skip to Main Content

                                                                                                 

    Juozas IVANAUSKAS

 

Disidentas Valdas Anelauskas: „Būtina matyti, kas šiuo metu pasaulyje iš tikrųjų vyksta, vertinti kritišką situaciją realistiškai, savęs neapgaudinėjant!..“

 

Tęsiant „Laisvo laikraščio“ interviu ciklą su JAV gyvenančiu disidentu Valdu ANELAUSKU, aptariamos temos bei opios problemos, norom-nenorom, verčia susimąstyti apie globalizmo, liberalizmo, radikalaus islamizmo ir kitų izmų pragaištingą poveikį žmonių civilizacijos raidai. XXI amžiuje atgijusi šaltojo karo retorika, dirbtinai kurstoma konfrontacija tarp dviejų branduolinių supervalstybių – JAV bei Rusijos, jankių globalistų finansuojamos ir politiškai remiamos „spalvotosios revoliucijos“ – valstybiniai perversmai, „demokratijų eksportai“ bombomis, išprovokavę vadinamosios „Islamo valstybės“ atsiradimą Artimuosiuose Rytuose, ISIS teroristų siautėjimai, paskatinę tautų (musulmonų, afrikiečių) kraustymąsi, padažnėję teroristiniai išpuoliai visoje Europoje, dvasinių vertybių praradimas bei destrukcija suponuoja esminį klausimą – kur link ritasi globalusis pasaulis?..    

„Šiandien mes stebime griovimą be kūrimo, be progreso, be regimo ateities kontūro – vien grėsminga tamsa ir pasaulio pabaigos laukimas. Nusistovėję moraliniai principai ir ideologijos atgyveno, mainais nepasiūlyta nieko konstruktyvaus. Yra tik bandymų pakeisti situaciją, sukilti prieš objektyvius dėsnius ir pasiekti absurdo ribas, paverčiant chaosą būties pagrindu.

Liberali ideologija su savo specifiniu mąstymo ir veržimosi pirmyn būdu kažkada laimėjo varžybas su kitomis sistemomis, įtikinamai įrodžiusi labai ribotoje erdvėje savo pranašumą. Nei totalitarizmas, nei marksizmas daugiau nebeviešpatauja šiame pasaulyje, juos sunaikino neribojamos laisvės ir „žmogaus teisių“ principai. Neriboto vartojimo visuomenė pavirto nauja religija, troškimas turėti nugalėjo troškimą vystytis ir tobulėti. Tačiau tragedija slypi tame, kad šiandien visa ta liberali konstrukcija pradeda irti ir ryti pati save“, – teigiama portale versijos.lt neseniai pasirodžiusiame publicisto Olego Gribanovo straipsnyje – „Šis beprotiškas pasaulis. O jeigu jis dar ir liberalus – tai jau pasaulio pabaiga“.

Įžymusis pranašas Volfas Mesingas dar 1961 metais perspėjo, kad Europai liks džiaugtis lygiai pusė amžiaus, o vėliau jos lauks tamsūs ir niūrūs laikai: „900 milijonų afrikiečių ir arabų galutinai palaidos Europą iki XXI amžiaus vidurio“, – šie pranašo 1961 metais per vieną pasirodymą pasakyti žodžiai tada mažai kam galėjo padaryti įspūdį. Tačiau šiuo metu, vis didėjant pabėgėlių skaičiui iš Artimųjų Rytų bei Afrikos, visai nesunku suvokti, kad ir ši Volfo Mesingo pranašystė gali būti neįtikėtinai tiksli.

Remiantis Gepalo instituto atliktos apklausos duomenimis, iki 2050 metų Europoje norės apsigyventi iki 950 milijonų žmonių iš Afrikos ir Arabų šalių.

Tuo tarpu visoje Europos Sąjungoje, lyg niekur nieko, ir toliau „sėkmingai“ vykdoma „atvirų durų“ – „refugees welcome“ politika. Birželio 13 d. Briuselyje Europos Komisija iškėlė bylas Vengrijai, Lenkijai ir Čekijai, kadangi šios ES šalys nesiėmė būtinų priemonių priimti pabėgėlius. Budapeštas, Varšuva ir Praha buvo apkaltinti nesilaikantys įsipareigojimų pagal 2015 m. migrantų ir pabėgėlių priėmimo planą. T. y. minėtos šalys iki šiol nepriėmė nė vieno pabėgėlio!.. Skelbiama, jog nuo šių metų pradžios kitos ES šalys (tame tarpe ir Lietuva) priėmė 10,3 tūkst. pabėgėlių iš Italijos ir Graikijos.

————————————————————————————————

 

— Nuo mūsų paskutiniojo  interviu „Laisvam laikraščiui“ praėjo keli mėnesiai, kurių metu margame pasaulyje, Europoje būta nemažai reikšmingų politinių įvykių. Gal pradėkime nuo to, kas jums atrodo svarbiausia?

