skip to Main Content

 

Vaikų išnaudojimas tampa masiniu reiškiniu čia Lietuvoje, jis įteisintas vaiko teisių apsaugos nekvestionuojamos, nekontroliuojamos, konfidencialios veiklos

 

 

Parašiau apie valstybinių institucijų vykdomą ir teismų įteisinamą smurtą mano ir mano dukters atžvilgiu. Vaiko teisių apsaugos sistema šiuo metu Lietuvoje yra nevaldoma, nekontroliuojama institucija. Ši institucija gali vykdyti susidorojimą su sistemai neįtikusiu LT piliečiu, panaudodama vaiką kaip įrankį.

Prašau mano pateiktą informaciją paviešinti. Jei viskas klostysis sėkmingai, teiksiu mane nemaloniai nustebinusią informaciją apie BPC 112 „programos“ karpomus skambučių garso įrašus (perkirptas konkrečiai mano skambučio į 112 įrašas). 

Su dukters tėvu P. K. gyvenome santuokoje nuo 1996 m. 2009 m. gimė dukra. Pirmomis gyvenimo valandomis ėmė reikštis jos sveikatos problemos. Dukrai buvo įtariamas medžiagų apykaitos sutrikimas. Šių ligų diagnostika ir gydymas Lietuvoje sukelia dideles problemas ligonių kasoms, šiuos pacientus kuruojančioje Santariškių vaikų ligoninėje dirbantys LR SAM specialistai konsultantai nevaržomai klastoja informaciją apie pasaulyje egzistuojančią pagalbą šiai pacientų grupei. Vaikų ligoninė mūsų dukters atžvilgiu buvo abejinga iki to laiko, kol kartu su P. K.  nepradėjome raštu domėtis apie pažeidimus mūsų dukters atžvilgiu Santariškių vaikų ligoninėje. Santariškių vaikų ligoninė išbandė nepatogaus paciento atsikratymo makabrišką būdą,- kreipėsi į vaiko teisių tarnybą. Esą jie vaikui tik skiria simptominį gydymą nuo epilepsijos ir autoimuninio sindromo, tačiau reikia susirūpinti ar tėvai vaiko nežaloja, nes jie teikia užklausimus dėl vaiko sveikatos sutrikimų. Vaiko teisės paaiškino, kad neturime kitos išeities ir turime skųsti iškiliausius vaikų pediatrus (jie tame pačiame asmenyje LR SAM specialistai konsultantai) akreditavimo tarnybai, nes tėvai negali ignoruoti vaiko sveikatos problemų.  Vaiko teisių specialistėm sakiau savo nuomonę, kad skųsti LR SAM specialistus konsultantus tame pačiame asmenyje VUVLSK pediatrus (tokius kaip V. Urbonas, V. Panavienė, A. Jankauskienė, R. Kemežys, B. Skerlienė) tai tolygu įkišti ranką į bičių avilį ir ja ten pamojuoti. VVTAS atsakymas- neturite kitos išeities. 2012-08 kreipėmės į VASPVT. Prasidėjo įspėjimai, keisti įvykiai ir „sutapimai“, P. K. tikrino STT, man viena medikė patarė, kad sudėtingose situacijose atlikčiau garso įrašus, VUVLSK medikų ir administracijos elgesį mūsų situacijoje galima prilyginti kojų šluostymuisi į paciento ir žmogaus teises. Lyg dar būtų mažai sunkumų, medikai viską darė kad jų būtų daugiau. 2012-11 P. K. pareiškė, kad atsitraukia, nes jis dar jaunas vyras (g. m. 1970) ir jam visas gyvenimas prieš akis, o „geri žmonės“ jam perdavė, jog man su dukra būtų palankiausia išvykti iš Lietuvos ir niekada čia nebegrįžti, pasiūlė 10 000 eurų kelionei. Fiziškai nebuvo įmanoma to padaryti (išvykti) dėl blogos dukters sveikatos būklės, be to, negalėjau patikėti tais grasinimais, nes tuo, kuom buvo grasinama „būdavo tik sovietmečiu“ ir okupuotoje  Lietuvoje. 2011-2012 m. teko patirti akibrokštų dėl savo sveikatos, buvo akivaizdu jog medikų bendruomenė (tiksliau klanas) veikia labai organizuotai, pagal niekur neatsitraukusias sovietmečio „technologijas“.  2013-2015 m. laikotarpiu dukrai nustatytas neįgalumas. 2014 m. P. K. pasiūlė 0 alimentų, pareiškė kad visas mūsų turtas yra jo (net mano asmeninis butas gautas dovanų iš tėvų), vaiko reikėjo man, todėl jis man „leidžia“ vaiką pasilikti, ir anot P. K., mes tarpusavyje po 18 metų atsiskaitę. P. K. buvo toks „ant bangos“, man vardino kokios bus teismo nutartys jei drįsiu bylinėtis, kaip jam Santariškių pediatrai ir vaiko teisių skyrius padės suorganizuoti man neveiksnumą ir kaip vaikas augs vaikų namuose jei mano motina jos neaugins, nes mane vaiko teisių apsauga ir Santariškių vaikų ligoninė užkonservuos psichiatrinėje. P. K. per mano visus draugus, pažįstamus, tėvus perduodavo grasinimus, kad jis parašys vieną lapelį į vaiko teises, ir vaikas bus atiduotas į vaikų namus, o man suorganizuotas neveiksnumas. P. K.  siūlė sandėrį šia tema mano tėvui – žadėjo nupirkti mano seseriai mašiną. Jiems ir dabar labai gėda dėl to, nes gyvena mažame miestelyje. 

