skip to Main Content

2019 m. sausio 21 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Lietuvos visuomenės tarybos valdybos pirmininko Zigmo Vaišvilos, Lietuvos visuomenės tarybos valdybos nario ir Teisingumo darbo grupės pirmininko Kęstučio Eivos, Lietuvos visuomenės tarybos nario ir Teisingumo darbo grupės nario advokato Stanislovo Tomo spaudos konferencijos Seime „Kaip Lietuva saugo ir atiminėja mūsų vaikus“ pranešimas

 

2018 m. lapkričio 14 d. spaudos konferencijoje Seime Lietuvos visuomenės tarybos Steigimo grupė diskutavo ir paskelbė apie kreipimąsi į Lietuvos valdžios institucijas dėl vaikų paėmimo iš šeimų faktinės padėties išsiaiškinimo. Prezidentės D. Grybauskaitės kanceliarija atsakė, kad susipažino su mūsų kreipimusi ir padėkojo. Ar susipažino su šiuo raštu Prezidentė, nepaaiškinta. Prezidentės įstatyminę pareigą susitikti su signataru pakeitė į pasiūlymą susitikti su Prezidentės kancleriu.

Seime kol kas tik Seimo narys R. Karbauskis atsižvelgė į vieną mūsų pasiūlymų – įregistravo CPK 582 str. 1 dalies pakeitimą, kad visi vaikų paėmimai iš tėvų teisme būtų nagrinėjami žodinio proceso tvarka.

 

Viešai skelbta, kad pernai liepos mėnesį iš tėvų paimta beveik 600 vaikų, rugpjūtį – beveik 500. Buvęs laikinasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas Jan Maciejevskij (nuotr. viršuje) portalui tv3.lt paaiškino, kad tarnyba statistikos apie paimtus vaikus nekaupė ( https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/979109/matuko-reformos-spyga-seimoms-is-vienu-atima-kitiems-grazina?utm_source=susijeStr&utm_medium=susijeAktualijos&utm_campaign=naujiena&page=2, ir deklaravo „nulinę tolerenciją bet kokiems vaiko teisių pažeidimams“ (https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/janas-maciejevskis-nuline-tolerancija-bet-kokiam-vaiko-teisiu-pazeidimui-tokia-yra-tarnybos-pozicija/). Nors J. Maciejevskij deklaravo tarnybos pasiruošimą įstatymo vykdymui ir tuo pat metu nežinojo, kiek jo vadovaujama tarnyba paėmė vaikų ir kur šie vaikai yra, Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių aplinkybių – mes nepateikėme įrodymų.

Lietuvos visuomenės taryba sulaukė pirmųjų atsakymų iš savivaldybių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Teisėjų tarybos, vis dar laukia jų iš Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmieji mūsų gauti duomenys patvirtino skandalingą padėtį, dėl kurios kreipiamės į Generalinę prokuratūrą ir Seimą.

2018-12-14 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakymu patvirtinta, kad nuo 2018-07-01 iki 2018-10-31 buvo nustatyta laikina globa ir iš tėvų paimti 684 vaikai. Tuo tarpu 2018-12-19 Teisėjų tarybos atsakymas patvirtino, kad tuo pačiu laikotarpiu pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėti tik 554 prašymai dėl teismo leidimo paimti vaiką. Tad šie dokumentai patvirtina, kad per 4 mėnesius 130 vaikų (684-554=130) buvo paimti iš tėvų ar jų atstovų pagal įstatymą be teismo pritarimo. Todėl yra pagrindas manyti, kad tai padaryta piktnaudžiaujant tarnybinėmis pareigomis arba neveikiant taip, kaip Tarnybos vadovą ar šių 130 vaikų paėmimo iš jų atstovų pagal įstatymą vadybininkus įpareigoja elgtis įstatymai – kreiptis į teismą dėl vaikų paėmimo. Šiuos dokumentus teikiame Generaliniam prokurorui, prašome patikrinti šias aplinkybes, taip pat tai, ar visais atvejais teismai pranešė tėvams apie teismo posėdžius. Pasitvirtinus dokumentuose nurodytiems faktams, prašome pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos vadovo ir atvejų vadybininkų piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis ar neveikimo.

Šie mūsų gauti dokumentai patvirtina mūsų prašymo seimui dėl parlamentinio tyrimo pagrįstumą.

