. Gal būt, mes pamatysime svarbių dalykų ir svarbios informacijos apie mūsų aukščiausius politikus. Visuomenei tai būtų labai į naudą, jeigu tas konfliktas pagilėtų, nes žmonės tada sužinotų daugiau faktų. Nes dabar faktai nuo visuomenės yra slepiami.

Kokius faktus jus turite omenyje?

– banką „Snoras“. Aš juk buvau Seimo Audito komitete, kai atėjo Lietuvos banko pirmininkas Vytas Vasiliauskas, ir pasakė, kad „Snorą“ skaidysim į gerą ir blogą. Gerą paims valstybę, o blogą atskelsim nuo banko. Gerai, Seime nubalsavome, o paskui, kai aš paklausiau: „nesupratau, o kur čia geras ir blogas bankai“. Tada gavau atsakymą, kad ir kiti Seimo nariai nieko nesuprato, nes labai greitai nubalsavo. Tai akivaizdu, kad visa ši istorija yra verta papildomo tyrinėjimo ir verta faktų paskelbimo visuomenei. Nes apie šiuos faktus iki šiol nieko nėra paskelbta. 

jeigu pradėsite lįsti į „Snoro“ reikalus, dar ne tokių kriminalų išlįs?

– Pats principas, kad negali būti taip, kaip aš sakau. Jeigu Seimas aklai priiminėja įstatymus – aišku, kad čia pats Seimas kaltas, tačiau faktas, kad tai negalima valstybėje elgtis. Turi būti normalūs svarstymai.

Tuo labiau, kad pvz., gerąjį Ūkio banko turtą valstybė dovanojo Šiaulių bankui, ir banko akcijos pabrango tris kartus. O Ūkio banko kreditoriai liko prie suskilusios geldos.?

– Na va, jūs pats sakote tokius dalykus, kurie verti patikrinimo, tačiau kol kas tam nebuvo politinės valios, ir „valstiečiai“ gal nenori pyktis su prezidente.

– Tačiau „valstiečiams“ turėtų rūpėti valstybės interesai, o ne geri santykiai su prezidente?

– „Valstiečiai“ naujokai, kol kas ginasi nuo oponentų savo programiniuose punktuose.

– Kada jie pribręs ir ims spręsti valstybės reikalus?

– Manau, kad rudenį „valstiečiai“ jau bus gerai apdaužyti, pasimokę iš savo ir svetimų klaidų, ir bus lygiaverčiai partneriai ir galės ryžtingiau įgyvendinti savo programines nuostatas. Ir galės aiškiau pasakoti apie savo oponentus, viešumoje kautis argumentų ir faktų kalba, kuriuos visuomenei tikrai būtų naudinga išgirsti

Apie Grybauskaitės darbelius galėtų papasakoti Zigmas Vaišvila – už prezidentės kritiką iš jo atimtas visas turtas, o jis pats paskelbtas nusikaltėliu, nors teisėjai atsiprašinėja, skelbdami tokias nutartis?

– Su tais specialiais bankrotais ir bankroto administratorių darbu – dėl to ne vienas Vaišvila yra nukentėjęs. Tačiau kol kas iki to, kaip sakoma, rankos per trumpos…

 

A.Kubiliaus vyriausybė sąmoningai subankrotino „Snorą“, kad galėtų apiplėšti akcininkus

„Vyriausybė nusprendė paimti visuomenės poreikiams banko „Snoras“ akcijas. Sprendimas priimtas įvertinus banko „Snoras“ finansų būklę. Kyla reali grėsmė, kad turtas gali būti mažesnis, nei įsipareigojimai“, – po už uždarų durų 2011 m. spalio 11 d. vykusio neeilinio Vyriausybės posėdžio sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Šiame posėdyje Vyriausybė pagal Lietuvos banko rekomendacijas nusprendė perimti „Snoro“ akcijas. Rekomendacija buvo pateikta trečiadienį po pietų, likus valandai iki posėdžio pradžios. Vyriausybė nusprendė siūlyti Seimui pakeisti įstatymus ir leisti Vyriausybei padalinti „Snorą“ į dvi dalis – vadinamąjį „gerą“ ir „blogą“ banką. Tokiu būdu valstybei nereikėtų kompensuoti indėlių „Snoro“ klientams, nes jų „gerasis“ bankas galėtų veikti toliau, aiškino I.Šimonytė.