2014-03-21 P. K. padavė ieškinį skyryboms, metė savo pelningą statybos paslaugų verslą Vilniuje ir nepranešęs  išvyko į Norvegiją. 

Teisme P. K. iškilo reali grėsmė, jog dukters išlaikymui bus vertinamas atlygis auklei. Todėl P. K. savo adv. V. E. inicijuojamas ėmėsi veiksmų kuriais siekė paneigti dukters sveikatos problemas, dėl kurių pats rašė skundus Santariškių vaikų ligoninės dir. J. Raistenskiui. Metodai, kuriais vyko vaiko ligos istorijos perdarinėjimas neabejotinai turėjo sukelti abejonių STT ir ilgametei Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjai J. Trinkūnienei, tačiau ne tik kad nesudomino, bet atviras spaudimas medikams ir atvirai 2015-02-11, 2015-04-10 posėdžių metu P. K. ir jo advokatės V. E.  įvardintos susitarimo su medikais detalės teisėjai buvo įprasta teismo posėdžio procedūra. Pvz. adv. V. E. 2015-02-11 pareiškia teisėjai, jog ji buvo privačiu vizitu pas VUVLSK dir. J. Raistenskį, ir susitarė, jog mergaitė sveika. 2015-04-10 P. K. posėdyje pareiškė, jog susitarė su VUVLSK VRC doc. S. Lesinskiene dėl išvados apie dukters sveikatą. Pirmą kartą tiesiogiai susidūriau su VUVLSK medikų praktikuojama veikla, niekada nemačius ir nekonsultavus paciento, nesusipažinus su realia jo ligos istorija pažadėti išvadą teismui ją užsakinėjančiam tėvui, kurio advokatė dėl to susitarė pas VUVLSK vadovą. Todėl buvo įdomu stebėti  spektaklį-skandalą dėl LR SAM ministrės R. Šalaševičiūtės paviešintos tolerancijos korupcijai sveikatos apsaugos sistemoje. 

 P. K. susitarimas su VUVLSK dir. J. Raistenskiu dėl dukters sveikatos išvados buvo sudarytas ne šiaip. P. K. pasižadėjo gavęs pažymas jog vaikas sveikas, išvežti dukrą į Norvegiją. Bet apie tai informacija byloje atsiranda vėliau. 

2015-03  P. K. „ant bangos“ vaikų ligoninės dir. J. Rastenskio vardu rašė raštus į įvairias ministerijas, tame tarpe į LR SADM, kad vaikas sveikas, bet nesveika mama, rašo kad jam labai gaila savo sveiko vaiko ir reikalauja nepratęsti vaikui neįgalumo. P. K. 2014-2015 m. atlieka įvairius mane diskredituojančius veiksmus, ko pasėkoje sunku surasti vaikui auklę, išlaikyti darbo vietą, purvas liejamas visoje vaiko ir mano aplinkoje, nes P. K. vedamas „švento tikro vyro“ iš provincijos mentaliteto padarys viską, bet alimentų nemokės. 

