skip to Main Content

Juozas IVANAUSKAS

 

Valdas Anelauskas: „Atgimimo metais tiek vilčių teikusi Lietuvos Respublika seniai virto valstybiniu monstru, naikinančiu Tautą!..“

 

 „Konstitucinės Lietuvos valstybės beveik nebėra, ji miršta mūsų akyse!.. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva padoriai net nespėjo išsivystyti. Šiandien mažųjų Europos Sąjungos valstybių valdysena labiau primena vasalinę regiono teritorijos administraciją, o ne suvereną – pilietinę tautą, atstovaujančią nacionalinę valstybę“ – taip teigė prof. G.Merkys praeitos savaitės LL interviu „Iš dabartinės bėdos – nelegalių migrantų cunamio siaubiama senoji Europa sausa tikrai nebeišlips!..“.

 

JAV gyvenantis disidentas Valdas ANELAUSKAS mano, jog aptariant opiausias šalies problemas dažniausiai kaltinama „bloga valdžia“, kai tuo tarpu blogio esmė slypi ne tik valdžioje, bet pačioje valstybėje, iš kurios žmonės masiškai bėga (emigruoja), kur tarpsta politinė korupcija, nusikalstamumas, socialinė nelygybė. Todėl tokią valstybę esą reikia griauti, keisti Konstituciją ir pradėt statyti respubliką, ginančią visos Tautos interesus, o ne  Iš Lietuvoje žinomų politikų bene vienintelis prezidentas Rolandas Paksas akcentuoja, jog Tautai reikia burtis į Trečiąją Respubliką:   

 

„Svarbiausiais ir sunkiausias darbas, kuris mūsų laukia – turėsime sutelkti tautą kurti naują Lietuvą. Ji bus Trečioji Respublika. Tai bus žmonių valstybė ir valstybė žmonėms, garantuojanti galimybę mokytis ir dirbti. Tai bus šalis, užtikrinanti socialinę gerovę ir visas pilietines teises bei laisves. Tai bus valstybė, kurioje vyraus tvarka ir teisingumas.

 

… Dabartinis tautos nykimas be žmogiškųjų dramų turi dar ir tą pavojingą pusę, kad, mums nykstant ar tiesiog pasitraukiant, mūsų vietą anksčiau ar vėliau užims kiti – su visomis šio reiškinio pasekmėmis, gerai žinomomis Europos bendrijai. Tautos išsaugojimą valstybė privalo paskelbti pačiu svarbiausiuoju savo uždaviniu. Šiuo metu nėra tokių tikslų, kurie būtų reikšmingesni už šį. Atėjo metas Trečiajai, tautos išsaugojimo ir tautos atgimimo Respublikai.

 

Mums bandys priminti, kad buvo Trečiasis Reichas. Bandys apkaltinti nacionalizmu, kaip jau ne kartą yra bandę tai primesti partijai. Pyks ir kels isterija visuomenės informavimo priemonėse. Piktas žmogus yra neteisus žmogus. Bet mums pykti nėra dėl ko, nes mes esame teisūs. Tiesiog paaiškinkime tiems pykstantiems, rėkiantiems ir jų suklaidintiems žmonėms, kad tautiškumas, nacionalinis pasididžiavimas, turtingos, stiprios ir įtakingos gerovės valstybės, tvarkos siekis anaiptol nėra nacionalizmas. Per dešimt savo veiklos metų partija aiškiai parodė, kad yra labai toli nuo įvairių nacionalistinių ar dar stipresnių apraiškų, nors dėta daug pastangų Tvarka ir teisingumą su tuo susieti. Išdrįskime ir toliau eiti savo keliu. Nes tik drąsa, ryžtas ir kantrybė atlydi žmogų į tikslą, kurio jis siekia. O tas tikslas ne toks jau ir sudėtingas – Trečioji Respublika – žmonių valstybė ir valstybė žmonėms“, – teigia „tvarkiečių“ lyderis, EP narys, prezidentas 

 

„Prieš ketvirtį amžiaus mes visi naiviai tikėjome, kad laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvos valstybėj tauta suklestės. Kad bus sukurta Lietuvių Tautos Valstybė. Deja, niekas tada nė nenujautė, ką iš tikrųjų reiškia įžymusis „Dėdulės“ V.Landsbergio „laisvės skonis“. Sakoma, klysti – žmogiška. Kur kas liūdniau, kai suklysta ne tik pavieniai žmonės, bet visa tauta!.. Laikas pagaliau nusimesti rožinius akinius. Atgimimo metais tiek vilčių teikusi nepriklausoma Lietuvos Respublika, seniai virto valstybiniu monstru, be atodairos naikinančiu lietuvių tautą! Tarsi vėžinis auglys ant Lietuvos kūno, apkėtojęs šalį ir tautą savo nuodingais čiuptuvais, graužia mūsų Tėvynę visais įmanomais būdais…“, – išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ pastebi disidentas Valdas Anelauskas.

