skip to Main Content

Vaikų grobimai tęsiasi? Lietuva-tik ,,teisinės valstybės“ imitacija?

Bylų fabrikavimo anatomija(3). N. Gerasimovienės byla

Tesiame straipsnių ciklą apie Lietuvoje paplitusį reiškinį-bylų fabrikavimą. Pirmajame straipsnyje analizavome   rezonansinę E.Kusaitės bylą, antrajame  E.Balčiūno-D.Pocevičiaus bylą ir su šia byla siejamas aplinkybes, kaip su nužudymais ir žmonių sužalojimais susiję asmenys terorizuoja Lietuvos piliečius.  Trečiajame straipsnyje panagrinėsime Socialistinio Liaudies fronto rėmėjos Neringos Gerasimovienės bylą,-kaip ši jauna mama staiga tapo tariama smurtautoja, ir svarbu pažymėti- su tuo susijusį itin grėsmingą reiškinį: šios  moters vaikų pagrobimą, bei jų patalpinimą į vaikų namus.  Lietuvoje jau daug kartų vyko įvairios skandalingos istorijos, kai vaikų teisių specialistai ir kai kurie policijos pareigūnai vykdė brutalius veiksmus-taip buvo rezonansinės Garliavos istorijos atveju, tokie atvejai buvo ir Prienuose, ir kitose Lietuvos vietose.

 

 

Vaikų teisių specialistai ar šeimų ardymo komanda?

Rugpjūčio 26 d. apie 13 val. sužinojau, kad Elektrėnuose gyvenanti Lietuvos pilietė, 27 metų Neringa Gerasimovienė apie 12 val. buvo sulaikyta policijos ir apklausiama, o jos vaikai paimti, ir nežinia kur randasi. Aiškinantis šios paslaptingos istorijos aplinkybes, pradžioje labai truko informacijos, nes policijos pareigūnai vengė teikti bet kokią informaciją, o pati Neringa neatsiliepė į skambučius (kaip vėliau paaiškėjo, telefoną iš jos paėmė Elektrėnų komisariate ir atribojo nuo bet kokio kontakto su aplinka). 

Ši jauna mama iš policijos komisariato į laisvę paleista tik po paros-rugpjūčio 27 d. apie 12 valandą. Paleista tik tada, kai jai pateikti įtarimai, jog ji tariamai smurtavo-mušė savo devynerių metų sūnų. Tačiau tas ,,smurtas“ buvo toks-Neringos sūnus Lukas ir jaunesnis jos sūnus pešėsi tarpusavyje, ir mama nuėjo išskirti apsipykusių brolių, kadangi jie buvo įsikarščiavę, uždrožė sūnui telefono laidu. Ji teigė-,,Vieną kartą sudaviau telefono laidu. Gal ir negerai padariau. Bet galiu pasakyti, kad tikrai vaiko nesužalojau. Vaikai normaliai prižiūrimi“.  Taip jau sutapo, kad neužilgo į namus užėjo socialinė darbuotoja, kuriai sūnus pasakė-,,mane mušė“. Po to buvo  paskambinta į vaikų teisių tarnybą, neužilgo atvykę šios tarnybos atstovai paėmė vaikus, ir neva geranoriškai pasiūlė mamai vykti į policijos komisariatą. O čia N.Gerasimovienė pateko  tarsi į  spąstus, prasidėjo apklausos, neleista pakviesti advokato, buldozeriniu būdu vyko įtarimų pateikimo procesas. O vaikai tuo tarpu jau buvo išgabenti į globos namus. 

Pažvelkime į konkrečius dokumentus. Štai jų detalės : ,,Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris. Nutarimas skirti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti. 2016-08-27. Nutarimą priėmė specialistas Aleksejus Kapitanovas. Tiriama nusikalstama veika LR BK 140 str. 3 d. Įtariamasis Neringa Gerasimovienė( gim. 1988), gyv. Elektrėnų savivaldybėje, Lietuva.  Dirbanti, neteista. Įtariama nusikalstama veika.  2016-08-26   d. apie 9 val. savo namuose Elektrėnuose Neringa Gerasimovienė, smurtaudama artimoje aplinkoje, su telefono pakrovėjo laidu sumušė savo sūnų Luką Tičkų (gim. 2007m.) ir taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą“. 

Šie teiginiai skamba lyg ir grėsmingai, tačiau juk nėra jokių faktų apie tikrą smurtą-kūno sužalojimus ir pan. Liaudiškai tariant, mama auklėjo sūnų, ji jo nemušė nei rankomis, nei lazdomis. Praeityje yra buvęs konkretus faktas, kai Neringos buvusio vyro mama smarkiai aptalžė anūką,  tačiau šio įvykio niekas netyrė. Psichiatrinėje įskaitoje esanti močiutė po šio įvykio neapklausta policijos, jokia byla neiškelta. O šiuo atveju, pats teiginys ,,sumušė“ švelniai tariant abejotinas. N.Gerasimovienė ir neneigia, jog uždrožė sūnui telefono laidu, tik vadinti tai sumušimu yra hiperbolizuotas teiginys. 

