skip to Main Content

„Laisvas laikraštis“, 2010 m. sausio mėn.

Vaikų „gelbėtojai“ ir pedofilai

Aurimas Drižius

Kai laidoje „Paskutinė instancija“ išgirdau, kad buvęs Europos Parlamento narys Aloyzas Sakalas vadina Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorą Ramutį Jancevičių „nepaperkamu“, nusistebėjau – iš kur pas „didžiuoju inkvizitoriumi“ dar nuo R.Pakso apkaltos vadinamą A.Sakalą tiek drąsos meluoti. Juk visiems, nors kiek pažįstamiems su lietuviška teisėtvarka, yra puikiai žinoma, koks „nepaperkamas“ yra R.Jancevičius. Prisimename ir tą istoriją, kai buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Vytautas Dirmeikis UEFA pinigus, skirtus Lietuvos futbolui plėtoti, investavo į savo privatų majonezo gamybos verslą, o jog geras draugas, prokuroras R.Jancevičius „tyrė“, kaip V.Dirmeikis švaistėsi svetimais pinigais.

Tik po to, kai paaiškėjo, kad „nepaperkamas“ prokuroras R.Jancevičius už savo bylos įtariamojo V.Dirmeikio pinigus skrido į Angliją žiūrėti futbolo, ir paaiškėjo, kodėl taip ilgai prokuratūroje buvo įstrigusi „majonezo“ byla. Keista, kad dar tuomet R.Jancevičiaus niekas nenuteisė už korupciją (kaip kyšius ėmė keliones į Angliją, už kurias sumokėjo V.Dirmeikis), tačiau tuomet jis vos išsilaikė šiame poste. Tačiau, matyt, jau tada R.Jancevičių išgelbėjo tas teisėtvarkininkų klanas, kuris, atėjus laikui, galėjo paprašyti R.Jancevičiaus atsidėkoti už tai, kad išliko vyr. prokuroru net ir po korupcijos skandalo. Ir paprašyti paslaugos – pvz., kad ir nuslopinti Kauno pedofilijos istoriją.

Laida „Paskutinė instancija“ parodė siužetą ir apie Pikeliškių vaikų namus, kurių steigėja – to jau minėto A.Sakalo ilgametė patarėja Ona Kuprienė. Šalia vaikų namų ji buvo įsteigusi ir svečių namus aukštiems pareigūnams aptarnauti. Kas siejo našlaičius ir pasisvečiuoti atvykusius teisėjus ir prokurorus? „Nieko apie tai nežinau ir žinoti nenoriu“, – laidai sakė A.Sakalas. Kartu su jau minėtais O. Kupriene, R.Jancevičumi ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadove R.Šalaševičiūte, neperrinktas į Europos Parlamentą A.Sakalas pernai įsteigė Nacionalinį žmogaus teisių gynimo centrą.

Visi šie minėti asmenys yra daugiau ar mažiau susiję su jau pagarsėjusia Kauno pedofilijos byla. Pikeliškių vaikų namų steigėja O. Kuprienė yra sena A.Sakalo bendražygė, tačiau tai, ką vaikai pasakojo apie kankinimus Pikeliškėse – tai, kad jie rišami prie lubų, kojos deginamos įkaitintais lygintuvais, jeigu pas kurį rasdavo utėlių, nuskusdavo plikai, ir galvą ištrindavo cheminiu aparatu „Kobra“ – niekaip nesiderina su žmogaus teisių gynimu. Priešingai, kiekvienai iš minėtų veikų yra numatytas atitinkamas BK straipsnis. Tačiau O. Kuprienė ir kiti šio kankinimo centro, pavadinto vaikų globos namais, steigėjai kažkokiu būdu iki šiol išvengė baudžiamosios atsakomybės už vaikų kankinimą. Gal būt, tai susiję su tuo, kad A.Sakalas anksčiau vadovavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, buvo  ir tebėra itin artimas daugeliui prokuratūros ir teismų vadovams, o kartą už Europos Parlamento pinigus buvo ekskursijon į Briuselį atvežęs visą Aukščiausiąjį teismą?