 

————————————————————————————————–

 

— Turbūt prisimenate, rugpjūčio 3 dieną portale 15min.lt pasirodžius rusofobo-landsbergisto Dovydo Pancerovo straipsniui – „Lietuvos radikalai naudoja rusiškos ir sovietinės propagandos technologijas“,  reaguodamas į šią publikaciją signataras Zigmas Vaišvila iškart kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu išsiaiškinti aplinkybes, galimai keliančias grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.  Jūsų nuomone, kaip tai reikėtų vertinti? O gal šiuo atveju apskritai „teisingumo paieškos“ bei panašūs kreipimaisi į teisėsaugos institucijas įgauna visai kitokią 

 

— Manau, jog tai tebuvo eilinė viešųjų ryšių akcija, dar vienas „pirstelėjimas į vandenį“, ir tiek. Seniai turėtų būti aišku kiekvienam blaiviai mąstančiam lietuviui, juolab tiems, kurie vadina save disidentais, kad iš dabartinės Lietuvos valstybės ir valdžios institucijų nieko gero tikėtis neverta. Jokiu būdu negalime rusofobija grindžiamos karo kurstymo propagandos, totalaus melo užtvindytos Lietuvos laikyti teisine, demokratiška valstybe, nes čia nėra nei elementaraus teisingumo, nei pagarbos žmogaus teisėms. Kai klaninė teisėtvarka ir teisėsauga dabartinėje Lietuvoje absoliučiai supuvusi, kokio teisingumo iš tokios valstybės ir Generalinės prokuratūros apskritai galima tikėtis?! 

 

Iki šiol neištirtos rezonansinės bylos tiktai patvirtina, jog pernelyg absurdiška tikėtis, jog kaltieji kada nors bus išaiškinti ir nubausti. Kaip Dantės poemoje „Dieviškoji komedija“ ant Pragaro vartų buvo užrašyta – „Palikite viltį visi čia įeinantieji“ („Lasciate ogne speranza, voi ch’intrate“), tai lygiai toks pat „pasveikinimas“ šiandien turėtų būti užrašytas ir ant Lietuvos Respublikos vartų!..

 

— Regis, turime paradoksalią situaciją: daugiau nei du dešimtmečius Lietuvą valdantis politinis rėžimas, remiamas klaninės teisėsaugos, sistemingai naikino pilietiškumą, tautinę savimonę, konstitucinę teisę į tautos suvereną, tačiau daugelis lietuvaičių iki šiol naiviai tebetiki – esą tai jų — Galima sakyti, štai čia mes priartėjome prie trečiojo dabartinės Lietuvos agitpropo „banginio“ (kiti du, ką mes ankstesniuose interviu aptarėme, tai rusofobija ir tarybinės praeities, „okupacijos“ niekinimas) ant kurio laikosi visa šiandieninė propaganda. Lietuviams nuolat kalama į galvas, jog Europos Sąjungai ir NATO aljansui priklausanti valstybė, nepaisant vis dar pasitaikančių joje negerovių, vis tiek yra lietuvių tautos valstybė, kurią simbolizuoja trispalvė vėliava ir Vytis herbe, o Vinco Kudirkos sukurtas Lietuvos himnas skamba iškilmingomis progomis, valstybinių švenčių dienomis. Suprask, jau vien dėl to, kaip agitpropas aiškina, nesvarbu koks sunkus daugumos žmonių gyvenimas Lietuvoje bebūtų, šitokią valstybę reikia gerbti, būti jai lojaliu, ginti ir netgi mylėti, nes ji esą tarnaujanti mūsų tautos interesams, o ne svetimųjų, kaip anais, tarybiniais laikais būdavo. 

 

Sisteminėje žiniasklaidoje tiražuojama propaganda kala į lietuvių smegenis dar ir tai, jog būtina gerbti dabartinę valdžią, neva tarnaujančią tautos interesams. Būtent šį kabliuką daugelis lietuvių inertiškai prarijo ir ant jo pakibo!..

 

— Vis tiktai, pripažinkime, didžioji masė yra apolitiška, žmonės rimtai nesidomi nei vidaus 

 

politika, nei geopolitika, todėl nesunkiai pasiduoda propagandinėms klišėms, viešųjų ryšių 

 

manipuliacijoms? Tik pilietiškai pasyvi, beviltiškai „užzombinta“ visuomenės dalis gali 

 

demonstruoti lojalumą bei ištikimybę esamam valdžios rėžimui, reitinguoti valdžioje esančius, 

 

pritarti jų vykdomai politikai? 

 

— Prisimenu, kai kauniečiai per Žalgirio arenos atidarymą nušvilpė tuometinį premjerą Andrių 

 

Kubilių, iškart pasigirdo pseudopatriotų pasipiktinimai, atseit lietuviai nušvilpė savo valstybę. Arba 

 

jei kas nors pasako blogą žodį apie panelę prezidentę, vėl pasipila kaltinimai nepagarba valstybei. 

 

Žmonės, drįstantys kritikuoti valdžią, neretai apkaltinami „antivalstybine veikla“, vadinami 

 

Kremliaus agentais, nors bet kokie bandymai užgniaužti žodžio laisvę ir vykdomos politinės 

 

represijos Lietuvoje – tai grūbus žmogaus teisių pažeidimai. Mano nuomone, tokią antikonstitucinę 

 

valstybę, kokia faktiškai dabar yra Lietuvoje, galima tiktai nušvilpti, o ne gerbti. Juk tarp mūsų 

 

mylimos Tėvynės Lietuvos ir pastarojo meto valstybės didžiulis skirtumas, atsivėrė tiesiog bedugnė 

 

— Norite pasakyti, kad valstybė, neginanti nacionalinių interesų ir savo tautos, negali būti 

 

tapatinama su Tėvyne Lietuva?

 

— Būtent tai aš ir sakau. Lietuvos žemėje susikūręs valstybinis monstras, surietęs tautą į ožio ragą, 

 

daugeliui lietuvių atrodo toks baisus ir šlykštus, kad vienintelis dalykas, ko jie nori, tai kuo greičiau 

 

ir kaip galint toliau nuo jo pabėgti. Ne nuo savo Tėvynės lietuviai bėga, o nuo išsigimusios 

 

valstybės, tarnaujančios Briuseliui ar Vašingtonui, ir visai neginančios nacionalinių šalies interesų!.. 