— Pirmiausiai noriu pasakyti, nelabai aš tais pasaulio įvykiais pastaruoju metu domėjausi. Kadangi šiuo metu turiu pakankamai savų rūpesčių ir darbų, kasdien sekti, kas pasaulyje vyksta, tiesiog neturiu tam laiko. Bene vienintelis šokiruojantis dalykas, į kurį atkreipiau dėmesį, kaip Briuselyje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu Liuksemburgo premjero „sutuoktinis“ , „pirmasis šalies ponas“ (turbūt jis „ponia“ save laiko?) – pozavo bendrai nuotraukai kartu su Melanija Tramp ir kitų valstybių vadovų žmonomis. O ką ten pasakė misteris Trampas ir ką jam atsakė frau Merkel, ar tuo labiau, kaip NATO viršūnių susitikimą pakomentavo panelė Grybauskaitė, tokie dalykai, patikėkite, manęs visai nedomina. Tad nelabai ką ir pakomentuoti galėčiau.

— Europietiškas „vertybes“ atspindintis epizodas – homoseksualusis Liuksemburgo premjeras su savo „sutuoktiniu“ gal ir būtų juokingas, jeigu nebūtų graudu bei neramu dėl Europos Sąjungos ateities?

— Mano nuomone, čia jau tikrai buvo peržengtos elementaraus padorumo ribos, kuomet valstybei (net ir tokiai nykštukinei, kaip Liuksemburgas) vadovauja seksualinis iškrypėlis. Tai visiškos degradacijos, Vakarų supuvimo požymis. Deja, tai jau nebe pirmas toks atvejis Europoje. Tarkim, neseniai Belgijos premjeru buvo homoseksualistas – masonas Elio di Rupo (tik nežinau, ar ir jis turėjo tos pačios lyties „sutuoktinį“). 

Š. m. birželio pradžioje paaiškėjo, kad katalikiškos Airijos vyriausybei vadovaus seksualinis iškrypėlis – „socialinės apsaugos ministras Leo Varadkaras, kuris 2015 metais atvirai pareiškė esąs netradicinės seksualinės orientacijos. 38 metų indų kilmės politikas taps jauniausiu šalies istorijoje premjeru“, – praneša „The Guardian“.

Priminsiu, jog Islandijai kelis metus vadovavo lesbietė Johana Sigurdardotir. Pirmoji visame pasaulyje šalies valdžioje buvusi lesbietė, kurios gyvenimo istorija išties labai keista. Ta islandė buvo ištekėjusi, turėjo du sūnus, bet paskui išsiskyrė su savo vyru ir tapo lesbiete. Šis atvejis aiškiai parodo, jog seksualiniais iškrypėliais ne gimstama, o tampama.

— Betgi mes nežinome, gal tokia buvusios Islandijos premjerės prigimtis ir ji tik vėliau suprato, jog yra lesbietė?

— Jeigu moteris gyveno normalų šeimyninį gyvenimą, ištekėjo ir net septyniolika metų pragyveno su savo vyru, pagimdė du vaikus, tikrai nemanau, kad būdama iš prigimties lesbiete ji būtų galėjusi taip ilgai apsimetinėti. O paskui, būdama 45 metų amžiaus, staiga suprastų, kad yra lesbietė.  Esu įsitikinęs, homoseksualizmas – tai psichinė liga, kaip ir visi kiti seksualiniai iškrypimai. Be jokios abejonės, visada taip buvo, yra ir bus, tiktai dabar gydytojai psichiatrai nepripažįsta, jog tai yra liga, nes paprasčiausiai bijo pripažinti, nenorėdami rizikuoti savo karjera. Galėčiau daug papasakoti apie tai, kaip iš ligos homoseksualizmas virto „orientacija“. Bet tai jau atskira tema, kurią ateityje, galbūt, išsamiau paliesime. 

O dabar tenorėjau pasakyti: jeigu Europos valstybėms gali vadovauti seksualiniai iškrypėliai, atvirai demonstruojantys šią savo ligą (kaip tai daro viešai pozuojantis Liuksemburgo premjeras su savo „sutuoktiniu“), tai Europai greitu laiku tikrai bus, totoriškai tariant, kirdyk. Be abejo, čia tiktų ir kiti žargono sinonimai, tarkim, šakės, kaput, amba, kajuk, kranty, chana, kryška, pipiec ar vamzdiec, nes jie reiškia vieną ir tą patį – galas, žūtis!.. Žodžiu, finita la commedia. 

