skip to Main Content

 

Nuotr. homoseksualumo neslepiantis J.Balčiūnas ir jaunas gražus berniukas Valdas Adamkus, kuriam J.Balčiūnas padovanojo savo 60 ha „rančą“ su baseinui Tabor Farme

 

Valdas Adamkus girdėjo įtarimų, kad „Laisvas laikraštis“ finansuojamas Rusijos specialiųjų tarnybų

Aurimas Drižius

Vienas mūsų skaitytojas man pranešė, kad prezidentas Valdas Adamkus savo paskutinėje knygoje paminėjo ir „Laisvą laikraštį“. Iš tiesų, V.Adamkaus knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ 117 psl. randame tokius prezidento prisiminimus:

„…2010 m. gegužės 26 d. Vilnius. Daliai Grybauskaitei atsisakius apsilankyti Gruzijos nepriklausomybės 20-čio minėjime, dėl šventos ramybės nusprendžiau nevykti ir aš. Parašiau Michailui Sakašviliui padėkos už kvietimą laišką ir perdaviau per Lietuvos ambasadorių Gruzijoje. 

O Lietuvą vis labiau užvaldo pedofilijos byla.  Ji, atrodo, tapo svarbiausiu teisėsaugos, Seimo, žiniasklaidos  rūpesčiu. Gėda ir koktu, kai nusiritome iki tokio lygio, kai jau atrodo, kad nieko daugiau svarbaus valstybėje nebėra.

Tik nusišypsoti teliko išgirdus, kad ir mane mėginama įpainioti į tą pedofilijos istoriją. „Lietuvos žinioms“ nutraukus išpuolius prieš mane, nustojus spausdinti iš piršto laužtus gandus, kad aš neva galėjau bendradarbiauti su KGB, nežinia kieno leidžiamas „Laisvas laikraštis“ (girdėjau įtarimų, kad tai Rusijos specialiųjų tarnybų finansuojamas laikraštukas) staiga paskelbė, kad pedofilijos byloje reikėtų ieškoti pėdsakų, vedančių prie manęs. Ir juokinga, ir graudu…“.

 

Iš tiesų – ta V.Adamkaus pastaba – „dėl šventos ramybės“ parašė Saakašviliui (šiuo metu ieškomas Gruzijos teisėsaugos už sunkius nusikaltimus) padėkos laišką – atkleidžia visą V.Adamkaus pasaulėžiūrą. Svarbiausia – „šventa ramybė“ jam asmeniškai, nors aplinkui prievartaujami vaikai, o juos apginti bandantys tėvai žudomi, nusikaltimų liudininkai teisiami, ir t.t.

Svarbiausia – kad niekas neliestų prezidento V.Adamkaus, nes jam svarbiausia – „šventa ramybė“. 

Būtent toks prezidento požiūris ir suformavo nūdienos Lietuvos aktualijas – mafijinės teisėsaugos susiformavimą ir masinį pilietiškų žmonių persekiojimą. Svarbu, kad V.Adamkui būtų „šventa ramybė“, ir niekas jo neliestų.

Iš tiesų „Laisvame laikraštyje“ buvo stebimasi, kodėl prezidentas niekaip nepareiškė savo pozicijos  Lietuvą pažadinusioje pedofilijos istorijoje, tačiau jis niekaip nebuvo siejamas su pedofilijos istorija, nes jis dėl „šventos ramybės“ tikrai niekur nebūtų išdrįsęs įsikišti.

Kita vertus, rašėme ir apie tikrąją, o ne memuaruose skelbiamą Valdo Adamkaus biografiją, ir apie tai, kaip jis iš vietinio homoseksualo paveldėjo didžiulę rančą šalia Čikagos.

Taip pat uždavėme vieną klausimą, kuris tikrai turėjo nepatikti V.Adamkui –

Kodėl dar jaunystėje V.Adamkui vietinis išeivis iš Lietuvos J.Balčiūnas padovanojo 60 ha vasarvietę Tabor Farma Mičigano valstijoje, prie upės, kur buvo ir golfo laukai, ir plaukymo baseinai? Šis klausimas V.Adamkui nebuvo niekada užduotas.

Beje, tas vietinis turtingas išeivis J.Balčiūnas niekada neslėpė savo homoseksualumo, ir matyt, jaunystėje vyrišku grožiu spindėjęs  V.Adamkus galėjo kristi jam į akį.