 

Niekad nesutiksiu su tais, kurie teigia, esą dabartinė valstybė Lietuvoje – tai lietuvių tautos valstybė. 

 

Nesvarbu kur aš bebūčiau, visada mylėjau ir mylėsiu Lietuvą, savo Tėvynę, kurioje gimiau ir 

 

užaugau, nepriklausomai nuo to, kokia ji šiandien yra ar kokia bus ateity. Tačiau apie dabartinę 

 

Lietuvos valstybę, oficialiai vadinamą „Lietuvos Respublika“, aš susidariau labai blogą nuomonę. 

 

Norėčiau pabrėžti esminį skirtumą: nors esu savo Tėvynės patriotas, bet tikrai ne dabartinės 

 

valstybės patriotas!..

 

 Šiuo metu Lietuvoje egzistuojanti valstybė, diplomatiškai tariant, nereiškia man nieko, o tiesiai 

 

šviesiai sakant, tai ji man tapo tikru priešu. Manau, visai lietuvių tautai tokia valstybė, deja, jau yra 

 

tapusi priešu, užsimojusiu mūsų brangiąją motiną Tėvynę paversti į piktą pamotę. Todėl, kalbant 

 

apie esminius Lietuvai dalykus, tautos identiteto išsaugojimą, ateities perspektyvą, dabartinės 

 

valstybės tapatinti su mūsų Tėvyne jokiu būdu negalima. Man atrodo, vadinamojoje Marijos žemėje 

 

susikūrė tokia valstybė, kurioje ignoruojamos pagrindinės žmogaus teisės ir lietuvių tauta  tiesiog 

 

nekenčiama!.. Nuolatinės baimės atmosferos Lietuvoje sukūrimas jau vien ko vertas! Baimė 

 

sukaustė lietuvius. Kaip teisingai viename interviu LL pastebėjo prezidentas Rolandas Paksas: 

 

„Totalios baimės apimtoje valstybėje žmonės nėra laisvi būti savimi!..“.

 

— Bet ar nemanote, daugiatūkstantinė tautiečių minia, prieš ketvirtį amžiaus Vingio parke 

 

sutartinai skandavusi „Lands-ber-gis – Lie-tu-va“, o vėliau praradusi pilietinį budrumą, 

 

nusipelnė tokios valdžios ir valstybės, kokia šiandien turime? 

 

— Prieš ketvirtį amžiaus mes visi naiviai tikėjome, kad laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvos 

 

valstybėj tauta suklestės. Kad bus sukurta Lietuvių Tautos Valstybė. Deja, niekas tada nė nenujautė, 

 

ką iš tikrųjų reiškia įžymusis „Dėdulės“ V.Landsbergio „laisvės skonis“. Sakoma, klysti – 

 

žmogiška. Kur kas liūdniau, kai suklysta ne tik pavieniai žmonės, bet visa tauta!.. Laikas pagaliau 

 

nusimesti rožinius akinius. Atgimimo metais tiek vilčių teikusi nepriklausoma Lietuvos Respublika, 

 

seniai virto valstybiniu monstru, be atodairos naikinančiu lietuvių tautą! Tarsi vėžinis auglys ant 

 

Lietuvos kūno, apkėtojęs šalį ir tautą savo nuodingais čiuptuvais, graužia mūsų Tėvynę visais 

 

Netgi Stalino laikų represijos, trėmimai dabar man atrodo ne tokie baisūs buvo ir nublanksta 

 

palyginus su tuo, ką mūsų tautai padarė dabartinis valdžios rėžimas, per 25 vadinamosios 

 

„nepriklausomybės“ metus nužudęs tūkstančius lietuvių (čia aš turiu omeny savižudybių skaičių), 

 

jau nekalbant apie tai, kad iš gimtinės išvytas kas ketvirtas lietuvis, tarybiniais laikais klestėję 

 

pramonė bei žemės ūkis beveik sužlugdyta, nesukuriant nieko naujo. Apgailėtinai merdi lietuvių 

 

tautos kultūra, išsigimė visuomenės moralė. Valdžios melas, politinė korupcija, atvira panieka 

 

lietuvių tautai, sakyčiau, jau seniai tapo pagrindiniais šitos „Lietuvos Respublikos“ principais!..

 

Reikia būti visišku besmegeniu, kad nepastebėtum, jog Lietuvos žemėje esanti valstybė idėjiškai-

 

morališkai jau bankrutavo. Man sunku patikėti, kad blaiviai mąstantys piliečiai nesugebėtų suprasti 

 

katastrofiškų vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ padarinių gimtajam kraštui ir tautai!.. Kaip 

 

pernai interviu laikraščiui „Respublika“ labai teisingai pasakė žinomas teatro režisierius Jonas 

 

Vaitkus: „Visas blogis eina iš valstybės!..“. O paskui dar pridėjo, – „reikėtų steigti tribunolą ir 

 

teisti tos valstybės, iš kurios bėga žmonės, vadovus“. Absoliučiai sutinku su šia gerbiamo 

 

režisieriaus nuomone!.. Valstybės santykį su savo piliečiais geriausiai atspindi emigracijos mąstai.  

 

Žmonės iš teisingos šalies nebėga!..

 

Būtent dabartinė valstybė, mano giliu įsitikinimu, pagrindinis lietuvių tautos priešas, pats 

 

didžiausias, pavojingiausias, grėsmingiausias, klastingiausias priešas, nepalyginamai didesnis už bet 

 

kokius įsivaizduojamus išorės priešus!.. Aš čia kalbu ne tik apie Lietuvos valdžią, o apie pačią 

 

valstybę, valstybines institucijas. Tai svarbu akcentuoti. Valdžios kas keli metai Lietuvoje keičiasi, 

 

kitaip sakant, rotuojasi tarp konservatorių-landsbergistų, liberalų ir socdemų, tačiau valstybinė 

 

politika štai jau 25 metus išlieka tokia pati, kenksminga lietuvių tautai, pajungta išimtinai svetimųjų 

 

— Vis dėlto, kaip ten bebūtų, dauguma lietuvių, galima sakyti, susitaikė su savo vergiška 

 

padėtimi, „įteisinta“ politine korupcija bei sisteminės žiniasklaidos tiražuojamu valdžios melu? 

