skip to Main Content

 

 

 

 

Raimondas Navickas

12 val. · 

Prasimanytas vaikų problemas spręsti draudimais ir įpareigojimais tėvams lengva ir smagu. Ar biudžetas kompensuos išlaidas auklėms ir 24/7 režimu 100% užtikrins vietas darželiuose – ar tik atiminės vaikus iš neturinčių kur jų palikti?

Perskaičiau aktualijų žurnalistės Rūta Pukenė straipsnį „Riba, kai vaiko negalima palikti vieno, tik pradžia: vietoje 6-erių metų siūlo 12“: 

https://www.delfi.lt/…/riba-kai-vaiko-negalima-palikti-vien…

Jame džiaugsmingu tonu rašoma apie tai, kad liko vos vienas žingsnis Seime iki to, kad kitų metų liepos mėnesį įsigaliotu įstatymas, draudžiantis palikti vaikus be priežiūros net trumpam laikui.

Kol kas tik iki šešerių matų amžiaus, bet kaip viltingai porina žinomas vaikų draugas Linas Slušnys, labai tikėtina, kad tai – tik pradžia. Bus nuosekliai siekiama, kad amžiaus riba kiltu iki 10, 12, 14, o vėliau gal net ir iki 16-os metų. Gi paskui žiū – gal ir iki kokių 18-os ar 21-rių pavyks vaikus apsaugoti.

Vaikų priežiūra – geras dalykas, o jeigu dar pacukams tarp 16 ir 18 -kos uždraustu vėlais vakarais gaujomis šlaistytis gatvėmis be suaugusiųjų palydos tai ir visai būtų puiku. Tačiau grįžtant prie minėto įstatymo mano susidomėjimą sukėlė keletas dalykų.

Pirmas klausimas – o kokią realiai egzistuojančią visuomenėje problemą bando spręsti įstatymo leidėjas, įvesdamas tokius griežtus draudimus ir užkraudamas tokią naštą tėvams?

Bene Lietuvą ištiko vienų namuose paliktų darželinukų žūčių epidemija? Ar kame reikalas?

Kodėl staiga valdžia susirūpino, kad vaikučiai net trumpam neliktu namuose ar nelakstytų lauke vieni, be suaugusiųjų? Kas tokio nutiko, trumpiau tariant?

Juk pats įstatymas keičiamas pagal ad hoc nelaimingą atvejį, kuomet narkomanų porelė tiesiog užplampino berniuką. Bet juk jis nebuvo paliktas vienas namuose – priešingai, tokiu atveju jis būtų likęs gyvas.

Universitetuose mokė [bent jau anksčiau], kad baudžiamojo reguliavimo pokyčiai civilizuotose šalyse paprastai grindžiami statistiniais duomenimis, kurie aiškiai parodo, kad egzistuoja problema, kuriai spręsti teisėkūros priemonėmis ir sukuriamas įrankis.

Kokia statistika grindžiama ši įstatymo nuostata dėl tėvų, net trumpam palikusių savo vaikus vienus namuose, baudimo? Kur galėčiau pasižiūrėti – tai kiek vaikų iki 6/10/12 metukų per pastaruosius dešimt metų žuvo ar tapo invalidais būtent dėl to, kad buvo palikti be suaugusių priežiūros? Kas turi šią statistiką – gal galite pasidalinti su nuorodomis į šaltinius?

Ar tikrai vieni namuose palikti vaikai tai tokia rimta ir baisi problema, kaip susirūpinusiais veidais mums porina vaikų teisių gynėjai? Kaip tai atrodo skaičiais?

Kodėl domiuosi? Nes dingojasi man, kad tie skaičiai gali būti tokie, kad labai iškalbingai bylos apie tai, kad statistiškai …jokios vienų paliktų vaikų problemos Lietuvoje nėra!

Kitaip sakant, labai galimas atvejis, kad Ponas Seimas eilinį kartą šoką pagal šakalienių ir Co dudelę, spręsdamas NE realias vaikų teisių problemas, bet klusniai pildydamas Barnevarneto komivojažierių užgaidas paversti kuo didesnį Lietuvos tėvų procentą nusikaltėliais tuščioje vietoje.

Labai tikiuosi, kad pilietinės visuomenės aktyvistai išsireikalaus iš Seimo veikėjų bei šios įstatymo nuostatos lobistų viešo statistinio pagrindimo dėl sunkios naštos Lietuvos tėvams užmetimo.