2015-07-30 P. K. rašo vaiko teisių skyriui (susipažinau su šiuo raštu tik 2015-10-02, nes 2015-09-07 teismas neleido susipažinti su bylos tomu, kuriame buvo šis P. K. pasižadėjimas), kad jau yra pasirengęs išvežti dukrą į Norvegiją, pasiruošęs Norvegijoje kreiptis į „Barnevernet“, rašo, kad, žinant vaiko motinos savybę skųstis, yra didelė tikimybė, jog vaiką Barnevernet Norevgijoje paims ir negrąžins. P. K. ir jo adv. V. E. gerai viską apgalvojo į ateitį, išdėstė tai popieriuje ir pateikė VVTAS vedėjai L. Juškevičienei, kuriai planas vaiko realizavimui Norevgijoje galimai patiko, nes ji nuosekliai laikosi ir vykdo P. K. 2015-07-30 rašte išdėstytus teiginius, pageidavimus, VUVLSK vadovo nuomones. Įdomu tai, kad byloje 2015-07-30 P. K. rašto „nesugeba“ perskaityti pirmos instancijos teismo 3 teisėjos, per kurias mėtoma byla. „Nesugebėjimo“ priežastys galimai aiškios, – aš prašau uždėti laikinas apsaugos priemones, kad vaiko nebūtų galima išvežti į Norvegiją. P.K. raštą –  atvirą deklaraciją ne bet kam- o vaiko teisių apsaugai, kuruojamai kontrolierės E. Žiobienės, sugebėjo perskaityti apeliacinis teismas ir laikinai sustabdė vaiko išvežimą į Norvegiją. P. K. blefas apie gyvenimą Norvegijoje yra blefas todėl, kad yra pakankamai duomenų jog jis įvykdęs savo pažadus vaiko teisių sistemai, ir perdavęs mūsų dukrą Norvegijos „Barnevernet“, planuoja grįžti gyventi į Vilnių. Prieš tai turi vykdyti tai ką pažadėjo savo 2015-07-30 rašte Vilniaus vaiko teisių skyriaus vedėjai L. Juškevičienei,- išvežti vaiką į Norvegiją, be to, reikia išplauti nedeklaruotus pinigus, gautus iš savo statybų verslo Vilniuje, ir parvežti juos į Vilnių atgal kaip uždirbtus Norevgijoje. 

2015-04 vaiko teisių kontrolierei Žiobienei pateikiau policijos atsakymą, kuriame pažymėta, kad P. K. man nežinant (skype ir kt.) atlieka garso įrašus mano ir vaiko gyvenamojoje vietoje, tiekia juos policijai ir Vilniaus m. vaiko teisių skyriui su skundais dėl esą vykstančio smurto prieš vaiką. Policija, susipažinusi su įrašais, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodo, jog tai yra kontrolierės E. Žiobienės specializacija. Vaiko teisės, esant įrodymams, kad neteisėtai atliktus garso įrašus P. K. tiekia vaiko teisių skyriui, o skyrius į tai  siunčia jam atsakymus (VVTAS atsakymas P. K. – „tai pasiimkite vaiką sau“), rašo, kad tai klaida, nes įrašų pas juos nėra. Policijai pasiūlius, rašau kontrolierei E. Žiobienei kad išsiaiškintų dėl įrašų kurie Skyriaus neabejotinai gauti, nes atsakymas P. K. pateiktas būtent į skundą su garso įrašais, bei kodėl vaiko teisių skyrius rašė policijai kad pas mano vaiką buvo kraujosruvos, kai policija surinko įrodymus iš gydymo įstaigų, darželio, auklės, kad jokių kraujosrūvų nebuvo. 2015-05 kontrolierė E. Žiobienė atsako kad nesupranta ką aš jai noriu parašyti. Tuomet kontrolierei parašau kad aš taip skundžiu vaiko teisių skyrių. Tuomet kontrolierė siūlo skųstis kur nors kitur, nes jai viskas gerai. Policija parašė kad jie negali vertinti vaiko teisių sistemos veiklos, nes ją vertina kontrolierė E. Žiobienė, tą patį vėliau parašė prokuratūra. 