Progresuojanti „multikultūralizmo“ liga Europoje pasiekė tokią stadiją, kai net ir didžiausias optimistas lažybose nestatytų ant šito „nuvaryto arklio“ bent centą! Šiandieninė Europa – gyvas lavonas, netolimoj ateity virsiantis dvėseliena…

— Prisimenu, viename iš interviu „Laisvam laikraščiui“ jūs ir „nepriklausomą“ Lietuvą panašiai charakterizavote – anglišku posakiu „flogging a dead horse“, kuris paprastai naudojamas apibūdinant  ką nors, kas jau yra visai beviltiškas reikalas…

— Iš tikrųjų esu taip sakęs. Man atrodo, kad įžvalgiai, protingai samprotauti apie politinę situaciją Lietuvoje – tai maždaug tas pat, kaip spardyti nudvėsusį arklį. Juk nuo mūsų samprotavimų šis „arklys“ vis tiek neatgis ir neatsikels. 

Paradoksaliai skamba, bet šiandien Lietuva iš tikrųjų yra 100% nepriklausoma, ta prasme, kad nuo pačios Lietuvos jau niekas nebepriklauso!.. Man tai absoliučiai aišku. Aš galutinai supratau, jog esama politinė situacija mano Tėvynėje dvelkia beviltiška beprasmybe, tikru absurdu!.. Jūs, kaip teatro režisierius, turėtumėte žinoti, ką reiškia théâtre de l’absurde – tokia man atrodo šiandieninė Lietuva!.. O ir ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Po Prancūzijos prezidento rinkimų eilinį kartą tuo įsitikinau.

— Kaip žinote, LANDSGRYBIŲ SISTEMOS nuverstas Prezidentas Rolandas Paksas birželio trečią dieną paskelbė kreipimąsi į Tautą, ragindamas žmones telktis į naują Sąjūdį ir gelbėti žūstančią Lietuvą. Ką apie tai manote? Vis šioks toks vilties spindulys tamsos karalystėje?

— Taip, aš esu susipažinęs su šia gerbiamo Prezidento Rolando Pakso iniciatyva. Net kelis kartus labai atidžiai perskaičiau jo paskelbtą kreipimąsi į tautiečius ir visiškai tam pritariu, iniciatyvą palaikau. Tikrai bandysiu, pagal išgales, pats prisidėti prie šios puikios idėjos įgyvendinimo. Bet, kaip jau ne kartą esu sakęs, jokios vilties tame aš tikrai nematau, a nei jokios švieselės tamsaus tunelio gale!.. 

Kokia gali būt viltis, jeigu daugiau nei 90 procentų neseniai apklaustų 15-19 metų jaunuolių yra pasiruošę bėgti iš Lietuvos ir net vaikai galvoja apie emigraciją?!.. O tuo tarpu valdžiagyviai Seime visiškai rimtai svarsto „lyties pakeitimo“ įteisinimą. Esant tokiai absurdiškai ir beviltiškai situacijai Lietuvoje, aš tegaliu pakartoti tą patį totorišką žodį – kirdyk.

— Vis tiktai, nesinorėtų sutikti su tokiomis juodomis  prognozėmis. Man atrodo, kaip gyvavo Lietuva šimtmečiais, taip ir toliau gyvuos, nebent pradingtų viskas staiga, kilus pasaulio Apokalipsei – Trečiajam branduoliniui. Tokią žmonių civilizacijos baigtį prognozuoja kai kurie „aiškiaregiai“. Prie visos pasaulio beprotybės, labai nesinori tikėti tokia Žemės planetos lemtimi, bent jau artimiausiu metu…

— Pasaulis gal niekur ir nepradings, bet Lietuva ir „demokratiškoji“ Europa tikrai pradings, ir gana greitai. Esu absoliučiai tuo įsitikinęs. Tiksliau būtų sakyti, ne Lietuva pradings ar Europa, o pradings lietuviai, kaip ir apskritai baltieji europiečiai. Išliks tik Lietuvos vardas žemėlapyje, bet ne lietuvių tauta. Bus, kaip Suslovas kažkada sakė, Lietuva be lietuvių. Bus Europa, bet be europiečių!.. Nejau Suslovas buvo aiškiaregis?.. Tereikia nuvykti, pavyzdžiui, į Paryžių, Londoną ar į bet kurį Vakarų Europos didmiestį, ir iškart pamatysite, kaip ta neeuropietiška „Europa“ greitu laiku atrodys. Senoji Europa neišvengiamai praras civilizacinę tapatybę. Europos šalių gyventojams sparčiai „negrėjant“, „arabėjant“ ir „islamėjant“, europiečių tautos yra pasmerktos pražūčiai!.. 

Per ilgą ir dramatišką istoriją Europa ne kartą pergyveno badmečius, maro ir šiltinių epidemijas, daugybę karų, bet paskui surasdavo savyje jėgų ne tik prisikelti bei padidinti europiečių skaičių, bet ir skleisti savo kultūrą kitoms pasaulio šalims. Tačiau prieš šimtą metų, iškart po Pirmojo pasaulinio karo, istorikai ir filosofai įspėjo apie artėjančią europietiškosios civilizacijos pabaigą. Tada Osvaldas Špengleris Europos civilizaciją palygino su gėlėmis laukuose, kurios sužydėjo, suvešėjo ir nuvyto. Kitąmet sukanka lygiai šimtmetis Špenglerio fundamentaliajai knygai „Vakarų saulėlydis“, kuri šiandien yra nepalyginamai aktualesne nei tada, 1918-tais!.. Dabar  Vakarų civilizacija, ko gero, tikrai neišgyvens iki XXII amžiaus.