Nes keista, kad J.Balčiūnas padovanojo didžiulę rančą jokiais giminystės su juo nesusijusiam jaunam gražiam vyrukui Valdui Adamkui, kuris vėliau Lietuvos nelaimėn buvo išrinktas į Lietuvos prezidento postą kaip „vilties prezidentas“, nors V.Adamkaus gyvenimo principas buvo toks – ‘dėl šventos ramybės niekur nesikišti“.

Būtent todėl Lietuva ir yra šioje duobėje – šalyje tai niekada ir neįvyko KGB-istų liustracija (o jie toliau vadovauja visai Lietuvos teisėsaugai ir saugumui).

Iš pradžių norėjau paduoti V.Adamkų į teismą dėl jo paskleisto šmeižto apie „Laisvą laikraštį“, tačiau prisiminęs Seimo narės Mikutienės atvejį supratau, kad tai beviltiška. 

Mat V.Adamkus savo knygoje tiesiogiai apšmeižė Darbo partijos narę Mikutienė, kad ji važiavo į Maskvą pas Uspaskcihą ir ten šmeižė Lietuvą.

Mikutienė teisme įrodė, kad Maskvoe ji nebuvo, ir visa tai – V.Adamkaus šmeižtas. Teisėja nusprendė, kad tai tėra V.Adamkaus nuomonė. Nors įstatymas labai aiškiai nustato, kaip atskirti nuomonę nuo fakto – faktas gali būti patikrintas. Teisme buvo patikrinta, kad V.Adamkus sakė netiesą, o bet kuris šmeižtas yra daromas tiesiogine tyčia. 

Kita vertus, šis teismo sprendimas dar kartą pademonstravo „teisinę“ Lietuvą – prezidentai gali šmeižti ką nori, nes juos aptarnaujantys teismai tepasakys, kad tai tebuvo „ekscelencijos nuomonė“.

Todėl bandyti paneigti Adamkaus šmeižtą, kad „Laisvas laikraštis“ yra rusų tarnybų finansuojamas – tai tik laiko gaišimas. Nors gal ir būtų įdomu žiūrėti, kaip teisėjai išsuks Adamkų nuo atsakomybės. Juk visas Adamkaus gyvenimas yra prisitaikymas vardan „šventos ramybės“. Todėl jis puikiai tiko Lietuvą valdančiai mafijinei teisėsaugos gaujai.

V.Adamkus savo knygoje rašė, kad  „tuo metu Seimo „darbiečių” frakcijos nariai vyko į Rusijos sostinę susitikti su V. Uspaskichu ir viešai kaltino Lietuvos teisėsaugą ketinimais susidoroti su jų vedliu. V. Adamkus savo dienoraštyje teigia, kad D. Mikutienė su kitomis politikėmis, gindama tuo metu nuo mūsų šalies teisėsaugos besislapsčiusį savo partijos lyderį, „dergė Lietuvą”. Ekspertai savo išvadoje nurodė, kad nors knygą rašė žurnalistas Valdas Bartasevičius, tačiau ekspertizės išvadoje vienareikšmiškai nurodyta, jog dienoraščių autorius yra vienas – V. Adamkus.

Teismas nutarė, kad V.Adamkus tik išsakė savo nuomonę. Nors Aukščiausias teismas buvo nurodęs, kad šmeižimo bylose galioja tiesos kriterijus – tiesą lengva nustatyti, patikrinus pateiktus šmeižikiškus faktus, ir nustačius, ar jie tikrai buvo. O nuomone galima sakyti, vertinant pateikiamus faktus.

V.Adamkaus atveju teismas nustatė, kad D.Mikutienė nebuvo Maskvoje, ir nedergė Lietuvos – tačiau vis tiek nustatė, kad tai V.Adamkaus nuomonė.

Į ką D.Mikutienė replikavo, kad V.Adamkus jau ne pirmą kartą laužo Lietuvos įstatymus – pirmą kartą teismas leido V.Adamkui dalyvauti prezidento rinkimuose, nors jis neatitiko įstatymo reikalavimo gyventi Lietuvoje paskutinius tris metus. Vietoj V.Adamkaus Šiauliuose gyveno jo šlepetės, nustatė teismas, tačiau „dėl šventos ramybės“ nusprendė, kad įstatymai nepažeisti. 

 

Facebook komentarai
Back To Top