 

Apie milijonas tautiečių emigravo, o likusieji pasyviai kolaboruoja su fasadinės „demokratijos“, 

 

antikonstituciniu rėžimu?  

 

— Nors absoliučiai aišku, kad prie dabartinio politinės valdžios režimo lietuvių Tauta neturi realių 

 

galimybių dvasiškai atsinaujinti ir išlikti, dalis tautiečių vis dar naiviai viliasi, galbūt čia kažkoks 

 

nesusipratimas ar laikini sunkumai. Regis, dauguma lietuvių desperatiškai negali patikėti, kad 

 

nepriklausoma Lietuvos valstybė taip ir nesusikūrė, deja!.. O tai, kas šiuo metu yra vadinama 

 

„Lietuvos Respublika“, tėra apgaulė, fikcija, klastotėmis ir niekšybėmis valdžią užgrobusiųjų 

 

nulipdytas monstras. LR vardu veikianti politinė gauja – lietuvių Tautos krauju mintantys 

 

Kažkas teisingai pastebėjo: „Lietuvoje žodis „nepriklausomybė“ daugumai lietuvių šiandien 

 

reiškia, kad šioje šalyje nuo jų jau niekas nebepriklauso…“.  Laisva ir nepriklausoma valstybė 

 

baigėsi, būtina gelbėti Tautą – toks šiandien turėtų būti tikro Lietuvos patrioto, disidento 

 

šūkis!.. Tauta ir tautiškumas – bene vieninteliai dalykai, kuriuos dar galim pabandyt kažkaip 

 

išsaugoti. Aš pats, būdamas Lietuvos patriotu ir disidentu, noriu dar kartą labai aiškiai 

 

pasakyti: mieli tautiečiai, nedėkite lygybės ženklo tarp mūsų Tėvynės ir Lietuvos teritorijoje 

 

esančios valstybės!.. Norėtųsi, kad kiekvienas doras lietuvis būtų pilietiškai aktyvus, lojalus savo 

 

Tėvynei ir Tautai, bet tai jokiu būdu nereiškia, jog mums privalu būti lojaliems dabartinei Lietuvos 

 

Tik pagalvokime, per 25 egzistavimo metus „nepriklausoma“ valstybė, galima sakyti, išvijo, 

 

dėl vienokių ar kitokių priežasčių privertė emigruoti iš Lietuvos kas ketvirtą tautietį. Tai yra 

 

vidutiniškai kiekvienais metais šalis prarasdavo apie vieną procentą gyventojų. O juk 

 

procentų tėra šimtas. Niekad to nepamirškime, nes iš čia kyla rimta egzistencinė grėsmė 

 

lietuvių tautai. Tautiečiai tiesiog tirpsta, išsivaikšto mūsų akyse. Priešmirtinė lietuvių tautos 

 

agonija jau prasidėjo!.. 

 

Todėl pasirinkimo mes neturime. Jei nenorime gėdingai nuleisti akių prieš savo protėvius, būtina 

 

kažką daryti. Visų pirma, bent jau nebijokime aiškiai pasakyti, ką galvojame apie lietuvių tautą 

 

negailestingai žudantį politinį režimą. Išdrįskime demaskuoti dabartinės valdžios forpostais tapusias 

 

valstybines institucijas. Atminkime, ne veltui sakoma: „valdžia bijo tų, kurie nebijo valdžios“…

 

— Nepaisant rūsčios realybės, raginate patriotiškai nusiteikusius tautiečius vieningai priešintis 

 

SISTEMAI, daryti viską, kas įmanoma, nebūti lojaliais Lietuvos valstybės duobkasiams?..

 

— Sutiksite su manimi ar ne, nesvarbu. Nors ir kaip paradoksaliai skamba, bet kai prisimenu 

 

kažkuriais metais nuotraukoje iš Kovo 11-tos eitynių Vilniuje matytą nepažįstamą moterį-

 

protestuotoją, sėdėjusią vidury gatvės ir laikiusią rankose plakatą „Nužudyk savyje valstybę!“, 

 

nejučiomis pagalvoju, jog tai bene pats tinkamiausias šūkis, turintis gilią prasmę, atspindintis 

 

nūdienos realybę. Beje, tie trys žodžiai iš vienos dainos, kurią parašė dabar jau miręs, jaunimo tarpe 

 

kažkada labai populiarus rusų poetas ir muzikantas Jegoras Letovas, kurį jaunystėje asmeniškai 

 

pažinojau. Ir nors šita daina jis protestavo prieš buvusią Tarybų Sąjungą, bet dabar, mano nuomone, 

 

ji tinka ir postsovietinei Lietuvos Respublikai. Sakyčiau, netgi labiau tinka šiandien, negu anais 

 

laikais. Buvusios Tarybų Sąjungos mes, disidentai, niekad nepripažinom ir buvom ją savyje tarsi 

 

nužudę. Na, o dabartinė Lietuvos valstybė, mano giliu įsitikinimu, daugumai lietuvių virto 

 

apgaulingais spąstais, kurie laiko žmones skurde, priespaudoje, baimėje, ir netgi gali visiškai 

 

pražudyt, sunaikinti Tautą!..