„Daugelis to, ką mes linkę vadinti Vakarų pasauliu, nesulauks šio amžiaus pabaigos; didžiąją dalį šio išnykimo mūsų karta dar suspės pamatyti, įskaitant daugelio, jeigu ne visų, Vakarų Europos šalių pražūtį“, – prieš kelerius metus rašė JAV gyvenantis kanadietis, politikos komentatorius Markas Steynas.

Įžymusis istorikas, islamo tyrinėtojas Bernardas Luisas tvirtina, kad Europa jau dabar, galima sakyti, yra tapusi arabų pasaulio vakarine dalimi, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų tęsiniu. Todėl kartais Europa jau yra pavadinama Eurabija. Šį terminą sugalvojo iš Egipto kilusi žydų mokslininkė Bat Ye’Or (tikra jos pavardė Žizelė Litman), parašiusi tokio pavadinimo knygą. Vėliau Eurabijos terminą savo parengtuose straipsniuose vartojo įžymi italų žurnalistė Oriana Falači.

Prisimenu, prieš keletą metų lietuvių rašytoja Vanda Juknaitė pasakojo, kaip kartą Vokietijos mieste Dortmunde, traukinių stotyje norėjo pasiklausti kelio, tačiau aplinkui nesimatė nė vieno balto žmogaus. „Europa važiuoja paskutinę savo stotelę ir pati to nejaučia“, – tąkart pasakė V. Juknaitė.

— Nepaisant galimo pavojaus, tarkim,  Švedijos politinis „elitas“ moko tautiečius būti labai tolerantiškiems atvykėliams musulmonams, neva šie, kai taps dauguma, bus tokie pat tolerantiški švedams. Argi ne absurdiška guostis išties kvailomis iliuzijomis?!..

— Taigi mūsų priešai aiškiai mato, kad prieš juos stovi „tolerantiški“ bailiai. Jiems tik koja treptelk ar pirštu pagrūmok, ir jie viską tau atiduos, ko bepareikalausi. Tai matydami ne tik radikalūs islamistai, bet ir taip vadinami „nuosaikūs“ musulmonai, konstatuoja: Europa jau yra mūsų!.. O europiečiai vis tiek naiviai tikisi, kad šitas košmaras savaime praeis, jų nepalies ir jie baigs savo dieneles, užsidarę savo namuose ar prieglaudoje. Kas liks ateinančioms kartoms, jiems jau nebesvarbu.

Kartą vienam savo draugui švedui aš uždaviau labai tiesmuką klausimą: kas atsitiko ir kaip tai galėjo nutikti, kad tautos, kurių protėviai kadaise buvo narsūs vikingai, dabar štai ėmė ir pavirto į apgailėtinus dvasios skurdžius?.. Turiu omeny visas skandinavų tautas. Kitaip juk nepavadinsi tautos, kuri susitaiko su tuo, kad jos žemę, kurioje palaidoti didingos praeities karžygiai – vikingai, dabar pamažu užgrobia nekviesti atsibastėliai iš Afrikos džiunglių ir Arabijos dykumų. Negalėčiau šio reiškinio pavadint kitaip, kaip tautos savižudybe. 

Taigi, savo draugo švedo (beje, istoriko) aš to ir paklausiau, paprašiau, kad jis man paaiškintų, tokios „tolerancijos“ priežastis. Bet jokio atsakymo neišgirdau. Vargu ar pats sau jis galėtų kažkaip tai paaiškinti… 

Panašiai kaip sunkia liga sergantis ligonis dažnai nesupranta, kas jam iš tikrųjų atsitiko ir kodėl. O jeigu ir supranta, tai bijo pats sau prisipažint, kad supranta. Juk daugelis ligų atsiranda, kaip žinia, būtent dėl paties ligonio kaltės, paprasčiausio neatsargumo ar nesirūpinimo savimi. 

Būtina matyti, kas šiuo metu pasaulyje iš tikrųjų vyksta, vertinti kritišką situaciją realistiškai, savęs neapgaudinėjant!.. Deja, dauguma žmonių į viską reaguoja pernelyg apatiškai, tarsi paveikti raminančiųjų vaistų dozės, nesugeba suvokti, kas aplinkui juos ir pasaulyje dedasi. Nežinau, ar europiečiai (tame tarpe ir lietuviai) tikrai nepajėgūs nieko suprasti, ar daugelis tik apsimeta nesuprantančiais? O gal dauguma piliečių paprasčiausiai bijo patys sau prisipažinti, į kokią kritišką situaciją jie dabar pateko?..