Beje, rugpjūčio  26d. buvo labai sunku bendrauti su policijos pareigūnais, nes vieni neatsiliepė, kiti neva nieko nežinojo, kiek ilgiau pabendrauti pavyko tik su Vilniaus apskrities VPK ryšių su visuomene  skyriaus darbuotoju Paulium Radvilavičiumi, kuris pažadėjo susisiekti su atsakingais Elektrėnų policijos pareigūnais, tik paprašė atsiusti jam elektroninį laišką. Tai ir padariau. Laiške nurodžiau konkrečius  klausimus: ,,Ar galite atsakyti i klausimus: Kokiu pagrindu sulaikyta LR piliete N.Gerasimovienė? Kodėl jos vaikai staiga paimti ir išgabenti į vaikų globos namus?“ . Atsakymo į tuos klausimus kol kas negavau. Rugpjūčio 29 d.  10 val. 50 min . paskambinau į Vilniaus VPK, tačiau paaiškėjo, jog P.Radvilavičius jau atstogauja. Jo kolegė L. Kairienė pasakė, jog žino šią situacija, jos teigimu, P.Radvilavičius dar rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Elektrėnų komisariatą su užklausimu dėl šios bylos, pasakė, jog gavusi konkretų  atsakymą, pateiks informaciją.

Rugpjūčio 29 d. po 18 val. patikrinęs el. paštą, pamačiau jog 16 val.15 min. atsiustas atsakymas iš Vilniaus apskrities VPK. Jame teigiama: ,,2016-08-26  apie 9 val. 30 min. Elektrėnų socialinė darbuotoja, atėjusi aplankyti šeimos į butą, esantį Elektrėnuose, Trakų g., nustatė, kad mažametis vaikas( g.2007 m.), yra sumuštas, matėsi paraudęs skruostas ir ausis. N. Gerasimovienė tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą“. 

Su vaikais bendrauti neleidžiama

Rugpjūčio 29 d. po pietų  N.Gerasimovienė apsilankė Beižonių globos namuose. Geranoriškai bendravę šių globos namų  darbuotojos su vaikais matytis neleido, nes jų teigimų-,,vaikų teisių apsaugos specialistai uždraudė vaikams matytis su mama“. Paprašius pateikti oficialius raštus, kurie pagristų tokį faktą, jos pasakė, jog tokių raštų neturi. Tad Lietuvoje dar gaji telefoninė teisė-kai tam tikrų tarnybų veikėjai skambina telefonu ir duoda nurodymus, kurie dažnai neturi juridinės galios, tačiau tokie nurodymai realiai vykdomi. Mama vaikus pamatė tik iš toli, jie norėjo su ja bendrauti, bėgo artyn, tačiau jiems neleista bendrauti.  

,,Teisinės valstybės“  ir juvenalinės justicijos grimasos. Kodėl įtariamieji negali pakviesti advokatų?

Kokie konkretūs pažeidimai  įvykdyti šioje byloje? Pirma –vykdant apklausas ir įtarimų pateikimo procesą, neleista pakviesti advokato. Antra-staiga paimant vaikus ir išgabenant juos į vaikų globos namus, visai nesikreipta į Elektrėnuose gyvenančius senelius, net  nepaklausta jų-gal jie sutiktų laikinai globoti savo anūkus? Vaikai paimti kaip daiktai ir staiga išvežti į   Beižonių vaikų globos namus. Trečia-atsakingų policijos darbuotojų aplaidus požiūris šioje situacijoje.  LR pilietė Neringa Gerasimovienė buvo sulaikyta, uždaryta policijos komisariate, paimtas jos telefonas, neleista pakviesti advokato, o policijos darbuotojai neteikė informacijos-kas vyksta. Tokiu būdu pažeistos šios Elektrėnų gyventojos pilietinės teisės į gynybą, o jos artimieji, jos likimu susidomėję žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai negavo konkrečios informacijos apie N.Gerasimovienės atžvilgiu vykdomus veiksmus. 

Ir kitos svarbios aplinkybės-kai kurie pašaliniai asmenys, nesusiję su Neringa nei giminystė ryšiais, nei pastoviai bendraujantys su ja , jau rugpjūčio 26 dienos vakare žinojo informaciją, kad ji suimta, o vaikai išvežti į Beižonių globos namus. Ir per Elektrėnus jau sklido tokie gandai, dar pagražinti įvairiais pramanais. 