 

— Neprimetant savo nuomonės kitiems, matyt, teisingiausia būtų, jeigu kiekvienas pilietis pats 

 

nuspręstų, kokioje Lietuvoje jam buvo geriau gyventi: buvusioje LTSR ar dabartinėje, ne 

 

tarybinėje ir ne socialistinėje, o tiesiog Lietuvos Respublikoje?

 

— Nuoširdžiai sakau jums, aš nežinau, kokia apskritai galėtų būti pagarba ir pasitikėjimas, 

 

koks lojalumas, tuo labiau meilė dabartinei valstybei?!.. Rusijoje anksčiau juokais sakydavo: 

 

jeigu vyras savo žmoną muša, tai reiškia labai ją myli. Man nesuprantamas toks keistas humoras. 

 

Nejau iš tikrųjų taip būna? Rusiškuose filmuose teko matyti, vyras skriaudžia žmoną, o jinai dar 

 

labiau savo skriaudėją myli. Bet jeigu visai nemuša, iškart kyla įtarimas, galbūt jos mylimas vyras 

 

jau kitą moterį susirado…

 

Moksliškai, psichologijoje ir psichiatrijoje, šitokia „meilė“, kai žmogus kančiose, įžeidimuose ir 

 

pažeminimuose patiria savotišką malonumą, yra vadinama mazochizmu. Man tokia mazochistinė 

 

„meilė“, kai tave muša ir visaip iš tavęs tyčiojasi, o tu savo kankintoją tik dar labiau gerbi ar netgi 

 

myli, absoliučiai nesuprantama, tai išties iškrypėliška!.. 

 

Taigi, aš niekaip negaliu suprasti: kodėl tokį antilietuvišką rėžimą Marijos žemėje tautiečiai 

 

iki šiol pakenčia ir nenušluoja nuo Lietuvos paviršiaus?! Juk kitose pasaulio šalyse žmonės 

 

priešinasi priespaudai, rengiamos įvairios pilietinio nepaklusnumo akcijos, daugiatūkstantinės 

 

protesto demonstracijos, visuotiniai streikai, kai tuo tarpu Lietuvoje, kad ir kas beatsitiktų, dauguma 

 

piliečių absoliučiai abejingi, elgiasi panašiai, kaip ta rusė, per vieną žandą gavusi, dar ir kitą atkiš, 

 

gal net ačiū pasakys už tai, kad muša!..

 

Pasak žymaus filosofo Tomo Peino, „Kai visos kitos teisės sutryptos, teisė sukilti tampa 

 

neginčijama“. Vadinamoje „Lietuvos Respublikoje“ niekas manęs jau nebestebina. Kartais 

 

pagalvodavau, gal vieną dieną pritvinkęs pūlinys sprogs, gal neištvėrę žmonės išeis į gatves, bet kur 

 

 Dabartinė padėtis Lietuvoje, toks vergiškas tautos nuolankumas man primena Amerikoje ko ne 

 

klasika tapusius vieno Teksaso valstijos politiko kažkada neatsargiai pasakytus žodžius: 

 

„Žaginamai moteriai geriau išvis atsipalaiduoti, susitaikyti su likimu ir pabandyt tame pajausti 

 

malonumą“ (angl. „If it’s inevitable, just relax and enjoy it“). Be abejo, už tokią nuomonę jam 

 

paskui labai kliuvo nuo feminisčių…

 

Dar kartą sakau, juk pagaliau turėtų kilti Lietuvoje visuotinis pilietinis nepakantumas tokiai valdžiai 

 

ir valstybei, ypač už Lietuvos durų atidarymą įsibrovėliams – nelegaliems migrantams!.. Būtinos 

 

visuotinės nepaklusnumo akcijos, siekiant iš pagrindų pakeisti nužmogėjusią valdžią su panele 

 

prezidente priešaky!.. Priešingu atveju, niekas iš esmės Lietuvoje nepasikeis, niekada! Tiksliau, 

 

viskas bus tik blogyn, blogyn ir blogyn…

 

— Nors esate didelis pesimistas-realistas, bet aiškinate, jog net ir sunkiai sergantis ligonis turėtų 

 

bent pabandyt realiai gydytis, o ne apgaudinėti save, kad liga savaime praeis?

 

— Kaip sakoma, kas nuoširdžiai stengiasi sau padėti, tam ir Dievas padeda. Reikėtų pabandyt 

 

kažkaip gydyti sunkiai sergančią valstybę. Norint įveikti ligą, pirmiausia reikia teisingai 

 

diagnozuoti, nustatyti realią diagnozę, nesvarbu kokia baisi bebūtų. O tuos, kurie naiviai tikisi, jog 

 

pakanka rimtą problemą paprasčiausiai ignoruoti ir ji išsispręs savaime, turiu nuvilti – taip niekada 

 

nebūna ir nebus!..Taigi, pirmiausia, nužudyk savyje valstybę, arba sunkiai serganti, išsigimusi 

 

valstybė nužudys tave!.. Arba – arba, kito kelio nėra.

 

  Ne pati Lietuva yra blogis, o antidemokratiška valstybė!.. Prisimenu (skaičiau lietuviškame 

 

internete), kaip minint 70-ąsias trėmimų metines liaudies paniekinamai vadinami 

 

„valdžiagyviai“, su panele prezidente priešaky, kalbėjo apie tai, kad „nieko neverta valstybė, 

 

kuri statoma ant ašarų, vargų ir kančios“. Ir tai pačios prezidentės D.Grybauskaitės pasakyti 

 

žodžiai?!.. Ką gi, tai šventa tiesa, taikytina ir šiandieninei valstybei Lietuvoje, apie kurią 

 

tegalima pasakyti, kad ji nieko neverta, nes pastatyta būtent ant žmonių ašarų, vargų ir 

 

kančios!.. Per pastaruosius du dešimtmečius ši valstybė suteikė mūsų tautai daug vargo, kančių ir 

 

ašarų. Mano giliu įsitikinimu, ambicingi, godūs „valdžiažmogiai“ – Lietuvą valdanti nusikaltėlių 

 

gauja – tapo lietuvių tautos genocido vykdytojais!..