— Europos Sąjungos Briuselio klerkų nurodymu, į Lietuvą dabar atvyksta vadinamieji „pabėgėliai“, nors dauguma jų iškart iš čia pabėga. Lietuviai ramina save, kad tokioje Lietuvoje, kokia dabar ji yra, migrantų antplūdžio nesulauksime, esą jiems tai nepatraukli šalis?..

— Absoliučiai naivu tikėtis, jog migrantai į Lietuvą nevažiuos gyventi vien todėl, kad Lietuvoje žymiai blogesnė ekonominė padėtis nei kitur Europoje!.. Kokia padėtis bloga bebūtų, vis tiek Lietuvoje ji nepalyginamai geresnė, negu, tarkim, Somalyje, Konge, Mozambike, Zimbabvėje.

 Pažvelgę į pasaulio valstybių ekonominio išsivystymo rodiklius, pamatysime, jog Lietuva tame sąraše randasi palyginti aukštoje vietoje. Pavyzdžiui, pernai pasaulio gerovės indekso „Legatum Prosperity Index“ duomenimis, Lietuva tarp 149 valstybių buvo 42 vietoje. Vadinasi, yra bent šimtas pasaulio šalių, kur gyvenimas blogesnis nei Lietuvoje. Tuo labiau, kad pasaulyje yra žymiai daugiau negu 142 šalys. Oficialiais duomenimis, pasaulyje yra 195 suverenios valstybės, tik ne visos jos gerovės indeksuose būna išvardintos.

Suprantama, į Europą masiškai migruojantys arabai ir afrikiečiai norėtų patekt į pačias turtingiausias šalis. Bet jeigu jiems atsiras reali galimybė patekti bent jau į Lietuvą, jei teks afrikiečiams rinktis tarp Somalio ir Lietuvos, tai somaliečiai bus laimingi atsidūrę Lietuvoje…

Kitas dažnai girdimas lietuvių „argumentas“, atseit, Lietuvoje afrikiečiams per šalta. Kaip nebūtų keista, negrai šalčio nebijo. Jie prie visokių nepalankių sąlygų greitai adaptuojasi, taip pat ir prie šalčio. Suomijoje dabar negrų pilna, nors ten žiemos žymiai šaltesnės ir ilgesnės negu Lietuvoje.

 Mano giminaitė, daug metų dėstanti Helsinkio universitete, sako, kad prieš du dešimtmečius afrikiečių Suomijoje apskritai nebuvo nė vieno, o dabar Helsinkyje yra keletas tokių vietų, kur netgi dienos metu patys suomiai bijo eiti, nes ten vien pabėgėliai iš Somalio ir kitų Afrikos šalių gyvena. Viena tokia vieta vadinasi „Mogadišo aveniu“. Mogadišas, kaip žinia, Somalio sostinė Afrikoje. 

Ar girdėjote, kas šiais metais pelnė gražiausios helsinkietės titulą? O gi kažkokia, savo „grožiu“ į pirmykščius neandertaliečius stebėtinai panaši negrė, atsibasčiusi į Suomiją iš Nigerijos. Nė už ką negalėčiau patikėti, kad suomiai ją išrinko!.. Greičiausiai, „Miss Helsinki 2017“ titulas atiteko tai juodukei tik todėl, esą taip „reikia“, vardan „politkorektiškumo“ ir „multikultūralizmo“ plėtros?!.. 

Žodžiu, negrams Suomijoje tikrai nėra per šalta. Jiems geriau gyvent Suomijoje šaltai, bet sočiai, negu Afrikos karštyje nusigaluoti iš bado. Afrikoje siaučia tikras badas. Lietuvoje žmonės dejuoja, kad labai blogai dabar jie gyvena (ir tai galima suprasti), bet palyginus su afrikiečių gyvenimu Afrikoje, tai Lietuvoje lietuviams – beveik kaip rojus. Bent jau negrų supratimu. Bet koks badaujantis afrikietis nedvejodamas iškeistų gyvenimą Afrikoje į gyvenimą Lietuvoje. O jei galėtų pasirinkti tarp Lietuvos ir Suomijos, be abejo, rinktųsi Suomiją, nežiūrint kad ten šalčiau. Kita vertus, jeigu lietuviams tektų rinktis tarp Lietuvos ir Afrikos, kažin ar jie sutiktų gyventi Afrikoje. Kadangi somaliečiai nebijo suomiškų žiemų, tai lietuviško gruodo jie tikrai nepabūgs.