2015-04 sveikatos komitetui pateikiau duomenis iš dukters ligos istorijos, kurie įrodo, jog klastojamos ligos istorijos, stacionare slapta nuo tėvų vaikui išbandomas gydymas agresyvaus poveikio vaistais, nepateikiami tėvams vaiko tyrimų atsakymai turintys ženklių nukrypimų nuo normos ribų, prieš mane kaip vaiko atstovą naudojamas psichologinis smurtas ir šantažas. Pasidomėjau, gal yra kokia nors galimybė sužinoti apie VUVLSK gyd. B. Skerlienės vykdomą neregistruotą Lietuvoje veiklą  – vaikų tyrinėjimą nuo medžiagų apykaitos ligų užsienio laboratorijose. D. Mikutienės atsakymas stulbinanačiai neadekvatus. Ji rašo į mano klausimą ir mano pateiktą informciją apie neregistruotą  VUVLSK gyd. B. Skerlienės duomenų bazę, apie vaikus sergančius genetinėmis ligomis, jog visa tai bus nagrinėjama mano ir P. K. skyrybų byloje, ir jai kaip Seimo atstovei ten negalima kištis. Šiai dienai galima pagrįstai teigti, kad tie, kas pasidomėjo VUVLSK gyd. B. Skerlienės informacine baze apie jos tirtus vaikus užsienio laboratorijose, tikėtinai atsiduria psichiatriniame centre, nes būtent ši slaptos B. Skerlienės informacinės bazės apsaugos technika geriausiai pasiteisina laisvoje Lietuvoje. Tokie neregistruotos medikų veiklos metodai (kuriais sėkmingai naudojosi VUVLSK medikai) geriausiai suvokiami visam postsovietinio  Vilniaus medikų elitui, tame tarpe ir psichikos centrui vasaros g. kurį K. Levickaitė vadina „paminklu sovietmečiui“. Grįžtant prie vaiko teisių apsaugos:

2015-08-24 parašiau vilniaus saviavaldybės merui, tą patį, ko nesuprato kontrolierė E. Žiobienė, nes tokia tvarka yra kreipiantis į teismą. Vaiko teisių skyrius suprato, kad bus skundas teismui dėl skyriaus galimai neteisėtos veiklos (neteisėto garso įrašų rinkimo, protokolų klastojimo). 

