skip to Main Content

Vaikas Vilniuje išneštas užlaužtom rankom, ir išvežtas su greitosios pagalbos automobiliu: pažeistas CPK Vykdymo procesas

Kristina Sulikienė

Aiškėja daugiau detalių iš 2018 05 17 įvykių Vilniuje, kai atvykęs tariamai į pirmają konsultaciją pas psichologę, siekiant atstatyti ryšį su smurtautoja motina (vaikas pats kreipėsi į policiją, ir motinai buvo surašytas administracinis nurodymas nustoti smurtauti prieš vaikus), vaikas buvo prievarta, skausmingai užlaužiant rankas už nugaros, ir neteisėtai nešant (nevykusiai atkartota Garliavos istorija – tik čia jau nešė taip pat Vykdymo procese nenumatytas „išieškotojos“ tėvas, kuris nėra proceso dalyvis).

 

 

Pirma iš dešinės – antstolė Virginijna Meškauskienė

 

Antstolė Virginija Meškaukienė matyt buvo tokia užtikrinta, jog ši informacija nepateks į viešumą, jog ji užfiksavo, kad vaiko teisės buvo pažeistos. Nieko neiškraipydama, pacituosiu iš šios antstolės surašyto perdavimo prievarta motinai akto Nr. S1-37310:

„Motinai nešant vaiką lik greitosios pagalbos automobilio, jis rėkė žodžius „Gelbėkit“, kelis kartus „tėti“ „tėti“, „Palaukit“ , aš noriu sysiu. Vaiką nešti jo motinai padėjo jos tėvas K. B.

I.B,, vaikas, I.B. tėvas K. B. Ir VTAS specialistė įlipo į greitosios automobilį ir išvažiavo“.

 https://vimeo.com/162939336

https://vimeo.com/162939336

Norėtųsi paklausti šiaip jau proceso taisykles turinčios išmanyti antstolės:

Nuo kada vykdymo procese dalyvauja pašaliniai asmenys – ir nuo kada ir kas suteikę teisę laužyti vaikams rankas, ir juos nešti – juk senelis nėra proceso šalis?

Nuo kada vykdymo procese dalyvauja greitosios pagalbos automobiliai, kokias paslaugas jie čia atliko, ir kur nutartyje nurodyta, jog čia vykdymas dėl vaiko patalpinimo į psichiatrinę ligoninę – kaip yra ne kartą grasinusi „tobuloji motina“?

Ar antstolė Virginija Meškauskienė nusprendė, jog greitoji medicinos pagalba gali būti vykdymo proceso dalis? Taip pat ar antstolė ištyrė vaiko būklę, ir pati galėjo nuspręsti ir dar iš vakaro, kaip rašoma akte, jog vaikui bus reikalinga medicinos pagalba – nors mokyti jį atsisakė Vilniaus mokyklos, todėl vaikas buvo pervestas į Švenčionėlių savivaldybę, rūpestingas tėvas buvo parašęs prašymą, o dėl Vilniaus mokyklų piktybinio pareigų nevykdymo, kai atsisakė mokyti vaiką – skundus į policiją?

 

 

Ar antstolė žino, jog „vaiko perdavimas prievarta“ reiškia ne prievartą prieš vaiką, o kliūčių šalinimą – tai yra, galima naudoti prievartą prieš suaugusiuosius, kurie priešinasi? Kas priešinosi vaiko tėvo darbo kabinete – jeigu pati antstolė giriasi, jog viskas tetruko keletą minučių?

https://www.tv3.lt/naujiena/948264/olialia-pupyte-gyvenima-paverte-kosmaru-atskleide-sokiruojancius-vaiku-auklejimo-metodus?t=1

Ar antstolio darbe tenka dažnai bėgioti, ir kaip antstolė ruošiasi šiems perdavimams – prašome pasidalinti su visais: nes akte rašome „mes visi bėgome prie durų“? Kaip tai derinasi su teisininko darbu, ir ar sunku yra palaikyti fizinę formą – juk turbūt dažnai tenka bėgti prie vienų ar kitų durų? 

Kur teismo nutartyse buvo įrašyta, jog turi dalyvauti vaikų ir paauglių psichiatras? Kieno pavedimu dalyvavo nuolat Garliavos įvykius komentavęs Linas Slušnys? Ar antstolė nustatė vaiko psichikos būklę – turbūt ji nutarė, jog IQ 133 yra psichikos liga, ir būtinai reikia ją gydyti? 