Lygiai taip JAV valdžia kažkada apgyvendino pabėgėlius iš Somalio viename baltaodžių miestelyje, Meino valstijoje. Dabar pusė to miestelio gyventojų – afrikiečiai. Nors Meine žiemos yra labai šaltos, kaip Sibire. Iš pradžių tuos Somalio pabėgėlius nuvežė į Atlantos didmiestį, Džordžijos valstijoje, pietuose, kur šilta ir beveik du trečdaliai gyventojų juodaodžiai. Bet afrikiečiams naujakuriams ten nepatiko, atseit, pernelyg pavojinga, per didelis nusikalstamumas. Todėl perkėlė somaliečius į Luistoną, mažą miestelį JAV šiaurėje. Na, o dabar ten tapo pernelyg pavojinga gyventi baltiesiems…

— Pasirodo, gyvenimu Lietuvoje vis labiau domisi būtent afrikiečiai. Kiek žinoma iš statistikos, sparčiausiai kylanti „pabėgėlių“ imigracija Lietuvon pastebima būtent iš Afrikos valstybių – net 27 procentai!?..

— Neseniai lietuviškame internete skaičiau, jog iš tolimosios Nigerijos į Lietuvą atvykęs kažkoks Chijioke Nkemka jau netgi įkūrė „Vilniaus afrikiečių bendruomenę“ ir pasinėrė į naują veiklą – ėmė dirbti su „Europos Sąjungos finansuojamais projektais“. Galima numanyti, kokie tai „projektai“… 

Šiuo metu Afrikoje yra virš milijardo gyventojų. Prognozuojama, kad 2050 metais afrikiečių bus 2.5 milijardai, o 2100 metais beveik 4.4 milijardai! Labai tikėtina, jog dauguma jų sieks persikraustyti gyventi į Europą. Pernai vien tik iš mano paminėto Chijioke Nkemka tėvynės Nigerijos į Europą atvyko 600 tūkstančių negrų!..

Taigi, mes ne pranašystes kalbame ir neburiame iš kavos tirščių, bet remiamės oficialia statistika. 2008-tais metais britų žiniasklaidoje, laikraštyje „Daily Express“, buvo užsiminta, kad dabar tokia Europos Sąjungos kaip ir oficiali politika – sudaryti atvykėliams iš Afrikos šalių kuo palankesnes galimybes įsikurti Europoje. Kol kas viešai neskelbiama, bet buvo pasirodžiusi informacija, jog yra sukurtas specialus planas iki 2050 metų apgyvendint Europoje 50 milijonų afrikiečių. Atseit, Europoje labai trūksta darbingų žmonių ir greitai nebus kam juodus darbus dirbti. Kaip žinia, milijardierius Džordžas Sorošas neseniai pareiškė, kad kiekvienais metais jis padės perkelti apie milijoną migrantų iš Afrikos į Europą.

Beje, net ir Suvienytų Nacijų Organizacija (kaip žinia, SNO jau seniai yra tapusi vienu svarbiausiu „Naujausios Pasaulio Tvarkos“ įgyvendinimo įrankiu) „rekomenduoja“, kad Europos šalys per 50 metų turėtų įsileisti net 700 milijonų (!) imigrantų. Kitaip, atseit, neužteks darbo jėgos. Turiu šio SNO dokumento kopiją. Vis tiktai aš manau, skaičius 700 milijonų yra iš piršto laužtas, nes tai reikštų įsileisti į Europą atvykėlių netgi daugiau, nei dabar visoje Europos Sąjungoje yra gyventojų (2016 metais buvo 510 milijonų).

 Pabandykime bent įsivaizduoti, kas būtų, jeigu būtų. Nereikia būti matematikos profesoriumi, norint padalinti SNO „rekomenduojamus“ 700 milijonų tarp dabartinių 28 Europos Sąjungai priklausančių valstybių. Kiekvienai šaliai tektų po 25 milijonus juodukų. Turint omenyje, kad Lietuvoje beliko mažiau nei trys milijonai gyventojų, tai reikštų lietuvių tautos „nuskendimą“ lyg kokioje juodojoje smaloje. Ir net jeigu atliktume tą patį aritmetinį veiksmą ne su tokiu absurdišku skaičiumi, o „tik“ su 50 milijonų, apie ką konkrečiai rašė britų laikraščiai, vis tiek rezultatas būtų stulbinantis – beveik po du milijonus afrikiečių kiekvienai ES šaliai!..

— Tokius skaičius ir niūrią perspektyvą gan sunku dezinformacijos paveiktam protui suvokti ar net įsivaizduoti, gal todėl dauguma lietuvių netiki, jog taip blogai apskritai gali būti?

— Tiems, kurie netiki, kokia juoda Lietuvos ateitis laukia, patarčiau retkarčiais nuvykti, pavyzdžiui, į Europos Sąjungos sostinę Briuselį ir savo akimis pamatyti, kaip ten viskas dabar atrodo. Arba aplankyti  bet kurį kitą didelį Europos miestą. Pavyzdžiui, pietų Švedijos miestą Malmę arba Olandijos miestą Roterdamą, kur jau dabar beveik pusė gyventojų – juodaodžiai ir musulmonai. Kiti Europos miestai, kol kas, dar nėra tokie baisūs, bet ir jų netolima ateitis visai pagrįstai gali kelti nerimą.

