skip to Main Content

Valentinas Beržiūnas: „Tai kieno, p. R. Šimašiau, bloga vadyba?“

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, esą koronaviruso protrūkį sąlygojo prasta vadyba ir pavėluoti Vyriausybės sprendimai. Ar tikrai?

Spalio 14 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad ši laikinai apribotų grupines sporto treniruotes, šokių, dainavimo studijų veiklą, trumpintų barų darbo laiką. Spalio 15 d. NVSC paskelbė, kad per parą Lietuvoje nustatyta rekordiškai daug koronaviruso atvejų – 255, o didžioji dalis jų registruota Vilniaus apskrityje. Tą pačią dieną spaudos konferencijoje Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis ramino, kad padėtis sostinėje – sudėtinga, bet valdoma. Maža to, jis pasisakė prieš lokalų karantiną sostinėje. Pasisakė, beje, ir prieš barų bei kitų pasilinksminimo vietų darbo laiko ir kitokius laikinus ribojimus, kol padėtis netaps tokia grėsminga.

„Kalbant apie Vilniaus miestą, situacija yra valdoma. Ir visoje apskrityje ji valdoma“, – tada pabrėžė P. Poderskis.

Pasak jo, Vilniuje su COVID-19 bus kovojama testuojant daugiau žmonių, tačiau apribojimų kol kas nėra planuojama.

„Turime tą situaciją valdyti protingai“, – paaiškino P. Poderskis.

Komentuodamas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir Premjero Sauliaus Skvernelio raginimus laikytis institucijų rekomendacijų bei imtis griežtesnių koronaviruso prevencijos ir kontrolės sprendimų, P. Poderskis pažymėjo, kad veiklų ribojimas neturėtų tapti „politizuotu dalyku“ rinkimų laikotarpiu.

„Tiek žmonių sveikata, tiek jų laisvės suvaržymai ar veiklų uždarymas negali tapti politizuotu dalyku. Mes turime remtis duomenimis, sveiku protu, rekomendacijomis ir geriausiomis praktikomis“, – kalbėjo P. Poderskis.

Deja, nuo spalio 15 d. padėtis Vilniuje nepasitaisė. Priešingai, sostinė išlieka vienu didžiausių COVID-19 židinių Lietuvoje.

Taigi, kas pavėlavo ir kam iš tiesų trūko vadybinių sugebėjimų?

Visų pirma, esą saugodamas sostinės gyventojus ir verslą nuo valdžios „draudimų“, R. Šimašius iš tiesų padarė meškos paslaugą. Dabar, kai sostinė tapo COVID-19 židiniu, gyvenimas Vilniuje šiaip ar taip sustojo, nepaisant to, yra įvairūs siūlyti ribojimai, ar ne. O reikėjo tiesiog laikytis rekomendacijų, nesiginčyti ir nepolitikuoti. Galimai sostinė būtų išvengusi tokio COVID-19 infekcijos protrūkio, su kokiu susiduria dabar.

Antra, kai P. Poderskis kalbėjo apie testavimą, tai testavimas COVID-19 negydo. Jei valstybėje ar mieste yra paskelbtas karantinas, visi – ar tai būtų sergantieji, ar sveiki – privalo vengti socialinių kontaktų ir laikytis kitų nurodymų bei rekomendacijų. Jei atsakingai elgtis skatina tik žinojimas, kad esi užsikrėtęs COVID-19, vadinasi, trūksta ne testavimo, o pilietiškumo.

Trečia, sostinės valdžia nesusitvarkė su gydymo įstaigų darbo atnaujinimu. Pažymėtina, kad dauguma sveikatos priežiūros įstaigų priklauso savivaldybėms, t. y. savivaldybė yra jų steigėjas, tad Sveikatos apsaugos ministerija negali tiesiogiai kištis į jų valdymą. Pandemijos metu ne visos sveikatos priežiūros įstaigos atnaujino savo veiklą. Štai, rugpjūčio mėnesio duomenimis, daugelis rajonų ligoninių, poliklinikų darbą atnaujino 80-90 proc., o kai kurios regionų ligoninės, tarp jų Utenos – net 103 proc. Tuo tarpu Vilniaus poliklinikos – vos 60 proc.

Regis, suvokęs, kad nemaža dalis kaltės dėl jau nevaldomo COVID-19 plitimo Vilniuje kris ir jam, R. Šimašius sumąstė pulti pirmas. Deja, faktai byloja, kad vadybinių gebėjimų ir kompetencijos trūksta ne Vyriausybei, o sostinės valdžiai.

Facebook komentarai
Back To Top