Aiškinantis įvykio aplinkybes, pavyko rasti liudininkę. Elektrėnuose gyvenanti moteris matė, kaip socialinės darbuotojos vedė N. Gerasimovienės vaikus į Elektrėnų ligoninę. Savo  pavardės paprašiusi neminėti O.J. teigė, kad vaikus matė iš arti, ir ant Luko veido nesimatė smurto žymių. Tad versija apie sumuštą skruostą ir ausį byra kaip kortų namelis. Ir tada iškyla konkretus klausimas-kodėl vyksta tokie klastojimai? 

Rugpjūčio 30 d. 11 val. 30 min. paskambinau N.Gerasimovienei ir pasiteiravau, gal jai skambino vaikų teisių apsaugos atstovai ar policijos pareigūnai. Tačiau sužinojau, jog niekas neskambino. Tad situacija skandalinga, vaikai staiga paimti, išvežti į toli nuo Elektrėnų esančius globos namus, jų mamai pareikšti įtarimai, net neleidus pakviesti advokato, policijos atstovų teiginiai prasilenkia su realybe. Matosi, jog ,,siuvama“ byla, o vaikų gražinti niekas ir nesirengia. 

Šią istoriją aiškinausi  konkrečiai, teko bendrauti su policijos atstovais, su įvykio liudininkais, su pačia Neringa Gerasimoviene ir jos giminaičiais. Šis atvejis dar kartą parodo, jog Lietuvoje vis dažniau kišamasi į šeimas, ir panaudojamos represinės priemonės ten, kur jų nereikia, kur užtektų bendravimo, profilaktinių priemonių. Teko susipažinti ir su N.Gerasimovienės charakteristika iš darbovietės, joje ji pristatoma kaip gera, pareiginga darbuotoja. Beje, svarbu pastebėti, jog tokių atvejų daug-štai teigiamai buvo charakterizuojama ir Inga Rinau, kurios teisės buvo akivaizdžiai pažeidžiamos. Buvo  pro pirštus žvelgiama į jos vyro ciniškus išpuolius, galų gale Lietuvos tarnybų aplaidumas suteikė galimybes I. Rinau vaiką pagrobti ir išgabenti į Vokietiją. Buvo ir daug kitų atvejų, kai normalūs Lietuvos piliečiai ir jų vaikai persekioti, pažeisti jų interesai. 

Aktyvius piliečius doroja biurokratai ir represinės struktūros

Dėl vaikų pagrobimo fakto iškyla įvairios versijos. Neringa, kuri yra jauna mama, aktyvi pilietė, pabrėžė, jog nėra linkusi aklai lankstytis įvairiems valdininkams. Pačios N.Gerasimovienės teigimu, vietos vaikų teisių tarnybos vedėja elgiasi arogantiškai, ji jau siuntė  kategoriškas žinutes telefonu, kuriose nurodė kaip ši jauna mama turi organizuoti pasimatymus su vaiko tėvu. Po tokių faktų šiai valdininkei buvo pareikštos konkrečios pastabos. Tokie šios valdininkės  veiksmai ir kai kurių kitų pareigūnų prieštarauja  įvairiems įstatymams, tame tarpe Lietuvos  Konstitucijai. Konkrečiai LR Konstitucijos  22 straipsniui (Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko kišimosį į jo asmeninį bei šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą), LR Konstitucijos 29 straipsniui (Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti dėl jo lyties, tautybės, kalbos, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu ), LR Konstitucijos 33 straipsniui (Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą.  Draudžiama persekioti už kritiką). 

Kodėl prisiminiau LR Konstituciją? Todėl, kad kai nesilaikoma konstitucinių normų, jos paminamos, tada prasideda grėsmingi reiškiniai-štai Garliavos bylos atveju tai buvo ir nuožmus šturmas, kurio metų grubiai pažeistos daugelio LR piliečių teisės, vykdyti brutalūs masinio smurto veiksmai. 2012 m. gegužės 17 d. iškart po Garliavos šturmo parengtame mano straipsnyje ,,Garliavos įvykiai: Policija mums šlykščiai meluoja. Valstybė irgi“ buvo rašoma: ,,Suėmimai, asfaltu velkami žmonės. Siaubas žmonių akyse. Paruošta amunicija kaip dorotis su savo piliečiais-ašarinės dujos, guminės lazdos, elektrošoko prietaisai.  Tikiu, kad Lietuvoje nuo šiol įmanomas pats kruviniausias scenarijus. Šį rytą, mano akimis, Lietuvoje įvyko tikėjimo teisingumu, demokratija, žmogaus teisėmis laidotuvės“. 

Giedrius Grabauskas

 

 

Facebook komentarai
Back To Top