“Mūsų supratimu, to galima išvengti padalijus banką į dvi dalis. Į vieną dalį, gerą dalį, iškeliant sveiką turtą, taip pat įsipareigojimus. Tai leistų geriausiai apsaugoti mokesčių mokėtojų ir kreditorių interesus. Kitame banke liktų kitas turtas. Jei Seimas nepritars, nebūtų galima apsaugoti mokesčių mokėtojų nuo nuostolių“, – sakė I.Šimonytė.

Kaip žinia, vyriausybė iš pradžių paskelbė, kad „Snoras“ toliau veiks, tik nacionalizuotas, tačiau jau kitą dieną paskyrė banko administratorių, kuris per savaitę darbo sau išsimokėjo virš 10 mln. litų.

„Man apie tai pasakojo pati Irena Degutienė, – LL pasakojo Zigmas Vaišvila, – ji man sakė, kad „mane išdūrė“. Jai pasakė, kad vykta banko nacionalizavimas, tačiau niekas nesakė, kad kitą dieną bus skelbiamas jo bankrotas. Seimą privertė dirbti iki nakties, nacionalizuojant „Snorą“, o kitą dieną paskelbė bankrotą. To niekas nesitikėjo“. 

Bankas „Snoras“ buvo specialiai subankrotintas, kad su bankroto administratorių pagalba būtų galima turtą išvogti. Vienas tokių pavyzdžių – Vilniaus centre stovintis ir „Snorui“ priklausė biurų pastatas „Verslo uostas“, kuri administratorius pardavė fiktyviam pirkėjui už 25 tūkst. litų, o pastarasis pardavė jau už 212 mln. litų.

Tai, kad „Snoro“ bankrotas ir užgrobimas buvo kriminalas, nurodo ir speciali Seimo laikinoji komisija :

 

 

 

II. Komisija konstatuoja: 20 11. Lietuvos banko valdybos pirmininko 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 04- 04RN patvirtinta darbo grupė, vadovaujama Manto Mendelevičiaus, kuriai buvo pavesta apsvarstyti visas problemas susijusias su AB banku „Snoras“; Lietuvos banko valdybos pirmininko 2011 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V2011/ (1.7-0202)-02-143 patvirtinta akcinės bendrovės banko „Snoras“ inspektavimo komisija, vadovaujama Irmanto Žadeikos, pradėjo neeilinį banko „Snoras“ inspektavimą; Darbo grupė ir Inspektavimo komisija atliktų darbų ataskaitos Lietuvos banko valdybai nepateikė iki šiol; Lietuvos banko valdybos posėdžiui 2011 m. lapkričio 16 d. buvo pateiktas „Tarnybinis raštas“ pasirašytas M. Mendelevičiaus ir I. Žadeikos, kuriuo vadovaujantis Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą dėl AB banko „Snoras“ veiklos laikinojo stabdymo ir rekomendacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei perimti AB banko „Snoras“ akcijas visuomenės poreikiams. Teisės aktus dėl AB banko „Snoras“ išskaidymo parengė Lietuvos bankas. Medžiagos, iš kurios galima įvertinti galimai padarytą žalą Komisija neturi. 2012-05-30 Komisijos posėdžio balsavimo rezultatai: už – 10, prieš 2, susilaikė – 0. 12. Dokumentas ar kitoks įrodymas, įrodantis galimą AB banko „Snoras“ turto sumažėjimą iki 2011 m. lapkričio 16 d., nurodytą 2011 m. lapkričio 16 d. „Tarnybiniame rašte“ dėl AB banko „Snoras“, laikinojo AB banko „Snoras“ administratoriaus Saimono Friklio (Simon Freakley) ataskaitoje iki 2011 m. lapkričio 24 d. ar bankrutuojančios AB banko „Snoras“ administratoriaus Neilo Kuperio (Neil Cooper) ataskaitose iki 2011 m. gruodžio 7 d., Komisijai pateiktas nebuvo. 

2012-05-23 Komisijos posėdžio balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 13. Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl AB banko „Snoras“ veiklos laikinojo sustabdymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas perimti AB banko „Snoras“ akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo AB bankui „Snoras“ buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai. Šie sprendimai sudarė prielaidas atsirasti didelėms išlaidoms skolinantis iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų padengti valstybės garantuojamas sumas indėlininkams už lėšas laikytas AB banke „Snoras“. 2012-05-23 Komisijos posėdžio balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5, susilaikė – 0. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimdama sprendimą nacionalizuoti AB banką „Snoras“ ir teikdama Seimui įstatymų pakeitimus skubos tvarka, nedisponavo pakankamai išsamia informacija, neapsvarstė visų aplinkybių ir galimų pasekmių“.

 

Facebook komentarai
Back To Top