Seimo valdybos prašome skubos tvarka šioje Seimo sesijoje š.m. vasario 12-14 d.d. priimti ne tik mūsų ir R. Karbauskio siūlomus įstatymų projektus, bet ir stabdyti 2018-07-01 d. įsiteisėjusių LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų galiojimą. Šių įstatymo pataisų nepagrįstumą ir prieštaringumą patvirtino ir 2018-12-14 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakymas:

1. Nors šiomis įstatymo pataisomis deklaruotas tikslas ne tik apsaugoti vaiką, bet ir grąžinti jį į šeimą, tačiau šis tarnybos atsakymas patvirtina, kad veikia jis priešingai ir alogiškai –  įstatymas leidžia laikinajam vaiko globėjui išvykti gyventi į užsienį su globojamu vaiku, o užsienyje gyvenantiems asmenims, netikrinant net jų pilietybės ir realiai gyvenimo sąlygų, leidžiama taip pat tapti laikinaisiais vaikų globėjais. Tarnyba patvirtino tokių asmenų pageidavimą tapti globėjais ir jų prašymų Tarnybai teikimą nuo 2015 m. Duomenų apie į užsienį išvežtus vaikus Tarnyba mums nepateikė.

2. Tarnyba patvirtino, kad nė vienas vaikas, kuris po 2018-07-01 d. buvo paimtas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, nėra įrašytas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą ir įvaikintas. Tai patvirtina visišką susidariusios situacijos alogiškumą – vaikų įvaikinimui keliami dideli įstatymo leidėjo reikalavimai ir procesas trunka ilgai, tuo tarpu laikinam globėjui leidžiama per tris dienas perduoti vaiką laikinai globai!

3. 2018-05-21 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.A1-221 patvirtinto Grėsmių vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 5.4. punktas leidžia paimti vaiką, net nenustačius antro grėsmės vaikui lygio, jei, anot šio aprašo, „kyla pavojus vaiko ir (ar) specialisto gyvybei bei sveikatai“. Mums nesuprantama, kuo susijęs klausimas dėl specialistui kilusio pavojaus su vaiko atėmimu.

Tad įstatymas – apie viena, poįstatyminiai aktai – apie kitka.

Mūsų prašymo stabdyti 2018-07-01 d. įsiteisėjusių LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų galiojimą pagrįstumą patvirtina ir tai, kad Lietuvos Respublika nėra ratifikavusi visų būtinų tarptautinių sutarčių, ginančių vaiko teises. Seimo prašome skubos tvarka jas ratifikuoti š.m. vasario 12-14 d.d.

LR Seimas jau apie 4 metus (nuo 2015 m.) neratifikuoja Protokolo dėl komunikatų (skundų) procedūros prie JTO Vaiko teisių konvencijos. Šis protokolas leistų Lietuvos piliečiams teikti komunikatus (skundus) specializuotam teismui – JTO Vaiko teisių komitetui. 

Šios konvencijos 34 str. draudžia pedofiliją ir, jeigu būtų ratifikuotas šis protokolas, Lietuvos piliečiams įgytų teisę skųstis dėl pedofilijos atvejų, o JTO Vaiko teisių komitetas gautų teismo kompetenciją nagrinėti skundus, jeigu vaikui nepadėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 

Šios konvencijos preambulės § 6 nustato, kad vaikas turėtų augti šeimos aplinkoje, o 5 str. nustato, kad valstybė turi gerbti išplėstinės šeimos teises. Išplėstinė šeima apima dedes, tetas, pusbrolius, senelius ir senelių pusseseris. Išplėstinės šeimos teisė yra išlaikyti vaiką išplėstinėje šeimoje. 9 str. garantuoja teisę į teisminę sprendimo atimti vaiką peržiūrą su tėvų dalyvavimu ir atitinkamo įstatymo skaidrumą. 

Šios konvencijos 21(a) str. nustato, kad prieš įvaikinimą, valstybė turi įvertinti vaiko ryšį ne tik su tėvais (kurie yra, tarkim, blogi), bet ir ryšį su kitais giminaičiais. Kiti giminaičiai pagal ratifikuotiną protokolą gautų teisę skųstis į JT Vaiko teisių komitetą.

Todėl Lietuvos Respublika, ratifikavusi pačią JTO Vaiko teisių konvenciją, tačiau neratifikavusi Protokolo dėl komunikatų (skundų) procedūros prie JTO Vaiko teisių konvencijos, yra nekorektiška, visų pirma, Lietuvos piliečių atžvilgiu – ratifikuodama šią konvenciją, mūsų valstybė pritaria šiai konvencijai, tačiau neratifikavusi jos dalies dėl teisės skųsti jos veiksmus ar neveikimą nesutinka su šios Konvencijos taikymu Lietuvos valstybės atžvilgiu.