Pažymėtina, jog vaiko motina ne tik garsaus prokuroro giminaitė, bet garsaus prokuroro giminaitis, turbūt koks vaikas ar sūnėnas, dalyvavo irgi perdavime, parašyta, jog dalyvauja Ugnius Pėdnyčia.

 

Pagrobto vaiko motina Giedrė Batkutė – viena iš buvusių „Olialia“ merginų

Dar pažymėtina, jog tobula ir visais atžvilgiais nepriekaištinga vaizduojama motina yra nusifotografavusi patriotinėje fotosesijoje, kai rugių lauke vėjas pakėlė jai sijoną. Po to ji tapo manekene. Manau, jog tai labai graži nuotrauka – ypač, turint galvoje, kokio tipo motinoms organizuojami štai tokie šturmavimai. Kaip bebūtų keista, vaikai pas tokias motinas nenori eiti, tada policija, vaiko teisių „apsauga“, antstolės su raudonais lietpalčiais arba labai greitai bėgiojančios (dažnai lankosi Impulse?), prievarta neša tempia klykiančius vaikus, o po to giriasi, kaip gerai, kaip gerai, dar vienai motinai, kuri nemoka bendrauti su vaiku ir niekada neišmoks, „perduotas“ vaikas. Kadangi pasak tėvo, tobulą motiną ne kartą teko vaduoti iš „modelių pasaulio“ Italijoje, Japonijoje ir dar kažkur, nes iš modelių pasaulio nuolat pakliūdavo į kitokį pasaulį, tai matyt, vaikas reikalinags ne motinai, o tam pasauliui šalia modelių pasaulio: na toms kompanijoms, pas kurias važinėjo ypatingai tobulos kitos motinos sesuo, kuri buvo nušauta vidury dienos Kaune (atseit, nebuvo su niekuo susijusi. Nors mafijos kalboje, kulka kai ką reiškia. O čia buvo lyg 9 kulkos.)

Bet juk vaikas nėra daiktas, ir jam negalima apibūdinti naudoti tik daiktams būdingus žodžius, tokius, kaip perduoti, arba paimti, nešti.

Pratęsiu šios istorijos įvykius, nes kaip suprantu, čia visiškai ne pabaiga – vaikas išvežtas visiškai ne pas motiną „laimingai augti“, o patalpintas į kažkurią ligoninę.

Vaiko intelekto koeficientas yra 133 – vadinasi, vaikas priskirtas prie 2 procentų planetos gyventojų. Tas testas darytas vien dėl to, jog motina galimai visur skundėsi, jog vaikas yra tariamai atsilikęs. Jis nėjo į mokyklą, nes bijojo smurtaujančios mamos, kuri bandydavo jį grobti.

Jeigu buvusiam modeliui atrodo, jog ėjimas į mokyklą susijęs su intelekto koeficientu, tai ji teugl pasižiūri filmą „Homeless to Harvard“, apie benamę mergaitę, kuri nei dienos nelankė mokyklos, bet kurios IQ buvo apie 140, ir ji įstojo į Harvardo universitetą. 

Benamis vaikas ėjo gatvių universitetus.

O šis vaikas – ne benamis, jis turi mylintį tėvą. Kadangi mokyklos atsisakė mokyti vaiką namie, nes savivaldybė nedavė tam leidimo, mylintis tėvas samdė mokytojus iš privačios mokyklos, o Švenčionėliuose rado mokyklą, kuri sutiko suteikti metų pabaigos įvertinimus  vaikui. 

Tas matyt netiko tobulai motinai, kuri nori įrodyti, jog vaikas – atsilikęs (su intelekto koeficientu 133).

Vaikas mokėsi namie, tačiau Vilniaus meras Šimašius, paskutinis matęs Ūsą gyvą, trukdė kad būtų skirtas namų mokymas – kas, remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos taisyklėmis, ne tik nedraudžiama, bet ir skatinama kaip ypatingai gabių vaikų ugdymo programa, nes labai gabūs vaikai mokykloje degraduoja, nes negabūs vaikai tempia visą klasę žemyn.

Visas šitas naratyvas jau buvo naudojamas Klonio gatvėje, kai Žiobienė žiopčiojo, jog Deimantė Kedytė neva pagrobta, nes ji mokosi namie.