 

 Tereikia paieškot internete elementaraus GENOCIDO apibūdinimo ir surasime, pavyzdžiui, tokį 

 

apibrėžimą (iš Vikipedijos): „Pagal Ženevos konvenciją, genocidas – planuoti veiksmai, skirti tam 

 

tikros tautos arba gyventojų grupės sunaikinimui įgyvendinti, naikinant kultūrą, finansinę ir 

 

politinę bazę, sveikatos apsaugą ir t. t., siekiant, kad ta grupė žmonių ilgainiui išnyktų“. Štai kas 

 

yra tikrasis genocidas! Tad šautuvai ir bombos genocidui vykdyti visai nėra būtini, užtenka 

 

valstybės, kuri „statoma ant ašarų, vargų ir kančios“. Būtent tokia valstybė tampa genocido 

 

įrankiu. Tokia šiandien yra tapusi ir Lietuva, deja!..

 

— Ko gero, nebent mažuma tautiečių sutiktų su jūsų teiginiu, jog visa tai, kas pastaruosius du 

 

dešimtmečius vyko Lietuvoje, yra mūsų tautos genocidas, baisesnis už buvusios Tarybų Sąjungos 

 

padarytus nusikaltimus prieš lietuvius?

 

— Galbūt susilauksiu daugybės aršių oponentų, landsbergistų kritikos, bet mano požiūriu, tai 

 

tikrų tikriausias genocidas!.. Juk akivaizdu, kad jau prasidėjo demografinė lietuvių tautos 

 

agonija. Oficiali statistika kalba pati už save. Dabar gi, su valdžios ir valstybės palaiminimu, 

 

prasidės svetimtaučių invazija, Lietuvos negroidizacija bei islamizacija!.. Nejau daugelis 

 

tautiečių tikrai nepajėgia šito suprasti, o gal tiktai apsimeta nesuprantančiais, kad tai bus 

 

Lietuvos pabaigos pradžia?!… 

 

Turbūt žmonės paprasčiausiai nenori ar tiesiog bijo pripažinti realiai jiems gręsiantį pavojų? Lygiai 

 

taip nepagydoma liga sergantis žmogus bijo pats sau pripažint, jog artėja baisi mirtis. Todėl ir bando 

 

tautiečiai iš paskutiniųjų save guosti, apgaudinėti, kad dar ne viskas prarasta, gal dar įvyks koks 

 

stebuklas?!.. Bet aš, vis tiktai, tikrai negaliu bergždžių vilčių pateisinti, nelegalių migrantų atveju 

 

dviejų nuomonių būti negali!.. Esminė problema, sakyčiau, mūsų tautos tragedija yra tai, kad 

 

lietuviai šiandien patys, gėdingai, tarsi avių banda, į skerdyklą paklusniai eina!.. 

 

— Avys varomos eina į skerdyklą, bet jos nors jau nebalsuoja už skerdiką, kuris jas papjaus, o 

 

patiklūs lietuvaičiai metų metais balsuoja bemaž vis už tuos pačius valdžiažmogius, Lietuvos 

 

— Tai ir yra baisiausia, nes esama valdžia atspindi visuomenę!.. Kaip filosofas Stasys Šalkauskis 

 

kažkada teigė: „Turbūt būdingiausias lietuvių tautos charakterio bruožas yra servilizmas“. 

 

Lietuvos piliečių pažiūras šiandien formuoja baimė ir ciniška propaganda.

 

 Taigi, be radikalių permainų Lietuvoje (pačių radikaliausių, kokias tik galiu įsivaizduoti!..) mūsų 

 

Tauta ir Tėvynė jau pasmerkta. Tad nereikia tuščiai guostis ir apsigaudinėti, kad staiga ims ir įvyks 

 

kažkoks mistiškas stebuklas, ir viskas pasikeis savaime. Kartoju – to tikrai nebus!..

 

Galbūt todėl, gyvendamas Amerikoje, aš jau nebenoriu jokių patarimų Lietuvoje gyvenantiems 

 

davinėti, nes jaučiu, kad tai tiesiog tuščias reikalas, beprasmis užsiėmimas, nuo kurio man darosi 

 

Net jeigu Lietuvoje dar yra likę blaiviai mąstančių žmonių (galbūt apie ketvirtis milijono, kaip 

 

žemės referendumas pernai parodė), tai dabar jie patys save pasmerkia pražūčiai savo neveiklumu, 

 

susiskaldymu. Juolab, kad nėra vienybės netgi tarp disidentų. Ir todėl čia panašiai, kaip kažkada 

 

komunistų „Internacionale“ buvo giedama: „Nei Dievas, nei caras, nei galiūnas išvadavimo mums 

 

neduos!..“ Na, o kišeninė Lietuvos Generalinė prokuratūra tuo labiau!..

 

— Prieš valdžiažmogių savivalę, nebaudžiamumą ir totalitarizmą pasisakanti negausi ir 

 

išsiskaidžiusi opozicija kažin ar gali kelti rimtą pavojų korupcinei MELO SISTEMAI? Nesunku 

 

numatyti, kur link tokiu atveju ritasi „demokratiškoji“ Lietuva? Jūsų nuomone, netolimoj ateity 

 

ko gali tikėtis susiskaldžiusi, supriešinta Tauta landsbergizmo ideologijos pavergtoje,  

 

socialliberalkonservatorių užvaldytoje valstybėje?..