2015-08-25 Vilniaus m. savivaldybės vaiko teisių skyrius pasikvietė santariškių vaikų psichiatrę vaiko raidos centro vadovę J. Petrulytę, iš kurios žodžių vaiko teisių vedėja L. Juškevičienė  sudarė protokolą, kuriame parašyta, jog vaikų psichiatrė nurodė jog vaiką reikia uždaryti į vaikų namus, nes motina vaiką nužudys todėl, kad jai yra Miunhauzeno sindromas. 2015-12 VRC dir. Petrulytė ir jos vadovas J. Raistenskis atsisakė raštu komentuoti šį Petrulytės pasirašytą protokolą ir nurodyti kas kur kada vaiko motinai  nustatė Miunhauzeno sindromą. Kokiais tyrimais ir kokie pediatrai nustatė, kad mergaitei nebuvo nustatyti sveikatos sutrikimai, J. Petrulytė ir jos vadovas taip pat neatsakė. Kokiais tyrimais ir metodais buvo nustatyta kad mama vaiką nužudys J. Petrulytė neatsakė. Pažymėtina, jog teismas ir STT atkakliai ignoruoja korupcijos požymius tarp P. K. ir J. Petrulytės. P. K. rašė laiškus J. Petrulytei, kurių turinys žinomas, bet VUVLSK dir. J. Raistenskis  kopijas atsisako išduoti, ir nurodo gana intymų pagrindą,- esą tai yra VRC dir. J. Petrulytės ir P. K. asmeninio jų tarpusavio ryšio  laiškai, kurie be kita ko buvo laikomi vaiko ligos istorijoje (medikams kaip instrukcija ką reikia daryti su šituo vaiku). Įdomu ar daug tokių asmeninių ryšių palaiko J. Petrulytė su vaikučių tėveliais, kurie praėjo alimentų vengimo įteisinimo kursus tokiose asociacijose kaip APTA. Teismuose naudojamos pažymos iš VRC psichiatrų, kuriomis tėtukai šantažuoja vaikų motinas, luošina vaikų ir jų motinų gyvenimus. Galimai asmeniniais laiškais J. Petrulytei, P. K. užsakė išvadą, teismui, kurioje turi būti  parašyta tai, kas įvardinta 2015-04-10 teismo posėdžio garso įraše. Taigi, auklę vaikui samdyti uždraudė iškiliausia Lietuvos psichiatrų gildija – Vilniaus VRC, kuri yra pavaldi Santariškių vaikų ligoninės dir. J. Raistenskiui ir J. Petrulytei. VRC dir. J. Petrulytės pavaldinė psich. R. Šileikienė „nustatė“, kad mama per daug myli dukrą. Per didelės meilės vertinimo kriterijai – veda į darželį pusę dienos,  miega su dukra viename kambaryje, dėl nevalgumo dukrą maitina, padeda apsirengti, samdo auklę, 2015-04 lankėsi ne pas santariškių neurologę, kuri skyrė dukrai gydymą nuo epilepsijos. Psich. R. Šileikienė P. K. užsakytoje pažymoje teismui klastojo  įrašą esą vaiko mama Santariškių vaiko raidos centre 2015-06 keturių įvykusių konsultacijų metu atsisakė bendrauti su vaiko psichologe. Apie tai, kad keturios  konsultacijos, kurių trukmė po vieną ir dvi valandas vyko, yra pažymėta ligos istorijoje. Labai laukiu psichiatrės atsakymo, kuriame ji paaiškins  kas tai buvo per 1-2 valandų konsultacijos, kurios klastojant įvardintos kaip atsisakymas. Be to psichiatrei buvo pasiūlyta pasiimti atminčiai „atsisakytų“ konsultacijų garso įrašus, pasiūlymas psichiatrei sukėlė audringą pykčio proveržį.

 2015-09-04  vaiko teisių skyrius, turėdamas  Santariškių vaikų ligoninės J. Petrulytės suklastotų teiginių pagrindu sudarytą suklastotą protokolą, ėmėsi vaiko išvežimo į Norvegiją realių veiksmų:

2015-09-04 P. K. vaiko teisių skyriuje pasirašė protokole, kad vaikui su motina nesaugu, kad jis dabar vaiku negali pasirūpinti. Protokole pasirašė ir jo adv. V. E., kuri pasakojo, kad savaitgaliams iš SOS vaikų kaimo pasiimdavo vaikus pagloboti. Pasakodama ji nurodė, jog niekas netikrina, kokios būklės vaikai grąžinami po savaitgalio. 

Galimai P. K. 2015-09-04 pasirašydamas vaiko teisių apsaugos protokole, kuriuo pats pasiūlė savo dukrą SOS vaikų kaimui suluošinti,  buvo patyręs poveikį, ar psichikos sutrikimą (todėl buvo būtinas jo advokatės parašas jei jis sugalvotų persigalvoti). Galimai patirtą P. K. poveikį ir/ar psichikos sutrikimą įrodo sekantis jo raštas, sudarytas tos pačios adv. V. E.:

2015-09-14 P. K. parašė skundą vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai L. Juškevičienei, kuriuo reikalavo pateikti įrodymus, jog vaikui grėsė grėsmė, ir kad vaiką reikėjo tokiu drastišku būdu atiduoti į vaikų namus (prieštaringus pareiškimus P. K. rašo ne pirmą kartą). 

2015-09-04 (penktadienis) vaikas po susitikimo su tėvu motinai negrąžintas, 6 metukų dukrytę P.K. nuvežė į „SOS vaikų kaimą“.

