skip to Main Content
Kai Šimonytei mano mama tik statistika…
Pamenate iš įtūžio raudoną Šimonytę, nesenai žiniose aiškinusią apie savo bejėgiškumą, nes vaikai atkalbinėja skiepytis pagyvenusius tėvus..
Neatkalbinėjau. Prieš tris savaites išgirdau mamos „einu skiepytis, vežk į Šiaulius“ ir nuvežiau. Į klausimą ar labai reikia teatsakė – o kaip aš be galimybių paso pas seses į Vilnių važinėsiu. Tąkart pratylėjau. Visi žinių kanalai buvo pilni – tarpmiestinis transportas neįsileis.
Ir dabar graužiuosi. Buvusi gyvybinga, energinga mano senutė mama, dar šiemet besisukiojusi it sūkūrys savo žemės lopinėlyje, nuėmusi ir derlių, ir sukasusi žemę, ir privirusi uogienių, visą sodybą laikiusi švaroje, dar į mane šnairavusi sėdint be deramo darbo…buvusi.
Mama neatpažįstamai sulėtėjo, sunkiai renka žodžius, beveik nebeišeina iš namų. Paskambinus išgirstu – viskas gerai ir suprantu, kad ir jos, ir mano gyvenimas esmingai keičiasi.
Nors mamai aštuoniasdešimt ketvirti, jos gyvenimą nejučia pradėjau skaičiuoti iki ir po skiepo.
Nuojauta – tos mamos kuri buvo iki skiepo jau nebeturėsiu.
Berods Stalino frazė – kai miršta vienas žmogus, tai tragedija, kai milijonai – statistika.
Ne atjautai. Tik paraginti galvoti apie savo tėvus ..
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));