 

— Tikėtis galima visko, bet gero tai jau tikrai ne!.. Aš gi anksčiau esu sakęs, nors atrodytų, jog 

 

Lietuvoje dabar yra taip blogai, kad blogiau būti negali, bet iš tikrųjų, visi puikiai suprantame, kad 

 

bus dar blogiau, daug blogiau nei dabar. Ir netgi labai greitai. Regis, išties katastrofiška situacija 

 

blogėja ne dienomis, o valandomis. Ypač dabar, kai grėsmingai artėja dar ir migrantų invazija į 

 

Manau, represijos prieš opoziciją dar labiau stiprės. Prieš disidentus represijos Lietuvoje dar tik 

 

prasideda, kai tuo tarpu Ukrainoje tikri patriotai jau žudomi vidury baltos dienos. Tik prisiminkime, 

 

kaip ciniškai Kijeve buvo nužudytas, nušautas prie pat savo namų žinomas rašytojas, savo šalies 

 

patriotas Olesis Buzyna!..

 

Baisiausia yra tai, kad Lietuvoje ne tik rusofobija, bet apskritai neapykanta kitaminčiams 

 

dabar įgauna groteskiškas formas, tokiu būdu siekiant paveikti primityvokai mąstančių 

 

tautiečių dalį. Nieko nėra baisiau už aklos neapykantos apsvaigintus fanatikus!..

 

Ypač suaktyvėję Lietuvoje rusofobai, įsivaizduojantys save „super patriotais“, man atrodo, tarsi jie 

 

būtų gavę radiacijos spindulių dozę ar kokius čipsus jų smegenyse kas pajungė, kadangi jų elgesys 

 

šiandien absoliučiai neadekvatus. Tokia neapykanta rusams ir Rusijai verda šių pseudopatriotų 

 

galvose, kad, atrodo, net savo tėvą ir motiną nužudytų, jei tie nebūtų rusofobais!.. 

 

 Bijau, greitai ir Lietuvoje gali būti taip, kaip dabar yra Ukrainoje, kur net maži vaikai mokyklose 

 

skanduoja: „kas nešokinėja, tas maskolius“, dar pridėdami – „maskolių – pakart ant šakos!..“. 

 

Teko matyti dokumentinius vaizdo įrašus, kur pilni stadionai ukrainiečių šokinėja ir taip skanduoja! 

 

Vaizdas tiesiog siurrealistinis, labai primenantis Mao Dzeduno laikų Kinijos chunveibinus…

 

Tereikia tik pažiūrėti, ką dabar didžiais Lietuvos „patriotais“ įsivaizduojantys veikėjai rašinėja 

 

„Facebook“ tinkle, ir viskas aišku pasidaro. Iki kokio absurdiško lygio mūsų tautiečių sąmonė dabar 

 

yra užnuodyta ir suluošinta. Na, o pažiūrėjus „patriotiškai nusiteikusių“ lietuvaičių diskusijas 

 

viešojoje erdvėje, iškart tampa aišku, kaip lietuvių tarpe galėjo atsirasti stribai ir žydšaudžiai. 

 

Manau, tokių ir šiandien tikrai nemažai atsirastų užzombintoje visuomenėje, ypač tarp tų, kurie 

 

vadina save „patriotais“.

 

Galiu pacituoti, pavyzdžiui, kažkokį Vytautą Baranauską, regis, labai aršų landsbergistą, kuris 

 

pernai gegužės 3 dieną išplatino štai tokį grėsmingą pareiškimą (nukopijuota tiesiai iš jo 

 

„Facebook“ paskyros, tai realus žmogus, gyvenantis, berods, kažkur Dzūkijoje): „Aš neesu neeilinė 

 

asmenybė, tačiau sulaukiu klausimų, o ką darysim, jeigu… Atsakau tvirtai ir pamatuotai! 

 

Manau, mes gausim iš VSD sąrašus veikėjų, kurie stos į šakalų okupantų pusę. Asmeniškai 

 

žinau, kas, kur ir kada, bet tai per maža, reikia kryptingai nustatyti, iš kur pavojus… Toliau, jeigu 

 

bus peržengtos Lietuvos sienos, šita šutvė turi būti sunaikinta be jokių abejonių, įskaitant 

 

vaikus… Jokių „susirūpinimų“, jokių protestų, sunaikinkim 10 tūkstančių, pabrėžiu, jeigu bus 

 

peržengta Lietuvos Respublikos siena! Išgamų. Kitaip koloradai ims valdyti“, – štai kaip rašo 

 

„patriotas“ V.Baranauskas, netgi „įskaitant vaikus“!.. Rusofobijos psichozė tikrai jau peržengė 

 

sveiko proto ribas. Ir jeigu tokius veikėjus galima vadinti „patriotais“, tai man toks „patriotizmas“ 

 

Ne veltui žymusis XVIII amžiaus anglų rašytojas Samuelis Džonsonas perspėjo: „Patriotizmas – tai 

 

paskutinė niekšo priedanga“ (angl. „Patriotism is the last refuge of a scoundrel“). Suprantama, 

 

taip sakydamas jis turėjo omeny ne tikruosius šalies patriotus, o būtent tokius niekšelius, kaip mano 

 

pacituotas veikėjas, apsimetantis „patriotu“. Samuelis Džonsonas nesmerkė tikro patriotizmo, bet 

 

smerkė apsimetėlius, besidangstančius patriotine retorika, kokių šiandien Lietuvoje yra apstu.