Tačiau Deimantė Kedytė irgi buvo ypatingai gabus vaikas. O kas šiandien su ja padaryta, Šimašius ir Žiobienė nežino, nes niekas negali parodyti, kaip atrodo vaikas, kuris turbūt auga psichiatrijos ligoninėje arba socialinės globos namuose.

Tėvas bijo, jog smurtautoja motina irgi bandys susidoroti su vaiku. Todėl prašoma visuomenės pagalbos, stebėti šiuos įvykius, duoti patarimus, veikti Šimašių (Šakaliene, aūūū!) ir Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnybą, taip pat reikalinga kreiptis į SAM ministrą Aurelijų Verygą, kodėl antstoliai ėmė naudotis medicinos personalo paslaugomis savo užmačioms vykdyti, ir iš kokių lėšų antstolis ruošiasi apmokėti SAM patirtą žalą – juk kol buvo neteisėtai naudojamas greitosios pagalbos automobilis kažkokios moteriškėms problemoms spręsti, kai vaikas jos nemyli, jos bijo ir nenori su ja gyventi, tuo metu gal koks nors ligonis neprisišaukė pagalbos?

Kiek tęsis piktnaudžiavimas teise ir valstybės resursais?

 

 Teismo pažiba Zoja Monid nurodė prievarta paimti vaiką iš tėvo ir perduoti smurtautojai motinai

Kristina Sulikienė

Kol pilietiški piliečiai Daukanto aikštėje klausė „Ar dar gyva Deimantė“, Vilniuje Garliavos šturmo metinių proga 2018 05 17 buvo įvykdytas laikinosios nutarties prievartinis vykdymas.

Jau išsituokę berniuko tėvai bylinėjasi dėl teisės auginti vaiką. Berniukas pats kreipėsi į policiją dėl motinos naudojamo smurto prieš jį. Pulta su peiliais, draskyta, liepta šokti per langą. Vaikas – ypatingų gebėjimų, aukšto intelekto. Galimai neadekvati motina yra vieno buvusio aukšto prokuroro giminaitė, dabar tas buvęs prokuroras dirba advokatu. Todėl, mano sutrikęs tėvas, jo advokatas ir netinkamai jį atstovauja, nes „varnas varnui akies nekerta“.

Pažymėtina ir tai, jog teisėja Monid – tai ta pati teisėja, kuri ne vienoje nutartyje rašė keistus dalykus, kai Aurimas Drižius kreipėsi dėl cenzūros panaikinimų, kai teisėja Kasimovienė pritaikė Konstitucijai 5 metų senatį. Berniuko tėvas yra pernai žiauriai nužudyto tautininko Giedriaus Valiūno, kuris žinojo apie Jonavoje veikiančią narkomafiją, svainis.

Berniuko, kuris vakar prievartą rėkdamas buvo viešoje vietoje perdavinėjamas smurtininkei motinai, kuri turi klaninių – raudonųjų giminių, tėvas atsisakė važiuoti į Maidaną šaudyti nuo stogų.

Taip pat atsisakė tarnauti Lietuvos kariuomenėje, nes mano, jog Lietuvos rusai nepuola, ir čia daromas labai didelis poligonas, kur visi pavirs patrankų mėsa.

Berniuko tėvas mano, jog jį „perduodant vaiką“ motinai bandyta nušauti, nes jis matė žybsinčius snaiperių automatus nuo stogų. Tokiu galimai metodu jam priminta, dėl ko jis turėtų patylėti, tačiau pagrobto vaiko tėvas nemano tylėti, ir teigia, jog Lietuvoje dedasi negeri dalykai, o liudininkai – užčiaupiami. 

 Jis nori padėkoti Vilniaus 1-ojo policijos komisariato pareigūnui, kuris savo kūnu pridengė jį, ir neleido jo sušaudyti.

Berniuko tėvas mano, jog vaikas bus žudomas arba psichiatrijos ligoninėje, arba jau išvežtas į užsienį.

Vaikas labai garsiai rėkė, kad tėvas jį gelbėtų nuo motinos.