Arba įstatymo autorių bei stūmėjų aiškaus ir viešo prisipažinimo, kad jokių statistiškai pagrįstų argumentų jie neturi ir rėmėsi tik ideologizuotais pafilosofavimais „mums pasivaideno, kad taip bus geriau, o jie tegul suka galvas, kaip tai įvykdyti“.

Kitas klausimas, kuris mane sudomino:

– o tai kaip įstatymo leidėjai numato užtikrinti, kad visi Lietuvos tėveliai turėtu realias galimybęs besąlygiškai išpildyti tą prievolę, kurią jiems taip griežtai nustatė Ponas Seimas?

Kiek įstatymo lydimuosiuose dokumentuose numatyta skirti papildomų biudžeto milijonų eurų tam, kad būtų užtikrintas 100% vaikų darželių prieinamumas tiek sostinėje, tiek mažuose miesteliuose? Ir kad jie dirbtu 24 val./7 d. per savaitę režimu – nes šiais laikais žmonės dirba įvairiais režimais.

O gal bus kompensuojamos auklės samdymo paslaugos? Bent jau vienišoms mamytėms, ypač dirbančioms naktinėse pamainose kur nors medicinos įstaigose ar pan.?

Kas skaitė tuos beveik priimto įstatymo lydimuosius dokumentus – papasakokite, tai kiek milijonų tokiems tikslams Finansų ministerija suplanavo?

Juk negali būti, kad nieko panašaus valdžios nėra numatoma ir visos vaikų teisės susives tik į naštos tėvams užkrovimą ir jų baudimą, atiminėjant vaikus iš neturinčių kur jų palikti? O gal gali?

Na, bet palaukime – gal kas įgarsins, kiek ten milijonų eurų numamtyta ir bus skirta šiam vaikų teisių pagerinimui įgyvendinti. 

——————————-

Trumpiau tariant, manau, jog atėjo laikas imti apsišaukėlius vaikų teisių gynėjus bei jiems patarnaujančius seimūnus už jų ilgų liežuvių. Ir užsiimti tuo turėtu pilietinės visuomenės aktyvistai, padorumo nepraradę spaudos žmonės ir šiaip susipratę rinkėjai.

Tegul Barnevarneto komivojažieriai Seime ir spaudoje būna malonūs viešai pateikti:

a) „vienų namuose paliktų vaikų padidinto mirtingumo ar susižalojimų atvejų“ problemos egzistavimo statistinį pagrindimą. Jeigu toks yra, savaime suprantama.

Kitu atveju visiems taps aišku, kad šios problemos nėra ir visos tos šnekos apie vargšus vaikučius, paliktus vienus namuose tėra įžūliausia demagogija, skirta pridengti tikruosius lobistų siekius Lietuvos tėvų atžvilgiu.

b) paramos tėvams, objektyviai neturintiems galimybių užtikrinti 24/7 režimu vaikų priežiūrą priemones ir joms įgyvendinti suplanuotas lėšas.

Ar tikrai nuo liepos 1 d. į darželius-lopšelius pateks visi, iki vieno, to pageidaujantys? Ar tie darželiai dirbs ne iki 18:00 val., bet bus ir naktinės bei savaitgalinės grupės – į kurias bus galima atvesti ir palikti porai valandų ar nakčiai bet kokį vaiką esant reikalui? Ar vienišoms mamoms bus kompensuojamos auklių samdymo išlaidos?

Nes jeigu tokios priemonės nesuplanuotos ir milijonai eurų joms NĖRA skirti, vadinasi valstybė tiesiog nutarė nei iš šio, nei iš to užkrauti Lietuvos tėvams didžiulę papildomą naštą ir ketina tik baudžiamosiomis priemonėmis siekti, kad šie nedrįstu jos nusimesti nuo savo kupros.

Sutikite, gerbiamieji, klausimai paprasti.

Ir normalioje teisinėje valstybėje atsakymai į juos turėtu būti nesunkiai aptinkami Seime svarstomo įstatymo lydimuosiuose dokumentuose.

O štai jeigu jų ten nėra – tai kokia išvada prašosi tuomet?

#VaikųTeisiųGynėjai

#NepalikVaikoVieno

#PonasSeimasValdo

#BarnevernetoKlapčiukai

#PrasimanytosProblemos

#NėraStatistikosNėraArgumentų

Raimondas Navickas nuotrauka.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top