Analogiška padėtis yra ir dėl Papildomo protokolo dėl kolektyvinių skundų procedūros prie Europos socialinės chartijos neratifikavimo. Šią chartiją Lietuvos Respublika ratifikavo 2001 m., bet iki šiol neratifikavo Papildomo protokolo dėl kolektyvinių skundų procedūros pagal šią chartiją. Šio Papildomo protokolo ratifikavimas suteiktų Lietuvos piliečiams teisę skųstis į teismą – Europos socialinių teisių komitetą – dėl Europos socialinės chartijos pažeidimų. Protokolo ratifikavimas leistų skųstis ir dėl Lietuvai aktualių šios chartijos 4 str. pažeidimų (pvz. reikalavimo, kad minimali alga Lietuvoje turi būti 60% vidutinės algos dydžio – nuo 2019-01-01 d. 625 EUR).

Lietuvos visuomenės taryba tęsia darbą dėl vaikų atiminėjimo, nes tai yra mūsų valdžios Tautai paskelbtas karas. Pradėtas Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva Seimui pateikus šias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, nepaaiškinus kodėl uždarant vaikų namus ir greitosiomis steigiant Globos centrus. Šiame kuriamame chaose, be abejo, nėra lengva susigaudyti. Todėl kviečiame jungtis bendram darbui ir mūsų piliečius, ir organizacijas.

„Po Kručinskų šeimos tragedijos iškilo ir kitų šeimų atvejai, – teigia Kęstutis Eiva, – tada ir pasipylė siūlymai keisti Vaikų teisų apsaugos pagrindų įstatymą. Buvo siūloma, kad vaikas gali būti paimtas iš šeimos tik esant žymiam smurtui. Siūlėme, kad teismo procesai dėl vaikų paėmimo būtinai vyktų žodine tvarka, ir kad būtų įvesta atsakomybė už melagingą pranešimą.  Taip pat buvo siūloma sukonkretinti smurto sąvoką, ir taip pat tai, kad nebūtų galima paimti vaiko, nenustačius jam grėsmės iš karto, ir kad nebūtų priverstinai žmonėms primetama valia lankyti pozityvios tėvystės kursus.  Seimo nario M.Puidoko pataisas buvo atsisakyta svarstyti, ir toliau iš esmės nieko nevyksta. Tėvai, patyrę tą tarnybų smurtą, kaip gyveno baimėje, taip joje ir toliau gyvena.  Skaitant tuos begalinius įstatymų projektus, kurie pateikiami Seimui bene kasdien, atrodo, kad jo esmė nesikeičia. Todėl manau, kad pirmiausiai reikia stabdyti šio įstatymo pataisų, kurios buvo priimtos 2018 m. liepos 1 d., galiojimą, o tada viską daryti iš naujo.  Arba priimti įstatymą, kuris apsaugotų vaiką nuo institucinio smurto.  Teisėjų taryba atsakė, kad teismuose išnagrinėtos  554 bylų dėl vaikų paėmimo iš šeimos, ir tik 50 bylų yra išnagrinėtos žodine tvarka. Nors per rugpjūčio- rugsėjo mėnesius buvo paimti net 1100 vaikų iš šeimų, todėl neaišku, kokiu pagrindu tai padaryta. 

 

 

 

Ruta Visocnik : Vaikai negražinami, nes tarnybos „pernelyg užimtos“

 

VIENAS IŠ ESMINIŲ vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos (dažniausiai – iš tėvų) trūkumų yra tai, kad išnykus paėmimo (antrojo grėsmės lygio nustatymo) pagrindams, vaikai NĖRA grąžinami. Institucijos neturi pareigos nedelsiant grąžinti vaiką. Klausimas sprendžiamas įprasta biurokratine tvarka: kažkada bus atvejo peržiūros posėdis, kuriame galbūt bus nutarta grąžinti vaiką į šeimą. Tuo tarpu vaiko paėmimas iš šeimos įvyksta žaibiškai. Šis disbalansas kelia didelę įtampą visuomenėje ir daro valstybę nuolatine vaiko ir tėvų teisių pažeidėja. Tai gali labai brangiai kainuoti mums, mokesčių mokėtojams. Tačiau svarbiausia yra tai, kad tokiu būdu ilginamas vaikų atskyrimo nuo tėvų laikas. O juk oficialiai teigiama, kad vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos ir atvejo vadybos tikslas – kuo greitesnis vaiko grąžinimas į šeimą.