„Tai ne mano problema“, – paklaustas apie vaikų kankinimą, – sako žmogaus teisių gynėjas A.Sakalas. Jo marti laidai papasakojo, kaip į balius Kuprienės „svečių namuose“ važiuodavo Seimo nariai, prokurorai, teisėjai, advokatai.

Pikeliškių vaikų namų globotiniai laidai pasakojo apie tai, kad tie namai nebuvo šildomi net žiemą, o patys vaikai būdavo pastoviai kankinami. Viena nepilnametė po tokių „balių“ pastojo, jai buvo padarytas abortas. Nors aukų skundai pasiekė policiją, prokuratūras, Vaikų teisių apsaugos kontrolierę, tačiau iki šiol nė vienas kankintojas nėra nubaustas. Vaikai, pabėgę iš globos namų, su policijos pagalba būdavo sugražinami atgal. Tik pernai, kai apie šį lietuvišką kalėjimą buvo parodyta per televiziją, jie buvo uždaryti, o vaikai išvežti į kitus globos namus.

„Vaikams net nesigėdijant psichologų ir kontrolierių buvo atvirai sakoma, kad jeigu jus išveš į kitus globos namus, tai jus parduos, išpjaus akis ir kitus organus, ir juos parduos, – laidai pasakojo viena vaikų teises ginanti pareigūnė, – todėl kai vaikai iš Pikeliškių buvo atvežti į kitus globos namus, jie pirmoje vietoje paprašė, kad ten gyvenantys vaikai parodytų, ar jie turi akytes ir pirščiukus“.

Kai Pikeliškių konclageris užsidarė, Onutė Kuprienė su A.Sakalu įsteigė Žmogaus teisių gynimo organizaciją.

„Vaikus rišdavo prie lovų, kojas jiems degindavo įkaitintais lygintuvais“, – taip apie minėtus „žmogaus teisių gynėjus“ kalba Pikeliškių vaikų globos auklėtiniai.

A.Sakalas seniai „globoja“ vaikus

A.Sakalas jau seniai verčiasi našlaičių bloga. Dar 1997 m. laikraštis „Dialogas“ rašė apie tai, kad A.Sakalas buvo vaikų globos namų „Atsigręžk“ steigėjas, visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ prezidentas. „Atsigręžk“ iš biudžeto 1997-1998 m. buvo paskirta 705 tūkst. litų. „Dialogas“ rašo, kad jau tada Seimo nario A.Sakalo padėjėja O.Kuprienė iš šios programos gavo 85 tūkst. litų.

„Dialogas“ rašė, kad Vyriausybė sudarė specialią komisiją, kuri skirstė biudžeto pinigus vaikų globos namams ir jų siūlomoms programoms. Šios komisijos pirmininke buvo paskirta Švietimo ir mokslo viceministrė Jolanta Balčiūnienė, komisijos nariais – Seimo nariai R.Hoferteinė, R.Melnikienė, A.Sakalas). Kam skirti pinigai? Pavyzdžiui, komisijos nario padėjėjai O.Kuprienei už dvi programas – 85 tūkst. litų. Tikrinusieji O.Kuprienės stovyklos „Skruzdėlytės“ veiklą rado daug pažeidimų ir mažai vaikų. Ponia O.Kuprienė aiškinamajame rašte rašė, kad ji pastebi „keistą sutapimą – abu kartus komisija atvyksta pasibaigus pamainai ir vaikams išvykus į namus“, ir mano. kad jos „darbas buvo įvertintas tendencingai ir nepagrįstai, o galbūt net kaip opozicinės partijos atstovės ir šios partijos lyderio padėjėjos“.