Berniuko tėvui suteikta skubi teisinė konsultacija apie tai, jog vienas iš tėvų neturi teisės išvežti be notarinio kito tėvo sutikimo vaiko į užsienio šalį, ir jog toks veiksmas būtų civilinis grobimas, kuriam galioja Hagos konvencija(1980) ir dėl ko gali būti inicijuojama vaiko paieška. Skirtingai nuo Garliavos bylos, tai nėra jokios galutinės nutarties vykdymas, pritaikytos tiktai laikinosios priemonės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje. Pirmą kartą matoma, kad tokiomis pajėgomis (policija, priešgaisrinė gelbėjimo apsauga, snaiperiai…) būtų vykdoma…paprasčiausia teismo nutartis.

Beje, teismų nutartys dėl vaiko ėmimo smurtu vykdomos nesmurtaujant prieš vaiką, deja, nors Lietuvos prokuratūra reikalauja išduoti Venckienę, toliau smurtaujama prieš vaikus. Neringai Venckienei dar vienas argumentas bus šita byla – kur vėl pakartota, jog nutartis „prievarta prieš vaiką negalima“ nesuvokiama niekaip kitaip, tik kaip to vaiko sumušimas, tįsiant pas vieną iš tėvų, pas kurį šis vaikas eiti nenori, ir negali dėl jo neadekvatumo, socialinių įgūdžių stokos ir naudojamo smurto.

Pažymėtina, jog labai didelė kovotoja už vaikus, ir prieš smurtą šeimoje Dovilė Šakalienė į tėvo žinutes iš viso neatsakė.

Primenu, jog kai dingo tautininkas Giedrius Valiūnas, teisėsauga nepajudino nei mažojo pirštelio jo paieškoms, ir jis buvo surastas negyvas tik tada, kai minėtas žuvusiojo svainis, dabar – kenčiantis tėvas – ėmėsi pats ieškoti liudytojų, ir ištyrė pats visą įvykį. Tą pačią dieną dingusios policininko giminaitės ieškota su 45 ekipažais ir iš oro. 

Lyginant su Garliavos istorija, ši istorija nieko bendro neturi, nors ir bandoma pateikti kaip analogiją. 

Vaikas pats kreipėsi į policiją dėl motinos smurto, ir pats atbėgo gyventi pas tėvą.  Atbėgus vaikui gyventi pas tėvą, iš esmės pasikeitė aplinkybės: jau ne tėvas turėjo mokėti išlaikymą, o vaiko motina, aišku, ji savop p[rievolės vaikui nevykdė. Primenu, jog „alimentai“ reiškia, jog lygiai tokią pačią sumą skiria išlaikymui kitas iš tėvų. Tai jeigu vaikas atbėgo gyventi pas tėvą – tėvas išlaiko, vykdo prievolę,  o dėl nesirūpinimo vaiku, jeigu „šventoji motina“ nesiuntė nė cento, jau tėvas galėjo kreiptis ir į teismą, ir į teisėsaugą.

„Priewšingai – man atsiųsti antstolių raštai, jog aš neva skolingas“, nurodo tėvas.

Skolimngas net ir tas sumas, kurių nemokėjo jam vaiko motina. Vaiką išlaikyti yra tėvų pareiga – yra teismo sprendimas, kuriame tai išaiškinta, ar nėra. Sveikos nuovokos motina tą turėjo suvokti ir vykdyti. Manytina, jog vaiko jai reikia, kad jai pačiai nereikėtų mokėti buvusiam vyrui, kitos priežasties ne,abai matyti. 

Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ prie jokių aplinkybių į smurto aplinką vaiko nebegrąžintų. Lietuvai dar labai toli nuo vaiko teisių apsaugos principų besilaikančių kraštų. Ir Dovilei Šakalienei dar plaustu iki ten plaukti…ji tik kalbėti gražiai moka, o kai reikia veikti – deda į kojas. 

Nors vienas dienraštis, kurio pavadinimo neminėsiu, ir buvo aprašęs šiuos įvykius, tačiau dėl kažkokių priežasčių straipsnį pašalino iš internetinės erdvės. 

Tėvas mano, jog taip yra todėl, kad tas dienraštis parašė tiesą – jog vaikas smurtu grąžintas smurtautojai, kuri toliau jį muš, žalos, gal net suluošins psichiatrijos ligoninėje. 

Tėvui įteikta nutartis, jog jam draudžiama artintis prie vaiko, kuris jėga sugrąžintas smurtininkei motinai. 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top