2015-09-11 20 val „SOS vaikų kaime“ pamačiau tai, ką SOS vaikų kaimas neigia, vaiko teisių apsauga ignoruoja, o policija apie tai atsisakė priimti pareiškimą, vėliau teiktą informaciją atsisakė tirti ir perdavė kontrolierei E. Žiobienei, kuri bet kokią informaciją kuri verčia abejoti konfiskuotais vaikais besirūpinančia viešąja įstaiga (kuri niekam neatskaitinga), vertina kaip psichologinį spaudimą. 

Taip ir neaišku kodėl vaiko  tėvas, būdamas Vilniuje dukrą atidavė „SOS vaikų kaimui“. Apie tai pasisakė vaiko tėvo advokatė V. E. P. K. advokatė V. E. – trijų savų, ne iš „SOS vaikų kaimo“, vaikų mama, po 2014-05-28 posėdžio ištuokos byloje teismo rūmų koridoriuje man darė spaudimą kad turiu sutikti su P. K. reikalavimu dukrą vežti į Norvegiją „atostogoms“. Tuo metu advokatės  pareiškimas man kad, ji esą paima savaitgalio globai iš „SOS vaikų kaimo“ vaikus, ir niekas nežiūri kokius tuos vaikus grąžina, atrodė kaip iš konteksto iškritęs isteriškas mėginimas įbauginti. Aš tada nesupratau ką ji turi omenyje. Bet kai 2015-09-11 pamačiau savo vaiką tame pačiame „SOS vaikų kaime“ apie kurį pasakojo V. E.  2014-05-28, tada supratau ką ji turėjo omenyje, supratau kas „nėra tikrinama“ SOS vaikų kaime, kas visos vaiko teisių apsaugos sistemos yra  laikoma viešai žinoma paslaptimi. Dabar žinau, kodėl vaikai būna izoliuoti visam likusiam gyvenimui nuo mamos ir kitų asmenų su kuriais vaikas bendravo, nes jei jie nebus izoliuoti, taps žinoma ką vaikas patyrė „SOS vaikų kaime“ ir tai neturi nieko bendro su vaiko gelbėjimu, bet yra tiesiogiai susiję su veiksmais, kurie galimai yra vaiko išnaudojimas, bei agresyvus vaiko motinos atstūmimo sindromo ugdymas. 

 Seimui ir kitoms institucijoms pateikiau 2015-12-18 vaiko teisių kontrolierės E. Žiobienės pažymoje apie mano dukrą pateiktą jai pačią svarbiausią aplinkybę: „pažymėtina, kad Vilniaus m. apylinkės teismas atmetė K. K.  prašymą neleisti mažametės P. K. išvežti iš į Norvegiją“. 2016-03 Seimo žmogaus teisių gynimo komiteto pirmininkė nurodė,  kad kontrolierė yra niekam neatskaitinga  Lietuvoje, niekam neteikia jokios informacijos, nes viskas kas liečia vaikų išvežimą ir jų gelbėjimą, yra laikoma paslaptyje, pažymėjo, kad bet kokie raštai ir abejonės dėl Žiobienės yra psichologinis spaudimas jai, kuris negalimas, nes Lietuvoje kontrolierė veikia visišku konfidencialumu ir betarpišku pasitikėjimu nevykdant jokios kontrolės jos veiklai. Teismas viską ką pateikia Žiobienės žinioje esantys vaiko teisių skyriai, tik nurašo, ir nieko netikrina, nes viskas konfidencialu ir nekontroliuojama, nes bet kokią kontrolę jautrioji vaiko teisių apsaugo sistema gali traktuoti kaip psichologinį spaudimą. Lietuva turėjo vieną Garliavos bylos atvirą atvejį, matėme kaip sunku visa tai buvo pakišti po kilimu, bet vistiek pakišo. Vaikų išnaudojimas galimai tampa masiniu reiškiniu čia Lietuvoje, jis įteisintas vaiko teisių apsaugos nekvestionuojamos, nekontroliuojamos, konfidencialios veiklos, apdangstytas iškiliausių VRC psichiatrų pažymomis, aplaistytas konfiskuotų ir sužalotų vaikų mamų ašaromis. 

Pagarbiai, P. K. mama K.K.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top