 

Šiuo metu kaip tik esame susidūrę su situacija, kuomet Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities VTAS pripažįsta, kad dviejų mažamečių vaikų mama yra įvykdžiusi visas institucijų keliamas sąlygas (lankyti, bendradarbiauti, bendrauti ir t.t.), tačiau vaikai nėra grąžinami, nes dėl „didelio institucijų užimtumo“ atvejo peržiūra paskirta tik sausio 31 d. 

Taigi, štai kaip veikia tas viešai deklaruojamas „greitesnio vaikų grąžinimo į šeimą“ principas …

 

Ką daryti? Būtina nustatyti labai aiškią, jokių atsikalbinėjimų netoleruojančią vaikų grąžinimo į šeimą tvarką. Pradžioje galvojau, kad tai būtų perteklinės taisyklės, tačiau praktika parodė, kad institucijos labiau žiūri savo biurokratinių reikalų negu vaiko teisės augti šeimoje.

 

PAPILDYMAS: užsimezgė neakivaizdi diskusija su Valstybine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Štai institucijos komentaras: 

„Teisininkė puikiai išmanydama procedūras neturėtų klaidinti visuomenės. Nes, kaip minėjome, vaiko nuolatinis perkėlimas iš nesaugios aplinkos irgi yra procesas, kuris trunka ne vieną dieną. O atvejo vadybos posėdį kviečia atvejo vadybininkas (Savivaldybės paskirtas). VTAS prisiderina.“

 

Mano atsakymas: „Nemanipuliuokime žodžiais. Kalbu ne apie „nuolatinį perkėlimą“, o apie momentinį vaiko paėmimą iš „nesaugios aplinkos“, paskubom sukurpiant grėsmių lentelę. Pavyzdžiui, šiuo metu nagrinėju situaciją, kuomet broliai buvo paimti iš ugdymo įstaigų – darželio ir mokyklos, ir nėra abejonių, kad ten jiems buvo 100 proc. saugu, nes vyresnysis ir toliau lanko tą pačią mokyklą, o darželiui, kurį lankė jaunėlis iki perdavimo laikinam globėjui, jokių priekaištų dėl vaiko teisių pažeidimo nėra pareikšta. Grėsmių lentelė iki vaikų paėmimo nebuvo užpildyta, vaikų mamai neduota pasirašyti net ir kitą dieną atvykus į VTAS. Tos lentelės ji iki šiol neturi. Dėl posėdžių – kas jį kviečia mums neturėtų būti įdomu, nes tai vidinė ir labai paini biurokratija. Tokia paini, kad net patys darbuotojai per atvejo nagrinėjimus ginčijasi kas ką turi daryti – kartais iki absurdo. VTAS turėtų būti institucija, užtikrinanti vaiko teisių apsaugą, o šiuo atveju yra pažeista fundamentali vaiko teisė – augti šeimoje su tėvais. Esate visiškai neįgali institucija, jeigu drįstate teisintis „kompetencijomis“ ir biurokratinėmis procedūromis, kuomet kalbama apie be pagrindo atskirai laikomus vaikus – ne tik nuomamos, bet ir vienas nuo kito. Tai gali ar negali VTAS pajudinti atvejo vadybininką („savivaldybės paskirtą“)? Jei taip – tai kodėl to nedaro? O jei ne – tai kam jūsų institucija reikalinga? Ar nesate perteklinė našta visuomenei?“.

 

Tarnybos atsakymas: „Nemanipuliuokime. Puikiai žinote, kad esant laikinam vaiko perkėlimui iš nesaugios aplinkos (ir nesaugi aplinka, tai ne apie darželius ar mokyklas kalbame. Tą irgi suprantate kaip teisininkė) sprendimas priimamas per 2 d.d. Visi dokumentai pildomi vietoje, o ne iš anksto, nes norima įsitikinti, kad realiai yra pavojus. O įžeidinėjimai nepuošia net advokatų. Gražaus jums vakaro.“

 

Mano atsakymas: „Dėkoju, kad tęsiate diskusiją. Būtų įdomu sužinoti: (a) per kiek laiko vaikas turi būti grąžintas kai išnyksta „laikino perkėlimo“ pagrindai? Kur konkrečiai yra nustatytas maksimalus grąžinimo terminas? (b) kas yra „laikinas perkėlimas“? Įstatyme toks institutas nėra numatytas. (c) ar Tarnybos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai nepriklauso siekti, kad vaikai būtų kuo greičiau grąžinti, kuomet „laikino perkėlimo“ (kas tai bebūtų) pagrindai išnyksta?“

 

TĘSINYS, esu tikra, BUS 🙂

 

Facebook komentarai
Back To Top