Kadangi Lietuva jau yra tapusi pražūtingu keliu einančios Europos Sąjungos dalimi, pernelyg naivu būtų galvoti ir tikėtis, kad „juodasis cunamis“ stebuklingu būdu ims ir aplenks mūsų gimtinę. Juk Europos Sąjunga buvo sukurta būtent dėl to vienintelio tikslo – europiečių tautas ilgainiui sunaikinti, asimiliuoti, o Europos žemyne apgyvendint iš viso pasaulio atsikrausčiusius imigrantus!.. Tokiu būdu  sistemingai siekiama sunaikinti tautinę sąmonę, tradicijas, apnuodyti žmones kosmopolitizmu, internacionalizmu, liberalizmu, globalizmu. Visa tai yra sudėtinės „naujosios pasaulio tvarkos“ dalys.

Ne tik Lietuvoje padėtis neišvengiamai blogės, bet ir kitose Europos šalyse, kur baltieji žmonės gyvena. Ar prieš kokius 30 metų prancūzai, vokiečiai, švedai ir kiti europiečiai galėjo bent įsivaizduoti, kaip jų miestai atrodys 2017 metais, kiek juose bus musulmoniškų mečečių, o gatvėse vaikščios moterys, nuo galvos iki kojų apsigaubusios parandžomis?.. 

Galėčiau pasidalint savo patirtimi bei prisiminimais. Kartą lankantis Olandijoje, man teko pabuvoti viename Amsterdamo rajone, tiksliau priemiestyje, kur nė vieno „čiabuvio“ nemačiau, vien tiktai juodieji ir arabai. Kai gražiame Olandijos mieste Amsterdame po centrą vaikštai, atrodo, kad viskas čia labai gražu, ramu ir saugu. Tačiau šis įspūdis labai apgaulingas. Tereikia nuvažiuot į Amsterdamo priemiestį, neįmantriai pavadintu Pietryčiais (Zuidoost), iškart patenki į visiškai kitą pasaulį. Prisimenu, išėjau iš metro traukinio, o aplinkui vieni juodukai. Stotyje pamačiau vienišą baltą merginą ir puoliau jos klausti, kur aš patekau, ar čia tikrai ta vieta, kur važiavau. Tačiau ta mergina, matyt, buvo užsienietė ir nesuprato, ko aš iš jos noriu.

Ir ko gi aš ten važiavau? Tame Amsterdamo priemiestyje gyvena vienas mano gerai pažįstamas olandas, kuris su šeima maždaug prieš 40 metų čia apsigyveno. Jis pats iš kaimo kilęs, todėl norėjo gyventi kaip kaime. Kadangi turėjo gerą darbą Amsterdame, pagalvojo, kad galės iš to kaimiško priemiesčio į darbą važinėti. Susirado tokią vietą, pačiame miesto pakrašty, kur būtų ir nuo darbo netoli, ir gyvenimas beveik kaip kaime, kur galėtų turėti daržą, vištų, triušių, kur vaikams būtų daug erdvės. Nusipirko namuką su dideliu kiemu, aplinkui buvo vien tušti laukai, karvės ganėsi. Ir apie kokius nors juodus imigrantus ten prieš 40 metų niekas net ir košmaruose nesapnavo.

Iš pradžių, sako, buvo labai gera jam ten gyventi, bet po kelių metų miesto valdžia pradėjo statyti aplinkui daugiaaukščius namus ir apgyvendino juose į Nyderlandus plūstančius imigrantus. Tiek daug namų pastatė ir tokia daugybė juose imigrantų apsigyveno, kad ilgainiui tas Amsterdamo priemiestis tapo tarytum koks Amerikos miestas, kuriame vien tiktai juodieji ir meksikiečiai gyvena. Dabar mano pažįstamo olando mažas namelis iš visų pusių apsuptas sovietmečio tipo daugiaaukščiais namais, kuriuose gyvena tūkstančiai imigrantų. Galite įsivaizduoti, koks ten dabar „kaimiškas“ gyvenimas verda?..

Kai aš ten svečiavausi, viskas atrodė taip baisiai, net sunku buvo patikėti, kad po pusvalandį trukusios kelionės traukiniu nuo Amsterdamo centro gali atsidurti visiškai kitokiame pasaulyje. Man tai buvo didelis šokas, iki gyvenimo pabaigos neužmiršiu… Paskui gavau to draugo olando laišką, kuriame rašė, kad jo žmona dirba pradinių klasių mokytoja vietinėje mokykloje ir jos klasėje nėra nė vieno balto moksleivio. Ne tik nėra nė vieno olando moksleivio, apskritai nėra nė vieno baltaodžio moksleivio!.. Kaip supratau iš jo laiško, su tokia padėtim jau susitaikė ir dabar tik meldžiasi (jie religingi žmonės), kad tie juodaodžiai kaimynai bent neužpultų ir jų nenužudytų. Štai koks dabar gyvenimas neseniai idiliška vadinta tulpių šalyje – Nyderlandų karalystėje!..