Kitame programų veiklą apibendrinančiame Seimo darbiniame rašte užfiksuota, kad „Šeimos namų“ programos, kuri buvo finansuota 60 tūkst. litų, „vadovė O.Kuprienė informaciją teikti atsisakė“. „Ar pajėgs? – klausiama. – Seime dirbanti koordinatorė tinkamai kontroliuoti 85 tūkst. litų panaudojimą?“

Finansinė parama (25 tūkst. litų) yra skiria ir Kauno bei Vilniaus sakaliukams. Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, G.Kvieskienės doktorantei D .Šukytei už dvi programas (vėliau leidinyje viena programa, regis, perrašyta kitai skirstytojų gerai pažįstamai) skirta 50 tūkst. litų. Tokių po dvi programas laimėjusių koordinatorių yra net 7. tačiau tai „smulkios išlaidos, lyginant jas su laikinų vaikų globos namų „Atsigręžk“ suma.

Patikrinimo akte nurodoma, kad laikiniems vaikų globos namams (LVGN) „Atsigręžk“ skirta 640 tūkstančių litų. Laikinai einanti „Atsigręžk“ direktorės pareigas Sigita Ignatovičienė „Dialogo“ redakcijai (10.10) atsiųstame fakse rašo. kad 1996 m. jiems buvo skirta 230 tūkst., o 1997 m. – 470 tūkst. litu. Taigi šiai vienai prevencinei programai skirta net 703 tūkst. litų. Kodėl tiek daug? Kodėl dideli pinigai buvo skirti jau tada. kai dar nebuvo jokios programos? Ar teisėtai? Šie klausimai verčia pažiūrėti. –

Kas yra „Atsigręžk“ steigėjai?

Trys Vyriausybės patvirtintos Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencinės programos vykdymo komisijos nariai yra ir „Atsigręžk“ steigėjai. Tai: G.Kvieskienė – ŠMM skyriaus vedėja, A,Sakalas – Seimo narys, visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ prezidentas, R.Remeika – buvęs Vilniaus apskrities valdytojo administracijos švietimo skyriaus viršininkas, kuriam už programą „Rytų Lietuvos mokyklų socializacijai skirta 70 000 litų. R Jakutis – stambaus masto aferomis išgarsėjęs buvęs Nemenčinės kunigas, O.Kuprienė – Seimo nario A. Sakalo padėjėja, už kitas dvi programas gavusi 35 000 litų. A.Macaitis – „Atsigręžk“ steigimo metu buvęs Vilniaus apskrities viršininkas, G.Petrauskienė, ŠMM G.Kvieskienės skyriaus darbuotoja. R.Ramašauskas – Krakių klebonas, už savo programą gavęs 150 000 litų. V.Davidonis – buvęs „Atsigręžk“ direktorius, S.Ignatovičienė, dabartinė „Atsigręžk“ direktorė“.

A.Sakalas maldavo nesikreipti į spaudą

 

Po to, kai buvo atlikta organizacijos „Gelbėkit vaikus“ revizija, revizijos komisijos pirmininkė Cholestika Katavičienė kreipėsi į prokuratūrą ir STT, kad šios organizacijos vadovams būtų pradėtos baudžiamosios bylos už pinigų grobstymą.

Kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo patikrinimą A.Sakalo vadovaujamojoje įstaigoje, didžiausias pastarojo rūpestis buvo užčiaupti Ch. Katavičienę, kad neduok Dieve, informacija nepatektų į spaudą. „Būtų žymiai blogiau, jeigu Kauno skyriaus problemos taptų žiniasklaidos objektu“, – Katavičienei rašė A.Sakalas, maldaudamas neviešinti šio skandalo, ir sakydamas, kad „visuomenininkai tų pinigų nevogė – gal tik netinkamai įformino dokumentus“.

Redakcijai pavyko gauti Ch.Katavičienės rašytą straipsnį „Gelbėkite mūsų sielas“. Jame rašoma: „Kad vaiko teisės būtų įgyvendintos, taptų realybe, jau 1919 m. lapkričio 20d. Švedijoje buvo įkurta organizacija „Gelbėkite Vaikus“. Šiandien ji yra viena didžiausių Švedijos nevyriausybinių organizacijų Jos tikslas – ginti vaikų teises.