 

 Vadinamieji „tautininkai“ (nors iš tikrųjų jokie jie ne nacionalistai, o landsbergistams naudingi 

 

idiotai) atvirai sudarinėja sąrašus, pagal kuriuos „valys Lietuvą“. Nuolat pasigirsta raginimai 

 

„medžioti koloradus“, „išnaikinti vatnykus“ (taip vadinami tie, kurie nepasiduoda rusofobinei 

 

psichozei). Vienas „tautinių aktyvistų“, kažkoks Rokas Sinkevičius, mačiau internete, ragino – 

 

„nebijoti laikui atėjus pralieti rusų kraują“…

 

 Neseniai Lietuvoje buvo persekiojami žmonės, prisirišę Švento Georgijaus juosteles, o kas bus 

 

toliau?.. Kaune visai neseniai atsirado ant sienų užrašai, nukreipti prieš rusus ir lenkus. Klaipėdoje 

 

irgi panašūs, neapykantą rusams išreiškiantys užrašai, ant privataus rusų šeimos namo sienos… 

 

Pernai Kaune, girdėjau, kažkokia agresyvi moteriškė subadė virbalu, bandydama pataikyti į širdį, 

 

savo kaimynę, dabartinio režimo Ukrainoje priešininkę, pasisakančią prieš Lietuvoje kurstomą 

 

rusofobiją. Virbalu buvo pradurta moters ranka ir krūtinė, pasikėsinta jos vaiko akivaizdoje!.. Kaip 

 

vėliau pasakojo nukentėjusioji, kaimynė agresorė visą savaitę kabinėjosi, įžeidinėjo, atvirai prie 

 

liudytojų grasino: dink iš Lietuvos, o tai blogai baigsis!.. Viena iš priežasčių – nukentėjusios moters 

 

Visas dabartinės Lietuvos oficialusis diskursas persmelktas neapykanta rusams ir kitaminčiams 

 

lietuviams. Mat Lietuvą šiandien užliejo tokia įžūli antirusiška propaganda, pabrėžtinas 

 

neapykantos Rusijai demonstravimas. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, gąsdinimas Rusija dabar jau 

 

tapo Lietuvos ir lietuvybės naikinimo priemone. Ne tik fanatiškieji pseudopatriotai, bet ir Amerikos 

 

marionetės valdžiažmogiai šalies gyventojus nuolat gąsdina Rusijos grėsme ir Putinu, kad įbauginta 

 

tauta nesipriešintų Lietuvos naikinimui!..

 

— Veikiami propagandos Lietuvos žmonės įprato būti nuolankiais, nusižeminusiais, daugelis 

 

tautiečių, matyt, susitaikė su tuo, kad jie nėra savo šalies šeimininkai ir negali nieko pakeisti? 

 

Dalis visuomenės apolitiška, o mažiau atsparesni, ko gero, yra paralyžiuoti baimės…

 

— Anądien gavau laišką iš savo vaikystės laikų draugo, gyvenančio Lietuvoje. Jis man rašo, kad 

 

„politinės temos“ jo visiškai nedomina. Tai čia tokia, sakyčiau, konformistiška stručio pozicija – 

 

įkišiu galvą smėlin, nieko nematysiu, negirdėsiu ir niekas man nerūpės… Tačiau prisiminkime, kaip 

 

kažkada bolševikas Trockis apie karą buvo pasakęs: „Visiškai nesvarbu, kad tu karu nesidomi, 

 

svarbu yra tai, kad karas domisi tavimi, ir todėl niekur tu nuo to karo nepasislėpsi, jo 

 

neišvengsi“. Lygiai taip pat yra ir su tuo, ką dabar žmonės vadina „politika“, nė nesusimąstydami, 

 

jog būtent politika ženkliai įtakoja daugumos kasdieninį gyvenimą. Tad kaip galima sakyti, kad 

 

nesidomi gyvenimu?..

 

Visų pirma, būtina suprasti, karas Lietuvoje iš tikrųjų vyksta jau dabar! Ir tai yra pilietinis šaltasis 

 

karas. Tad jeigu šitame, kol kas, šaltajame – informaciniame kare mūsų priešai, ne šiaip kokie ten 

 

„oponentai“, o būtent PRIEŠAI „šaudo“ į mus, tai nuo jų gindamiesi mes turime „atsišaudyti“. Kaip 

 

teigia žymus Amerikos rašytojas Ly Haris, šiuo atveju tėra vienintelis kelias – priimti mestą iššūkį: 

 

„Jeigu tavo priešai atkakliai siekia karo ir primeta jį tau, tada tau nebelieka kito pasirinkimo, tu 

 

tiesiog privalai kovoti tame kare. Ne tu, o tavo priešas nusprendžia, kas yra gyvenimo ir mirties 

 

klausimas!..“ Tokia rūsti realybė, deja, kurią mums tenka priimti, nuo jos nesislepiant. Kiekvienas, 

 

pagal savo išgales bei įsitikinimus, šiame kare mes dalyvaujame. 

 

 Mes, už Lietuvą prieš uzurpatorius kovojantys disidentai, turime tęsti savo veiklą. O jeigu mūsų 

 

priešai, visokie landsbergistai – pancerovai, anušauskai, tapinai, labai piktinasi tuo, ką mes darome, 

 

reiškia, tai iš tikrųjų veiksminga. Reikia mums, disidentams, „atsišaudyti“ taip, kad priešui per 

 

mažai nepasirodytų. Bet jeigu mes pabūgsime ir iš nevilties nuleisime rankas, tai tautos išmatos 

 

toliau žudys mūsų mylimą Tėvynę Lietuvą!..

 

— Dėkoju už pokalbį.

Facebook komentarai
Back To Top