Aš nesakau, kad ir Lietuvoje kažkas panašaus įvyks šiemet ar penkerių metų bėgyje, ta agonija gali būti ilga ir skausminga. Tačiau Europos (tame tarpe ir Lietuvos) mirtis neišvengiama, jeigu nebus nieko daroma, siekiant išvengti fatališkos baigties. Kaip vėžiu sergantį žmogų, taip ir Europą, galėtų išgelbėt nebent radikali chirurginė operacija, kuri pašalintų vėžio auglį ir metastazes, išvalytų senąją Europą ne tik nuo įsibrovusių svetimkūnių, bet ir nuo tokių „savų“ kenkėjų, kaip Merkel, Makronas ar Grybauskaitė. Priešingu atveju, mirtis garantuota. Alternatyvių gydymo būdų nėra. Blaiviu protu nesuvokiama, kas iš tikrųjų dabar vyksta Europoje!..

— Tautų persikraustymo – demografinių pokyčių keliamos grėsmės akivaizdoje civilizuotoje Europoje tebekalbama apie tariamą žmonių lygybę, lygias teises, laisvą asmenų judėjimą!.. Nesunku numanyti, kur link veda tokia tolerantiška, „atvirų durų“ politika?

— Jeigu švedai, danai, prancūzai, olandai ir apskritai visi europiečiai pagaliau aiškiai suprastų Europos šalių tautų baisios ligos priežastis ir skubiai pradėtų gydytis, galbūt dar nebūtų per vėlu? Tačiau aš abejoju, ar taip įvyks. 

Juk kaip kažkada Hitleris savo įžymiojoje knygoje „Mein Kampf“, tenka pripažinti, gan teisingai rašė: „Jeigu tauta neturi valios save apginti ir apsisaugoti, jeigu ji nekovoja dėl savo išlikimo, tai tokia rasė (arba tauta), matyt, tiesiog  neverta išlikti. Tokia tauta pražus, mirs, išnyks, o jos vietą po saule paprasčiausia užims tie, kurie sugeba geriau savimi pasirūpinti“. Deja, dabar visoje Europoje ir Amerikoje būtent šis procesas jau vyksta!.. 

Žemės planetoje yra labai daug žmonių, o baltaodžiai žmonės tesudaro vos 10 procentų. Didžioji dauguma gyventojų turi stiprų išlikimo instinktą, kuris jų mąstymą nukreipia viena linkme – nuolat ieškoti sau geresnių egzistavimo sąlygų. Tad jeigu jie mato realią galimybę apsigyventi kur nors turtingoje Europoje, tai tuo ir pasinaudoja. Ir teisingai daro! Kaip sakoma, žuvis visada ieško kur giliau, o žmogus – kur geriau. Čia svarbiausia – ryžtas ir drąsa.

  Kovojant dėl Europos tautų išlikimo, savasties bei tradicijų išsaugojimo, europiečiai turėtų nebijoti būti išvadinti beširdžiais rasistais ir tiesiog išspirti visus svetimkūnius lauk. Islamizmas, apskritai islamas, turėtų būti išrautas Europoje su šaknimis! Priešingu atveju, kartoju, Europai bus kaput, kirdyk, finita la commedia…

Tačiau šitaip ryžtingai pasielgti su įsibrovėliais – tam reikia tvirtos politinės valios. Reikia, kad valdžioje būtų įžvalgūs, principingi ir dori politikai, o ne tokie lengvabūdžiai, kurie vadovaujasi principu – „po mūsų nors ir tvanas“. 

Manau, jeigu vokiečių, prancūzų ar britų armijai ir policijai būtų leista panaudoti realią triuškinančią jėgą prieš tuos „pabėgėlius“ – įsibrovėlius, migrantų problema būtų kaip mat išspręsta. Per kelias dienas visą Europą nuo įsibrovėlių būtų galima išvalyti. Tereikia duoti armijai ir policijai tokį įsakymą, neabejoju, labai sparčiai ir efektyviai viskas būtų padaryta ir nelegalių migrantų problemos nebūtų. Esu tuo absoliučiai įsitikinęs. Po savaitės Europoje gal neliktų apskritai nė vieno musulmono!..

Tačiau tegul tik pabando koks nors laisvamanis pilietis Europoje ar Amerikoje šiandien taip ar kažką panašaus kalbėti, jam iškart bus priminta du H – Hitleris ir Holokaustas. Žiūrėkit, dabar jau net ir JAV prezidentą Donaldą Trampą Hitleriu vadina!..

                                                                                                        (Laukite tęsinio)

—————————————————————————————————-

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top