Tuo pagrindu, padedant Švedijos organizacijai „Rjfdda Barnen“, 1991 m. buvo įkurta Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija „Gelbėkite Vaikus“…Naujos skyriaus pirmininkės D.Gasparavičiūtė su revizijos komisijos pirmininke S. Katavičiene niekaip negalėjo perimti bei išgauti Kaune skyriaus juridinių dokumentų, kaip protokolų, buhalterinės apskaitos, turto inventorizavimo dokumentų skyriaus antspaudo bei banko atsiskaitomosios knygelės iš buvusios pirmininkės D. Lebedienės ir iždininkė: Eugenijos Vitkuvienės.

Naujosios patikėtinės buvo įtikinėjamos, kad viskas tvarkoje, reikia vieni kitai: pasitikėti ir panašiai. Laikas bėgo. ..Nuvykusi į apskritį, D. Gasparavičiūtė buvo informuota apie programinių lėšų netikslinį panaudojimą, kas visus privertė suabejoti ir iždininkės E. Vitkuvienės kompetencija be sąžiningumu.

Todėl iš jos pradėta kategoriškai reikalauti dokumentų revizijai atlikti, tačiau jokiu būdu negalima buvo jų gauti. Moteris akivaizdžiai išsisukinėjo įvairiais būdais iš padėties, melavo, neatvykdavo į susirinkimus. 2000m. rugsėjo 04 d., susisiekusi telefonu su p. Aloyzu Sakalu, kuris buvo šios organizacijos Lietuvoje pirmininkas ir Seimo narys, revizijos komisijos pirmininkė nuvyko pas jį į priėmimą, informavo apie esamą Kauno skyriuje finansinę padėtį, buvo pateikta visa surinkta medžiaga ir paprašyta, kad jis į tai atkreiptų ypatingą dėmesį ir kad tarpininkautų, jog būtų padarytas Kauno skyriuje auditas. A. Sakalas pažadėjo, bet pažadų įvykdyti neskubėjo. Jis visas sėdėjo Seimo teisingume, tačiau savo padorumą ir sąžinę paliko toli už durų.

Toliau sekė susirašinėjimai ir atsirašinėjimai, telefoniniai pokalbiai su centru. A.Sakalas pradėjo daryti spaudimą atlikti Kauno skyriuje priešlaikinį ataskaitinį susirinkimą, o kauniečius pasiekė informacija, kad tokiu būdu norima uždaryti šį skyrių, kaip nevykdantį veiklos, t.y. kaip merdintį.

Dėl įvykdytų konkrečių asmenų neteisėtų veiksmų Vilnius buvo pasiryžęs paaukoti Kauno skyrių, paminus po kojų visus kilnius įsipareigojimus Kauno vaikams.

Patikrinimo metu buvo pastebėti ir akte įrašyti šie trukumai: Nesudaryta kasos knyga. Gauti gryni pinigai iš banko nepajamuojami, surašant kasos pajamų orderį. Surinktos aukos įneštos į banką be jokių aukų surinkimo lapų ar aktų.

Nepateikta nario mokesčio surinkimo dokumentai bei nepajamuoti kasoje. Pirminiai finansiniai dokumentai saugomi nesusiūti j bylas, palaidi maišeliuose. Toks dokumertų saugojimo būdas neatitinka LR apskaitos dokumentų archyvinimo tvarkos.

 

Grįžtant prie Kauno sk. reikalų. Apie situaciją, kad organizacijoje“ Gelbėkite Vaikus“ vykdomi grubu juridiniai pažeidimai, nesivadovaujama įstatymų nustatyta tvarka daug kartų buvo žodžiu ir raštu informuojama p. A. Sakalui. Per tą laiką buvo atskleista ir naujų, lig šiol dar nežinomų nusikalstami pobūdžio veiksmų. Atskleista užslėpta valiutinė banko sąskaita LTB Kauno skyriuje, bei „Gelbėkite Vaikus organizacijos skyrių kituose Lietuvos miestuose, kurie neturėjo juridinio asmens statuso“.

Facebook komentarai
Back To Top